Byla 2-3378-769/2016
Dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo ir atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ priešieškinį L. V., tretiesiems asmenims M. K., R. J., dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, vertėjaujant Almai Žižienei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, atsakovės atstovams Stein Skau – Jacobsen, Jolitai Lemežienei, tretiesiems asmenims M. K. ir R. J., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei UAB „Alfa Baltic Group“ dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo ir atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ priešieškinį L. V., tretiesiems asmenims M. K., R. J., dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė 2015-01-15 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-10-01 iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimo Nr. ( - ) visiško įvykdymo. Nurodė, kad ( - ) ieškovė ir atsakovė pasirašė darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią ieškovė priimta į inžinierės – projektuotojos pareigas; darbo sutartis ( - ) buvo pakeista ir ieškovė paskirta eiti komercijos direktorės pareigas už sulygtą 3948 Lt mėnesinį darbo užmokestį. 2014-09-30 darbo sutartis Nr. 4 buvo nutraukta L. V. prašymu pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, darbo santykių nutraukimo dieną su ieškove nebuvo atsiskaityta, kaip tai numato Darbo kodekso 141 straipsnis. Iki darbo sutarties nutraukimo darbdavys buvo skolingas ieškovei 12590,79 Lt, 2014-09-22 ieškovei sumokėta 3000 Lt, bet liko nesumokėti 9590,79 Lt. Kadangi su ieškove tinkamai atsiskaityta nebuvo, 2014-11-11 ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją, po šio kreipimosi, t. y. 2014-11-14, atsakovė ieškovei sumokėjo 2000 Lt, skola ieškovei sumažėjo iki 7590 Lt. Dėl šios skolos ginčo tarp šalių nebuvo, 2014-12-15 sprendimu Nr. ( - ) Darbo ginčų komisija ieškovės prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį atmetė motyvuodama tuo, kad paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis viršija išieškotiną skolos sumą, tai yra neadekvatu, neprotinga ir nesąžininga. Vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką sudarė 10879,92 Lt neatskaičius mokesčių.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms nebesutinka grąžinti ieškovei 7590,79 Lt (2198,44 Eur) skolos už neišmokėtą darbo užmokestį. Patvirtino, jog nuo 2013 m. liepos mėnesio L. V. dirbo inžinierės – projektuotojos pareigose, darbą atliko kruopščiai ir sąžiningai, todėl nuo 2014-02-02 ji buvo perkelta į komercijos direktorės pareigas. Ieškovė dirbo su klientais Lietuvoje, o įmonės direktorius – užsienyje. Teigė, jog L. V. žinojo apie įmonės sunkią finansinę būklę, nes nuolat bendravo su buhaltere ir buvo susipažinusi su esama situacija, kai atleidžiamam asmeniui laiku nebuvo išmokamas darbo užmokestis. UAB „Alfa Baltic Group“ direktorius tikėjosi, kad tokią sutartį dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju L. V. buvo pasirašiusi ir sau. Nurodė, jog po ieškovės išėjimo iš darbo, bendrovė patyrė finansinę krizę, kilo būtinybė persitvarkyti, o vadovui susirgus, įmonė negalėjo vykdyti veiklos. Nurodė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi aplaidžiai vykdė savo darbo funkcijas, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius, apie aplaidumą įmonė sužinojo tik 2015-01-05, kai gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos apie buvusio darbuotojo A. P. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad L. V. melagingai pildė darbo apskaitos žiniaraščius, dėl ko įmonė savo darbuotojui neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų. Darbo apskaitos žiniaraščių pildymas buvo viena iš ieškovės pareigų, atliekant komercijos direktorės pareigas, kadangi pats direktorius jų pildyti negalėjo, nes yra Norvegijos Karalystės pilietis. Dėl tokių ieškovės veiksmų įmonė patyrė žalą.

4Atsakovė UAB „Alfa Baltic Group“ pateikė priešieškinį, prašydama iš L. V. priteisti 3705 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, be to, nesutinka mokėti įsiskolinimo. Paaiškino, jog įmonės direktorius tikėjosi, kad naujoji komercijos direktorė sugebės tinkamai organizuoti darbą, tačiau paaiškėjo, kad ji aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonė patyrė žalą. Paaiškėjus, kad darbo apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi nesąžiningai, apsaugos komandos, prižiūrinčios įmonės patalpas, buvo paprašyta pateikti ataskaitas, iš kurių matytųsi, kada ir kas buvo darbe. Patikrinus ataskaitas paaiškėjo, kad L. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo darbo valandas žmonėms, kurie darbe net nepasirodydavo arba atvirkščiai, nežymėjo darbo valandų, nors asmenys dirbo. Dėl apgaulingo darbo laiko apskaitos žiniaraščio vedimo įmonė patyrė 3705 eurų žalos

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-19 sprendimu iš dalies tenkino ieškinį, priteisė iš atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ ieškovei L. V. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015-01-16 iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimo Nr. ( - ) visiško įvykdymo, vidutinį vienos darbo dienos užmokestį skaičiuojant po 58,35 Eur, įpareigojo atsakovę išskaičiuoti privalomuosius mokesčius, UAB „Alfa Baltic Group“ priešieškinį L. V. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo mažinti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes, pati atsakovė neneigia fakto, jog išėjimo iš darbo dieną su ieškove atsiskaityta nebuvo; atsakovė nepateikė duomenų, kurie rodytų jos sunkią finansinę padėtį ir būtų akivaizdžios priežastys, dėl ko šis uždelsimas įvyko, todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nusprendė priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. ( - ) įsiteisėjimo dienos (2015 m. sausio 16 d.) iki visiško įvykdymo, vienos dienos vidutinį užmokestį skaičiuojant po 58,35 Eur (Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimu nustatytas vidutinis darbo užmokestis). Atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi atsakovė, reikšdama savo priešinį ieškinį, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau atsakovė šia tvarka dar gali pasinaudoti.

6Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-02 nutartimi nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad byloje pateikto priešieškinio būtinumas iškilo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, preliminariai vertinant jo reikalavimus ir jame pateiktus argumentus, akivaizdu, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus; šiuo atveju reikėtų vadovautis ne DK normomis, o CPK 143 straipsnio 2 dalimi, dėl to priešieškinis turėjo būti nagrinėjamas iš esmės. Dėl ieškinio nurodė, kad teismas neteisingai interpretavo atsakovės atstovės nuomonę dėl ieškovės teisės dirbti namuose, ieškovė, teigdama, kad turėjo direktoriaus sutikimą dirbti ne darbo vietoje, o ir namuose, turėjo pateikti tokį sutikimą patvirtinančius įrodymus, to padaryta nebuvo, teismui pažymint, jog labiau tikėtina, jog ieškovės kaltė šiuose veiksmuose neegzistuoja; teismas neanalizavo ieškovės (ne)tinkamo pareigų atlikimo principų, užtikrinančių tinkamą darbo teisių įgyvendinimą pareigų vykdymo kontekste; taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog turi būti spręstinas klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą (priešieškinio kontekste dėl neteisingai žymėtų darbo valandų).

7Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovė L. V. prašė tenkinti jos ieškinį, priešieškinį atmesti. Nurodė, jog darbo pobūdis tiksliai nebuvo apibrėžtas, ji darydavo viską, ką pavesdavo direktorius, t.y. pildydavo tabelius, braižydavo brėžinius, važiuodavo žiūrėti, kaip vyksta gamyba, dalyvaudavo visuose susitikimuose, kaip vertėja, užsakinėjo medžiagas. Su vadovu buvo sutarta, jog ji turi teisę nebūti visą dieną ofise, nes iš ofiso patalpų reikėjo išvažiuoti darbo reikalais į įmonę, nuvežti dokumentus buhalterei ir pan. Ieškovei buvo leista dirbti ir namuose, nes turėjo asmeninį kompiuterį. Paaiškino, kad dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tardavosi su direktoriumi. Darbininkų buvimą darbo vietoje prižiūrėdavo direktorius, kai prašydavo tai padaryti ieškovės – tuomet ieškovė būdavo darbo vietoje ir pati tai darydavo. Tabelius pasirašydavo ieškovė ir direktorius, juos patikrinęs. Dėl priešieškinio nurodė, jog žalos nepadarė, sąžiningai dirbo pavestą darbą, kol dirbo –direktorius jai priekaištų neturėjo. Pagrindinė išėjimo iš darbo priežastis,–algos nemokėjimas. Atlyginimus išmokėdavo direktorius. Nurodė, jog buvo prastos darbo sąlygos, kompiuterių darbo vietoje nebuvo, naudojo savo asmeninį nešiojamą kompiuterį, asmeninę transporto priemonę, ofise nebuvo vandens, nepakankamas šildymas. Nurodė, jog ieškovės pareiginė instrukcija nebuvo patvirtinta, jos direktorius nepatvirtino, sakė, kad kažko trūksta, reikia papildyti, instrukciją rengė pati ieškovė. Atlyginimą ieškovei pasiūlė direktorius. Ieškovė teigė, jog direktorius supranta lietuviškai. Paaiškino, kad signalizacija buvo netvarkinga, būdavo, kad įsijungdavo būnant darbo vietoje, kartais suveikdavo savaitgaliais.

8Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis prašė tenkinti ieškinį pilnai, nurodęs, kad iki šiol su ieškove neatsiskaityta, todėl už visą uždelsimo laiką vadovaujantis LR Darbo kodeksu priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki kol darbdavys įvykdys savo pareigą; priešieškinis byloje atsirado iš keršto, kad atsakovas išvengtų prievolės atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju; priešieškinis netenkintinas, nes darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra vykdomas, jis nebuvo atsakovo apskųstas, todėl kelti klausimų dėl darbo užmokesčio negalima, nes tuo klausimu jau pasisakyta ir priimtas sprendimas dėl jo. Nėra jokių pagrindų dėl patirtos žalos atlyginimo, ieškovė turėjo braižyti brėžinius, o pakeitus darbo sutartį, jai pavesta dokumentų pildymo funkcija, tačiau ji tai turėjo atlikti vadovo pavedimu. Į bylą pateikti signalizacijos duomenys nepatvirtinti, L. V. darbo sutartyje nenurodyta darbo vieta, todėl tai nebuvo esminė sutarties sąlyga. Tretieji asmenys nurodė, kad ieškovė atlikdavo pareigas, kurias nurodydavo vadovas. Ieškovė turėjo pareigų, kurias atlikdavo išvažiavusi, nes turėjo derinti dokumentus. Nurodė, kad darbo vietoje ieškovė neturėjo kompiuterio, t.y. galimybės atlikti savo pareigas, tai galėjo būti priežastis, dėl ko tam tikrus darbus ieškovė galėjo/turėjo atlikti namuose. Vadovas buvo atsakingas už asmenų priežiūrą ir darbo laiko apskaitą, visus duomenis ieškovė gaudavo iš vadovo, jai buvo pavesta administracinė funkcija įtraukti šiuos duomenis į žiniaraščius, vadovas tvirtindavo tuos žiniaraščius, matė jų turinį ir suvokė tuos duomenis. Direktorius melagingai teigė, kad tretieji asmenys neturėjo jokių objektų, nes tretieji asmenys nurodė, jog 2014 m. vasarą dirbo kepyklėlėje. Reikalavimas atsiskaityti už visą uždelsimo laikotarpį tenkintinas, o priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės kaltę, nėra duomenų, kad jai buvo pavesta kontroliuoti darbuotojus, kad jai numatyta tokia pareiga ir atsakomybė už tai. Vienintelis atsakingas asmuo yra direktorius, todėl nesant dokumentų, patvirtinančių, kad atsakomybė buvo perduota ieškovei, nesant jos kaltės dėl tariamo pareigų nevykdymo, įrodymo dėl žalos dydžio, atsakovės priešieškinis atmestinas.

9Atsakovo atstovas Stein Skau-Jacobsen teismo posėdyje nurodė, kad pradėjo dirbti 2011 m., nuo pat pradžių įmonėje buvo tinkamos darbo sąlygos, tik du mėnesius nebuvo vandens, ofisas įrengtas 60 darbuotojų. Į ieškovės pareigas dirbant komercijos direktore įėjo oficialių įmonės dokumentų tvarkymas, reikalų tvarkymas su buhalteriu, taip pat ji turėjo dalyvauti namų pardavime Lietuvoje, tačiau šiame darbe nedalyvavo. Ieškovė turėjo tvarkyti visus dokumentus, susijusius su darbo laiko apskaita, ji pildė visus žiniaraščius asmeniniu kompiuteriu, nes nenorėjo dirbti ofiso kompiuteriu. Paaiškino, kad jo šalyje komercijos direktorius turi rūpintis darbuotojais, vesti visą biuro dokumentaciją, ieškovei tai buvo paaiškinta. Ieškovė gavo beveik 4000 Lt algą, todėl turėjo atlikti visas pareigas. Pareigybinė instrukcija nebuvo pasirašyta, nes Norvegijoje jos nepasirašomos. Paaiškino, kad daug laiko praleisdavo užsienyje, o ieškovė dažnai neateidavo į ofisą, tai lengva patikrinti dėl įrengtos signalizacijos, būdavo atvejų, kai ji pora dienų neatvykdavo į ofisą ir jam esant Lietuvoje, jis leisdavo ieškovei neatvykti dėl galvos skausmo dvi dienas į mėnesį, bet ji po keletą dienų neatvykdavo į darbo vietą ir kai jo nebūdavo. Nurodė, kad jokių objektų įmonė neturėjo, ieškovė turėjo būti ofise, tvarkyti dokumentus ir pateikti juos direktoriui, kai jis atvyksta į Lietuvą. Buvo problemų su Sodra, dėl netinkamai pildomo darbo tabelio su darbuotoju P.. Nurodė, kad kas mėnesį tvirtindavo ieškovės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jų netikrindavo, pasitikėjo ieškove; jo pareigos buvo parduoti namus Norvegijoje, taip pat jis buvo atsakingas už įmonės vystymą.

10Atsakovo atstovė Jolita Lemežienė teismo pasėdyje prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus, paaiškino, kad darbo ginčų komisijoje butų susitarę taikiai su ieškove, bet atsirado dar viena byla, dėl neatsiskaitymo su A. P., ji atsirado dėl netinkamo ieškovės darbo, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo. Pradėjus analizuoti žiniaraščius, ištraukus signalizacijos duomenis, paaiškėjo, jog žiniaraščiai buvo pildomi, nors darbuotojų darbe nebūdavo; su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, tai nereiškia, kad jos darbas buvo nuotolinio pobūdžio; darbo sąlygos ofise buvo geros, vandens nebuvo tik laikinai, ieškovė turėjo nešiojamą kompiuterį, todėl tai nėra pagrindas neiti į darbą, tretieji asmenys aiškino, kad dirbo kepyklėlėje, bet jie ten dirbo vasaros pradžioje, o ne rudenį; ieškovės išvažiavimas be pagrindo iš ofiso rodo jos aplaidų darbą, įsakymą dėl atleidimo sau parašė tada, kai direktorius buvo Norvegijoje, buvo rašomi įsakymai neatitinkantys tikrovės, tai taip pat rodo aplaidų pareigų vykdymą; ieškovė pati pasirašė ant darbo laiko apskaitos žiniaraščių, todėl turi atlyginti įmonei padarytą žalą; buvo sutarta, kad Jacobsen dirba Norvegijoje, o ieškovė rūpinasi įmonės veikla Lietuvoje, todėl prašė priteisti žalą dėl netinkamo komercijos direktorės pareigų vykdymo. Atsakovės atstovės teigimu, ieškovė neatnešė direktoriui pareigybinių nuostatų pasirašyti.

11Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškove, ji nebūdavo ofise, bet atlikdavo savo darbą kitur. Pats įmonėje dirbo konstruktoriumi, po to gamybos vadovu, darbo vieta buvo ( - ); darbą kontroliuodavo direktorius, viskas būdavo atliekama direktoriaus paliepimu, Laura buvo įpareigota atlikti braižybos darbus, pasikeitus L. darbo sutarčiai, bendravimas su ja nepasikeitė, viskas buvo atliekama direktoriaus nurodymu. Su direktoriumi bendraudavo angliškai, direktorius šiek tiek supranta ir lietuviškai; paaiškino, kad darbo užmokestis buvo 2500 -2700 Lt atskaičius mokesčius, buvimą darbo vietoje kontroliavo direktorius, jo žodiniu paliepimu apie 5 dienas liepos mėnesį dirbo ( - ) esančiame objekte, 10 dienų dirbo kepyklėlėje ( - ); įmonėje nebedirba, išėjo savo noru dėl blogų darbo sąlygų, t.y. nebuvo vandens, šildymo, interneto; vandens nebuvo apie 2 mėnesius dėl per šalčius sprogusio vamzdžio, direktorius apie tai buvo informuotas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Direktorius dažniausiai būdavo išvažiavęs, jis atvažiuodavo į ofisą, kartais pasėdėdavo įsijungęs tą patį elektrinį šildytuvą. M. K. teigimu, jei buvo reikalinga viena laisva diena, susitardavo dėl to su direktoriumi, jis išleisdavo, jei dėl asmeninių priežasčių reikėjo daugiau laisvų dienų,- imdavo atostogas arba neapmokamas atostogas. Bendrovėje buvo priimta dėl neatvykimo į darbą susisiekti ir pasiaiškinti direktoriui, jis visada būdavo informuojamas apie darbą įmonėje ar už jos ribų. Ieškovės pareigos buvo braižyti brėžinius, o visa kita buvo direktoriaus atsakomybė.

12Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonėje dirbo dailide, surinkinėjo sienas, gaudavo 3290 Lt atlyginimą. Rugpjūčio mėnesį vieną kartą nebuvo darbe dvi valandas dėl dantų taisymo. Dirbo ( - ) kepyklėlėje, darbą kontroliuodavo direktorius, kartą buvo atvažiavusi L. Paaiškino, kad su juo nėra visiškai atsiskaityta, įsiskolinimas siekė 9000 Lt, reikalus tvarkydavo su darbų vadovu, jei buvo neaiškumų brėžinyje eidavo pas L, nes nemoka anglų kalbos ir su direktoriumi tiesiogiai nebendravo. Galvojo, kad L užima tik projektuotojos pareigas; atostogos buvo priverstinės - nemokamos, L. pasakydavo rašyti pareiškimą, paaiškinusi, kad nėra darbo.

13Ieškinys atmestinas.

14Priešieškinis atmestinas.

15Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

16Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ( - ) tarp L. V. ir atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 4, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta į inžinierės - projektuotojos pareigas. Sutartis papildyta ( - ), nurodant, kad keičiasi darbo sutarties Nr. 4 1.2 ir 3 punktai, tai yra ji perkeliama į komercijos direktoriaus poziciją, nurodant „darbas pagal komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus“, darbo užmokestis padidintas iki 3948 Lt (b. l. 8-9). Iš pateiktos darbo užmokesčio suvestinės matyti, kad darbdavys laiku sulygto darbo užmokesčio nemokėdavo (b. l. 10 – 13), dėl ko susidarė 12590,79 Lt įsiskolinimas. Darbo sutartyje numatyto užmokesčio laiku nemokėjimą patvirtina ir ieškovės pateiktas AB SEB banko išrašas (b. l. 14-15), iš kurio matyti, kad atsakovė rugsėjo mėnesį ieškovei pervedė 3000 Lt. Vietinio mokėjimo nurodymu nustatyta, kad atsakovė UAB „Alfa Baltic Group“ 2014-11-14 pavedimu pervedė ieškovei 2000,00 Lt, likęs įsiskolinimas – 7590 Lt. Iš pateiktų darbo apskaitos žiniaraščių už liepos – rugsėjo mėnesius, matyti darbuotojų išdirbtas laikas (b. l. 61-63). Iš byloje pateiktos LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus I-osios darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. ( - ) medžiagos nustatyta, jog 2014-12-15 sprendimu Nr. ( - ) ieškovės L. V. prašymas dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbu išieškojimo tenkintas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“ nuspręsta išieškoti 2198,44 Eur (7590,79 Lt) atskaičiavus mokesčius, prašymas dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo atmestas (darbo bylos Nr. ( - ) l. 2, b.l. 17-18). Iš 2014-01-22 UAB „Alfa Baltic Group“ direktoriaus įsakymo dėl darbo sutarties sąlygų keitimo Nr. DĮ-04 matyti, kad L. V. pakeistos darbo sutarties sąlygos (b.l. 183); 2014-05-12 UAB „Alfa Baltic Group“ direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-34-1 L. V. skirtas 46,78 Lt priedas, 2014-07-04 UAB „Alfa Baltic Group“ direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-50 L. V. skirtas 196,47 Lt priedas, 2014-08-07 UAB „Alfa Baltic Group“ direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-54 L. V. skirtas 231,31 Lt priedas; 2014-09-10 UAB „Alfa Baltic Group“ direktoriaus įsakymu Nr. DĮ-67-1 L. V. atleista iš darbo nuo 2014-09-30 pagal DK 127 str. 1 d. (b.l. 185, 187, 188, 186). Teismui pateikta UAB „Alfa Baltic Group“ komercijos direktoriaus pareiginė instrukcija (b.l. 190-191) nepasirašyta ir nepatvirtinta direktoriaus. 2016-01-07 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje dėl atsakovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo konstatavo, kad įmonės balansas ir pelno mokesčių ataskaita apie atsakovės turtinę padėtį patvirtina, jog atsakovė dirba nuostolingai, įmonės įsipareigojimai viršija turimą turtą (165-166 b.l., I t.).

17Dėl ieškinio. Ieškiniu prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laikotarpį nuo 2014-10-01 iki Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimo visiško įvykdymo. Tai yra ieškovė kreipėsi į teismą būdama nepatenkinta Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-15. Ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą pateikdama teismui naują reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2014-10-01, o ne prašydama panaikinti Darbo ginčo komisijos sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką nuo 2014-10-01 nepriteisimo. 2015-10-19 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas vidutinį vienos dienos darbo užmokestį ne nuo prašomos datos 2014-10-01, bet nuo 2015-01-16, nurodydamas, kad tą dieną įsiteisėjo Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimas.

18Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 straipsnyje nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 287 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, sprendime turi būti nurodytas individualaus darbo ginčo dalykas, šalių reikalavimai, nustatytos aplinkybės, įrodymai, išvada prašymą patenkinti (visiškai ar iš dalies) ar atmesti, sprendimo apskundimo terminai ir tvarka (DK 294 straipsnio 2, 3 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, nesutikdama iš dalies su jos atžvilgiu priimtu sprendimu, pasinaudojo teise jį apskųsti, nors ir nenurodydama rezoliucinėje dalyje reikalavimo panaikinti Darbo ginčo komisijos sprendimo dalį, tokiu būdu laikytina, kad per įstatymo nustatytą laiką apskundus Darbo ginčo komisijos sprendimą ( toliau Sprendimą), jis neįsiteisėjo 2015-01-16. 2014-12-15 Sprendime nurodyta, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 201,48 Lt (58,35 Eur), už 54 uždelstas atsiskaityti darbo dienas jis sudarytų 10879,92 Lt neatskaičius mokesčių, o tai yra neadekvatu, nes viršija išieškotiną skolos sumą. Su tokiomis Sprendimo išvadomis teismas sutinka. Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, LAT ne kartą yra nurodęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tiktai tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderintas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-179/2012). Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad Darbo ginčų komisija, priimdama 2014-12-15 sprendimą ieškovės atžvilgiu nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl atmestini, kaip nepagrįsti ieškinyje nurodyti teiginiai, kad Darbo ginčų komisija netinkamai taikė LR DK 141 str. 3 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkinti ieškovės reikalavimą ir priimti priešingą 2014-12-15 priimtam sprendimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo laikotarpį nuo 2014-10-01 teismas neturi pagrindo.

19Pažymėtina, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad „kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką“. Ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį „iki 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. ( - ) visiško įvykdymo“, ieškinyje nurodydama, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra. Vykdytini tik įsiteisėję teismo ar darbo ginčų komisijos sprendimai. Nustačius, kad pati ieškovė, nesutikdama su 2014-12-15 Sprendimu, jį 2015-01-15 apskundė, pareikšdama ieškinį teisme, laikytina, kad 2014-12-15 Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti ieškovės atstovo advokato teiginiai, kad atsakovė nebegali ginčyti ieškovei priskaičiuoto/išmokėto darbo užmokesčio dydžio, nes 2014-12-15 Sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-02 nutartyje yra nurodęs, kad ieškinys ir priešieškinis turi būti nagrinėjami kartu, nes „ patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio“. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovė reikalauja žalos atlyginimo iš ieškovės, tokiu būdu nesutikdama mokėti likusios darbo užmokesčio dalies, reikalavimas priteisti vidutinį, atsakovės ginčijamą, darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-12-15 iki 2014-12-15 Sprendimo Nr. ( - ) visiško įvykdymo, kol nėra įsiteisėjęs Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl mokėtinos, su darbo santykiais susijusios, sumos ieškovei, negali būti nagrinėjamas. Ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

20Ieškovei išaiškintina, jog įsiteisėjus 2014-12-15 Sprendimui, vadovaujantis LR Darbo kodekso 303 straipsniu, nustatančiu sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmes, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, jog DK 303 straipsnis gali būti taikomas nustačius DGK arba teismo sprendimo (nutarties) darbo byloje neįvykdymo faktą. Tokio sprendimo (nutarties) nevykdymo padariniai pagal DK 303 straipsnį atsiranda, jeigu darbdavys privalo vykdyti sprendimą (nutartį) ar jo dalį, tačiau nevykdo, nors tokią galimybę turi. Kaip jau minėta, DGK sprendimas turi būti įvykdytas, kai jis įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai; DGK sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme; jeigu DGK sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 298, 297 straipsniai). Sprendimo (nutarties) nevykdymo padariniai pagal DK 303 straipsnį atsiranda nepriklausomai nuo to, ar buvo pradėtas sprendimo (nutarties) priverstinis vykdymas CPK nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo darbo byloje neįvykdymo padariniai atsiranda, jeigu darbdavys nevykdo sprendimo, nors tokią galimybę turi. Teismas, taikydamas DK 303 straipsnį, įvertina, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, kad sprendimas (nutartis) nedelsiant nebuvo įvykdytas, taip pat įvertina darbuotojo veiksmus ir aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-426-701/2015).

21Dėl priešieškinio. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3705 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad jai už darbuotojams L. V., R. J., M. K. 2014 m. 07-09 mėn. paskaičiuotus išmokėti per didelius atlyginimus padaryta žala sudaro 3705 Eur (12792,62 Lt) (b.l. 112). Atsakovė teigė, kad 2014 m. liepos mėnesį darbuotojai į objektą neatvyko, rugpjūčio mėn. fiksuoti atvykimai 2014-08-08, 2014-08-12, 2014-08-19, 2014-08-20, 2014-08-22, 2014-08-25, 2014-08-26, 2014-08-28, rugsėjo mėnesį į objektą neatvykta 17,19, 26 (b. l. 123-124),- tokią išvadą atsakovė padarė susipažinusi su signalizacijos duomenimis.

22Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tai yra, atsakovė privalėjo įrodyti, kad trys nurodyti darbuotojai L. V., R. J., M. K. nurodytais laikotarpiais padarė pravaikštas, be svarbios priežasties į darbą neatvyko, dėl ko jiems nepagrįstai buvo išmokėtas darbo užmokestis, atsakovė patyrė tam tikrą žalą, dėl žalos padarymo kalta ieškovė. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pagal Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojas už darbdaviui padarytą žalą paprastai atsako ribotai – jis privalo darbdaviui padarytą žalą atlyginti visiškai, tačiau ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumą (Darbo kodekso 254 straipsnis). Visiška materialinė darbuotojo atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, įtvirtintais DK 255 straipsnyje: darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, inter alia kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (3 punktas); tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje (7 punktas). Šioje byloje priešieškinis grindžiamas tik atsakovės pateiktais signalizacijos duomenimis, atsakovės atstovės teigimu, patvirtinančiais, jog ieškovės užpildyti ir direktoriaus Stein Skau – Jacobsen patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra melagingi. Iš atsakovės pateiktų signalizacijos duomenų matyti (b.l. 64-80), kad pateikta nepilna ataskaita už liepos mėnesį (nėra pateikta 3-9 lapų), iš kitų lapų matyti, kad ataskaitoje fiksuotas dingęs ryšys, įsilaužimo aliarmas, gauti pranešimai dėl kaukiančios signalizacijos ir pan., kurie patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens M. K. nurodytas aplinkybes, jog signalizacija buvo netvarkinga. Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, dėl kurių pagrįstumo suabejojo UAB „Alfa Baltic Group“ atstovė Jolita Lemežienė, yra pasirašyti ne tik ieškovės, bet ir patvirtinti bendrovės direktoriaus Stein Skau – Jacobsen, kas atmeta J.Lemežienės teiginius, jog už darbo laiko apskaitą įmonėje buvo atsakinga tik ieškovė L. V.. Be to, J.Lemežienės teiginių nepagrįstumą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys ir ieškovė, nurodę, kad dėl buvimo/nebuvimo darbe buvo kalbama tik su įmonės direktoriumi, kuris kiekvienu konkrečiu atveju buvo informuojamas dėl neatvykimo į darbą, dėl atostogų ir pan. Stein Skau – Jacobsen teiginiai, kad visa atsakomybė už darbo organizavimą Lietuvoje ( darbuotojų buvimą darbo vietoje, darbo laiko žiniaraščių vedimą, darbo užmokesčio už darbe būtą laiką išmokėjimą ir pan.) yra atsakinga L. V., kaip komercijos direktorė, nes taip yra Norvegijoje,- atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2014-02-03 darbo sutartis buvo pakeista, nurodant, jog ieškovė dirba komercijos direktore pagal komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, tačiau šie nuostatai nebuvo pasirašyti/suderinti ar patvirtinti, kas suponuoja išvadą, kad bendrovėje komercijos direktoriaus pareigos/atsakomybė nebuvo nustatyta. Įvertinus, jog atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės, kaip komercijos direktorės, atsakomybę dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio vedimo, nepateikė teismui nenuginčytų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodytomis dienomis L. V., M. K. ir R. J. padarė pravaikštas, dėl ko jiems buvo iš dalies nepagrįstai išmokėtas darbo užmokestis ir t.t., laikytina, kad priešieškinis yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą teisme, išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimų, buvo nustatyta, kad atsakovės atstovai nežinojo, kokius darbus, kada ir kur bendrovės darbuotojai atliko; nežinojo, kad darbuotojai privalėjo atlikti darbus kepyklėlėje, dėl ko ne visada galėjo būti atsakovės nurodytose patalpose; kad tam tikromis dienomis dirbo viršvalandžius, kurie nebuvo apmokėti ir pan.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teismas paskaičiavo, jog už ieškinį mokėtinas 128,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, ieškinį atmetus, mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Atsakovė už priešieškinį 2015-09-14 sumokėjo 111,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 94), už apeliacinį skundą sumokėjo 45 eurus, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta. Byloje patirta 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš šalių po lygiai.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-15 atmesti.

26Ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-12-15 sprendimo priėmimo iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-15 sprendimo Nr. ( - ) visiško įvykdymo palikti nenagrinėtu.

27Priešieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovės L. V., a.k( - ) ir atsakovės UAB „Alfa Baltic Group“, į.k. 302645440, valstybei po 4,30 Eur ( keturi eurai 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovė 2015-01-15 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodė, jog su pareikštu ieškiniu... 4. Atsakovė UAB „Alfa Baltic Group“ pateikė priešieškinį, prašydama iš... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-19 sprendimu iš dalies tenkino... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-02 nutartimi nutarė Klaipėdos miesto... 7. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovė L. V. prašė tenkinti jos... 8. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Mindaugas... 9. Atsakovo atstovas Stein Skau-Jacobsen teismo posėdyje nurodė, kad pradėjo... 10. Atsakovo atstovė Jolita Lemežienė teismo pasėdyje prašė tenkinti... 11. Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškove, ji... 12. Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonėje dirbo... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Priešieškinis atmestinas.... 15. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 16. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ( - ) tarp L. V. ir... 17. Dėl ieškinio. Ieškiniu prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už... 18. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus... 19. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad... 20. Ieškovei išaiškintina, jog įsiteisėjus 2014-12-15 Sprendimui,... 21. Dėl priešieškinio. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3705 Eur žalos... 22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme,... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268- 270... 25. ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą... 26. Ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą... 27. Priešieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovės L. V., a.k( - ) ir atsakovės UAB „Alfa Baltic... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...