Byla 2A-1316/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinio sprendimo, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1-123/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilzevus“ ieškinį atsakovei L. R. individualiai įmonei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą didmeninio pirkimo sutartį.

5Ieškovas UAB „Vilzevus“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės L. R. individualios įmonės (toliau tekste L. R. IĮ) priteisti 432 000 Lt skolą, 30 601,45 Lt palūkanų, 6 procentų procesines palūkanas ir 4 313,01 Lt žyminio mokesčio. Reikalavimą grindė 2003 m. liepos 1 d. šalių mažmeninio pirkimo sutartimi (toliau tekste – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei pateikė 572 735,42 Lt vertės prekių, o atsakovė ieškovui sumokėjo tik 140 735,42 Lt, o 432 000 Lt liko skolinga.

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-810-123/2005 ieškinį patenkino visiškai.

7Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad PVM sąskaitos–faktūros LEC Nr. 1884207/209/213-219/221-237 buvo išrašytos jau pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, todėl Sutarties 2.1, 2.2 punkto reikalavimai dėl apmokėjimo sąlygų ir terminų bei Sutarties 7 punktas dėl sankcijų negali būti taikomi. Atsakovo teigimu, teismas priimdamas preliminarų sprendimą vadovavosi negaliojančia Sutartimi. Ieškovas pažeidė Sutartį, nes pardavė nekokybiškas ir norminių aktų reikalavimų neatitinkančias prekes ir 4 kartus brangiau, nei reali jų vertė rinkoje, todėl atsakovė turėjo avalynę nukainoti. PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti kitų firmų prekių pavadinimai, t. y. skiriasi nuo atsakovės nurodytų Turkijos avalynės gamintojų. Šalių Sutartis negalėjo būti pratęsta metams, nes nebuvo įvykdytos šios Sutarties sąlygos: buvo pristatytas per daug didelis kiekis avalynės; prekės nebuvo užsakytos ir nebuvo atliktas 50 procentų išankstinis apmokėjimas už prekes; pardavėjas nesuteikė pirkėjui išsamios informacijos apie parduodamos avalynės kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką. Atsiskaitymas pagal pateiktas teismui PVM sąskaitas–faktūras šalių susitarimu buvo vykdomas po prekių pardavimo. Atsakovės teigimu, ieškovui pateikus ieškinį, atsakovė būtų pareiškusi priešieškinį dėl prekių grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau dokumentiniame procese negalima reikšti priešieškinio, todėl taip atsakovei buvo atimama galimybė ginti pažeistas teises.

8Atsakovė L. R. IĮ ieškovui UAB „Vilzevus“ 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateikė ieškinį dėl nekokybiškų prekių grąžinimo ir sutarčių nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-9908-603/2005). Vėliau ieškinys buvo patikslintas ieškinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Byla pagal teismingumą buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 sprendimą paliko nepakeistą.

9Teismas šią bylą 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo sustabdęs, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal L. R. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiškų prekių grąžinimo; minėtoje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, šioje byloje 2014 m. sausio 3 d., teismas atnaujino bylos nagrinėjimą.

10I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas atsakovei pateikė 572 735,42 Lt vertės prekių, tačiau atsakovė sumokėjo tik 140 735,42 Lt, todėl laikė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pinigines prievoles (CK 6.344 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad teismas priimdamas preliminarų sprendimą vadovavosi negaliojančia Sutartimi; buvo parduotas per daug didelis kiekis avalynės; prekėms nebuvo užsakymo ir 50 procentų išankstinio apmokėjimo; pardavėjas nesuteikė pirkėjui išsamios informacijos apie parduodamos avalynės kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką; taip pat tai, jog ieškovas pažeidė Sutartį, kadangi pardavė nekokybiškas ir norminių aktų reikalavimų neatitinkančias prekes. Teismas nustatė, kad atsakovė 2005 m. birželio 11 d. prekes (avalynę) priėmė 2005 m. birželio 1, 4 ir 10 dienos PVM sąskaitų–faktūrų pagrindu. Atsakovė priėmusi prekes nesurašė prekių kokybės neatitikimo akto, nepranešė ieškovui apie avalynės kokybės neatitikimą, komplektiškumą ar normatyvinių dokumentų reikalavimų pažeidimą. Atsakovė ieškovui tik 2005 m. lapkričio 28 d. pareiškė ieškinį UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiškų prekių grąžinimo ir tik praėjus daugiau nei metams ir šešiems mėnesiams po prekių priėmimo pareiškė ieškovui pretenzijas dėl avalynės kokybės. Teismo vertinimu, atsakovė tokiu būdu vilkino prievolės pagal Sutartį įvykdymą.

12II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas buvo šališkas, kadangi atsisakė priimti priešieškinį. Teismas nepranešė kokia byla yra nagrinėjama, neišaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų, neišsprendė prašymų, galimybės teikti paaiškinimus, netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, nepaskelbė apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, neišklausė baigiamųjų kalbų bei replikų; teisėja, pradėjusi nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savo iniciatyva baigė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeidė betarpiškumo, žodiškumo ir nepertraukiamumo principus, tuo sudarydama išskirtines galimybes ieškovui, nes ieškovui jau buvo priimtas palankus preliminarus sprendimas, o iš atsakovės atėmė galimybę paaiškinti savo poziciją. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK ir civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą.

152. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Tarp šalių buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas pateikė netinkamos kokybės produkciją, tuo buvo pažeistos šalių Sutarties sąlygos, todėl vadovaujantis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjui turėjo būti sumažinta pirkimo kaina 278 703,02 Lt.

163. Teismas sprendime citavo civilinę bylą Nr. 2-172-262/2011, tačiau ši byla nebuvo prijungta prie šios bylos, todėl skundžiamas sprendimas neteisėtas, kadangi teismas rėmėsi netirtos bylos duomenimis. Be to, Vilniaus apygardos teismas vertino šalių sudarytą Sutartį, šio sandorio teisėtumą ir atitikimą įstatymo reikalavimams, taip pat pasisakymas dėl šalių valios sudarant minėtą sandorį. Nagrinėjant šią bylą Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo keliamas klausimas dėl tinkamo ar netinkamo Sutarties vykdymo ir prekių kokybės klausimas buvo keliamas tik tiek, kiek tai lietė restitucijos klausimą ir galimą produkcijos grąžinimą.

174. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina papildomai paaiškinti faktines bylos aplinkybes.

185. Apeliantė taip pat prašo prijungti rašytinius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti, tai: L. R. IĮ 2004 m. birželio 15 d. raštą; Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2004 m. birželio 17 d. raštą; UAB „Baltijos auditas“ preliminarią turto vertės nustatymo pažymą Nr. 05-01-P1; L. R. IĮ 2005 m. rugsėjo 14 d. raštą; Valstybinės ne maisto produktų prie Ūkio ministerijos avalynės atitikimo kokybės rodikliams 2005 m. spalio 17 d. įvertinimo aktą Nr. 7KLS-05-2103-139; UAB „Impeksservis“ 2007 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 1- 7/171 Dėl ekspertizės; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1239-39/2007 dėl ekspertizės skyrimo; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-708-39/2008 dėl ekspertizės skyrimo; UAB „Impeksservis“ 2008 m. birželio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 62 su priedais; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-708-262/2008 su eksperto apklausa; antstolės I. B. 2009 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-09-23; Lietuvos apeliacinio teismo 201 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2A-246/2013.

19Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Dėl apeliacinio skundo trūkumų. Apeliacinis skundas turi esminių procesinių trūkumų – nėra tinkamai suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas, kadangi apeliantas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors apeliaciniame skunde teigia, kad prekių kaina turėtų būti sumažinta 278 703,02 Lt suma. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų apeliantei nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pažymi, kad ieškovas atsakovui pardavė 572 735,42 Lt vertės prekių. Atsakovė sumokėjo tik 140 735,42 Lt. Atsakovė neginčijo savo prievolių atsiskaityti už iki 2004 m. birželio 1 d. pateiktas prekes. Tarp šalių kilo ginčas dėl prekių, perduotų atsakovei pagal 2004 m. birželio mėnesį išrašytas 26 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis atsakovui buvo perduota 462 108,06 Lt vertės 8889 porų batų. Atsakovės teigimu, iš šių 2004 m. birželio mėnesį perduotų prekių, ji pardavė 3665 poras batų. Atsakovė atsisakė savo reikalavimų dėl šių 3665 batų porų, kurių vertė pagal išrašytas sąskaitas sudarė 183 405,04 Lt, kokybės ir kainos sumažinimo. Toks ieškinio dalies atsisakymas buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011. Taigi, ieškovo nuomone, jei ir gali kilti ginčas dėl ieškovo perduotų prekių kokybės, tai gali būti sietina tik su pas atsakovę likusia 278 703,02 Lt vertės 5224 batų porų kokybe ir kainos sumažinimu. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos (toliau - Inspekcija) 2005 m. spalio 17 d. Avalynės atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo aktu Nr. 7KLS- 05-2103-139 (toliau tekste ir Inspekcijos aktas) ir UAB „Impeksservis“ 2006 m. birželio 28 d. Ekspertizės aktu Nr. 62 (toliau tekste ir Ekspertizės aktas), kurie nebuvo pateikti į bylą. Priešingai nei nurodo apeliantė, nei vienoje byloje nebuvo konstatuota, kad ieškovas atsakovei pardavė netinkamos kokybės prekes.

212. Dėl teismo šališkumo. Apeliantė teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad teismas atmetė atsakovės procesinius prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, priešieškinio priėmimo ir pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Ieškovui reiškiant ieškinį šioje byloje nebuvo galimybės dokumentiniame procese atsakovei reikšti priešieškinio, todėl atsakovė inicijavo atskirą civilinę bylą, kurioje reiškė reikalavimus UAB „Vilzevus“ dėl perduotų prekių netinkamos kokybės. Teismas šią bylą 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi sustabdė, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal L. R. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiškų prekių grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę atsakovei išspręsti ginčą su ieškovu.

223. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo prijungti naujus įrodymus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau visiškai nemotyvuoja, kodėl šie įrodymai nebuvo savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą. Ši byla buvo pradėta 2005 m. liepos 21 d., t. y. iki civilinio proceso kodekso pakeitimų, susijusių su elektronine byla priėmimo, todėl bet kokie dokumentai teismui ir pati byla turėjo būti vedama iki šių pakeitimų nustatyta tvarka, t. y. į nagrinėjamą bylą jokie procesiniai dokumentai ir prašymai pirmosios instancijos teisme negalėjo būti teikiami per elektroninių paslaugų portalą (toliau tekste ir EPP), ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės ir tirti naujus įrodymus. Šie įrodymai nebuvo perduoti ir ieškovui. Todėl atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti procesą. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos turėtų atsisakyti tenkinti prašymą priimti naujus įrodymus, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui šiam išnagrinėjus bylą (CPK 306 str. 3 d. ir 314 str.). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad prašomų prijungti naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas nutartimi grąžino pateiktus naujus įrodymus atsakovei, kadangi kitai šaliai nebuvo pateikti prašomi į bylą prijungti nauji įrodymai ir atsakovė nenurodė, iš kur prašomus prijungti įrodymus turėtų teismas išsireikalauti ar juos gauti ieškovas.

234. Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 padarytomis išvadomis ir laikė jas turinčias prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtoje byloje buvo kvalifikuoti šalių santykiai, atsakovės prievolių neįvykdymas ir ieškovui pretenzijų savalaikis nepateikimas dėl prekių kokybės.

245. Nepranešimas ieškovui apie tariamai netinkamą avalynės kokybę ir nesąžiningas atsakovo elgesys užkirto jam kelią remtis prekių nekokybiškumu (CK 6.327 str. 5 d.).

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

27Šioje apeliacijoje keliami bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka, priešieškinio priėmimo dokumentiniame procese pasikeitus CPK reglamentavimui, naujų įrodymų prijungimo po preliminaraus sprendimo priėmimo, teismo sprendimo prejudicinės galios bei teismo šališkumo klausimai.

28Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka

29Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso normas, kadangi pradėjus teismo posėdį nepranešė kokia byla yra nagrinėjama, neišaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų, neišsprendė prašymų, galimybės teikti paaiškinimus, netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, nepaskelbė apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, neišklausė baigiamųjų kalbų bei replikų; teisėja, pradėjusi nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savo iniciatyva baigė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeidė betarpiškumo, žodiškumo ir nepertraukiamumo principus, tuo sudarydama išskirtines galimybes ieškovui, nes ieškovui jau buvo priimtas palankus preliminarus sprendimas, o iš atsakovės atėmė galimybę paaiškinti savo poziciją. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK ir civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą, todėl pasak apelianto, objektyviam stebėtojui susidarė įspūdis, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

30Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei reikalavimus pareiškė dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ieškinį laikė pagrįstu ir 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu jį patenkino visiškai. Iki 2011 m. birželio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, civilinio proceso kodeksas draudė dokumentiniame procese reikšti priešieškinį, todėl atsakovė ieškovui 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateikė ieškinį dėl nekokybiškų prekių grąžinimo ir sutarčių nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-9908-603/2005). Vėliau ieškinys buvo patikslintas ieškinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Byla pagal teismingumą buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas šią bylą 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo sustabdęs, iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal L. R. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiškų prekių grąžinimo ir minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, šioje byloje 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir skyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio įrašas liudija, kad teisėja pranešė šalims kokia byla nagrinėjama, patikrino byloje dalyvaujančių asmenų tapatybes, pranešė teismo sudėtį, išaiškino šalims teismo nušalinimo teisę (toks nebuvo pareikštas) ir suteikė šalims teisę teikti prašymus. Šioje proceso stadijoje byloje iškilo ginčas dėl dokumentinio proceso tvarkos, ieškovui išreiškus nuomonę, kad toliau byla turėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip kaip numato CPK normos, reglamentuojančios dokumentinį procesą, ir šioje proceso stadijoje žodinio proceso ir pasirengimo bylos nagrinėjimui nebegali būti. Teismo posėdžio įrašas liudija, kad teismas savo procesinius veiksmus grindė byloje beveik dešimties metų pertrauka dėl bylos sustabdymo, todėl teismo teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas buvo skirtas išsiaiškinti šalių pozicijas po didelio laiko tarpo. Kadangi ieškovas reikalavo dokumentinio proceso, pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių pozicijų ginčo klausimu, protokoline nutartimi atmetęs atsakovės reikalavimus prijungti rašytinius įrodymus ir priimti priešieškinį, nustatė galutinio sprendimo paskelbimo datą ir posėdį baigė.

31Dokumentinis procesas - tai viena iš supaprastinto proceso formų, įtvirtinta CPK XXII skyriuje. Ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles reiškia supaprastintą šių reikalavimų teisminio nagrinėjimo procedūrą, t. y. supaprastintą procesą, kuriuo siekiama kuo greičiau tarp ginčo šalių atkurti teisinę taiką (CPK 2 str.). Vienas iš pagrindinių dokumentinį procesą apibrėžiančių požymių yra visų reikalavimų pagrindimas vien leistinais rašytiniais įrodymais. Visą dokumentinį procesą sąlygiškai galima suskirstyti į du etapus: 1) proceso eiga iki atsakovo prieštaravimų pareiškimo (pirmasis etapas), ir proceso eiga atsakovui pareiškus prieštaravimus (antrasis etapas). Dokumentiniame procese pareikštas ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 427 str. 1 d.). Tačiau rašytinis procesas vyksta tik iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Vėliau jis būtų rašytinis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas nepareikštų prieštaravimo. Ar bus antrasis dokumentinio proceso etapas, priklauso nuo atsakovo procesinio elgesio, t. y. ar atsakovas reaguos į gautą preliminarų sprendimą, ar leis preliminariam sprendimui įsiteisėti nesiimdamas jokių veiksmų. Jeigu gavęs preliminaraus sprendimo kopiją atsakovas per nustatytą dvidešimties dienų terminą (CPK 430 str. 1 d.) pareiškia prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. Šiame etape jokie įrodinėjimo priemonių ribojimai netaikomi. Atsakovas savo prieštaravimus privalo motyvuoti ir gali grįsti ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Įgyvendinant lygiateisiškumo principą antrajame dokumentinio proceso etape tokios pačios teisės suteiktos ir ieškovui, kuris gali papildyti savo ieškinį naujais motyvais, įrodymais (CPK 430 str. 2 d.). Iš esmės antrasis dokumentinio proceso etapas niekuo nesiskiria nuo įprastos ginčo teisenos. Atsakovui pareiškus prieštaravimą vyksta speciali rašytinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui procedūra (CPK 430 str. 2 d.), ir teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti ir teismo posėdis vyksta bendra tvarka, t. y. žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK 235 straipsnio 4 dalies nurodytą atvejį, t. y. kai rašytiniu arba į teismo posėdžio įrašytu ir šalių pasirašytu sutikimu nusprendžiama nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp šalių tokio susitarimo nebuvo ir atsakovė reikalavo žodinio bylos nagrinėjimo. Taigi, atsakovei pareiškus prieštaravimus, procesas peraugo į įprastinę ginčo teiseną. Dokumentinio proceso normos nenumato teismui teisės, sprendžiant prieštaravimų priėmimo klausimą, tirti, vertinti byloje surinktus įrodymus ir galutinai išspręsti ginčą. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai įprasta CPK normų nustatyta tvarka, griežtai laikantis minėtų ir kitų civilinio proceso principų išnagrinėjama byla ir išaiškintos bei įvertintos visos bylos aplinkybės (CPK 260 str., 427 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso eigą, sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos minėtos CPK straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dokumentinį procesą kaip vieną iš supaprastintų civilinio proceso formų supainiojo su teismo posėdžio forma. Teismo posėdžių formos (žodinis ar rašytinis) iš esmės galimos visose civilinio proceso formose (ginčo, ypatingojoje teisenoje ir kt.), taip pat, minėta, ir dokumentiniame procese po atsakovo prieštaravimų priėmimo. Taigi pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pradėjęs žodinį bylos nagrinėjimą ir nusprendęs jį baigti rašytinio proceso tvarka, pažeidė minėtas CPK nuostatas, reglamentuojančias dokumentinio proceso eigą.

32Dėl priešieškinio priėmimo

33Byloje nustatyta, kad ieškovė į teismą dokumentinio proceso tvarka kreipėsi 2005-07-25. Preliminarus sprendimas buvo priimtas 2005-08-09, atsakovės prieštaravimai byloje patekti 2005-10-06, parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2005-11-28, o 2005-12-19 byla sustabdyta iki teismas išnagrinės L. R. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Vilzevus“ dėl nekokybiškų prekių grąžinimo ir sutarčių nutraukimo. Minėtoje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, šioje byloje 2014 m. sausio 3 d., teismas atnaujino bylos nagrinėjimą. Teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), civilinėje byloje pagal L. R. IĮ ieškinį atsakovui UAB „Vilzevus“ buvo tikslinami (keičiami) penkis kartus. Pirmieji trys L. R. IĮ ieškiniai buvo pareikšti dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo (pirkimo-pardavimo sutartimis įvardijant atskiras PVM sąskaitas-faktūras); vėliau šis reikalavimas pakeistas į reikalavimą pripažinti pagal PVM sąskaitas-faktūras sudarytą avalynės pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir įpareigoti atsakovą atsiimti 5224 poras avalynės; paskutiniame patikslintame ieškinyje L. R. IĮ pareiškė reikalavimą įpareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti 278 703,02 Lt avalynę, kuri buvo pateikta pagal 2004-06-14 – 11 d. PVM sąskaitas-faktūras, tuo pagrindu, kad ieškovas vienašališkai 2004-06-25 nutraukė Sutartį. Vienašalį sutarčių nutraukimą ir reikalavimą atsiimti prekes L. R. IĮ grindė be kita ko ir nekokybiška avalyne. Taigi, sustabdžius šią bylą atsakovė L. R. IĮ aktyviai gynė savo teises teisme reikšdama ieškinį ir tikslindama jį penkis kartus, tokiu būdu pasirinkdama savo gynybos poziciją, kadangi iki 2011 m. birželio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo, CPK 430 straipsnio 4 dalis draudė dokumentiniame procese reikšti priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą priimti priešieškinį pasikeitus CPK 430 straipsnio 4 dalies reglamentavimui motyvavo tuo, kad bylą pradėjus dokumentinio proceso tvarka nebegalima priimti priešieškinio, be to atsakovei neatimta procesinė teisė reikšti savo reikalavimus dėl prekių vertės sumažinimo atskiroje byloje.

34CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nauja CPK 430 straipsnio 4 dalies redakcija nebenumato draudimo dokumentiniame procese reikšti priešieškinio. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti priešieškinį nepagrįstai buvo motyvuojamas tuo, kad byla buvo pradėta nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmiau minėta, kad iš esmės antrasis dokumentinio proceso etapas niekuo nesiskiria nuo įprastos ginčo teisenos, todėl vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi bei CPK 430 straipsnio nauja 4 dalies redakcija, teismas turėjo teisę, bet ne pareigą priimti atsakovės priešieškinį. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, teisiškai reikšminga aplinkybė, kad byla buvo sustabdyta beveik dešimt metų. Per šį laiką atsakovė turėjo galimybę UAB „Vilzevus“ pareikšti savo reikalavimus dėl nekokybiškų prekių perdavimo, nuostolių atlyginimo ar kitų reikšmingų aplinkybių, galėjusių lemti ieškovo šioje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Minėta, kad atsakovė aktyviai naudojosi šia teise, ne kartą tikslindama pareikštus reikalavimus, dalies jų atsisakydama ir pan.. Apeliantė įtikinamais argumentais nepagrindė, kodėl ginčas dėl prekių kokybės per šios bylos sustabdymo laikotarpį negalėjo būti išnagrinėtas atskiroje byloje. Atitinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį po beveik 10 metų bylos sustabdymo, pažeidė atsakovės teises ar lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013 konstatuota, kad šioje byloje atsakovė, kaip pirkėja galės ginti savo teises pasinaudodama kitais įstatyme numatytais pirkėjo teisių gynybos būdais (pvz., reikalauti sumažinti pirkimo kainą, prašyti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo, tiek, kiek jų nekompensuoja galimas kainos sumažinimas), neįpareigojo pirmosios instancijos teismo būtent šioje byloje nagrinėti atsakovės reiškiamų reikalavimų ieškovui dėl nekokybiškų prekių kainos sumažinimo. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad tiek teismas, tiek dalyvaujantys byloje asmenys siektų operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir laiku bei tinkamai atliktų visus reikiamus procesinius veiksmus. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, vėlesnis priešieškinio priėmimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba gautas kitos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi, teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. vasario 10 d., todėl, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo atnaujinimas ir nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimas sutapo laike, priešieškinis, remiantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, privalėjo būti pareikštas per protingą laikotarpį po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau bet kokiu atveju- ne vėliau kaip iki teismo posėdžio pradžios. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu protingu, bylos nagrinėjimo neužvilkinančiu terminu galėtų būti septynių dienų terminas, kuris leistų teismui bei kitai proceso šaliai iki teismo posėdžio atlikti būtinus procesinius veiksmus, kaip antai, išsiųsti priešieškinį ieškovui, šiam- pateikti atsiliepimą ir kt. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013, kurioje aptarta apeliantės galimybė ginti jos, kaip pirkėjos, teises, priimta 2013 m. balandžio 23 d.. Taigi, ir iki šios bylos nagrinėjimo atnaujinimo apeliantė turėjo daugiau negu aštuonių mėnesių terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Toks apeliantės procesinis elgesys aiškiai liudija ne jos siekį apginti pažeistą teisę, bet siekį vilkinti skolos priteisimo procesą, nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis. Tokia situacija teismo negali būti toleruojama, todėl apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį nagrinėjamoje byloje, nors šį teisėtą ir pagrįstą atsisakymą pagrindė neteisingais procesiniais motyvais.

35Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso normų pažeidimo, apeliacinis teismas nurodo, jog remiantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nei aplinkybė, kad teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, nesuteikė šalims teisės pasisakyti baigiamosiose kalbose, nei netinkamas atsisakymo priimti priešieškinį motyvavimas nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo bei neteisėto sprendimo priėmimo, todėl aptarti apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

36Dėl prejudicinių faktų

37Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat kvestionuoja remdamasi aplinkybe, kad teismas rėmėsi netirtos bylos duomenimis, ir sprendime citavo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 nustatytas aplinkybes, nors ši byla nebuvo prijungta prie šios bylos.

38Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 str. 4 d.). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

39Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-172-262/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-246/2013, kurioje buvo nagrinėjamas šios bylos šalių ginčas pagal L. R. IĮ ieškinį atsakovui UAV „Vilzevus“ dėl tos pačios Sutarties teisinių pasekmių - dėl nekokybiškos avalynės pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, vėliau šį reikalavimą pakeičiant į reikalavimą pripažinti pagal PVM sąskaitas-faktūras sudarytą avalynės pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir įpareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti 5 224 poras avalynės, o dar vėliau šį reikalavimą patikslinus, L. R. IĮ prašė įpareigoti UAB „Vilzevus“ atsiimti 278 703,02 Lt vertės avalynę, kuri buvo pateikta pagal 2004-06-14 – 11 d. PVM sąskaitas-faktūras, tuo pagrindu, kad ieškovas vienašališkai 2004-06-25 nutraukė Sutartį. Visi reikalavimai buvo taip pat grindžiami aplinkybe, kad UAB „Vilzevus“ parduota avalynė buvo nekokybiška. Minėtuose procesiniuose sprendimuose buvo kvalifikuoti šalių santykiai, atsakovės prievolių neįvykdymas ir ieškovui pretenzijų savalaikis nepateikimas dėl prekių kokybės. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais teismas rėmėsi, yra byloje, be to, įstatymas leidžia remtis ir duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtais procesiniais sprendimais, nes tos civilinės bylos medžiaga nebuvo prijungta prie šios bylos, nepagrįsti.

40Dėl ginčo esmės

41Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė ginčo esmės. Tarp šalių buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o ieškovas pateikė netinkamos kokybės produkciją, tuo buvo pažeistos šalių Sutarties sąlygos, todėl vadovaujantis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjui (atsakovei) turėjo būti sumažinta pirkimo kaina 278 703,02 Lt.

42Byloje nebėra ginčo dėl šalių teisnių santykių kvalifikavimo – tarp šalių susiklostė didmeninio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas 2003-07-01 Sutarties pagrindu atsakovei pateikė 572 735,42 Lt vertės prekių, atsakovė ieškovui sumokėjo tik 140 735,42 Lt, o 432 000 Lt liko skolinga. Atsakovė šioje byloje savo prieštaravimus grindė pasibaigusia šalių Sutartimi, netinkama prekių kokybe, kainos neatitikimu rinkos vertei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepaisant atsakovės nurodomų aplinkybių dėl ieškovo pateiktos nekokybiškos avalynės, atsakovė ir toliau prekiavo ieškovo parduota avalyne ir nemažą dalį šios avalynės pardavė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė savalaikiai nereiškė ieškovui pretenzijų dėl nekokybiškos avalynės, o tokias pretenzijas pareiškė tik ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmiau teisėjų kolegija konstatavo, kad priešieškinis šioje byloje nepriimtas pagrįstai, kadangi atsakovės prašymu ši byla buvo sustabdyta iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo, kurioje L. R. IĮ reiškė UAB „Vilzevus reikalavimus, kildinamus iš tos pačios šalių Sutarties ir atsakovei buvo suteikta galimybė ginti savo pažeistas teises kitoje byloje reiškiant UAB „Vilzevus“ savarankiškus reikalavimus, todėl įvertinus atsakovės gynybos poziciją, atsakovės procesinių dokumentų argumentus (pvz. dėl šalių Sutarties negaliojimo ir pan.), šioje byloje pareikštų reikalavimų apimtis bei įrodinėjimo dalyką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl šalių Sutartimi atsakovės įsigytų prekių kainos sumažinimo. Atitinkamai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl neatskleistos bylos esmės.

43Dėl naujų įrodymų prijungimo

44Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja ir nepagrįstu įrodymų neprijungimu ir apeliacinės instancijos teismui teikia naujus rašytinius įrodymus, prašydamas juos prijungti.

45Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 str.). Pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė apeliaciniam teismui teikia L. R. IĮ 2004 m. birželio 15 d. raštą; Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2004 m. birželio 17 d. raštą; UAB „Baltijos auditas“ preliminarią turto vertės nustatymo pažymą Nr. 05-01-P1; L. R. IĮ 2005 m. rugsėjo 14 d. raštą; Valstybinės ne maisto produktų prie Ūkio ministerijos avalynės atitikimo kokybės rodikliams 2005 m. spalio 17 d. įvertinimo aktą Nr. 7KLS-05-2103-139; UAB „Impeksservis“ 2007 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 1- 7/171 Dėl ekspertizės; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1239-39/2007 dėl ekspertizės skyrimo; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-708-39/2008 dėl ekspertizės skyrimo; UAB „Impeksservis“ 2008 m. birželio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 62 su priedais; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-708-262/2008 su eksperto apklausa; antstolės I. B. 2009 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-09-23; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2A-246/2013. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė prašo prijungti rašytinius įrodymus, kuriais teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė siekia įrodyti ieškovo parduotą nekokybišką avalynę. Visų pirma, iš dalies pateiktų dokumentų datų matyti, kad minėti dokumentai atitinkamų subjektų priimti ir surašyti dar iki šios bylos sustabdymo (2005-12-19) pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio teismo vertinimu, atsakovei manant, kad jie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą, turėjo galimybę pateikti juos dar iki šios bylos sustabdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kita pateikiamų dokumentų dalimi atsakovė siekia įrodyti ieškovo parduotų prekių neatitikimą kokybės reikalavimams ir tokiu būdu grindžia reikalavimą sumažinti prekių kainą. Tačiau tai yra ne šios bylos dalykas. Kaip jau pirmiau minėta, atsakovei neužkirstas kelias reikšti savarankiškus reikalavimus ieškovui kitoje byloje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo prijungti šiuos įrodymus į bylą (CPK 180 str.).

46Dėl teismo šališkumo

47Apeliantė teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad teismas atmetė atsakovės procesinius prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, priešieškinio priėmimo, taip pat pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka.

48Teisėjų kolegija, atsakydamas į šiuos apeliantės argumentus pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė tam tikrus dokumentinio proceso pažeidimus, tačiau anksčiau nurodyta, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to teismas neteisingai išsprendė bylą. Iš teismo posėdžio įrašo matyti, kad bylos nagrinėjimas iš esmės vyko žodinio proceso tvarka. Anksčiau taip pat minėta, jog teismas atliko visus būtinus įžanginius teismo posėdžio procesinius veiksmus (pranešė kokia byla nagrinėjama, patikrino byloje dalyvaujančių asmenų tapatybes, pranešė teismo sudėtį, išaiškino šalims teismo nušalinimo teisę, suteikė šalims teisę teikti prašymus, kurie buvo išnagrinėti protokoline nutartimi), taip pat, teismo posėdžio metu teismas suteikė šalims teisę pasisakyti ne tik procesiniais klausimais, bet ir dėl ginčo esmės. Iš teismo posėdžio įrašo galima aiškiai nustatyti šalių pozicijas ginčo klausimu, šalių reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimo dalyką ir pagrindą, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovės pozicija teismo liko neišklausyta dėl baigiamųjų kalbų nebuvimo, priešieškinio nepriėmimo, ar dokumentų neprijungimo. Minėti dokumentinio proceso pažeidimai nelaikyti teismo šališkumu. Teismų ir teisėjų nešališkumas bei nepriklausomumas suprantamas dvejopai: pirma, nepriklausomumas reiškia funkcinį arba institucinį teismų sistemos nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių; antra, šis principas reiškia asmeninį teisėjo nepriklausomumą sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas, t. y. teisėjo nepriklausomumas nuo bylos šalių, jų atstovų, teismo pirmininko ar kitų kolegų, ar išorinių jėgų ir pan. Jeigu teisėjo sprendimą veikė kokia nors pašalinė įtaka, kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo. Taigi šiuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiškia proceso sąžiningumą. Šis nepriklausomumo aspektas reiškia ir teisėjo nešališkumą, t. y. situaciją, kai teisėjas, priimdamas sprendimą, nebuvo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas pašalinių veiksnių. Vadinasi, nepriklausomas ir nešališkas yra toks teisėjas, kuris nėra iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties ar ja asmeniškai suinteresuotas, t. y. jis yra neutralus, ginčą sprendžia vadovaudamasis teise ir savo teisine sąmone. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi ar priklausomus sprendžiant šalių ginčą. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei priėmė nepalankius procesinius sprendimus, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas.

49Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palieka nepakeistą.

50Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

51Apeliantė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą motyvuodama tuo, kad teisme būtina pateikti papildomus paaiškinimus. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo būtinas žodinis atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nebuvo poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovei atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Atsakovė ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepaisant to, kad apeliaciniame skunde taip pat reiškė reikalavimus dėl parduotų prekių kainos sumažinimo, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 4 313 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d., 93 str.).

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

56Iš atsakovės L. R. individualios įmonės (įmonės kodas 141162010) valstybei priteisti 4 313 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

57Grąžinti atsakovei L. R. individualiai įmonei su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą... 5. Ieškovas UAB „Vilzevus“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu,... 7. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad PVM... 8. Atsakovė L. R. IĮ ieškovui UAB „Vilzevus“ 2005 m. gruodžio 16 d.... 9. Teismas šią bylą 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo sustabdęs, iki bus... 10. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu 2005 m.... 12. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. 1. Teismas buvo šališkas, kadangi atsisakė priimti priešieškinį. Teismas... 15. 2. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Tarp šalių buvo susiklostę didmeninio... 16. 3. Teismas sprendime citavo civilinę bylą Nr. 2-172-262/2011, tačiau ši... 17. 4. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina... 18. 5. Apeliantė taip pat prašo prijungti rašytinius įrodymus, kuriuos... 19. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 20. 1. Dėl apeliacinio skundo trūkumų. Apeliacinis skundas turi esminių... 21. 2. Dėl teismo šališkumo. Apeliantė teismo šališkumą iš esmės grindžia... 22. 3. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo... 23. 4. Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d.... 24. 5. Nepranešimas ieškovui apie tariamai netinkamą avalynės kokybę ir... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 27. Šioje apeliacijoje keliami bylų nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka,... 28. Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka... 29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei reikalavimus pareiškė dokumentinio... 31. Dokumentinis procesas - tai viena iš supaprastinto proceso formų, įtvirtinta... 32. Dėl priešieškinio priėmimo... 33. Byloje nustatyta, kad ieškovė į teismą dokumentinio proceso tvarka... 34. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal... 35. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso normų... 36. Dėl prejudicinių faktų... 37. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat kvestionuoja... 38. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar... 39. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą... 40. Dėl ginčo esmės... 41. Apeliantės teigimu, teismas neatskleidė ginčo esmės. Tarp šalių buvo... 42. Byloje nebėra ginčo dėl šalių teisnių santykių kvalifikavimo – tarp... 43. Dėl naujų įrodymų prijungimo ... 44. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja ir nepagrįstu... 45. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314... 46. Dėl teismo šališkumo ... 47. Apeliantė teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad teismas atmetė... 48. Teisėjų kolegija, atsakydamas į šiuos apeliantės argumentus pažymi, kad... 49. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios... 50. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 51. Apeliantė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 53. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovei... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinį sprendimą palikti... 56. Iš atsakovės L. R. individualios įmonės (įmonės kodas 141162010)... 57. Grąžinti atsakovei L. R. individualiai įmonei su apeliaciniu skundu...