Byla B2-850-605/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GK Projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-850-605/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GK Projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas AB SEB bankas 2009 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „GK Projektai“ bankroto bylą (b. l. 4-5). Nurodė, kad atsakovas užsiima statybų verslu. 2008 m. įmonė nustojo mokėti eilines įmokas pagal 2006 m. gegužės 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 0040611010968-31. 2009 m. vasario 28 d. bankas nebesutiko darsyk atidėti paskolos grąžinimo terminų, todėl 2009 m. liepos 23 d. atsakovo skola, įskaitant palūkanas ir netesybas, buvo lygi 5 165 905,99 Lt.

4Atsakovas UAB „GK Projektai“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 66-68) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Teigė, kad, atsakovo 2009 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 26 861 548 Lt, ilgalaikių ir trumpalaikių prievolių – 25 770 331 Lt, iš jų uždelstų vykdyti – tik 11 144 471 Lt, tad ji neatitinka nemokios įmonės statuso ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pripažino turįs finansinių sunkumų, tačiau jie laikino pobūdžio. Šiuos finansinius sunkumus išspręsti padės restruktūrizavimo procesas, dėl kurio atsakovas kreipėsi į teismą (b. l. 53-60).

5Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (b. l. 101-102). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

6Atsakovas UAB „GK Projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą, taip pat skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) (b. l. 105-109). Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

71. Kauno apygardos teismas paraleliai nagrinėjo tiek bankroto bylos, tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui klausimą. Tuo atveju, jeigu pareiškimas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikiamas, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti (ĮRĮ 8 str.). Pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties sustabdyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą arba neišsiuntė jos atsakovui, todėl apribojo atsakovo teisę apskųsti šią nutartį. Gavęs Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (b. l. 118-119), atsakovas vis tikėjosi sulaukti nutarties dėl pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą nagrinėjimo sustabdymo, todėl einant terminui pateikti atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 121) atsakovas pateikė tik formalų atsiliepimą į jį.

8Atsakovas apskundė Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (b. l. 122-128) ir prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą (b. l. 129-131). Iš to, kad atsakovo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties išsiųstas aukštesnės instancijos teismui (b. l. 132), atsakovas suprato, jog jo prašymas dėl termino atnaujinimo buvo patenkintas, nors pirmosios instancijos teismas nutarties tuo klausimu nepriėmė.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1327/ 2009) atmetė atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties (b. l. 143-146). Po to pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pratęsti (buvusį sustabdytą) terminą pateikti išsamų atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to nepadarė, o iškart priėmė skundžiamą nutartį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi ir teisės būti išklausytam principus.

102. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadas apie atsakovo nemokumą, ir išvadų nemotyvavo, kaip to reikalauja CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teismas, neišdėstęs, kodėl ginčą jis išsprendė būtent taip, pažeidė teisinio aiškumo, teisinio nuspėjamumo principus, iš dalies apribojo asmens teisę į teisingą procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/ 2009). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-621/2008) akcentavo, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstytas teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, išdėstytos įrodymų analizės pagrindu padarytos išvados apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 str. 3-4 d.). Teismo motyvų sprendime (nutartyje) nebuvimas sudaro absoliutų sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.). Skundžiama nutartis taip pat prieštarauja Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimui. Jame pabrėžiama, jog „[...] Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame teismo baigiamajame akte) negali būti nutylėtų teismo argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito teismo baigiamojo akto) priėmimui. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.

113. Atsakovo turtas daugiau kaip dvigubai viršija atsakovo skolas, kurias įvykdyti praleistas terminas {[(11 144 471 Lt) x 2] < 26 861 548 Lt}, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas yra nemokus, yra klaidingos.

124. Užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, ieškovui buvo įkeista dalis atsakovo turto, bet ieškovas siekia sužlugdyti atsakovą, o ne atgauti skolą iš jo naudai įkeisto turto vertės. Vilniaus apygardos teismas bankui už nepagrįstą bankroto bylos UAB „Molesta“ inicijavimą 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5667-798/2009) skyrė baudą, bet ieškovas piktnaudžiauti procesu nenustojo, todėl šįsyk jam skirtina maksimali bauda.

13Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 137-141) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi principo ar atsakovo teisės būti išklausytam, nes pareikalavo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsakovas jį pateikė. Pirmosios instancijos teismas, kaip numato ĮRĮ 8 straipsnis, 2009 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį sustabdyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nagrinėjimą, iki įsiteisės nutartis atsisakyti iškelti jam restruktūrizavimo bylą (b. l. 97). Byloje esantys įrodymai, susiję su atsakovo finansine būkle, patvirtina, jog atsakovas yra nemokus, taigi egzistuoja juridinis pagrindas iškelti jam bankroto bylą. Pagrindinę atsakovo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kaip antai: atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys. Ilgalaikis turtas sudaro nežymią turto dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartyje dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pajamų negauna arba gauna minimalias, nuo 2007 m. įmonė jokios veiklos realiai nevykdo, jos veiklos planai pagrįsti viltimi, kad rinkoje pakils nekilnojamojo turto kainos. Atsakovas ir vienintelis jo akcininkas UAB „Gabijos investicijos“ 2006 m. sausio 18 d. pasirašė ilgalaikę paskolos sutartį (b. l. 72-81), tačiau atsižvelgiant į atsakovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus priverstine tvarka (b. l. 91-95), tai nepadės atsakovui išvengti bankroto, nes jis visiškai nemokus.

14Atsakovas pats pripažįsta turįs finansinių sunkumų, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartyje konstatavo, kad tie sunkumai, priešingai nei nurodo atsakovas, nėra laikini. Atsakovas skolingas ieškovui daugiau kaip 5 mln. Lt ir skolos neneigia, jau seniai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, todėl ieškovo veiksmai rūpinantis savo interesų apsauga negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.), tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atskleidė bylos dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo esmę, todėl skundžiama nutartis naikinama, pirmosios instancijos teismui perduodant iš naujo nagrinėti šį klausimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

18Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas yra nemoki įmonė, todėl jai keltina bankroto byla, dėl proceso eigos pirmosios instancijos teisme.

19Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, t. y. nustatęs, kad įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus nemokumo kriterijus. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nemokumą apibrėžia kaip tokią įmonės būklę, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.) ir uždelsti vykdyti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi pirmosios instancijos teismo užduotis sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą minėtu pagrindu – teisingai nustatyti uždelstų įvykdyti prievolių dydį, įmonės balansinio turto vertę ir išvesti šių dviejų rodiklių santykį.

20Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teigė įvertinęs bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir padaręs atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo atlikta faktinių aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų analizė skundžiamoje nutartyje neatsispindi, todėl neįmanoma atsakyti į klausimą, ar pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie atsakovo nemokumą yra pagrįstos. Ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, neatleidžia pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, nuo pareigos išdėstyti įrodymų tyrimo eigą, nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes; aplinkybes, kurios nepasitvirtino, teisės šaltinius, kuriais remiasi, priežastis, kodėl kitais bylos šalių nurodytais šaltiniais nesiremia, ir tik tada suformuluoti išvadas, kurios logiškai išplauktų sugretinus pripažintas faktines aplinkybes su nurodytomis teisės normos hipotezėje. Tai paaiškintina tuo, kad skiriasi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo tikslai, taigi kiekvienoje iš šių bylų nustatinėjamos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję civilinę bylą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, sprendė įmonės finansinių sunkumų susidarymo mechanizmą, siekdami atsakyti į klausimą, ar finansinės problemos nėra įsisenėjusios, taigi yra galimybių išgelbėti įmonę nuo žlugimo ją restruktūrizuojant. Tuo tarpu išvardinti klausimai neaktualūs sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Aptariamu atveju, kaip minėta, yra svarbu tiksliai išsiaiškinti atsakovo uždelstų įvykdyti įsipareigojimų sumą, įmonės balansinio turto vertę, turto pokyčių tendencijas ir skolų bei nuosavybės teise turimo turto proporcijas. Skundžiama nutartis stokoja tokio išsamaus ir nuoseklaus teismo išvadų susiformavimo proceso aprašymo, kas sudaro pagrindo pripažinti, jog šios bylos esmė liko iki galo neatskleista.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o teismo procesinio dokumento teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą, pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jeigu neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Įvertinusi tirtinų aplinkybių apimtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo. Tokia situacija prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, taigi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti (pagrįsti) bankroto bylos (ne)iškėlimo motyvus iš naujo.

22Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pavėluotai, t. y. gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, o ne iškart gavęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, civilinėje byloje dėl bankroto bylos priėmė nutartį sustabdyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą; jog pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą nutartį atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, taip ir nepriėmė nutarties atnaujinti pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nagrinėjimą, išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms jį tęsti. Antra vertus, atsakovo nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai, juo labiau padaryti civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. kai pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ar neišsiuntė šios nutarties atsakovui), nekeičia apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo esmės, nes atsakovui vis dėlto buvo sudarytos sąlygos būti išklausytam ir sąlygos lygiomis teisėmis rungtis su ieškovu, o atsakovas pats renkasi savo gynimosi būdą, t. y. pateikti formalų ar išsamų atsiliepimą į ieškinį.

23Kadangi civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą, tad teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Nuo pirmosios instancijos teismo nutarties (iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti) iš dalies priklausys atsakymas į klausimą, ar ieškovas pagrįstai inicijavo atsakovui bankroto bylą. Jei pirmosios instancijos teismas iškels atsakovui bankroto bylą ir ši nutartis įsiteisės, būtinybė svarstyti, ar ieškovas kreipėsi į teismą elgdamasis nesąžiningai, per se atkris.

24Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg lakoniškai aprašė ginčo byloje esmę, todėl neįmanoma patikrinti, ar padarytos išvados yra teisingos. Skundžiama nutartis naikinama dėl procesinių pažeidimų, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti spręsti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GK Projektai“ klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas AB SEB bankas 2009 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teismui paduotu... 4. Atsakovas UAB „GK Projektai“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 66-68)... 5. Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 6. Atsakovas UAB „GK Projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 7. 1. Kauno apygardos teismas paraleliai nagrinėjo tiek bankroto bylos, tiek... 8. Atsakovas apskundė Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi (civilinės... 10. 2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nenurodė,... 11. 3. Atsakovo turtas daugiau kaip dvigubai viršija atsakovo skolas, kurias... 12. 4. Užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamą... 13. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 137-141) su... 14. Atsakovas pats pripažįsta turįs finansinių sunkumų, Lietuvos apeliacinis... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas yra... 19. Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą pagal ĮBĮ 9... 20. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teigė įvertinęs bylos... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios... 22. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pavėluotai,... 23. Kadangi civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo... 24. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3... 26. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti...