Byla 2-47-278/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,

2sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

3dalyvaujant atsakovės atstovui Eugenijui Gaščenkai,

4trečiajam asmeniui P. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau - VšĮ) Utenos ligoninei, tretiesiems asmenims P. K., draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

6ieškovė L. P. ieškiniu nurodė, kad 2013-12-13 VšĮ Utenos ligoninės gydytojas ortopedas traumotologas P. K. jai atliko kairio kelio sąnario protezavimo operaciją. Teigė, jog operacija atlikta netinkamai, nes po operacijos bei reabilitacijos jautėsi blogai, negalėjo vaikščioti, koja tino, vargino skausmai, negalėjusi savarankiškai judėti. 2014-01-17 ir 2014-04-18 gydytojo P. K. siūlymu buvo paskirti masažai ir pratimai, tačiau sveikatos būklė nepagerėjusi, o 2014-08-12 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atlikta kairio kelio sąnario protezo išėmimo operacija. Nurodė, kad jai yra jau atliktos kelios operacijos, tačiau savarankiškai negali judėti, ateityje numatoma dar viena operacija. L. P. nurodė, jog dėl netinkamai atliktos kairės kojos kelio sąnario protezavimo operacijos patyrė neturtinę žalą, po operacijos faktiškai negali judėti, didžią dalį laiko praleidžia lovoje, vargina skausmai visame kūne, nemiga, vartoja stiprius nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, kurie turi neigiamą šalutinį poveikį. Teigė, kad iki operacijos gyveno visavertį gyvenimą, specialių poreikių neturėjo. Tvirtino, kad atsakovės civilinė atsakomybė atsirado gydytojui P. K. netinkamai atlikus protezavimo operaciją, dėl ko ji patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro transportavimo išlaidos į gydymo įstaigas ir išlaidos už valstybės nekompensuojamus vaistus. Nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau ir Komisija), tačiau jos pareiškimas 2015-07-09 sprendimu buvo atmestas. Teigė, jog pareiškimas atmestas vadovaujantis prielaidomis, kad lėtinės infekcijos sukelto kelio sąnario uždegimo priežastis galėjo būti ne užkrėtimas operacijos metu, o iš dantų šaknų ar kt. kilusi endegeninė infekcija. Nurodė, jog visiškai neįmanoma, kad staigus jos sveikatos būklės pablogėjimas iš karto po operacijos atsirado ne dėl nepatenkinamos operacijos kokybės, o dėl kokių nors kitokių, taip ir konkrečiai neįvardintų priežasčių. Teigė, jog nors ieškinio senaties terminas apskųsti Komisijos sprendimą praleistas ir praleistas dėl svarbių priežasčių, nes nėra teisininkė, o valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta tik 2015-08-17 sprendimu, nėra pagrindo ieškinio nepriimti, o jei atsakovė reikalautų taikyti ieškinio senatį, prašė terminą atnaujinti. Prašė teismą priteisti iš atsakovės VšĮ Utenos ligoninės 50 000 Eur neturtinės ir 1 143,60 Eur turtinės žalos atlyginimą.

7Bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje ir apie tai tinkamai informavus ieškovę L. P., ieškovė į posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą, teismui nepateikė (3 t., b.l. 25-27).

8Atsakovė VšĮ Utenos ligoninė bei trečiasis asmuo P. K. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad L. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai, nebuvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų. Tvirtina, jog ieškovės operacijai naudotus protezus, cementą ligoninė gauna centralizuotai, sterilius bei paruoštus tokio lygio operacijoms. Operacinė medžiaga naudojama tik vienkartinė, o atliekant operacijas laikomasi nustatytų metodų ir eiliškumo. Ieškovei leisti antibiotikai infekcijos profilaktikai prieš ir po operacijos. Teigia, jog ieškovės L. P. atveju yra susidariusi vėlyvoji komplikacija dėl endogeninės infekcijos ir tai nepriklauso nei nuo ligoninės, nei nuo gydytojo, atlikusio operaciją. Nurodo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nes nepateikė jokių atsakovės ir gydytojo kaltos veikos dėl pakenkimo jos sveikatai įrodymų. Teiginiai, jog iki operacijos sveikatos būklė leido gyventi normalų gyvenimą, kelia abejonių, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų kreipusis dėl operacijos atlikimo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija bei deotologinės ekspertizės konstatavo, jog ieškovės sveikatai dėl atliktos kelio sąnario protezavimo operacijos žalos nebuvus. Tvirtina, kad dėl sveikatos pablogėjimo yra kaltos ne nuo medikų priklausančios priežastys, o pačios pacientės vidinės priežastys. Nurodo, jog L. P. yra praleidusi ieškinio senaties terminą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimui apskųsti, priežasčių nenurodė, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, ieškovei neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių VšĮ Utenos ligoninė ir P. K. prašo priimti sprendimą už akių.

9Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą už akių teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Dalyvaujančių byloje asmenų duoti paaiškinimai yra priešingi, be to, įvertintina, jog teismas ir priimant sprendimą už akių formaliai turi vertinti byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir ekspertizės aktus, todėl darytina išvada, jog byloje tikslinga priimti galutinį sprendimą.

10Ieškinys atmestinas.

11Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

12Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. P. į Komisiją 2015-01-23 kreipėsi nepraleidusi Civilinio kodekso nuostatose nustatyto trejų metų termino, tačiau ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės padavė praleidusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą (1 t., b.l. 3, 2 t., b.l.2). Byloje nustatyta, kad L. P., gavusi Komisijos 2015-07-09 sprendimą, 2015-08-10 kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir jos prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-08-17 sprendimu “Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo” buvo patenkintas. Nustatyta, kad minėtos tarnybos 2015-08-25 sprendimu antrinę teisinę pagalbą L. P. teikti buvo paskirtas advokatas S. K., o 2015-10-26 sprendimu dėl paskirto advokato pakeitimo, advokatu skirtas advokatas I. T. (1 t., b.l. 22, 2 t., b.l. 47). Įvertinus, jog priimant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-07-09 sprendimą L. P. nedalyvavo ir byloje nėra duomenų, jog minėtą sprendimą ieškovė būtų gavusi sprendimo priėmimo dieną bei tai, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teismas daro išvadą, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 d. terminą ieškovė L. P. praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

13Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 straipsnis), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t.y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-337/2013, Nr. 3K-3-603-701/2015).

14Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Minėto įstatymo 17 straipsnio nuostatose nustatyta, kad informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, minėto straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (17 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.

15Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei L. P. diagnozavus kelio sąnarį sudarančių kaulų degeneracinius pakitimus, ryškiai paaštrėjusį sąnarinį paviršių, girnelės ataugas, susiaurėjusį vidinį sąnarinį tarpą, II-III stadijos valgusinę deformaciją, deformuojančią gonartrozę, 2013-12-13 VšĮ Utenos ligoninėje buvo atlikta kairio kelio sąnario totalinė endoprotezavimo operacija. Nustatyta, kad prieš operaciją ieškovė L. P. buvo supažindinta su operacijos apimtimi, sudėtingumu, galimomis komplikacijomis ir tai ji patvirtino 2013-12-12 savo parašu (1 t., b.l. 97-98, 104-107). Bylos duomenimis nustatyta, kad, atlikus operaciją, ieškovės savijauta buvo gera, žaizda gijo pirminiu būdu ir ji 2013-12-20 buvo perkelta gydymui į reabilitacijos skyrių, kuriame gydėsi iki 2014-01-13. Minėtame skyriuje ieškovei buvo skirtos reabilitacinės procedūros ir išvykstant į namus konstatuota, jog Bartelio indeksas yra išaugęs nuo 55 iki 85, Keitel indeksas - nuo 14 iki 19, apatinių galūnių raumenų jėga padidėjusi kairėje nuo 2 iki 3 balų, dešinėje nuo 3 iki 4 balų. Iš rentgenogramos, atliktos po operacijos, konstatuota, jog kelio sąnario endoprotezo padėtis buvo gera. Nustatyta, kad ieškovė vėliau buvo stebima ortopedo traumotologo konsultacinėje poliklinikoje, skirti medikamentai, masažas, fizioterapija, o atlikus rentgenologinį tyrimą 2014-06-25, įtartas nežymus protezo blauzdikaulinės dalies laisvumas, išklibimas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2014-08-05 VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė konstatavo esant kairio kelio EP septiniam išklibimui, o 2014-08-12 atlikta protezo šalinimo operacija (1 t., b.l. 189, 195). Ieškovė nurodo, kad operaciją gydytojas P. K. atliko netinkamai, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šis netinkamumas, teismui nenurodė.

16Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla yra susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-77/2010; Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias bei atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t.y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylos Nr. 3K-3-59/2011; Nr. 3K-3-299-611/2015).

17Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-07-09 sprendimas Dėl L. P. pareiškimo, kuriuo Komisija pareiškėjos L. P. prašymo atlyginti sveikatai padarytą žalą netenkino. Sprendime Komisija nurodė, jog operacija L. P. atlikta kokybiškai, komplikacijų operacijos metu nebuvo, atliktoje rentgenogramoje endoprotezo padėtis buvo gera, o ankstyvas pooperacinis laikotarpis praėjo be komplikacijų ir atitiko oparacijos apimtį bei sudėtingumą. Nurodė, kad ambulatoriniam gydymui pacientė buvo išrašyta stabilioje būklėje, pagerėjus sveikatai, ambulatoriškai buvo konsultuojama ir tik po septynių (7) mėnesių po operacijos, atlikus rentgenogramas, buvo įtarta protezo blauzdikaulinės dalies nežymus laisvumas, išklibimas, kas tikėtina tuomet jau buvo prasidėjęs lėtinės infekcijos sukeltas sąnario uždegimas, kurio priežastimi galėjo būti endogeninė infekcija. Komisija darė išvadą, jog neįžvelgia priežastinio ryšio tarp pacientei atliktos kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacijos ir po septynių (7) mėnesių atsiradusios kairio kelio sąnario infekcijos. Konstatavo, jog operacija, pooperacinis gydymas ir reabilitacija buvo atlikti tinkamai, o tolimosios komplikacijos gali būti susijusios su pacientės sveikatos būklės ypatumais, o ne teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Utenos ligoninėje. Komisijos nuomone, ligoninėje nebuvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai, pacientės sveikatai ligoninės medikų veiksmais nebuvo pakenkta. Atsižvelgiant į tai, Komisija darė išvadą, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas, pareiškėjai L. P. VšĮ Utenos ligoninėje nebuvo padaryta.

18Siekiant nustatyti ar pasirinkta gydymo taktika atlikti L. P. kairio kelio sąnario operaciją buvo tinkama, kokios priežastys lėmė kairio kelio sąnario uždegimą ir kt., 2016-02-22 nutartimi teismas ieškovės L. P. prašymu skyrė deontologinę ekspertizę, o 2017-10-30 nutartimi papildomą deontologinę ekspertizę (2 t., b.l. 72-75, 206-209). Teismas ekspertinei įstaigai pateikė atsakyti į 13 klausimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertų komisija, atsakydama į teismo pateiktus klausimus, tiek Ekspertizės aktu Nr. EDG 12/2016 (02), tiek ir ekspertizės aktu Nr. pEDG 24/2017 (02) nurodė, kad gydymo metodas, kelio sąnario protezavimas, L. P. pasirinktas tinkamai, operacija atlikta tinkamai, pooperacinis periodas praėjo be komplikacijų, atitiko operacijos apimtis, o reabilitacinės procedūros skirtos tinkamai (2 t., b.l. 151-155, 3 t., b.l. 9-23). Ekspertų komisija darė išvadą, jog kelio sąnario infekcija išryškėjo po 8 mėnesių, todėl tiesioginio ryšio su atlikta operacija bei pooperacine priežiūra nėra. Konstatavo, jog kelio sąnario infekciją sukėlė staphylococcus epidermidis, mikroorganizmas, kuris yra įprasta odos ir gleivinių flora, bet per pažeistą odą ar gleivines gali patekti į organizmo vidų ir sukelti uždegimą. Nurodė, kad kelio sąnario infekcijos atsiradimas gali būti susijęs su asmens sveikatos būkle (lėtinės ligos ir infekcijos, dantų būklė), be to, gali įtakoti ir asmens higienos įpročiai, netinkamai atliktos vaistų injekcijos, po kurių susidaro infiltratai, gali būti tiesioginė infekcijos priežastimi kelio sąnaryje. Ekspertų komisija darė išvadą, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Utenos ligoninėje gydymo ar diagnostinių klaidų nebuvo padaryta, paslaugos suteiktos tinkamai ir kelio uždegimas pastebėtas laiku. Nurodė, kad tai, jog Vilniaus universitetinėje ligoninėje atlikta kelio sąnario operacija, negali būti laikoma klaidų, padarytų VšĮ Utenos ligoninėje taisymu. Konstatavo, jog ilgalaikė antibiotikų terapija gali turėti neigiamą poveikį vidaus organams, tačiau dantų būklės šios terapijos suaugusiems neįtakoja. Be to, nurodė, kad prasta dantų būklė gali nulemti infekcijos patekimą į protezuotą kelio sąnarį ir būti infekcijos priežastimi, o ne atvirkščiai. Nurodė, kad bylos dokumentacijoje nėra odontologinio tyrimo duomenų apie ieškovės dantų ir burnos higienos būklę operacijos metu, t.y. 2013-12-13. Pateikta 2015 m. dantų protezavimo klinikos dokumentacija, kurioje nurodyta, kad buvo atliktos dantų protezavimo paslaugos dėl dalinės adentijos (dalinio dantų netekimo) reikalingas - dantų lankų protezavimas – kramtymo funkcijos, veido estetikos atstatymui. Nurodė, kad tai nėra lėtinės infekcijos etimologinis veiksnys. Nepakankama asmens burnos higiena (bakterinis apnašas) gali būti bakteriemiją sukeliančiu veiksniu. Konstatavo, jog ieškovės dantų būklė negalėjo pablogėti dėl vaistų, vartotų kelio sąnario gydymui. Nurodė, kad L. P. yra sutrikdyta judėjimo funkcija, nes yra pašalintas kelio sąnario endoprotezas bei gydomas infekcinis kelio sąnario uždegimas. Ekspertų komisija darė išvadą, kad baigus gydymą bei atlikus kartotinį kelio sąnario protezavimą tikėtina, jog pacientės būklė atsistatys.

19Ieškovė L. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė nurodydama, kad gydytojas P. K. savo profesines pareigas atliko netinkamai. Kaip nurodyta aukščiau, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų (šiuo atveju gydytojo P. K.) veiksmai vertintini ne pasiekto rezultato, bet gydymo eigos proceso aspektu, t.y. tiriant ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo P. K. nurodė, kad atliekant ieškovei kelio sąnario operaciją buvo naudotas “Skorpio” endoprotezas, sterilus medicininis cementas, naudota tik vienkartinė operacinė medžiaga, o endoprotezavimas atliktas su specialiais instrumentais, pagal “Stryker” metodą ir eiliškumą. Infekcijos profilaktikai prieš ir po operacijos ieškovei buvo leisti antibiotikai. Teigė, jog gydytojas, skyriaus personalas, ligoninės aplinka gali įtakoti tik į ankstyvas komplikacijas (trambozės, nukraujavimas, žaizdos supūliavimas, lėtinių susirgimų paūmėjimas ir kt.), tačiau tokių komplikacijų po operacijos, stacionarinio gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu L. P. nekilo, žaizda gijo gerai, todėl joks užkratas ankstyvojoje stadijoje negalėjo patekti ir sukelti infekciją, nes žaizda būtų supūliavusi. Be to, tvirtino, jog po operacijos atlikus rentgenogramą nustatyta, kad endoprotezo padėtis gera ir tik po kelių mėnesių pastebėtos komplikacijos dėl lėtinės infekcijos sukelto sąnario uždegimo, todėl nei jis, nei atsakovė negalėjo įtakoti vėlyvosios komplikacijos. Minėti teiginiai byloje nėra paneigti ir juos iš esmės patvirtina aukščiau minėtos ekspertų išvados.

20Teismas, vertindamas ieškovės L. P. reikalavimą atlyginti jai gydymo įstaigos darbuotojų padarytą žalą, byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog ieškovei žala dėl gydytojo P. K. ar kito VšĮ Utenos ligoninės personalo veiksmų nei nustatant diagnozę, nei pasirenkant gydymo taktiką ir strategiją, nei operuojant bei pasirenkant chirurginio gydymo apimtį, nei skiriant reabilitacinį gydymą po atliktos operacijos, nebuvo padaryta, o kelio sąnario infekcija, atsiradusi po septynių mėnesių po operacijos tiesioginio ryšio su operacija ir pooperacine priežiūra neturi. Minėtą išvadą teismas daro ištyręs visumą bylos įrodymų ir įvertinęs juos teisės aktų, reglamentuojančių Pacientų teisių ir žalos jų sveikatai nustatymo ir atlyginimo kontekste. Dėl paminėto, teismas konstatuoja, jog ieškovė L. P. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, nes nepateikė, o teismas nesurinko jokių trečiojo asmens P. K. ar VšĮ Utenos ligoninės kaltos veikos dėl pakenkimo jos sveikatai įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nepaneigti atsakovės, trečiojo asmens teiginiai, Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos bei ekspertų komisijos išvados, kad VšĮ Utenos ligoninė, gydytojas P. K., suteikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas L. P. dėjo maksimalias pastangas, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai teikė visas galimas ir reikalingas priemones pacientei tiek diagnozuojant kelio sąnario artrozę, parenkant gydymo metodą, atliekant operaciją bei teikiant pooperacines paslaugas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VšĮ Utenos ligoninės neteisėtus veiksmus L. P. atžvilgiu, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovei kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmėmis (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

21Dėl paminėtų motyvų, tenkinti L. P. ieškinį nėra pagrindo.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78, 259, 260, 263-265, 270 straipsniais teismas

Nutarė

23atnaujinti ieškovei L. P. praleistą terminą ieškiniui pareikšti, o ieškinį atmesti.

24Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,... 2. sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,... 3. dalyvaujant atsakovės atstovui Eugenijui Gaščenkai,... 4. trečiajam asmeniui P. K., jo atstovui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. ieškovė L. P. ieškiniu nurodė, kad 2013-12-13 VšĮ Utenos ligoninės... 7. Bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje ir apie tai tinkamai informavus... 8. Atsakovė VšĮ Utenos ligoninė bei trečiasis asmuo P. K. prašo ieškinį... 9. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis... 12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. P. į Komisiją 2015-01-23... 13. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3... 14. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei L. P. diagnozavus kelio sąnarį... 16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog gydytojo atsakomybė pacientui yra... 17. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų... 18. Siekiant nustatyti ar pasirinkta gydymo taktika atlikti L. P. kairio kelio... 19. Ieškovė L. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė nurodydama, kad... 20. Teismas, vertindamas ieškovės L. P. reikalavimą atlyginti jai gydymo... 21. Dėl paminėtų motyvų, tenkinti L. P. ieškinį nėra pagrindo.... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78, 259, 260,... 23. atnaujinti ieškovei L. P. praleistą terminą ieškiniui pareikšti, o... 24. Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...