Byla 1A-383/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, gynėjai advokatei Renatai Narbutienei, nuteistajam V. K., vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V.K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo V. K. apeliacinį skundą,

Nustatė

3V. K. nuteistas už tai, kad savo name Nr. 14, esančiame ( - ), neteisėtai laikė 39,798 g. miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 23,422 g. narkotinės medžiagos – heroino, kol 2009-09-16, 10.40 val., kratos metu, minėtame bute, policijos pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį – 23,422 g. narkotinės medžiagos – heroino.

4Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

5Apeliantas, nesutikdamas su paskirtos bausmės dydžiu, prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu sankcijoje nustatyta apatinė riba. Pažymi, kad jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta reali žala žmonių gyvybei ir sveikatai. Jis anksčiau neteistas už narkotinių medžiagų platinimą, yra pakankamai solidaus amžiaus ir turi rimtų sveikatos problemų.

6Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo V. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

7Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

9Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Prašo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę, negu įstatymo numatyta, laisvės atėmimo bausmę.

10Šis apelianto prašymas netenkintinas.

11Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

12Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. K. baudžiamąją bylą, pripažino pastarąjį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis nuteistajam paskyrė bausmę šio straipsnio numatytos sankcijos ribose. Teismas nerado pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

13Teismų praktikoje susiformavo nuostata, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p.). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kurios liudytų, kad net ir švelniausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų neteisinga bausmė. Nagrinėjamos bylos aplinkybės neduoda pagrindo tokiai išvadai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leidžia teigti, kad nuteistajam V. K. yra paskirta teisinga ir tinkama bausmė, ir ji nėra aiškiai per griežta.

14Skundžiamu nuosprendžiu V. K. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnis). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Apelianto padarytas nusikaltimas yra labai sunkus ir pavojingas visuomenei, nes kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių. Nuteistasis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Rasto ir paimto heroino kiekis (23,422 g) daugiau nei 2 kartus viršija nustatytą rekomendacinį tokios narkotinės medžiagos labai didelį kiekį (pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas heroino kiekis laikomas labai dideliu, kai jis didesnis kaip 10 g). Be to, iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad narkotines medžiagas jis laikė ne pirmą kartą, buvo anksčiau už tai teistas, tačiau tinkamų išvadų iš to nepadarė, o tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. Nors byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat padėjo pareigūnams ir netrukdė teismui nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kurį rodo nusikalstamos veikos priskyrimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtumas, tyčinė kaltės forma. Skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto amžiaus, sveikatos būklės bei aplinkybė, kad dėl jo nusikalstamos veikos nebuvo padaryta reali žala žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat negali būti vertinamos kaip išimtinės ir nesudaro pagrindo apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

15Iš skundžiamo teismo nuosprendžio ir paskirtos nuteistajam bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas pakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Teismas nuteistajam V. K. už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra artima minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei (baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų), laikyti tokią bausmę neteisinga ir aiškiai per griežta nėra pagrindo.

16Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam V. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti apeliantui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

17Todėl apelianto nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai