Byla 2A-601/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovo atstovui advokatui Antanui Jonušui, atsakovo atstovui V. V., trečiojo asmens atstovei Ž. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P., R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-358-538/2008 pagal ieškovų R. P., R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai R. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė iš Lietuvos valstybės priteisti: 1) R. P. 35 000 Lt turtinei žalai atlyginti už turėtas išlaidas baudžiamojoje byloje advokatų pagalbai apmokėti, 51 858 Lt neišmokėto atlyginimo už neteisėtą nušalinimą nuo darbo, 600 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) R. P. 822 200 Lt turtinei žalai atlyginti už priverstinį žemės sklypo pardavimą, 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Ieškovai nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 2003 m. balandžio 5 d. sulaikė R. P., 2003 m. balandžio 7 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, 2003 m. gegužės 19 d. ši kardomoji priemonė buvo panaikinta. 2004 m. liepos 28 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. priėmė nuosprendį, kuriuo R. P. išteisino dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartimi buvo paliktas galioti. Išteisindami R. P., teismai nurodė, kad jam pareikšti tiek įtarimas, tiek kaltinimas rėmėsi faktiškai suklastota bylos medžiaga, t.y. pareigūnai į telefoninių pokalbių suvestinę įtraukė tokius pasisakymus, kurių faktiškai nebuvo, o tų pasisakymų pagrindu ir buvo suformuluotas kaltinimas. Be to, teismai konstatavo, kad R. P. jam inkriminuojamos veikos negalėjo padaryti, nes tuo metu sirgo ir nedirbo, o tai reiškia, kad jis jokių tarnybinių pareigų neatliko. Ieškovų manymu, šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pareikšdami nepagrįstus kaltinimus bei taikydami kitas procesines prievartos priemones, atliko neteisėtus veiksmus, todėl R. P. ir R. P. turi būti atlyginta patirta žala. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, R. P. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo darbo nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d., ir dėl to buvo neišmokėta 51 858 Lt atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu R. P. advokatams už paslaugas sumokėjo 35 000 Lt. Neturėdamas lėšų pragyventi, R. P. ir jo sutuoktinė buvo priversti 2004 m. kovo 18 d. parduoti žemės sklypą už 60 000 Lt, kai šiuo metu tokio žemės sklypo vertė yra 882 200 Lt, todėl patirta žala sudaro 822 200 Lt. Dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų R. P. ir R. P. patyrė didžiulius išgyvenimus, spaudoje buvo paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir buvo paskelbtos šmeižikiško pobūdžio ir tikrovės neatitinkančios žinios apie R. P. Visuomenės akyse R. P. visiškai ir neatitaisomai buvo sukompromituotas bei pažemintas. Ieškovė R. P. ir visa šeima buvo sukompromituota, sugadinta jų reputacija, tuo labiau, kad R. P. yra pedagogė ir iki bylos buvo gerbiama ir palankiai vertinama visuomenėje. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašė priteisti R. P. 600 000 Lt, o R. P. 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 51 858 Lt turtinei žalai dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo atlyginti, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4 000 Lt išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į CK 6.272 straipsnio 1 dalį, sprendžiant klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų atlyginimo priteisimo, būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.). Teismas nesutiko su atsakovės atstovų argumentu, kad ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų neteisėtumas nėra konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendį, kuriame konstatuota, kad 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokole buvo įrašytas žodis, kurio ieškovas neištarė, ir padaryta išvada, kad tokiu atveju telefoninių pokalbių analizė neįrodo ieškovo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, minėto ikiteisminio tyrimo institucijos procesinio dokumento baudžiamojoje byloje netinkamą surašymą teismas vertino kaip neteisėtą veiksmą, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės (CK 6.246 str., 6.272 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ieškovui R. P. nebuvo susijęs su šio procesinio dokumento surašymu, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dar prieš šio dokumento surašymą, tačiau padarė išvadą, kad šiame procesiniame dokumente nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t.y. kardomosios priemonės parinkimui ir nušalinimui nuo pareigų. Teismas nurodė, kad pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, procesinės prievartos priemonės taikomos bei parenkamos atsižvelgiant į duomenų pakankamumą, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nustačius, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas ir kaltinimas ieškovui R. P., yra netinkamas ir juo remtis negalima, yra pagrindas manyti, kad, nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų buvę taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų buvę taikytos švelnesnės. Teismas sprendė, kad, baudžiamojoje byloje ieškovui R. P. pritaikius procesines prievartos priemones – suėmimą ir nušalinimą nuo darbo, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas negavo 51 858 Lt darbo užmokesčio, šią sumą laikė turtine žala, kilusia dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, ir ją priteisė (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.272 str. 1 d.). Tokią išvadą teismas grindė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu.

7Teismas sprendė, kad dėl taikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, t.y. patyrė ir neturtinę žalą (CK 6.272 str. 3 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas užėmė aukštas pareigas ir tokių priemonių taikymas jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat išgyvenimus dėl jo šeimai atsiradusių nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visuomenės informavimo priemonių paskelbtas žinias ir informaciją, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų perdavę spaudai tokią informaciją, kuri negalėjo būti skelbiama (CPK 178 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką šios kategorijos bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustatė 20 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį ir šią sumą priteisė ieškovui (CK 6.250 str. 2 d., 6.272 str. 3 d.).

8Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, atlyginimo. Atsižvelgęs į baudžiamojo proceso kodekso VIII skyriaus nuostatas, kurios numato proceso išlaidų nustatymo ir atlyginimo tvarką, teismas padarė išvadą, kad tokių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu nėra išspręstas klausimas dėl proceso išlaidų nustatymo ir atlyginimo, šis klausimas gali būti sprendžiamas baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad turėtų proceso išlaidų baudžiamojoje byloje atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas civilinėje byloje, todėl civilinės bylos dalį dėl turėtų išlaidų atlyginimo nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinėje byloje civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

9Teismas netenkino ieškovės R. P. reikalavimų, pareikštų CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė, kad byloje nenustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei R. P. būtų buvę taikytos procesinės prievartos priemonės ar jos būtų buvę taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

10R. P. reikalavimą dėl 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už priverstinį žemės sklypo pardavimą teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai žemės sklypą 2004 m. kovo 18 d. pardavė už tuo metu buvusią rinkos kainą, todėl tuo metu ieškovė nuostolių nepatyrė. Teismas nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertės vėlesnis pasikeitimas negali būti vertinamas kaip negautos pajamos, tuo labiau kaip negautos pajamos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl atitinkamų institucijų ar pareigūnų sprendimo ieškovai privalėjo parduoti žemės sklypą, t.y., kad pardavimas buvo priverstinis.

11Ieškovas R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą - priteisti visą neturtinę žalą, delspinigius ir palūkanas už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 20 000 Lt, nes netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes: ilgą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, eilę teismo procesų. Visa tai susiję su didele psichologine įtampa, pergyvenimais. Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pablogėjo apelianto ir jo šeimos reputacija.
  2. Teismas netinkamai išsprendė darbo užmokesčio kompensavimo klausimą, nes nepatenkino teismo posėdžio metu pareikšto apelianto prašymo dėl delspinigių pagal CK 6.210 str. 1 d., DK 207 str. 1 d., Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. priteisimo.
  3. Teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, neįvertino aplinkybės, kad apeliantas advokatui už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje sumokėjo ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o vėliau, nes dėl nušalinimo nuo darbo negaudamas darbo užmokesčio neturėjo piniginių lėšų. Tai įrodantį dokumentą - kasos pajamų išlaidų orderį apeliantas teismui pateikė, tačiau teismas nepagrįstai turtinės žalos šioje dalyje atlyginimo klausimo nesvarstė ir jo neišsprendė.

12Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti - priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į ilgą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, eilę teismų procesų, nes visa tai susiję su didele psichologine įtampa, pergyvenimais ne tik sutuoktiniui R. P., bet ir apeliantei bei jų šeimai.

13Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš valstybės priteisti 51 858 Lt turtinei žalai dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šioje apimtyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo patenkino, nenustatęs visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų.
  2. Teismas padarė neargumentuotą išvadą, kad telefoninių pokalbių klausymosi protokole nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytų procesinių prievartos priemonių parinkimui, nušalinimui nuo pareigų. Ieškovas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tuo, kad, veikdamas priešingais tarnybai interesais ir šalindamas kliūtis, padėjo gabenti kontrabandą. Kadangi inkriminuojami nusikaltimai buvo susiję su ieškovo tarnybinėmis pareigomis, buvo pagrindas manyti, kad, nenušalinus įtariamojo nuo pareigų, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl procesinės prievartos priemonės ieškovui R. P. buvo parinktos tinkamai. Teismas, vertindamas ieškovui paskirtos kardomosios priemonės ir jo nušalinimo nuo pareigų pagrindus, nepagrįstai atsižvelgė ne į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet į išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Teismas nepagrįstai sutapatino ir vienodai vertino kardomosios priemonės paskyrimo ir asmens nuteisimo už nusikaltimo padarymą pagrindus. Teismas netinkamai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir jame konstatuotas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  3. Teismas, nepagrįstai konstatavęs teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų padarymo faktą, nepagrįstai priteisė ieškovui ne tik turtinės žalos, bet ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, tenkindamas šį reikalavimą, nenurodė įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas dėl taikytų procesinės prievartos priemonių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Prielaidomis ir abstrakčiais vertinimais paremtas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

14Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų R. P. ir R. P. apeliacinius skundus atmesti, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nei vienos instancijos teismas baudžiamojo proceso tvarka nepripažino baudžiamojo persekiojimo R. P. atžvilgiu neteisėtu, nekonstatavo procesinių pažeidimų, atliekant su juo procesinius veiksmus ar taikant jam baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas prievartos priemones, todėl neteisėtų veiksmų padarymo faktas skundžiamame sprendime pripažintas be pagrindo, nesant jokių objektyvių įrodymų. R. P. išteisintas tik dėl to, kad nepakako neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolo netikslus surašymas turėjo įtakos R. P. taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t. y. kardomosios priemonės parinkimui ir nušalinimui nuo pareigų, kadangi nei prokuroro pareiškime dėl suėmimo R. P. skyrimo bei jo pagrindu priimtoje teismo nutartyje ar prokuroro prašymuose dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ir jo pratęsimo bei jų pagrindu priimtose teismo nutartyse nebuvo remtasi 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolo duomenimis.

15Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimais į R. P. ir R. P. apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog R. P. neturi pagrindo reikalauti patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos, arešto, paskyrimo. Tuo tarpu šie veiksmai prieš ieškovę R. P. nebuvo atlikti. Ieškovo R. P. argumentas, kad jam turi būti priteisti delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokestį, yra nepagrįstas, nes ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nepareiškė, todėl neturi teisės jo reikšti ir apeliaciniame skunde.

16Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši proceso teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdžio metu apelianto Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas patikslino prašymo grąžinti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo faktinį ir teisinį pagrindą ir nurodė, kad byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs joje dalyvauti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusio Valstybės saugumo departamento ir jo pareigūno L. J., kurio surašytas telefoninių pokalbių klausymosi protokolas tapo R. P. išteisinimo pagrindu.

19Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

20Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

21Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas R. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikti jų muitinės kontrolei bei kitaip šios kontrolės išvengti; taip pat tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi padarydamas didelės žalos valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. P. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl R. P. išteisinimo nepakeitė (baudžiamoji byla Nr. 1-13-462/2006, t. 14, b. l. 70-122; t. 15, b. l. 68-91, b. l. 144-152).

22Ieškovai R. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei CK 6. 272 straipsnio pagrindu dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

23CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Valstybės pareiga atlyginti tokio pobūdžio neturtinę žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) minėtų pareigūnų veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamojo proceso srityje ir esant kitoms dviems sąlygoms – žalai ir priežastiniam ryšiui.

24Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. P. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34, 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-895, 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-182, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 ir kt.).

25Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenys, kurių pagrindu buvo grindžiamas įtarimas R. P., buvo telefoninių pokalbių klausymosi protokolas ir pokalbių stenogramos. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento trečiosios valdybos poskyrio viršininkas L. J., kuris surašė 2003 m. balandžio 30 d. Telefoninių pokalbių klausymosi protokolą (baudžiamoji byla Nr. 1-13-462/2006, t. 5, b. l. 11-25), į protokolą įrašė žodį ,,krovinys“, kurio R. P., kalbėdamas telefonu su J. Š., neištarė. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausiant liudytoju L. J., pastarasis parodė, kad jis, klausydamasis pokalbio, padarė tokią išvadą, jog kalbama būtent apie kontrabandinį batų krovinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone (baudžiamoji byla Nr. 1-13-462/2006, t. 12, b. l. 79-82). Tačiau teismas sprendė, jog telefoninių pokalbių tarp J. Š. ir R. P. analizė neįrodo, kad R. P. 2003 m. vasario 15 d. 18.38 val. telefonu pažadėjo, jog Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabandos būdu gabenamų prekių patikrinimo, nes apie konteinerio su privalomais pateikti muitinės kontrolei daiktais gabenimą pokalbio metu tarp J. Š. ir R. P. nebuvo kalbama (stenograma Nr. 19, t. 5, b. l. 49). Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu išklausius telefoninių pokalbių įrašus nustatyta, jog pokalbio metu nebuvo ištartas žodis ,,krovinys“.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos stambiu mastu baudžiamojoje byloje vykdė ne tik Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, kurio pareigūnas L. J., surašė minėtą 2003 m. balandžio 30 d. Telefoninių pokalbių klausymosi protokolą. Pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų numatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Asmenys, dėl kurių veiksmų atsirado žala, šiose bylose turi būti traukiami trečiaisiais asmenimis, kadangi, nustačius, jog jų veiksmai buvo tyčiniai, valstybė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę. Trečiasis asmuo yra įtraukiamas į bylą, kad apgintų savo interesus ateityje, su ta šalimi, kuri ateityje galėtų tapti trečiojo asmens ieškovu, t. y. galėtų trečiajam asmeniui pareikšti regresinį ieškinį.

27Šioje byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje buvo įtraukti dalyvauti tik Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurie atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. P. buvo pareikšti kaltinimai (baudžiamoji byla Nr. 1-13-462/2006 t. 11, b. l. 83). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, kuris taip pat vykdė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-462/2006 ir kurio pareigūnas L. J. surašė procesinį dokumentą, sąlygojusį prievartinių poveikio priemonių R. P. taikymą ir vėlesnį jo išteisinimą, nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu.

28Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, pažymėjo, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

29Skundžiamu sprendimu teismas priteisė R. P. žalos atlyginimą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūno parengto 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymą įvertinęs kaip neteisėtą veiksmą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – Valstybės saugumo departamento teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006, yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, todėl teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003, 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003).

30Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla grąžintina tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentų, kuriais neigiamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

32Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai R. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo CK 6.272... 4. Ieškovai nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į CK 6.272 straipsnio 1 dalį, sprendžiant... 7. Teismas sprendė, kad dėl taikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas... 8. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl advokato pagalbai apmokėti... 9. Teismas netenkino ieškovės R. P. reikalavimų, pareikštų CK 6.272... 10. R. P. reikalavimą dėl 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už priverstinį... 11. Ieškovas R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo... 12. Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m.... 13. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 14. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į... 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 16. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdžio metu apelianto Lietuvos... 19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo... 20. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas R. P. buvo kaltinamas padaręs... 22. Ieškovai R. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos... 23. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 24. Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d.... 25. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendyje nurodė, kad... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos stambiu... 27. Šioje byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovės... 28. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl... 29. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė R. P. žalos atlyginimą, Lietuvos... 30. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir...