Byla e2-115-650/2017
Dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovei Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. D., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui N. J., atsakovės C. M. atstovui advokatui V. M., trečiojo asmens VĮ Šiaulių regiono keliai atstovams E. G., advokato padėjėjai N. Š., trečiojo asmens VĮ Valstybės žemės fondo atstovei G. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. Č., C. M., O. A., M. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, VĮ Šiaulių regiono keliai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, VĮ Valstybės žemės fondui, dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą su 2016-06-27 ieškiniu ir 2017-01-19 patikslintu ieškiniu, ginant viešąjį interesą, prašydama:
    1. Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo - panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4006 K. – D. – R. – T. įbraižytas 12 metrų pločio per R. kaimą, atkarpoje ties 0,1903 ha žemės sklypu, unikalus Nr ( - ), , esančiu ( - )., - nutraukti Ieškovei atsisakius šio reikalavimo.
    2. Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 59Iv „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „R. seniūnija“ R. gyvenvietės eilutę Nr. X dalyje, kuria į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) sav., įtraukta valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K.- D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalis.?
    3. Pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 7 d. sutartį Nr. P91/01-0384 dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dalyje, kuria T. V. nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmes kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemes loto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).
    4. Pripažinti negaliojančia 2001 m. liepos 4 d. sutartį, notarinio registro Nr. 3817, atvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M., dalyje, kuria B. Č. ir C. M. nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R.- T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).
    5. Pripažinti negaliojančiu 2001 m. liepos 4 d. žemės sklypo su priklausiniais perdavimo- priėmimo aktą dalyje, kuria B. Č. ir C. M. nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).
    6. Pripažinti negaliojančia 2009 m. rupgjūčio 7 d. Gyvenamojo namo su priklausiniais įr žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3456, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės N. M., dalyje, kuria C. M. nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R.- T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į dalį 0,1903 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ).
    7. Pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1465, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., dalyje kuria O. A. nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R.– T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).
    8. Taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio -rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).
    9. priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovei O. A. 12,15 Eur.
...
  1. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, pažymėdama R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte rajoninį kelią per R. kaimą 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis - vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nustatė, kad neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės kelio K.-D.-R.-T. riba atkarpoje nuo 16,348 iki 18,038 km, todėl šį aktą dalyje panaikino. Ieškovė nurodo, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, todėl tokios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima, ji neprivatizuojama.
  1. Ieškovės teigimu, Šiaulių apskrities viršininko administracija šių nuostatų nepaisė, todėl formuojant privačion nuosavybėn žemės sklypą, į jį pateko dalis 0,0045 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006, kuris yra valstybinės reikšmės kelias, į kurį nuosavybės teisės negali būti perleistos. Sprendimai ir sandoriai, kuriais perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl turi būti panaikintini kaip neteisėti, sugrąžinti valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina atsakovei O. A., iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, grąžinti 19,20 Eur.
  1. Ieškovė prašo netaikyti ieškinio senaties, nes terminas nepraleistas, kadangi į prokuratūrą VĮ Šiaulių regiono keliai kreipėsi 2016-05-27, o prokurorė, surinkusi visą reikiamą medžiagą ir ištyrusi ją, į teismą kreipėsi 2016-06-27 pasirašytu ieškiniu per EPP sistemą.
  1. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė 1.2 – 1.9 punktuose išdėstytus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais.
  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (I t. 126-135 b.l.), nesutikdama su ieškovės reikalavimais ir nurodė, kad tokio pločio kelias buvo suprojektuotas neatsitiktinai, o suprantant, kad, formuojant žemės valdas R. kaime palei esamą kelią nebuvo galimybės tai padaryti, prisilaikant Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtinto kelio kategorijai reikiamo kelio pločio, kadangi platesnėje negu 12 m pločio žemės juostos dalyje žemė buvo faktiškai naudojama R. kaimo gyventojų (užtvertos tvoros, žemė užsodinta želdiniais). Tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, tiek ir šiuo metu ginčo vietoje - atkarpoje, kurioje yra žemės sklypas, nebuvo ir nėra kelio elementų, kurie sudaryti galimybę kelią (žemės sklypą) suformuoti (jį išplatinti) 18 metrų pločio.
  1. Atsakovės nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens - VĮ Šiaulių regiono keliai (kelio Nr. 4006 K.-D.-R.-T. kadastrinių matavimų užsakovas), atlikti kelio kadastriniai matavimai neatitinka tikrovės, nes gali būti taip, kad paprasčiausiai yra savavališkai išplečiamas kelias, tuo pažeidžiant privačią nuosavybę ir ignoruojant tai, kad namų valdos matavimai buvo atliekami pagal tuo metu galiojusio žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, o vėlesnis žemėtvarkos projektas, kuriame gali būti nurodytas ir padidintas kelio plotis, atgaline data negalioja iki projekto patvirtinimo suprojektuotiems (ir privatizuotiems) žemės sklypams.
  1. Atsakovė teigia, kad Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo" dalyje, kurioje suprojektuotas kelias Nr. 4006 K.-D.-R.- T. 12 metrų pločio per R. kaimą (atkarpa nuo 3 6,348 iki 18,038 km), yra teisėtas ir parengtas tinkamai. Prašo ginče taikyti ieškinio senaties institutą.

5

  1. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senaties institutą, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį.
  1. Atsakovė C. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (I t. 124-125 b.l.) nurodė, kad per du kartus įsigijo (2001-07-04 bei 2009-08-07 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu) ginčo sklypą su priklausiniais, nuosavybė buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, šiam sklypui nebuvo įregistruoti jokie apribojimai bei servitutai, pirkimo-pardavimo sutartyse buvo pažymėta, jog į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, jis nėra teisminio ginčo objektas, kad pardavėjams teisė disponuoti turtu neatimta ar neapribota. Ir atsakovei C. M. ir vėlesniems sklypo savininkams sklypo valdymas buvo atsiradęs sąžiningai, todėl, jei dalis sklypo paimama, už jį privalo būti atlyginta vadovaujantis CK 4.34 str. 3 d. nuostatomis. Šioje byloje nėra atsakovės suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį, taip pat teigdamas, jog teismas turėtų ginti sąžiningų įgijėjų teises ir jų turtinius interesus ginče.
  1. Atsakovai B. Č., O. A. atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Ieškinys, patikslintas ieškinys ir šaukimai į teismo posėdžius jiems įteikti tinkamai ( viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 str. nuostatas). Atsakovė M. Š. neteikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, pateikusi prašymą bylą nagrinėti iš esmės, jai nedalyvaujant ir sutinkant su pareikštu ieškiniu ( II t.61 b.l.).
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, VĮ Šiaulių regiono keliai atsiliepime į ieškinį (I t. 108-109 b.l.) prašė jį tenkinti visiškai, iš esmės nurodydami tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė prokurorė savo ieškinyje. Trečiojo asmens atstovai E. G., advokato padėjėja N. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į patikslintą ieškinį ( II t. 67-70 b.l.) nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad Ieškovės ginčijamą Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau - Projektas), patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, (toliau - Projektas) parengė VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialas (dabar - Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius) (toliau - Projekto rengėjas arba Projekto autorius). Parengtame Projekte kelias, einantis per R. gyvenvietę, įbraižytas 12 m. pločio, nors, kaip Ieškinyje teigia Ieškovė, Projekto rengėjas Projekte valstybinės reikšmės-rajoninį kelią K.-D.-R.-T. (toliau - kelias Nr. 4006), einantį per R. gyvenvietę, turėjo pažymėti 18 m. pločio, koks yra būtinas tokio kelio kategorijai pagal Lietuvos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“. Projekto rengėjas, rengdamas Projektą vadovavosi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika (toliau - Metodika), patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. [sakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“. Tuo metu galiojusiame Metodikos 5 punkte buvo nustatyta, kokią pradinę medžiagą Projekto rengėjas, gavęs iš rajono Žemėtvarkos skyriaus (dabar - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius), pradeda rengti Projektą.
  1. Trečiasis asmuo VĮ Valstybės žemės fondas nurodo, kad vieni iš pagrindinių dokumentų Projekto rengimo metu buvo sovietiniai kolūkiniai planai, gyvenviečių teritorijų išplanavimo planai, kaimo vietovėse-kadastro vietovių žemėlapiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių rajono R. gyvenvietės išplanavimo generaliniame plane (toliau - Generalinis Planas) (pridedamas), patvirtintame tuometinės rajono Liaudies deputatų tarybos 1986 m. liepos 22 d. sprendimu, kelias Nr. 4006 buvo parodytas 12 m. pločio. Paminėtame Generalinio plano aiškinamajame rašte (2 psl.) nurodoma, kad „Ūkio teritoriją kerta sąjunginės reikšmės kalias P.-P., geležinkelis K.-Š., vietinės reikšmės kelias K.-T..“ Tame pačiame puslapyje nurodoma, kad „Gyvenviečių ir gamybinių centrų ribos sutapatinamos su pastoviais kontūrais, keliais, grioviais, kad nebūtų sudaromi naudojimo nepatogumai.“. Generalinio plano aiškinamojo rašto 3 psl. nurodyta, kad „Pačią gyvenvietę kerta vietinės reikšmės kelias T.-K..“. Taigi, jau 1986 m. per R. gyvenvietę (kur eina Kelias Nr. 4006) buvo susiklostęs ir užfiksuotas bei šiandieninę būklę atitinkantis faktinis žemės naudojimas. Kito teritorijų planavimo dokumento 1996 m., projektuojant ginčo žemės valdą ir kitus žemės sklypus (daugeliu atvejų tai buvo namų valdos žemės sklypai) ir 2000-aisiais metais, rengiant Projektą, nebuvo.
  1. Taip pat trečiojo asmens atsiliepime nurodoma, kad Valstybės žemės fondas savo archyve surado 1981 metais (pagal tuometinės Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos valdybos užsakymą) Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto (dabar - Valstybės žemės fondas) parengtą Šiaulių rajono Perspektyvinių kelių schemą (toliau - Schema). Atkreiptinas dėmesys, kad 1981 m. Schemos aiškinamajame rašte nurodoma, „Kad užtikrinti eismo saugumą labai svarbu, kad ūkinis transportas nevažinėtų gyvenviečių (ypač centrinių) gatvėmis. Čia, kaip taisyklė, ankštas gatvių užstatymas, blogas matomumas <....>. Visa tai verčia ieškoti galimybių apvažiuoti gyvenvietes. Transporto eismas gyvenviečių gatvėmis tai ir pavojus ir triukšmas <....>, todėl sudarant šią schemą, visur, kur tai įmanoma ir reikalinga, buvo numatyti gyvenviečių apvažiavimai.“. Darytina išvada, kad Projekto autorius, rengdamas Projektą, išanalizavo paminėtus dokumentus ir prie jų esančius planus, kuriuose aiškiai matosi kelio Nr. 4006, einančio per R. gyvenvietę, susiaurėjimas iki 9 metrų. Pabrėžtina, kad nei nurodytų dokumentų rengimo metu, nei Projekto rengimo metu nebuvo ir dabar nėra kelio elementų, kurie sudarytų galimybę kelią Nr. 4006 suformuoti 18 m. pločio. 12 m. pločio kelias, formuojant ginčo žemės valdą 1996 m. ir rengiant Projektą, buvo įbraižytas neatsitiktinai, parodant jį tokio pločio, koks nurodytas Generaliniame plane. Kadangi ieškinio 1.3-1.8 punktų reikalavimai nėra susiję su Valstybės žemės fondo funkcijomis ir kompetencija, dėl jų Valstybės žemės fondas savo atsiliepime nepasisako, tačiau palaiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsiliepime į ieškinį, nuomonę.
  1. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė palaikė atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir C. M. atstovo pozicijas ginče, nesutikdama su ieškinio reikalavimų tenkinimu, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos teiktame atsiliepime į ieškinį.

6Prokurorės ieškinys tenkintinas visiškai.

7Teismas Nustatė

8 Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo

  1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės Šiaulių apygardos prokurorės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. Č., C. M., O. A., M. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, VĮ Šiaulių regiono keliai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, VĮ Valstybės žemės fondui, dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, ir civilinė byla dalyje dėl pirmojo reikalavimo - panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000-03-03 įsakymo Nr.427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr.4006 K.- D.- R.- T. įbraižytas 12 m pločio per R. kaimą, atkarpoje ties 0,1903 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) nutraukta. Dėl nurodytų aplinkybių sprendime nepasisakytina dėl šios patikslinto ieškinio reikalavimo dalies, kurioje byla nutraukta.

9Dėl ieškinio senaties

  1. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės ieškinyje pareikšti dvejopi reikalavimai: civilinio ir administracinio pobūdžio. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo byloje taikyti ieškinio senatį, motyvuojant tuo, kad prokurorė praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje.
  1. Teismas šiuo klausimu pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste - ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad viešasis interesas yra pažeistas. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, todėl prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu (taip pat ir skundo dėl administracinio akto padavimo) senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo surinkta reikšminga medžiaga, sudaranti pagrindą teigti apie viešojo intereso pažeidimą, reikalinga pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 135 straipsnio reikalavimus, turint omenyje, ar tai buvo atlikta per protingą terminą.
  1. Elektroninės bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pradinė informacija prokurorei apie galimą teisės pažeidimą buvo pateikta 2016 m. gegužės 27 d. (trečiojo asmens VĮ Šiaulių regiono keliai 2016 m. gegužės 25 d. pareiškimas Nr. 5-741 (7.35) (I t. 65 b.l.), o medžiaga, reikalinga padaryti išvadai dėl viešojo intereso pažeidimo ir kreiptis dėl to į teismą, buvo surinkta vieno mėnesio terminu. Prokurorės elektroninis ieškinys per EPP sistemą pasirašytas ir išsiųstas teismui su priedais 2016 m. birželio 27 d., nors teismo raštinės spaudas pagrindžia ieškinio registraciją tik po dviejų dienų – 2016 m. birželio 29 d.
  1. Be to prokurorui, kuris yra viešąjį interesą ginantis pareigūnas ir kuris nėra konkretaus teisinio santykio dalyvis, kreipimosi į teismą ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo momento, kai prokuroras gavo (surinko) pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl viešojo intereso pažeidimo. Nagrinėjamu atveju vien trečiojo asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“ kreipimasis į prokurorą nereiškia, kad prokuroras sužinojo apie viešojo intereso pažeidimą, nes tik surinkęs reikiamus duomenis prokuroras gali identifikuoti, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra reikalinga jo teisminė gynyba. Kitoks aiškinimas reikštų, kad prokuroras turi kreiptis į teismą neįsitikinęs pateikto pranešimo realumu, nenustatęs ir tinkamai nekvalifikavęs viešojo intereso pažeidimo. Šiame ginče konstatuotina, kad tik 2016 m. birželio 13 d., gavusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą su priedais (I t. 79-80; 81-87 b.l.), prokurorė turėjo surinkusi pakankamai duomenų identifikuoti viešojo intereso pažeidimą ir nuo šio rašto gavimo momento, teismo vertinimu, prokurorui kaip specialiajam subjektui prasidėjo termino, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, eiga. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog prokurorė, pareikšdama nurodytą ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, praleido pareiškimo (skundo) dėl administracinių aktų ir iš jų kilusių sandorių panaikinimo padavimo teismui terminą.
  1. Konstatavus, kad prokurorė kreipėsi į teismą nepraleidusi įstatymu numatyto termino, nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

10Dėl administracinių aktų ir sandorių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms

  1. Teismas kiekvieną bylą nagrinėja individualiai nustatydamas šalis siejantį teisinį santykį – atlikdamas jo teisinę kvalifikaciją, išsiaiškindamas individualias kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, ištirdamas kiekvienos konkrečios bylos įrodymus. Tačiau pažymėtina ir tai, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Tokią poziciją yra išsakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-8-57/2008. Teismo išaiškinimas ir formuojama praktika yra privalomi žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis), taip pat tokia praktika ir teisės aiškinimas yra privalomi pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis), nes tokiu būdu yra užtikrinama, kad vienodų aplinkybių bylos bus sprendžiamos vienodai.
  1. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-114-1004/2017, kurioje teismo priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgavęs res judicata požymius, iš esmės sprendė analogiškų aplinkybių bylą, t.y. ginčą dėl to paties administracinio akto (Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. Nr. 591v „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „R. seniūnija“), tos pačios kadastro vietos, tame pačiame kaime ir toje pačioje T. gatvėje esančio kito sklypo ( - ) dalies patenkančios į valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 teritoriją. Todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, atsižvelgia ir į minėtą Šiaulių apylinkės teismo priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą kaip horizontalų precedentą.
  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Iš paminėto seka, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privatinei nuosavybei negalima. Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje pripažįstama ir išdėstytos principinės nuostatos įtvirtina, kad valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus nuosavybės teisės ribojimus ar suvaržymus (K. T. 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, jog, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą.
  1. 1991 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 4 str. 1 d. (1998-11-17 įstatymo Nr. VIII-923 redakcija) nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1997-09-25 įstatymo Nr. VIII-426 redakcija) 2 str., kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Pagal to paties įstatymo 3 str., keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės kelius ir vietinės reikšmės kelius. Taip pat įstatymo 10 str. numatyta, kad Žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis nustatomas: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5)V kategorijos kelių – 18 metrų.
  1. Teismas vertina, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodo ir ieškovo pateikti rašytiniai duomenys byloje - VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016-05-25 raštas Nr. 5-741(7.35) su priedais (I t. 65-66, 69-72; 73-75 b.l.), kuriame nurodyta, kad kelias Nr. 4006, kaip valstybės turtas, yra perduotas patikėjimo teise valdyti ir apskaitomas įmonės balanse, kad šis kelias valstybinės reikšmės rajoniniam keliui priskirtas dar 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550 (visas kelio ilgis 27,7 km); taip pat 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos buvo suderintas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m.; be to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio punktu Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 K. – D. – R.- T., jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis - 18 m.
  1. 2016-11-23 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2831-621/2016 buvo panaikinta Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis“, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 K. – D.- R. – T. 12 metrų pločio per R. kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km). Iš ieškovės ieškinio ir jį grindžiančių priedų matyti, kad šio ginčo žemės sklypas buvo suformuotas būtent toje atkarpoje per R. kaimą.
  1. Minėtame Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-114-1004/2017 konstatuota, kad Šiaulių apskrities viršininkas, priimdamas 1996-07-01 įsakymą Nr. 591v „ „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ ir jo priedą „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“, į I dalies „R.seniūnija“ X eilutę, kurioje pagal geodeziniu matavimus suformuotas 0,2246 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) neteisėtai įtraukė 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. dalį. Teismo sprendime konstatuota, kad tuometinė žemės reformą vykdanti institucija nesiėmė veiksmų, kad valstybinės reikšmės kelio- rajoninio kelio apsaugos juosta atitiktų Kelių įstatyme nustatytus apsaugos juostų reikalavimus, neatkreipė dėmesio į šio kelio reikšmę viešajam interesui, nuostatai, kad valstybinės reikšmės kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, t.y. nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, ko pasekoje neteisingai įvertino apsaugos juostos zonas, suprojektavo ir suformavo namų valdos žemės sklypą, dėl kurio kilo ginčas civilinėje byloje.
  1. Kadangi teismo išvados padarytos iš esmės analogiškų aplinkybių byloje, to paties administracinio akto pagrindu, teismas šioje byloje dėl gretimai esančio sklypo, adresu ( - ), taip pat daro išvadą, kad priimant ginčijamą Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 591 v „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „R. seniūnija“ eilutę Nr. 8 dėl namų žemės valdos pardavimo, kurioje pagal geodeziniu matavimus buvo suformuotas 0,1903 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) nepagrįstai buvo įtraukta 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. dalis, nes turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemė yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir jos privatizavimas negalimas, todėl toks administracinis aktas pripažintinas dalyje neteisėtu ir panaikintinas.
  1. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuotina, jog ginčo kelias yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jo dalis negalėjo būti parduodama privačiai nuosavybei, o priimant administracinius aktus bei sudarant valstybinės žemės pardavimo sutartis buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, todėl priimtas Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymas ir jo pagrindu sudaryti sandoriai yra neteisėti, niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo dienos (CK 1.80 str. 1 d.). Tuo pagrindu teismas atmeta atsakovų ir trečiojo asmens VĮ Žemės fondo atstovės argumentus bei teiktus duomenis dėl susiklosčiusios faktinės situacijos žemėtvarkos projektuose ir kelio susiaurėjimo (9-12 metrų pločio) per R. kaimą fiksavimą dar sovietiniu laikotarpiu, nes daug metų trukusiame Lietuvos Respublikos agrarinės reformos procese privačių žemės sklypų formavimas ir jų išpirkimas iš valstybės negalėjo būti vykdomas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir valstybės išimtinės nuosavybės sąskaita.

11Dėl ginčo žemės įgijėjų sąžiningumo ir restitucijos taikymo.

  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Taigi administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Kadangi teismas restituciją turi taikyti ir savo iniciatyva (ex officio) (CK 6.145 straipsnis), tai, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į CK 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, teismas turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes.
  1. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo žemės sklypas neteisėtai parduotas T. V., po to atlygintinais sandoriais perleistas kitiems asmenims - C. M. ir B. Č., vėliau ginčo žemės sklypas perleistas vien tik C. M. nuosavybėn ir galiausiai perleistas O. A.. Byloje visos atsakovų (fizinių asmenų) sudarytos sutartys dalyje dėl 0,0045 ha žemės sklypo dalies, patenkančios į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D.- R. – T. dalį, kuri buvo neteisėtai suformuota ir parduota, perleidimo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, nes prieštarauja imperatyviosioms Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, CK 4.7 straipsnio 2 dalies normoms. Kaip minėta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Restitucija taikoma pagal CK 6 knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.
  1. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
  1. Nagrinėjamoje byloje administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises pripažintini neteisėtais ir panaikintini dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms. Byloje atsakovės O. A. teisė į žemės sklypo nuosavybę nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad dalis priklausančio žemės sklypo, patenkančio į rajoninio kelio Nr. 4006 dalį, jai negalėjo būti perleista. Byloje taip pat nenustatyta, kad pirmoji turto įgijėja T. V., kuriai buvo suformuota, o vėliau parduota žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų dariusi kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant suformuoto namų valdos žemės sklypo žemės plotą. Taigi nagrinėjamu atveju neteisėtą valstybinės reikšmės kelio perdavimą privačiai nuosavybei lėmė tik valstybės institucijų veiksmai.
  1. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokio pobūdžio ginčuose, konstatavus niekinį sandorį, susijusį su išimtinės valstybės nuosavybės perdavimu privatiems asmenims, iš esmės neginamos sąžiningų įgijėjų teisės, todėl teismas detaliau neanalizuoja atsakovų argumentų ir teiktų įrodymų dėl privačios žemės nuosavybės apsaugos; pripažįstama valstybės institucijų neteisėtų veiksmų padarinių operatyvaus ir veiksmingo pašalinimo svarba, todėl restitucija taikoma valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei
  1. Panaikinus administracinius aktus ir pardavimo sutartis, restitucija saisto tik paskutinįjį neteisėtai perleisto turto savininką ir valstybę, todėl siekiant tinkamai užtikrinti valstybės intereso atgauti neteisėtai perleistą turtą bei privataus asmens intereso realiai naudotis jam priklausiančia nuosavybe pusiausvyrą, o valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-12 nutartis Nr. 3K-7-165/2012). Nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).
  1. Taigi valstybė įpareigotina paskutinei turto įgijėjai O. A., iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jos patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu turto rinkos kainos. 2013 m. birželio 3 d. Žemės sklypo perleidimo sutartyje nurodyta žemės sklypo vidutinė vertė buvo 516,00 Eur. 2017 m. sausio 1 d. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 519 Eur. Prokurorė prašo, taikant restituciją, remtis būtent vidutine sklypo rinkos verte, ir pagal ją įkainoti 0,0045 ha grąžinamo valstybei žemės dalį, t.y. 12,15 Eur suma (519 Eur/ 1903 kv. m.) x 45 kv. m.). Teismo nuomone, toks grąžinamos valstybei žemės kainos nustatymas neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir atitiko sutarčių šalių valią; nagrinėjant bylą teisme atsakovai šio grąžinamo turto vertės taip pat neginčijo, todėl prokurorės reikalavimas dėl restitucijos taikymo visiškai tenkinamas.
  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo)“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434; Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 p. nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, kilus ginčų dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, todėl taikant restituciją, būtent valstybę atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina atlyginti žemės vertę ir sumokėti 12,15 Eur atsakovei O. A..
  1. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto pagerinimu, turto priežiūra) išlaidų, jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas pagal išlaidas patyrusių asmenų ieškinį, t.y. atsakovams (fiziniams asmenims) neužkertamas kelias vėliau atskirai kreiptis į teismą su ieškiniu prieš valstybę.
  1. Teismas, sprendimu išspręsdamas ginčą, turi pareigą paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas šalims. Konstatuotina, kad ginčas susijęs su viešojo intereso gynimo specifika, todėl pagal prokurorės ieškinį iš esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, ją atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atitinkamai teismas šioje byloje, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 d.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

13Ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinio reikalavimus atsakovams tenkinti visiškai.

14Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 59Iv „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „R. seniūnija“ R. gyvenvietės eilutę Nr. X dalyje, kuria į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), įtraukta valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D.- R.- T. 0,0045 ha žemės ploto dalis.?

15Pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 7 d. sutartį Nr. P91/01-0384 dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dalyje, kuria T. V. nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmes kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemes ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

16Pripažinti negaliojančia 2001 m. liepos 4 d. sutartį, notarinio registro Nr. 3817, patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M., dalyje, kuria B. Č. ir C. M. nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

17Pripažinti negaliojančiu 2001 m. liepos 4 d. žemės sklypo su priklausiniais perdavimo- priėmimo aktą dalyje, kuria B. Č. ir C. M. nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

18Pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 7 d. Gyvenamojo namo su priklausiniais įr žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3456, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės N. M., dalyje, kuria C. M. nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 14 dalį 0,1903 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ).

19Pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1465, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., dalyje kuria O. A. nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)

20Taikyti restituciją:

21įpareigoti atsakovę O. A., asmens kodas ( - ) grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0045 ha žemės ploto dalį, patenkančią į 0,1903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

22priteisti iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (į.k. 188704927) O. A., asmens kodas ( - ), 12,15 Eur (dvylika eurų, 15 centų).

23Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti.

24Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4.
  1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė... 5.
    1. Teismo posėdžio metu... 6. Prokurorės ieškinys tenkintinas visiškai.... 7. Teismas Nustatė... 8. Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo
        9. Dėl ieškinio senaties
        1. Teismas atkreipia... 10. Dėl administracinių aktų ir sandorių prieštaravimo imperatyviosioms... 11. Dėl ginčo žemės įgijėjų sąžiningumo ir restitucijos taikymo. 12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 13. Ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės... 14. Panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 1 d.... 15. Pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 7 d. sutartį Nr. P91/01-0384 dėl... 16. Pripažinti negaliojančia 2001 m. liepos 4 d. sutartį, notarinio registro Nr.... 17. Pripažinti negaliojančiu 2001 m. liepos 4 d. žemės sklypo su priklausiniais... 18. Pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 7 d. Gyvenamojo namo su... 19. Pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį,... 20. Taikyti restituciją:... 21. įpareigoti atsakovę O. A., asmens kodas 22. priteisti iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie... 23. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti.... 24. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...