Byla eI-2831-621/2016
Dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. T., dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, atstovui N. J., nedalyvaujant atsakovei S. S., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ (toliau – ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“) atstovui E. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, S. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Šiaulių regiono keliai“, dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Nustatė

3Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km); 2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 31-17367 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S.“ dalį, kuria atkurtos S. S. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, į 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ); 3) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-847 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 12 eilutės dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės (grąžinamam žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) S. S. į 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ).; 4) taikyti restituciją, grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ).

4Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2016 m. gegužės 27 d. gautas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo. Šio rašto pagrindu buvo pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16, 348 iki 18, 038 km); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 31-17367 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S.“ dalis, kuria atkurtos S. S. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, į 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ); Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-847 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 12 eilutės dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės (grąžinamam žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) S. S. į 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) buvo priimta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Kad kelias, į kurį pateko 0,0186 ha 0,5635 ha žemės sklypo, ( - ), Šiaulių r., yra valstybinės reikšmės, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtinusi valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai. Tai rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis turi būti 18 m. Šios nuostatos yra imperatyvios. Šis kelias valstybinės reikšmės rajoniniam keliui buvo priskirtas jau 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550. Taip pat patvirtintas 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus suderinimas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m. Kad 0,0186 ha 0,5635 ha žemės sklypo ( - ), Šiaulių r. dalis patenka į valstybinės reikšmės kelią, patvirtina byloje pateikti dokumentai: 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininko paaiškinimas dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 juostos ribų plano parengimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui. Paaiškinime nurodyta, kad UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus ir pateikus kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai gauta išvada, kad žemės sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes žemės sklypas kerta ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atitinkamų žemės sklypų tarp jų ir 0,5635 ha žemės sklypo ( - ), Šiaulių r. Pagal žemės sklypų schemas, kuriose grafiškai pažymėtas žemės sklypo ir kelio juostos persidengimas, žemės sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą (šie dokumentai buvo pridėti prie 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininko paaiškinimo). 2016 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyta, kad nors minėtų žemės sklypų nelaiko suformuotais neteisingai, tarp jų ir ginčo žemės sklypo, tačiau nurodo, kad vietoj 18 m kelio juostos Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 427, yra suformuotas 12 m pločio kelias, projektas nebuvo ginčijamas, o matuojama kelio juosta kerta suprojektuotus asmenų privačius žemės sklypus, todėl kadastrinių matavimų patvirtinti negali. 2016 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyta, kad 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinis Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius suderino Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašą, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m, tačiau kodėl žemės reformos žemėtvarkos projektu Raudėnų kaime kelias pažymėtas 12 m, paaiškinti negali bei pažymėjo, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas būdamas Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovu rengdamas Raudėnų žemės reformos žemėtvarkos projektą turėjo numatyti ir suprojektuoti nurodytą kelią tokio pločio, koks tokio kelio kategorijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr.757 buvo būtinas. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2015 m. atliko kelio Nr. 4006 kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad į kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka 16-ka privačių žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas – 0,1531 ha, tarp jų ir ginčo žemės sklypo dalis – 0,0186 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 4,54 m į kelią Nr. 4006 ir taip susiaurina kelio juosta. Todėl mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, priimdamas minėtus administracinius aktus, nepagrįstai rėmėsi tik Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, kuriame valstybinės reikšmės – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km) pažymėtas 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis, t. y. vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Todėl, formuojant 0,5635 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0186 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos. Pažymėjo, kad šiuo atveju nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado dviem pagrindais: Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 31-17367 – į 4315/5635 dalį žemės sklypo ir 2006 m. gruodžio 6 d. pirkimo sutartimi – į 1500/5635 dalį žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei išimtine teise priklausanti dalis – 0,0186 ha neviršija nei vienos dalies, kuri buvo perduota aukščiau minėtais pagrindais, pareiškėjas ginčija tik vieną teisinį pagrindą – Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 31-17367, kuriuo privačion nuosavybėn buvo perleista 4135/5635 dalis 0,5635 ha žemės sklypo. Dėl šios priežasties Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 31-17367 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S.“ dalis; Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-847 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 12 eilutės dalis, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą; Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kurioje suprojektuotas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km), yra neteisėti, priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas ir yra negaliojantys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikoma restitucija. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelių plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0186 ha plotą, patenkantį į 0,5635 ha žemės sklypą ( - ), Šiaulių r. Dėl pareiškimo pateikimo termino pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. gegužės 27 d. gavus VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo. Nors prie šio rašto ir buvo pridėti priedai, tačiau juose pateikta informacija nebuvo pakankama padaryti išvadai, kad pažeidžiamas viešasis interesas, nes nebuvo pateikta faktinių duomenų apie ginčo žemės sklypą: kada jis suformuotas, kas jo savininkai, kad nuosavybės teisių perleidimo momentu kelias Nr. 4006 turėjo valstybinės reikšmės kelio statusą. Prokuroras nedelsdamas pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti, 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu ir pardavimu S. S., kelio Nr. 4006 įtraukimo į projektą, ir kitų dokumentų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2016 m. birželio 13 d.). Tyrimui šie dokumentai buvo būtini, nes tik juos išnagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų bei sandorių neteisėtumą, jo apimtį. Kreipimosi į teismą terminas nepraleistas, nes vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 13 d., o prokuroras į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 23 d. Prašo pareiškimą tenkinti.

5Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad prokuroro pareiškime nėra nurodyta, kaip reikėtų išspręsti klausimą dėl patirtų išlaidų. Dėl terminų prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.

6Atsiliepime (b. l. 89–96) nurodė, kad projekto autorius, rengęs 2000 metų Raudėnų kadastro vietovės Šiaulių rajone žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ parengtame plane kelio Nr. 4006 Kuršėnai– Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai per Raudėnų dalį, einančią per Raudėnų kaimą (12 metrų pločio). Atkreipė dėmesį, kad tokio pločio kelias buvo suprojektuotas neatsitiktinai, o suprantant, kad formuojant žemės valdas Raudėnų kaime palei esamą kelią nėra galimybės tai padaryti, laikantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtinto kelio kategorijai reikiamo kelio pločio. Tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, tiek ir šiuo metu ginčo vietoje – kelio atkarpoje, kuri žemės reformos žemėtvarkos projekto plane suprojektuota 12 metrų pločio, nebuvo ir nėra kelio elementų, kurie sudarytų galimybę kelią (žemės sklypą) suformuoti (jį išplatinti) 18 metrų pločio. Tikėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“, kuris inicijavo kreipimąsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, atlikti kelio kadastriniai matavimai neatitinka tikrovės, nes gali būti taip, kad paprasčiausiai yra savavališkai išplečiamas kelias, tuo pažeidžiant privačią nuosavybę. Vėlesnis žemėtvarkos projektas, kuriame gali būti nurodytas ir didesnis kelio plotis, atgaline data negalioja iki projekto patvirtinimo suprojektuotiems (ir privatizuotiems) žemės sklypams. Prokuroras vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis pabrėžia, kad keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau akivaizdu, kad ginčo kelio atkarpoje kelio nebuvo galima suprojektuoti 18 metrų pločio, kadangi platesnėje negu 12 m pločio žemės juostos dalyje žemė buvo faktiškai naudojama Raudėnų kaimo gyventojų (žemėje užtvertos tvoros, žemė užsodinta želdiniais). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų žemės sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Taip pat nesutinka su pareiškime pateiktais iš paminėto prašymo keliamais išvestiniais reikalavimais, kuriais siekiama, kad būtų panaikinti administraciniai aktai ir taikyta restitucija. Prokuroro pareiškimu siekiama panaikinti administracinius aktus, o tai betarpiškai palies privataus fizinio asmens nuosavybės interesus.

7Atsakovė S. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.

8Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

9Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

10Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, taikytina redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d. kadangi pareiškimas teisme priimtas 2016 m. birželio 30 d.) 5, 56 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S., jos nuomone, valstybės institucijų ir pareigūnų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, todėl suteikia jai ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

11Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, gindamas viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas paduoti pareiškimą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

12Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. gegužės 27 d. gavus VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo (b. l. 15–18). Akivaizdu, jog gauta tokio pobūdžio informacija savo apimtimi ir pobūdžiu negali būti pakankama, kad būtų galima objektyviai bei patikimai nuspręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir/ ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju prokuroras 2016 m. gegužės 27 d. gavęs VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35), pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti, 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių kelio Nr. 4006, nustatant kelio juostos plotį 12 m įtraukimu į Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, ir kitų dokumentų pateikimo. Prašomi duomenys prokuratūroje gauti 2016 m. birželio 13 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras, teisingai įvertinęs viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, paduodamas pareiškimą teismui 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi operatyviai ir nepasibaigus vieno mėnesio terminui nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016 m. birželio 13 d. rašto bei kitos pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl darytina išvada, jog nėra praleistas terminas kreiptis su pareiškimu į teismą.

13Nors ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija, sutinka su pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, jog teisinių reikalavimų senatis netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu; senatis administraciniam reikalavimui pareikšti, sąžiningo įgijėjo apsauga ar kiti institutai negali būti taikomi siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn, nes priešingu atveju teismo sprendimas įteisins Konstitucijai expressis verbis (tiesiogiai) prieštaraujančią teisinę padėtį; jei pažeistas Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas, tai administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę, nei minimo režimo apsauga.

14Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame piliečiams suformuotų žemės sklypų plotus pagal priedą, šiems sklypams specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus <...>. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2016 m. birželio 10 d. raštu informavo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių apie tai, kad 2000 metais parengtame ir Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 patvirtintame projekto plane kelias Nr. 4006 einantis nuo Tryškių iki Raudėnų kaimo buvo suprojektuotas 18 m pločio, tačiau tokio pločio kelias tęsiasi tik iki Raudėnų kaimo, per kurį kelio plotis suprojektuotas 12 metrų; atkarpoje nuo Raudėnų kaimo iki Dirvonėnų kelias žemėtvarkos projekto plane taip pat nurodytas 18 m pločio. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 31-17367 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S.“ atkurtos nuosavybės teisės S. S. į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,85 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 2,85 ha ploto žemės sklypus: 2,4365 ha asmeninio ūkio žemę ( - ) ir 0,4135 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Šiaulių r. (namų valda). Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-847 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo „Žemės (miško) sklypų, kuriems nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Šiaulių rajone, sąrašas“ eilutėje Nr. 12 nustatė 0,5635 ha žemės sklypui ( - )., t. y. S. S. grąžinamai sklypo daliai – 0,4135 ha ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos daliai – 0,1500 ha, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita; žemės naudojimo būdą/pobūdį – gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: II (kelio apsaugos zonos) – 0,0700 ha plote, VI (elektros linijos apsaugos zonos) – 0,034 ha plote, XXI (žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai) – 0,07 ha plote.

152006 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities viršininko administracijos, sutartimi Nr. P91/06-2059 notarinio registro Nr. 12581, patvirtinta Šiaulių rajono notarės N. M., ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 2059 pardavė S. S. 1500/5635 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5635 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ). Už perkamą žemės sklypo dalį S. S. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis – 5,74 Lt (1,66 Eur), nebalansinės dalies. Minėtų administracinių aktų ir sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas S. S. nuosavybės teise 0,5635 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ).

16UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2015 metais atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad į kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka 16-ka privačių žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas – 0, 1531 ha, tarp jų ir ginčo žemės sklypo dalis – 0,0186 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 4, 54 m į kelią Nr. 4006 ir patenka ant kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, taip susiaurindamas kelio juostą. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 5-741(7.35) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai– Raudėnai–Tryškiai; V kelio kategorija ir 18 m kelio juostos minimalus plotis 1997 m. lapkričio 6 d. valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašu buvo suderinta su Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R.; 18 metrų kelio juostos plotis, kaip esamas pagal kadastro vietovių planus, pateiktas Šiaulių rajono žemėtvarkos ir suderintas su skyriaus vedėja R. R. 2003 m. kovo 14 d. „Valstybinės reikšmės keliai Šiaulių apskrityje Šiaulių rajone“. Nuo 1995 metų kelias nebuvo rekonstruojamas, todėl jo kategorija ir šlaitų linija nepakitusi.

17Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai –Raudėnai–Tryškiai, tai rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis turi būti 18 m. Šis kelias valstybinės reikšmės rajoniniam keliui priskirtas jau 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550. 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus suderintas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m.

18Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,0186 ha iš 0,5635 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ) ( - ) dalis patenka į valstybinės reikšmės kelią. 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas pateikė paaiškinimą dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 juostos ribų plano parengimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus ir pateikus kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai gauta išvada, kad žemės sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes žemės sklypas kerta ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atitinkamų žemės sklypų tarp jų ir 0,5635 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ). Pagal žemės sklypų schemas, kuriose grafiškai pažymėtas žemės sklypo ir kelio juostos persidengimas, žemės sklypo dalis (0,0186 ha) patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą (b. l. 48–51).

19Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neteisingai nustatant valstybinės reikšmės rajoninio kelio ribą, nes UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atlikus valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad į kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka ginčo žemės sklypo dalis – 0,0186 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 4,54 m į kelią Nr. 4006 ir patenka ant kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, taip neišlaikant minimalaus kelio pločio – 18 m. Pažymėtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija (dabar –Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius), priimdamas minėtus administracinius aktus, nepagrįstai rėmėsi tik Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, kuriame valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km) pažymėtas 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis, t. y. vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypo 0,5635 ha unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) dalis 0,0186 ha patenka į valstybinės reikšmės kelią Nr. 4006, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ yra valstybinės reikšmės kelias. Todėl, formuojant 0,5635 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0186 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos.

20Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ženklinant ginčo žemės sklypą neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai riba ir taip pažeistos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkto, numatančio, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, nuostatos.

21Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams. Pastarojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad žemė užimta valstybės ir savivaldybių kelių, yra neprivatizuojama. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad valstybinės reikšmės kelių ir jų žemės patikėtinis yra šių kelių valdytojas.

22Atsižvelgiant į įvardintas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad 0,5635 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) 0,0186 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. rajoninį kelią Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, darytina išvada, kad rengiant Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir vėliau priimant ginčijamą Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 31-17367 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S. ir įsakymą Nr. V-847, turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemės dalis yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir jos privatizavimas negalimas. Įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo. Kaip minėta, priimant tokius sprendimus būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas priskirtas išimtinės valstybės nuosavybės kategorijai (LR žemės įstatymo 6 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimą, Žemės sklypų nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su šia sritimi, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos, priimančios sprendimus dėl kadastro duomenų keitimo bei tikslinimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas ar jo dalis kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi valstybinės reikšmės kelias, kaip ir visas išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra išimtas iš civilinės apyvartos (LR CK 4.7 straipsnio 2 dalis).

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas bylų nagrinėjimo praktiką bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir aiškindamas teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, yra nustatęs, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik į laisvą žemės sklypą, tai yra į sklypą, kuris nėra užimtas ir nėra priskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-940/2009).

24Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kito išimtinės valstybės nuosavybės objekto – valstybinės reikšmės kelio, tačiau teisės aiškinimas dėl išimtinės valstybės nuosavybės kitų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio išvardintų daiktų atžvilgiu, turi būti tas pats, todėl tai reiškia, kad valstybinės reikšmės kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

25Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 31-17367 atkurtos nuosavybės teisės S. S. į 0,535 ha (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), 2005 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-847 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinamam žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, dėl to į žemės sklypo ribas pateko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 0,0186 ha dalis, ir tokiu būdu buvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, todėl Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 dalis, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km); Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 31-17367 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S.“ dalis dėl 0,0186 ha ginčo sklypo dalies nuosavybės teisių atkūrimo bei Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-847 priedo 12 eilutės dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0186 ha, yra naikintini kaip neteisėti.

26Pagal Konstitucijos 47 straipsnį, valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, žemės sklypai, į kuriuos patenka valstybinės reikšmės keliai, turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn.

27Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį jos įgaliotam pareigūnui – Šiaulių apskrities viršininkui – priėmus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie pripažintini neteisėtais ir naikintini. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Taigi panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentui natūra grąžintą žemės sklypą ir nuosavybės teisių atkūrimo jam klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012). Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad, taikant restituciją konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Kitus restitucijos taikymo šioje byloje ypatumus lemia nuosavybės teisių atkūrimo proceso specifika (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

29Nagrinėjamoje byloje administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo pripažintinos neteisėtomis ir naikintinos dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms. Šioje byloje atsakovės S. S. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad nuosavybė negalėjo būti grąžinta natūra. Byloje taip pat nenustatyta, kad nurodytas asmuo, kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų daręs kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintiną žemės plotą. Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės kelio dalies perdavimą privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o šis asmuo pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkretų grąžintiną žemės plotą. Pripažintina, kad S. S. sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese nepaneigtas, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese ji neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintino žemės ploto nustatymo, be to, nenustatyta, kad ji būtų dariusi kokią nors neleistiną įtaką valstybės institucijų sprendimams.

30Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelių plotas, todėl restitucija taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0186 ha plotą, patenkantį į 0,5635 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) ( - ).

31Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento“ STR 2.0604:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) galiojančioje redakcijoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir esantys 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, projektuojami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Teisėjų kolegija, pažymi, kad Reglamento 1 punkte nurodyta, kad šis Reglamentas nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Šiuo nagrinėjamu atveju kelias netiesiamas, nerekonstruojamas, todėl šis Reglamentas netaikomas.

32Konstatavus, kad ginčijamų aktų dalys yra naikintinos aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

34Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

35Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km).

36Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 31-17367 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. S.“ dalį, kuria atkurtos S. S. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, į 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ) ( - ).

37Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-847 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 12 eilutės dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės (grąžinamam žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) S. S. į 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ).

38Taikyti restituciją, grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0186 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,5635 ha unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ).

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba tiesiogiai per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 4. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 5. Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos... 6. Atsiliepime (b. l. 89–96) nurodė, kad projekto autorius, rengęs 2000 metų... 7. Atsakovė S. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atstovas... 9. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,... 10. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų... 11. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip,... 12. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad tyrimas dėl... 13. Nors ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio... 14. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. kovo 3 d.... 15. 2006 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių... 16. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2015 metais atliko valstybinės reikšmės... 17. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis numato, kad keliai,... 18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,0186 ha iš 0,5635 ha... 19. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų... 20. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ženklinant ginčo žemės... 21. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos... 22. Atsižvelgiant į įvardintas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad 0,5635 ha... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas bylų nagrinėjimo... 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kito išimtinės valstybės nuosavybės... 25. Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai... 26. Pagal Konstitucijos 47 straipsnį, valstybinės reikšmės keliai nuosavybės... 27. Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 29. Nagrinėjamoje byloje administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių... 30. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į... 31. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos... 32. Konstatavus, kad ginčijamų aktų dalys yra naikintinos aukščiau nurodytais... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 35. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427... 36. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d.... 37. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.... 38. Taikyti restituciją, grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės... 39. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...