Byla e2A-234-343/2015
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato T. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-753/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių butų ūkis“, trečiajam asmeniui D. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 579,62 Lt turtinei žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. kovo 17 d. vandeniu buvo užpiltas ieškovės apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis ( - ). Įvykio metu buvo sugadintos buto patalpų lubos ir sienos. Ieškovė, sumokėjusi trečiajam asmeniui 579,62 Lt draudimo išmoką, reiškia ieškinį atsakovei, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorei, kuri, ieškovės nuomone, yra atsakinga už turtinės žalos atsiradimą, kadangi trečiojo asmens butas buvo užpiltas dėl nepakankamos atsakovės vykdytos priežiūros ar nepriežiūros.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Įvykis įvyko 2011 m. kovo 17 d., draudimo išmoka išmokėta 2011m. kovo 25 d., todėl senaties termino eiga dėl išmokėtos draudimo išmokos prasidėjo 2011 m. kovo 26 d. ir pasibaigė 2012 m. kovo 26 d., ieškovė kreipėsi į teismą 2014 m. kovo 4 d. Atsakovės nuomone, jos kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, kadangi trečiojo asmens buto užliejimas įvyko dėl trūkusio vertikalaus trišakio vamzdžio įmovos. Nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo statybos metu (1982 m.) montavimo darbai atlikti nesilaikant statybos techninių reglamentų reikalavimų ir statybos taisyklių: nuotakų stovas inžinierinėje sistemos šachtoje buvo nepritvirtintas plieninėmis apkabomis, nesumontuotos kompensacinės movos, gulstieji vamzdžiai – nuotakai sumontuoti ir užbetonuoti grindyse. Vizualiai atliekant priežiūrą, tikrinant neįmanoma įvertinti užmūrytų vamzdžių būklės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė 14,54 Lt valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

8Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 16 d. buvo užlietas trečiojo asmens butas ( - ) (toliau ginčo – butas). Demontavus ginčo namo 35-o buto sieną, esančią vonios patalpoje, nustatyta, kad statybos metu nuotakų stovas inžinierinėje sistemos šachtoje buvo nepritvirtintas plieninėmis apkabomis, nesumontuotos kompensacinės movos, gulstieji vamzdžiai – nuotakai sumontuoti ir užbetonuoti grindyse. Gyvenamojo namo statybos metu (1982 m.) montavimo darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, užliejimas įvyko dėl trūkusios vertikalaus trišakio vamzdžio įmovos. 2011 m. kovo 23 d. atsakovės darbuotojai pakeitė supleišėjusį trišakį ir vamzdyną. Ginčo butas nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2011 m. kovo 22 d. buvo apdraustas ieškovės. Dėl kilusio įvykio – aplietas buto kambarys, atsirado 579,62 Lt žala už lubų ir sienų dažymą. 2012 m. spalio 25 d. ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 579,62 Lt draudimo išmoką. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2001 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 95 atsakovė paskirta daugiabučio namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. Pagal Kaišiadorių rajono privatizuoto ir savivaldybės gyvenamojo namo eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kaišiadorių rajono tarybos 1998 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 354, 22 punktą, atsakovė yra atsakinga už gyvenamojo namo Kaišiadoryse, J. Basanavičiaus g. 3, bendrojo naudojimo patalpose esančių šalto vandens ir kanalizacijos tinklų priežiūrą (nuo namo įvadinės sklendės iki uždaromosios armatūros bute arba iki atsišakojimo į buto vidaus tinklą). Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 str.), o atsakovė įrodė, kad nėra kalta dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 str., 6.253 str. 4 d.). Teismas iš ginčo gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninės būklės vizualinės apžiūros įvertinimo 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. aktų nustatė, kad atsakovė kasmet atlikdavo gyvenamojo ginčo namo priežiūrą, kas mėnesį atlikdavo statinio būklės stebėjimus, ką patvirtino ginčo namo techninės priežiūros žurnalo duomenys. Atsakovės veiksmai visiškai atitiko žalos atsiradimo metu galiojusių statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimosi ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067, bei statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2011 m. kovo 16 d. įvykusios avarijos, kurios metu buvo aplietas butas, ir trečiojo asmens turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str., 6.263 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad be atskiro pranešimo taip pat buto savininko sutikimo atsakovė neturėjo realios galimybės vizualiai nustatyti defekto ir jo pašalinti, kadangi trūkusi vamzdžio įmova buvo inžinierinės sistemos šachtoje, kuri yra užmūryta sienoje. Teismo vertinimu, atsakovės kaip techninio prižiūrėtojo veiksmai iki žalos atsiradimo, yra pakankami, kad konstatuoti, jog ji tinkamai vykdė jai nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, nurodė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovė atsakovei ieškinį reiškė regreso tvarka dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl šiuo atveju taikytinas ne sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties termino pradžia teismas laikė draudimo išmokos išmokėjimo dieną (2011 m. kovo 25 d.), ieškinys teisme gautas 2014 m. kovo 5 d., t.y. nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

111. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė: 1) LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9. ir 11. punktus; 2) LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 10.2., 36., 37., 37.1., 37.2., 37.3., 37.4., 38., 39. punktus; 3) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V1-520 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) darbų sąrašo“ 2. punktą, 2.1., 2.3., 2.5., ir 2.7. papunkčius; 4) 1998 m. rugsėjo 30 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimo Nr. 354 priedo „Kaišiadorių rajono privatizuoto ir savivaldybės gyvenamojo namo eksploatavimo taisyklių“ 3., 22. punktus, 22.1.; 5) kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias CK normas (CK 6.246, 6.247 ir 6.248 straipsnius);

122. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pagal gyvenamojo namo inžinerinių sistemų techninę dokumentaciją ar kitus normatyvinius dokumentus šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo inicijuoti statybinius tyrinėjimus siekiant nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, laipsnį, nustatyti privalomus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos atnaujinimo darbus;

133. Teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus (neveikimą). Atsakovė privalėjo prižiūrėti visą kanalizacijos vamzdyną, nuo pirmojo kanalizacijos šulinio iki atsišakojimo į atskirų butų vidaus tinklus. Aplinkybė, jog trūkęs kanalizacijos vamzdis buvo užmūrytoje šachtoje, neturėtų šalinti administratoriaus pareigos prižiūrėti šachtoje esančius kanalizacijos vamzdžius, kadangi vamzdžiai, esantys sienoje, yra pastato kanalizacijos inžinerinių tinklų dalis, o pareiga juos prižiūrėti yra nustatyta atsakovei. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra yra atsakovės verslas, todėl atsakovei taikomi aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Atsakovė, negalėdama įprastais metodais apžiūrėti trūkusio vamzdžio, privalėjo ne elgtis pasyviai, o ieškoti alternatyvių variantų, kuriuos pasitelkus būtų buvę galima užtikrinti tinkamą trūkusio kanalizacijos vamzdžio apžiūrą. Atsakovė pasirinko nerūpestingą elgesio modelį, t. y. laukė kol kanalizacijos sistemos vamzdis sutrūks ir tik tuomet jį sutvarkė. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip didelis nerūpestingumas;

144. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės kaltė nėra įrodyta. Atsakovė turėjo informaciją, jog jos administruojamame pastate dalis vamzdyno yra užmūryta sienose įrengtose šachtose, todėl būdama profesionalė ir atsižvelgusi į pastato amžių, turėjo imtis veiksmų, kuriuos atlikus, būtų galima įvertinti šachtoje užmūryto kanalizacijos vamzdžio būklę. Atsakovės patikrinimų metu nebuvo apžiūrimi kanalizacijos tinklai, esantys užmūrytose šachtose. Atsakovė netinkamai atliko jai nustatytas pareigas, nes jos atlikti veiksmai (apžiūros) užtikrino tik dalies (lengvai prieinamo ir matomo) vamzdyno apžiūrą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp užpylimo metu ieškovės draudėjai atsiradusios žalos ir atsakovės netinkamai atliktos kanalizacijos inžinerinių tinklų priežiūros. Atsakovės nerūpestingas elgesys yra tiesioginis žalos atsiradimo rezultatas.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti rašytinius įrodymus - Pastatų ir inžinerinių statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantas pateikė papildomą argumentą dėl ginčo namo statybinių tyrinėjimų ir ekspertizės poreikio ir šie argumentai nebuvo keliami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsirado būtinybė pateikti papildomus įrodymus. Atsakovės nuomone, pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad poreikio statybiniams tyrinėjimams ar ekspertizei ginčo name poreikio nebuvo. Pastatų ir inžinerinių statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvuose, įregistruotuose VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. Nr. B-002, gyvenamųjų pastatų inžinerinių tinklų vidutinė naudojimo trukmė nustatyta vidutiniškai 40 metų. Ginčo namas yra statytas 1982 metais, todėl namo nuotekų šalinimo vamzdynai įvykio metu buvo gyvavę 29 metus t.y. 72,5 proc. gyvavimo trukmės. Apeliantas klaidingai teigia, kad ginčo namo vamzdynas buvo natūraliai nusidėvėjęs. Atsakovės nuomone, nuotekų vamzdyno avarija įvyko dėl namo statybos projektavimo ir statybos metu trečiųjų asmenų priimtų neteisingų sprendimų, todėl įvykis laikytinas nelaimingu atsitikimu, už kurį atsakovė nėra atsakinga.

16Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19Dėl papildomų įrodymų prijungimo

20Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir įvertinęs tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas pateikė papildomą argumentą dėl ginčo gyvenamojo namo kanalizacijos sistemos nusidėvėjimo, sprendžia, jog yra pagrindas priimti ir prijungti prie bylos atsakovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus - UAB „Sistela“ parengtus Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (įregistruotus VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B-002), kuriais yra grindžiama gyvenamojo namo kanalizacijos sistemos nuotekų šalintuvo vidutinė naudojimo trukmė, kadangi minėtų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

21Dėl apeliacinio skundo motyvų

22Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už netinkamą funkcijų atlikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 16 d. dėl trūkusios nuotekų stovo vertikalaus trišakio vamzdžio įmovos buvo užlietas trečiajam asmeniui priklausantis 29-as butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name ( - ) (toliau - ginčo namas). Įvykio metu trečiajam asmeniui padaryta 579,62 Lt žala. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas, ieškovė (draudikas) atlygino trečiojo asmens patirtą žalą, sumokėdama 579,62 Lt draudimo išmoką. Nuotekų stovas yra ginčo namo inžinerinės sistemos šachtoje. Dalis trūkusios vertikalaus trišakio vamzdžio įmovos yra užbetonuota, prie nuotekų vamzdžio patekta demontavus ginčo namo 35-o buto, esančio virš trečiojo asmens 29-o buto, vonios sieną. Trečiojo asmens butas buvo aplietas dėl nuotekų stovo trišakio vamzdžio įmovos trūkimo, esančios bendrojo naudojimo patalpose. Atsakovė yra ginčo daugiabučio namo administratorė, vykdanti bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais priežiūrą. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei - ginčo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratoriui, motyvuodama tuo, jog atsakovė netinkamai vykdė kanalizacijos vamzdžių priežiūrą ir iki avarijos nenustatė vamzdžio pažeidimo, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą.

23Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė netinkamai vykdė ginčo gyvenamojo namo visos kanalizacijos sistemos priežiūrą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus (neveikimą), nepagrįstai sprendė nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

24Byloje pateikti UAB „Sistela“ parengti Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai (įregistruoti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B-002) patvirtina, kad gyvenamojo namo nuotekų šalintuvo vidutinė naudojimo trukmė yra 40 metų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėto įrodymo patikimumu. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras yra Statybos ir urbanistikos ministerijos (dabar Aplinkos ministerija) įsteigta nepriklausoma valstybės įmonė, kuri atlieka statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą bei teikia statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas 1982 m. (CPK 179 str. 3 d.). Minėtų rašytinių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2011 m. kovo 16 d. avarijos metu nuotekų šalinimo sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, todėl atmestini apelianto argumentai, jog avarijos metu ginčo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas buvo natūraliai nusidėvėjęs. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad nebuvo jokio poreikio atsakovei inicijuoti statybinius tyrinėjimus dėl bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo nustatymo arba vykdyti privalomus minėtos sistemos atnaujinimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog atsakovė privalėjo vykdyti ir užmūrytoje šachtoje esančių kanalizacijos vamzdžių priežiūrą bei imtis visų įmanomų veiksmų užmūryto vamzdžio būklei įvertinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad, likviduojant avarijos pasekmes, prie trūkusio kanalizacijos vamzdžio atsakovės darbuotojai pateko tik demontavus ginčo namo 35-o buto vonios sieną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo gyvename name užmūrytoje šachtoje esančių kanalizacijos vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu yra apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiūrai būtinas atitinkamo ginčo buto namo savininko sutikimas, apžiūra nėra galima be žalos atskirų ginčo namo butų savininkams padarymo, be to, kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu sprendžia, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos vamzdžio, esančio ginčo namo užmūrytoje šachtoje pažeidimus, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.

25Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl klausimas dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

28Apeliacinio skundo netenkinti.

29Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 579,62 Lt turtinei žalai... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. kovo 17 d. vandeniu buvo užpiltas ieškovės... 5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 16 d. buvo užlietas trečiojo asmens butas... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono... 11. 1. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė: 1) LR aplinkos ministro 2010... 12. 2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pagal gyvenamojo namo... 13. 3. Teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus (neveikimą). Atsakovė... 14. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės kaltė nėra įrodyta.... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kaišiadorių rajono... 16. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Dėl papildomų įrodymų prijungimo... 20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 21. Dėl apeliacinio skundo motyvų... 22. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo... 23. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo... 24. Byloje pateikti UAB „Sistela“ parengti Statinių vidutinės naudojimo... 25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios... 26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 28. Apeliacinio skundo netenkinti.... 29. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą... 30. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....