Byla e2A-2068-450/2016
Dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ (buv. pav. UAB DK „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“, trečiajam asmeniui W. D. W. R., dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buv. pav. UAB DK „PZU Lietuva“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ 289,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė su draudėju A. S. 2014 m. sausio 9 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjo butas, esantis ( - ). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjui 3 667,84 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2014 m. vasario 3 d. trūkus bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui ir įvykus avarijai, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjui priklausančias patalpas ir sugadino turtą. Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name ir tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo šildymo sistemų, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, kasmetines apžiūras atliko netinkamai, dėl ko yra atsakinga už žalą, padarytą draudėjui. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove 2013 m. gruodžio 19 d. yra sudariusi Civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė yra apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę, prašo iš atsakovės priteisti tik atlygintinos žalos dalį minėtoje sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos ribose - 289,62 Eur.

6Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šildymo sistemos trūkęs vamzdis yra įrengtas privačioje nuosavybėje - buto, ( - ), palėpėje, į atsakovės darbuotojų rekomendacijas buto savininkas neatsižvelgė ir užmūrijo vamzdį sienoje, todėl užliejimas įvyksta nebe pirmą kartą. Ieškovė nenurodė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo kilusią žalą, taip pat civilinės atsakomybės kilimo sąlygų atsakovės atžvilgiu. Atsakovė įvykus avarijai, pasitelkdama „City Service“ darbuotojus atvyko ir ją pašalino. Be to, kasmetinės apžiūros aktas bei nuolatinės apžiūros aktas įrodo, kad yra atliekamos bendrojo naudojimo objektų apžiūros, todėl atsakovė tinkamai, rūpestingai bei apdairiai vykdė savo pareigas. 2012 m. vasario 17 d. atsakovei atlikus neeilinę šildymo sistemos apžiūrą adresu ( - ), buvo surašytas defektinis aktas, kuriame nurodyti defektai, pateikiamos išvados bei rekomendacijos, jog 6 buto savininko palėpėje įrengtus vamzdžius būtina nuolat stebėti, įrengti revizines dureles. Defektinis aktas buvo įteiktas buto savininkui, tačiau į rekomendacijas buto savininkas neatsižvelgė ir užmūrijo vamzdį sienoje,o atsakovės darbuotojai be savininko sutikimo negalėjo patekti į butą, dėl ko ir įvyko avarija. Aplinkybė, jog atsakovė yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą nepanaikina savininkų prievolės elgtis rūpestingai bei atidžiai su jiems priklausančiu turtu. Be to, iki draudiminio įvykio atsakovė nebuvo gavusi jokių pranešimų bei nusiskundimų iš gyventojų dėl kokių nors pastebėtų vamzdžių defektų, todėl nebuvo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. Taip pat atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, nes ieškovė jo neapskaičiavo remdamasi buto nusidėvėjimu, o byloje pateikta lokalinė sąmata neįrodo, jog joje nurodomi preliminarūs darbai už nurodytas kainas tokia pačia apimtimi ir kaina buvo atlikti.

7Trečiasis asmuo W. D. W. R. nurodė, jog atsakovė kaip pastato, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorius turėjo užtikrinti tinkamą šildymo sistemos priežiūrą, laiku nustatyti šildymo sistemos vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti ar remontuoti, informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Jis savo veiksmais nepadarė jokio fizinio poveikio, dėl kurio bendros šildymo sistemos vamzdis trūko, nes ( - ), namo koridoriuje yra priėjimas prie vamzdžių, o jis savo jėgomis yra atlikęs viską, jog galėtų padėti atsakovei tikrinti vamzdyną. Atsakovė nuo 2012 m. įvykusios avarijos žinojo, jog trečiojo asmens buto sienoje yra įdėtas būtent toks vamzdis, kuris trūko. Atsakovės darbuotojai į trečiojo asmens butą buvo įleisti pašalinti avariją vien tam, jog ten yra patogesnis priėjimas prie vamzdžio ir tikslu, jog nereikėtų griauti sienos iš išorės. Trečiasis asmuo taip pat gavo draudimo išmoką, kadangi jo butas buvo taip pat buvo užlietas iš bendro šildymo sistemos vamzdžio.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) iš atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ 289,62 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui W. D. W. R. priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 51 Eur žyminio mokesčio.

10Teismas nustatė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjas A. S. 2014 m. sausio 9 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis ( - ). Iš 2014 m. vasario 4 d. Pranešimo apie įvykį ir 2014 m. vasario 5 d. Turto apžiūros akto matyti, jog draudėjas A. S. informavo ieškovę, jog 2014 m. vasario 3 d. trūkus bendrojo naudojimo šildymo vamzdžiui buvo užlietas jo turtas, nurodoma, jog vamzdis trūko 7 bute, buvo iškviesta UAB „Naujamiesčio būstas“ avarinė tarnyba, kuri sutvarkė trūkusį vamzdį. 2014 m. vasario 4 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ pranešimu informavo ieškovę, jog atsakovės darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog minėto buto užpylimas įvyko dėl trūkusio šildymo sistemos vamzdžio 6 bute. 2014 m. vasario 12 d. Pastato apžiūrėjimo akte ir Fotofiksacijoje, 2014 m. vasario 3 d. užpylus butą, adresu ( - ), yra užfiksuota padaryta žala pagal buto savininko pastabas bei įvykio aplinkybes, siekiu įvertinti padarytus nuostolius. Remiantis VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. vasario 12 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140212-2 ir Lokaline sąmata, nustatyta padaryta žala draudėjo A. S. turtui yra 3 803,68 Eur (13 133,34 Lt). Atlikusi žalos administravimo veiksmus ieškovė pagal defektų aktą ir lokalinę sąmatą, kartu paskaičiavusi nusidėvėjimą bei besąlyginę išskaitą, išmokėjo A. S. 3 667,84 Eur (12 664,31 Lt) draudimo išmoką. Taip pat teismui pateikta 2013 m. rugsėjo 11 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir W. D. W. R. sudaryta Būsto draudimo sutartis Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas butas, esantis ( - ), 2014 m. vasario 3 d. trečiojo asmens įgalioto asmens T. D. pranešimas AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykusį įvykį, 2014 m. vasario 14 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas dėl 2014 m. vasario 3 d. įvykio, jog įvyko šildymo sistemos avarija, trūkus bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui; vandeniu buvo apsemtos buto Nr. 6 grindys ir aplieti kaimynai. 2014 m. kovo 10 d. Pastato apžiūrėjimo akte ir Fotofiksacijoje, 2014 m. vasario 3 d. užpylus butą, adresu ( - ), užfiksuota padaryta trečiojo asmens butui žala, kuri remiantis VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. kovo 10 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140310-1 ir Lokaline sąmata, įvertinta 2 408,93 Eur (8 317,54 Lt). Be to, UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. gruodžio 13 d. buvo sudarę Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta pastatų ūkio priežiūros ir administravimo, valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo veikla; šioje sutartyje individualiai šalių buvo aptarta, jog besąlyginė išskaita (franšizė) – 289,62 Eur (1 000 Lt). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vamzdis, esantis W. D. W. R. buto sienoje adresu ( - ), yra matomas ir pasiekiamas šio namo laiptinėje. Iš 2014 m. kovo 10 d. Fotofiksacijos pav. Nr. 7 matyti, jog buto ( - ), vonios kambaryje yra revizinės durelės.

11Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė priežiūros vykdymo tinkamumui įrodyti pateikė 2013 m. rugsėjo 5 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. NB-AA-13-312-4, kuris surašytas atlikus kasmetinę pastato, esančio ( - ), ir atskirų jo konstrukcijų vizualinę apžiūrą, kuriame nurodoma, kad nustatyta, jog šildymo sistemos būklė yra patenkinama ir numatoma rekomendacija – atnaujinti izoliaciją pagal Šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus. Taip pat pateiktas 2014 m. balandžio 18 d. statinio apžiūros aktas dėl fasado defektų (surašytas po avarijos), 2013 m. sausio 15 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas dėl elektros energijos būklės įvertinimo, kurie nėra susiję su namo šildymo sistemos priežiūra. Teismo vertinimu atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie šildymo sistemos bandymus prieš ir po šildymo sezonų, periodines patikras, įpareigojimus, rekomendacijas gyventojams dėl šildymo sistemos būklės, atnaujinimo, todėl tokius atsakovės veiksmai kvalifikavo kaip netinkamą namo šildymo sistemos priežiūrą, t. y. neteisėtais veiksmais. Žalos įrodymai yra pateikti į bylą, dėl žalos buvimo ginčo nėra.

12Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, nes nors ji teigė, kad bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdis, kuris trūko, galimai nebuvo tikrinamas, kadangi atsakovės darbuotojai be savininko trečiojo asmens sutikimo negalėjo patekti į butą Nr. 6, tačiau taip pat nurodė, kad šildymo sistema prieš šildymo sezoną ir periodiškai buvo tikrinama. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų trukdęs jai prižiūrėti šildymo sistemos vamzdyną, kuris gali būti tikrinamas atliekant ir hidraulinius bandymus nuotoliniu būdu. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog prie nurodomo vamzdžio galima prieiti iš bendrojo naudojimo laiptinės, įrengus papildomas revizines dureles ir jis nėra privačioje nuosavybėje. Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. numato galimybę namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Pati atsakovė pateikė įrodymą, kad kasmetinės pastato apžiūros metu šildymo sistemos būklė buvo nustatyta patenkinama, nors buvo numatyta rekomendacija atnaujinti šildymo sistemos izoliaciją, tačiau nepateikta įrodymų, jog ši rekomendacija buvo įgyvendinta, ar buvo apie tai informuoti namo gyventojai. Namo gyventojų informavimas, rekomendacijų pateikimas leistų namo administratoriui išvengti atsakomybės už šildymo sistemos sutrikimą, nes tokiu atveju namo bendraturčiai, neįgyvendindami namo administratoriaus rekomendacijų, prisiimtų atsakomybę dėl sistemos avarijų galinčios kilti žalos. Teismas kitus atsakovės teiginius dėl trečiojo asmens atsakomybės jam neprižiūrint ar netinkamai prižiūrint jo bute esančius bendrojo naudojimo šilumos sistemos vamzdžius ir juos netinkamai įrengus, laikė nepagrįstais, nes pati atsakovė, turėdama pareigą tikrinti šildymo sistemos vamzdyną ir už tai gaunanti atlyginimą, negali perkelti savo pareigų namo gyventojams. Teismas nenustatė trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ar tyčios, didelio neatsargumo dėl 2014 m. vasario 3 d. įvykusios avarijos. Pateikti duomenys apie anksčiau vykusį užliejimą iš to paties šildymo sistemos vamzdžio, esančio trečiojo asmens buto sienoje, ir jokių įrodymų apie aktyvius atsakovės, kaip namo administratoriaus, veiksmus nebuvimas, tik patvirtina tai, jog namo šildymo sistemos vamzdynai nebuvo tinkamai prižiūrimi. Būtent dėl nepriežiūros ar netinkamos priežiūros po dvejų metų įvyko pakartotinis užliejimas, sukėlęs žalą ir trečiajam asmeniui. Atsakovės spėjimai apie tai, jog 2014 m. žala galėjo kilti dėl 2012 m. trečiojo asmens įrengtos šildymo sistemos atkarpos, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes nuo 2012 m. trečiojo asmens įrengtas šildymo sistemos vamzdis, įjungtas į bendrą namo šildymo sistemos vamzdyną, buvo sėkmingai eksploatuojamas, prižiūrimas, jokių privalomų nurodymų, įpareigojimų ar rekomendacijų namo administratorius nebuvo davęs, o 2012 m. teiktos rekomendacijos kaip matyti iš fotonuotraukų yra įgyvendintos (vamzdžių sujungimo vietose įrengtos revizinės durelės). 2012 m. vasario 17 d. UAB „City Service LT“ Defektiniame akte Nr. NB-AA-12-029 rekomendacija po kiekvienos šildymo sezono pabaigos ir pradžios atlikti jungčių patikrą yra adresuota bendrojo sistemos vamzdyno prižiūrėtojui, todėl atsakovė neįrodė, kad atliko tinkamą šildymo sistemos priežiūrą. Tai, kad bendrojo naudojimo sistemos vamzdyno dalis yra trečiojo asmens buto sienoje, nesudaro pagrindo jo atsakomybei kilti, nes jis neprižiūri šildymo sistemos, vamzdyno, iš esmės visi vamzdynai eina bendraturčių butų sienomis, perdangomis ar kitomis bendromis konstrukcijomis. Be to, visuose ir pačios atsakovės pranešimuose draudimo kompanijoms yra nurodoma, kad užliejimas įvyko iš bendrojo naudojimo sistemos vamzdyno, todėl priežastiniu ryšiu yra susiję bendrojo naudojimo sistemos prižiūrėtojo, valdytojo neveikimas ir/ar netinkamas veikimas su užliejus butus padaryta bendraturčiams žala.

13Teismas, konstatavęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata nėra patikimas įrodymas nustatyti žalos dydį, nes ji nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti. Teismas darė išvada, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 289,62 Eur dydžio žalos atlyginimą regreso tvarka, kurią ieškovė patyrė išmokėdama draudėjui pagal draudimo sutartį.

14Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 6 proc. dydžio procesinės metines palūkanas, o vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 6 p., 98 str., iš atsakovės ieškovei priteisė 73,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes į procesą pagal pirminį ieškinį atsakovu, o vėliau pagal patikslintą ieškinį kaip trečiasis asmuo jis buvo įtrauktas būtent ieškovės, todėl šios išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės veiksmais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turėjo sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio, o pateikdama pirminį ieškinį iš viso sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio ir vėliau reikalavimų pirminiam atsakovui W. D. W. R. atsisakė, ši dalis civilinės bylos buvo nutraukta, teismas ieškovei grąžino 75 proc. žyminio mokesčio nuo 68 Eur žyminio mokesčio permokos - 51 Eur.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Teismas neįvertino atsakovės pateiktų dokumentų – Kasmetinės gyvenamojo namo apžiūros akto bei neeilinių apžiūrų aktų, kurie patvirtina, jog atsakovė nuolat ir tinkamai vykdo gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovės darbuotojams atlikus gyvenamojo namo kasmetinę apžiūrą (2013 m. rudenį, iki įvykio) jokių namo bendrosios inžinerinės įrangos defektų, avarinės būklės nebuvo nustatyta. Be to, atsakovė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus įsipareigojo pašalinti smulkius defektus, tuo tarpu vamzdžių keitimas nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Jis turėjo pareigą apie defektą informuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Kadangi po atliktų apžiūrų nebuvo nustatyti jokie defektai, atsakovė ne tik kad neturėjo teisės, bet ir pareigos atlikti remonto darbus, kuriems nėra nustatytas poreikis.

192) Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, jog trūkęs vamzdis buvo trečiojo asmens buto palėpėje, kur savininkas turėjo galimybę nuolat stebėti, prižiūrėti bute esančių vamzdynų techninę būklę bei užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi tinkamai, kad nebūtų padaryta žalos kitiems namo bendrasavininkams, nes trūkęs vamzdis buvo buto savininko palėpėje, todėl apžiūrėti jo atsakovė neturėjo galimybės (Kauno apygardos teismo c. b. Nr. e2A-234-343/2015).

203) Trečiasis asmuo pateikė fotonuotraukas, klaidinančiai pateikiant informaciją, kad vamzdžiai pasiekiami šio namo laiptinėje, todėl teismas vertino jog prie nurodyto vamzdžio galima prieiti iš bendrojo naudojimo laiptinės, įrengus papildomas revizines dureles ir jis nėra privačioje nuosavybėje. Tokias revizines dureles savavališkai be projekto atsakovė įrengti negali, tam reikėtų daugumos gyventojų pritarimo ir papildomų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime netinkamai rėmėsi pateiktomis nuotraukomis, todėl pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

214) Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl civilinės atsakomybės grindimas CK 6.266 str. pagrindu yra negalimas, o atsakovės atsakomybė turėtų būti vertinama bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms. Ieškovė taip pat nepateikė surašyto Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, kuriame turėtų būti nurodomas dėl įvykio atsakingas asmuo.

225) Nėra įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Neužtenka konstatavimo, jog atsakovė yra namo administratorius, nes atsakovė neatsako už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Būtent trečiasis asmuo savavališkai ir netinkamai įsirengė šildymo sistemą. Namo administratorius iki įvykio nebuvo gavęs jokių nusiskundimų iš gyventojų dėl vamzdžių būklės, todėl neturėjo pagrindo abejoti jų tvarkingumu. Svarbu pažymėti, jog vamzdis galėjo trūkti esant mechaniniam poveikiui, be to, vamzdis su defektu yra nesandarus ir trūkinėja ne staigiai, o per tam tikrą laiko tarpą pasikeičiant vamzdžio sandūrom, todėl jei trečiasis asmuo būtų laiku pastebėjęs vandens lašėjimą ar kitas deformacijas, galimai būtų išvengta žalos.

236) Nėra pateikta objektyvios informacijos apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, todėl yra pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovės darbuotojas, surašęs defektinį aktą, vamzdžio, iš kuriuo bėgo vanduo, nenustatė ir neapžiūrėjo, atsakovės, kuri vykdo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, neiškvietė, į specialistus nesikreipė, t. y. neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio tyrimo, todėl ieškovė taip pat neįrodė vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

247) Lokalinėje sąmatoje yra įtraukta eilė papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip statybvietės išlaidos, baldų panešimas, statybinių šiukšlių išvežimas, ir netiesioginės išlaidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 %, pridėtinės išlaidos 30 %, pelnas 5 %, papildomų medžiagų/mechanizmų vertė, sezoniniai ir specifiniai darbai (16 ir 17 proc.), papildomas darbo užmokestis 8 proc., kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ (buv. pav. UAB DK „PZU Lietuva“) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

271) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų nei apie šildymo sistemos bandymus prieš ir po šildymo sezonų, periodines patikras, nei apie įpareigojimų, rekomendacijų vykdymą gyventojams dėl šildymo sistemos būklės, atnaujinimo, todėl tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami niekaip kitaip, kaip netinkama namo šildymo sistemos priežiūra, t. y. neteisėtais veiksmais. Pati atsakovė pateikė įrodymą, kad kasmetinės pastato apžiūros metu šildymo sistemos būklė buvo nustatyta patenkinama, tačiau iš to paties apžiūros akto matyti, jog buvo numatyta rekomendacija atnaujinti šildymo sistemos izoliaciją, tačiau nėra pateikta įrodymų, jog ši rekomendacija buvo įgyvendinta, ar buvo apie tai informuoti namo gyventojai.

282) Atsakovė teigdama, kad bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdis galimai negalėjo būti tikrinamas, kadangi jos darbuotojai be savininko trečiojo asmens sutikimo negalėjo patekti į butą, adresu ( - ), prieštarauja savo argumentams, kad šildymo sistema prieš šildymo sezoną ir periodiškai buvo tikrinama. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų trukdęs jam prižiūrėti šildymo sistemos vamzdyną. Teismas teisingai pažymėjo, kad vamzdžiai gali būti patikrinami atliekant ir hidraulinius bandymus nuotoliniu būdu, todėl namo administratorius tikrinti šilumos sistemas jokių kliūčių neturėjo.

293) Byloje nėra nustatyta trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ar tyčios, didelio neatsargumo dėl įvykusios avarijos, todėl atsakovės spėjimai apie tai, jog 2014 m. žala galėjo kilti dėl 2012 m. trečiojo asmens įrengtos šildymo sistemos atkarpos, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

304) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių lokalinėje sąmatoje nurodytų paskaičiavimų netikslumą, todėl atsakovės argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti, savo ruožtu žalos dydis laikytinas tinkamu.

31Trečiasis asmuo W. D. W. R. atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

35Byloje ginčas kilo tarp draudiko (ieškovės) atlyginusio žalą draudėjui dėl apdraustojo turto sugadinimo, įvykus gyvenamojo namo šildymo sistemos avarijai, pareiškusio reikalavimą subrogacijos tvarka, bei namo administratoriaus (atsakovės), teikiančio namo inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

36Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad tarp ieškovės ir draudėjo A. S. 2014 m. sausio 9 d. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis ( - ). Iš 2014 m. vasario 4 d. Pranešimo apie įvykį ir 2014 m. vasario 5 d. Turto apžiūros akto matyti, jog draudėjas A. S. informavo ieškovę, jog 2014 m. vasario 3 d. trūkus bendrojo naudojimo šildymo vamzdžiui buvo užlietas jo turtas, nurodoma, jog vamzdis trūko 7 bute, buvo iškviesta UAB „Naujamiesčio būstas“ avarinė tarnyba, kuri sutvarkė trūkusį vamzdį. 2014 m. vasario 4 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ pranešimu informavo ieškovę, jog atsakovės darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog minėto buto užpylimas įvyko dėl trūkusio šildymo sistemos vamzdžio 6 bute. 2014 m. vasario 12 d. Pastato apžiūrėjimo akte ir fotonuotraukose užfiksuota žala, užpylus butą, adresu ( - ), pagal buto savininko pastabas bei įvykio aplinkybes. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. vasario 12 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 140212-2 ir Lokalinėje sąmatoje nustatyta padaryta žala draudėjo A. S. turtui yra 3 803,68 Eur (13 133,34 Lt); ieškovė, paskaičiavusi nusidėvėjimą bei besąlyginę išskaitą, išmokėjo draudėjui 3 667,84 Eur (12 664,31 Lt). Iš 2013 m. rugsėjo 11 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir W. D. W. R. sudarytos Būsto draudimo sutarties Nr. ( - ) matyti, kad buvo apdraustas butas, esantis ( - ); 2014 m. vasario 3 d. trečiojo asmens įgalioto asmens T. D. pranešime AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykusį įvykį, 2014 m. vasario 14 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog įvyko šildymo sistemos avarija, trūkus bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžiui, vandeniu buvo apsemtos buto Nr. 6 grindys ir aplieti kaimynai. 2014 m. kovo 10 d. Pastato apžiūrėjimo akte ir fotonuotraukose, 2014 m. vasario 3 d. užpylus butą, adresu ( - ), užfiksuota padaryta žala trečiojo asmens butui, kuri remiantis VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. kovo 10 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140310-1 ir lokaline sąmata, įvertinta 2 408,93 Eur (8 317,54 Lt). Ieškovė ir draudėjas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. gruodžio 13 d. buvo sudarę Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta pastatų ūkio priežiūros ir administravimo, valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo veikla; šioje sutartyje individualiai šalių buvo aptarta, jog besąlyginė išskaita (franšizė) – 289,62 Eur (1 000 Lt).

37Remiantis CK 6.1015 str. 1 d. nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

38Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

39Nagrinėjamu atveju apeliantė neigia, jog avarija kilo dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), jos kaip namą administruojančios įmonės netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiūrint namo konstrukcijas ir inžinerinius tinklus. Šalys taip pat skirtingai traktuoja taikytiną atsakovės atsakomybei atsirasti teisę. Ieškovė teigia jog šiuo atveju taikytina CK 6.266 str. 1 d. nuostatos, numatančios griežtąją atsakomybę be kaltės, tuo tarpu atsakovė teigia jog taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reguliuojančios CK 6.246-6.248 str. nuostatos. Pažymėtina jog atsakingu skolininku pagal CK 6.266 str. gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-123/2009). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog trečiojo asmens bute trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, todėl sprendė, jog būtent atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkas privalėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, jog vadovaujantis 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3. p. pastato administratorius privalo, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Administratorius taip pat teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9. p.). Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog apeliantė negali atsakyti CK 6.266 str. pagrindu kaip statinių savininkas, tačiau remiantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei teismų formuojama praktika, pastebint, jog būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, konstatuotina, jog apeliantė, įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus.

40Apeliantė taip pat nurodo, kad nėra įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko, taip nėra nei vieno įrodymo, jog ji būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių vamzdis galėjo trūkti, negalima atsakovės civilinė atsakomybė ir bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-249 str.), tačiau tokie apeliantės argumentai vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta jog atsakovė atliko kokius nors aktyvius neteisėtus veiksmus nulėmusius šildymo sistemos vamzdžio trūkimą ir butų užpylimą. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovė kaip tik neatliko arba netinkamai atliko savo kaip namo administruojančios įmonės pareigas prižiūrėti šildymo sistemą kaip tai numatyta Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - reglamentas), nustatančio gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtai bendrijai, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, valdančiam bendrojo naudojimo objektus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal reglamento IV dalies 5, 6 p., privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Reglamento V dalyje nustatyta, privalomųjų reikalavimų įgyvendinamas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1. p.); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu (7.2. p.). Reglamente nustatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. p.); privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas (8.2. p.); privalomųjų darbų vykdymas (8.3. p.). Reglamento VI dalis reglamentuoja priemones gyvenamojo namo būklės įvertinimui ir privalomųjų darbų nustatymui atlikti šios reglamento dalies 9 p. numatyta, kad gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus: nuolatinius stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti ir kt. Gyvenamojo namo ir jo dalių apžiūras pagal reglamento 10 p. nuostatas atlieka: nuolatinius stebėjimus – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą; periodines (sezonines) apžiūras – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra; specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 p.). Nors nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad jos darbuotojams atlikus gyvenamojo namo kasmetinę apžiūrą (2013 m. rudenį, t. y. iki įvykio) jokių namo bendrosios inžinerinės įrangos defektų, avarinės būklės nebuvo nustatyta, tačiau iš 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. NB-AA-13-312-4 matyti, kad atlikus apžiūrą nustatyta, jog šildymo sistemos būklė yra patenkinama ir numatoma rekomendacija – atnaujinti izoliaciją pagal Šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, jog ši rekomendacija buvo įgyvendinta, ar apie ją buvo informuoti namo gyventojai, nes namo gyventojų informavimas leistų namo administratoriui išvengti atsakomybės už šildymo sistemos sutrikimą, tokiu atveju namo bendraturčiams, neįgyvendinant namo administratoriaus rekomendacijų, prisiimant atsakomybę dėl sistemos avarijų galinčios kilti žalos. Be to, apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie šildymo sistemos bandymus prieš ir po šildymo sezonų ar kitas periodines patikras.

41Taip pat atmestini UAB „Naujamiesčio būstas“ argumentai, kad pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog trūkęs vamzdis buvo trečiojo asmens buto palėpėje, kur savininkas turėjo galimybę nuolat stebėti, prižiūrėti bute esančių vamzdynų techninę būklę bei užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi tinkamai, kad nebūtų padaryta žalos kitiems namo bendrasavininkams, o apžiūrėti jo atsakovė neturėjo galimybės. Kaip jau minėta, būtent apeliantė, o ne namo gyventojai, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakingas už kilusią žalą. To pasėkoje, atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir šis neveikimas yra priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala, t. y. pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji buvo pateikusi raštišką prašymą trečiajam asmeniui patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemą ar, kad trečiasis asmuo būtų trukdęs jai prižiūrėti šildymo sistemos vamzdyną. Net jeigu ir laikyti, kad atsakovė neturėjo galimybės patikrinti trūkusio vamzdžio fiziškai ar įrengti papildomas revizines dureles bendrojo naudojimo laiptinėje, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ji galėjo patikrinti vamzdynus atliekant hidraulinius bandymus nuotoliniu būdu.

42Nors apeliantė nurodo, kad šildymo sistemos avarija galėjo įvykti dar ir dėl to, kad būtent trečiasis asmuo savavališkai ir netinkamai įsirengė šildymo sistemą 2012 m., tačiau netgi darant prielaidą, jog trečiasis asmuo savavališkai ir netinkamai įsirengė šildymo sistemą, laikytina, kad atsakovė, neužfiksavusi tokio veiksmo ir nepranešusi apie tai atitinkamoms institucijoms, savo pareigas atliko netinkamai, kas tik patvirtina, kad ji savo, kaip administratoriaus, pareigas vykdė netinkamai. Juo labiau, kad kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, trečiojo asmens įrengtas šildymo sistemos vamzdis, įjungtas į bendrą namo šildymo sistemos vamzdyną, buvo sėkmingai eksploatuojamas, prižiūrimas, jokių privalomų nurodymų, įpareigojimų ar rekomendacijų namo administratorius nebuvo davęs, o 2012 m. teiktas rekomendacijas trečiasis asmuo buvo įgyvendinęs (iš fotonuotraukų matyti, kad vamzdžių sujungimo vietose įrengtos revizinės durelės).

43Apeliantė UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistu žalos dydžiu, kadangi lokalinėje sąmatoje įtraukta eilė papildomų ir nebūtinų išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. vasario 12 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140212-2 ir lokaline sąmata, nustatė, kad draudėjo A. S. turtui padaryta žala yra 3 803,68 Eur (13 133,34 Lt); atlikusi žalos administravimo veiksmus ieškovė pagal defektų aktą ir lokalinę sąmatą, kartu paskaičiaviusi nusidėvėjimą bei besąlyginę išskaitą, išmokėjo A. S. 3 667,84 Eur (12 664,31 Lt) draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sugadinto turto remonto kaina buvo apskaičiuota remiantis STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka“, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ bei 2013 m. spalio 28 d. rekomendacijomis Nr. B-13-022 dėl statybos resursų skaičiuojamosios rinkų kainos (XXIII) 2013 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei ADB „Gjensidige“ 289,62 Eur dydžio žalą.

44Į esminius skundo argumentus atsakyta.

45Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

46Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) UAB „Naujamiesčio būstas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

47Ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė jos naudai priteisti 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš apeliantės.

48Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš apeliantės (atsakovės) UAB „Naujamiesčio būstas“ (į. k. 121452091) 154,88 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Gjensidige“ (buv. pav. UAB DK „PZU Lietuva“; į. k. 110057869) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buv. pav. UAB DK „PZU Lietuva“) kreipėsi... 5. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė su draudėju A. S. 2014 m. sausio 9 d.... 6. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo W. D. W. R. nurodė, jog atsakovė kaip pastato, esančio ( -... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu patikslintą... 10. Teismas nustatė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjas A. S. 2014 m.... 11. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė priežiūros vykdymo tinkamumui... 12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija teisminio nagrinėjimo metu nebuvo... 13. Teismas, konstatavęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, atmetė... 14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovei iš... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo panaikinti... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1) Teismas neįvertino atsakovės pateiktų dokumentų – Kasmetinės... 19. 2) Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, jog trūkęs vamzdis buvo... 20. 3) Trečiasis asmuo pateikė fotonuotraukas, klaidinančiai pateikiant... 21. 4) Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių atsakovės... 22. 5) Nėra įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Taip pat nėra... 23. 6) Nėra pateikta objektyvios informacijos apie patalpos ir joje buvusių... 24. 7) Lokalinėje sąmatoje yra įtraukta eilė papildomų ir nebūtinų... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ (buv. pav.... 26. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 27. 1) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų nei apie šildymo sistemos bandymus... 28. 2) Atsakovė teigdama, kad bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdis galimai... 29. 3) Byloje nėra nustatyta trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ar tyčios,... 30. 4) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių lokalinėje... 31. Trečiasis asmuo W. D. W. R. atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą... 32. Apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 34. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 35. Byloje ginčas kilo tarp draudiko (ieškovės) atlyginusio žalą draudėjui... 36. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad tarp ieškovės ir... 37. Remiantis CK 6.1015 str. 1 d. nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo... 38. Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 39. Nagrinėjamu atveju apeliantė neigia, jog avarija kilo dėl jos neteisėtų... 40. Apeliantė taip pat nurodo, kad nėra įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus ji... 41. Taip pat atmestini UAB „Naujamiesčio būstas“ argumentai, kad pirmos... 42. Nors apeliantė nurodo, kad šildymo sistemos avarija galėjo įvykti dar ir... 43. Apeliantė UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliaciniame skunde taip pat... 44. Į esminius skundo argumentus atsakyta.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose... 46. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) UAB „Naujamiesčio... 47. Ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė jos naudai priteisti 154,88 Eur... 48. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 49. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti... 50. Priteisti iš apeliantės (atsakovės) UAB „Naujamiesčio būstas“ (į. k....