Byla eA2-776-1004/2016
Dėl skolos priteisimo, išnagrinėtoje pagal kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) UAB „( - )“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, išnagrinėtoje pagal kreditoriaus UAB „( - )“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „( - )“, ir

Nustatė

22016-01-04 pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11275-772/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kurioje 2014-12-18 priimtas teismo įsakymas dėl 62406,38 Lt skolos priteisimo, 33 200,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 717,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „( - )“ kreditoriaus UAB „( - )“ naudai, ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014-12-18 Šiaulių apylinkės teismo išduotą įsakymą.

3Prašymas motyvuodamas tuo, kad 2014-12-18 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko priteista skola kreditoriui, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad kreditorius ir skolininkas 2013-09-09 sudarė subrangos sutartį Nr. 2013-IS-025, kuriuo įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio ir apskaitos mazgo, vidaus buitinės nuotakynės, vidaus lietaus nuotakynės, šildymo sistemos, šilumos punkto, šilumos tiekimą į orinius šildytuvus bei vėdinimo įrenginius, priešgaisrinio vandentiekio sistemos, vėdinimo ir vėsinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos įrengimo darbus prekybos paskirties pastate. Šia sutartimi kreditorius įsipareigojo atlikti numatytus darbus laiku, kokybiškai pagal normatyvinius statybos dokumentus, darbo projektą, projektinius sprendinius, atsižvelgiant į rangovo pageidavimus ir objekto projektavimo ir statybos katalogo reikalavimus. 2013-12-17 buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas, kuriuo kreditorius perdavė pareiškėjui subrangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultatus. 2014 m. pradžioje atliekant darbų kokybės apžiūras buvo rasta defektų, kurie užfiksuoti 2014-01-17 Defektų nustatymo akte Nr. 1, 2014-02-26 Pirminės apžiūros akte Nr. 14-02/24 ir 2014-03-02 UAB „( - )“ sudarytame defektiniame akte. Teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius buvo nekokybiškai atlikęs subrangos sutartyje numatytus darbus, todėl procesas turėtų būti atnaujintas remiantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Teismo įsakymo priėmimo momentu jau egzistavo subrangos sutarties pažeidimo faktas, jis paaiškėjo tik po teismo įsakymo įsiteisėjimo, ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes kreditorius netinkamai atlikęs darbus neturėjo teisės reikalauti sumokėti delspinigius, t.y. kreditorius nesąžiningai pasinaudotojo teismo įsakymo institutu. Pareiškėjas apie kreditoriaus įvykdytą subrangos sutarties pažeidimą sužinojo tik 2015-12-01, tad iki prašymo pateikimo atnaujinti procesą dienos nėra suėjęs įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas. 2016-02-05 skolininkas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjo pasirašytame 2013-12-17 Atliktų darbų akte Nr. T-7 nebuvo aptarti jokie trūkumai, jie laikytini paslėptais, vėliau paaiškėjusiais trūkumais, sudarantys pagrindą konstatuoti subrangos sutarties pažeidimo faktą, nes jų nebuvo įmanoma aptikti įprastai priimant darbus be specialių žinių turinčių ekspertų apžiūros. Kreditorius atsiliepimu faktiškai pripažįsta atliktų darbų trūkumus, juos taisė, faktiškai pripažino sutarties pažeidimo faktą. Esant ginčui teismo įsakymo išdavimo procedūra nebūtų buvusi galima. Kreditorius pažeidė subrangos sutartį atliktuose darbuose palikdamas paslėptų trūkumų, kurie negalėjo būti aptikti atitinkamų darbų priėmimo – perdavimo momentu ir dėl objektyvių priežasčių, tik praėjus kuriam laikui buvo sužinota, kad už atitinkamus defektus atsako kreditorius. 2016-02-02 paaiškėjo nauji trūkumai priduotame objekte – šildymo sistemoje rasti kokybės trūkumai, kuris egzistavo jau darbų priėmimo – perdavimo metu.

4Kreditorius UAB „( - )“ pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame pateikė argumentus dėl skolininko prašymo nepagrįstumo ir jo atmetimo. Nurodoma, kad kreditorius nesutinka su UAB „( - )“ pateiktu prašymu. Mano, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes neatitinka nei vieno iš LR CPK 366 str. numatytų pagrindų. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl kreditoriaus sutarties pažeidimo fakto teismo įsakymo išdavimo neegzistavo nei pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, nei teismui apreiškimą nagrinėjant. Be to, darbų trūkumų nenurodymas priėmimo – perdavimo akte eliminuoja užsakovo teisę remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu vėliau. Jei nurodytą aplinkybę būtų galima laikyti egzistavusia nagrinėjant bylą, tai šią aplinkybę pareiškėjas turėjo žinoti žymiai anksčiau nei 2015-12-01. Pareiškėjas būdamas visiškai atsakingas už subrangovų atliekamus darbus, prieš juos priimdamas, turėjo patikrinti ir patikrino darbų tinkamumą. Statybos darbai yra pareiškėjo verslas, todėl jis būdamas atsakingas už subrangovų atliekamų darbų vykdymą, negali remtis aplinkybe, kad tik 2015-12-01 sužinojo apie netinkamai atliktus darbus. Jei pareiškėjo nurodyti trūkumai buvo taisomi per garantinį laikotarpį, tai pareiškimas neatitinka būtinosios proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu sąlygos dėl aplinkybės egzistavimo bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo prašymas teikiamas ne siekiant apginti pažeistas teises, o sukelti nepatogumų kreditoriui, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl prašo netenkinti pareiškėjo prašymo ir skirti baudą remiantis LR CPK 95 str. 2 d.

5Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

6Teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir įgyvendinama materialinių ir procesinių teisės normų pagrindu. Kadangi ši teisė yra subjektyvi, tai asmuo, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kad jis turi tokią teisę ar įstatymo saugomą interesą (LR CPK 5 str.), kad ta teisė pažeista ar ginčijama ir nurodyti materialinį reikalavimą - kaip prašo apginti pažeistą teisę. Šios taisyklės taikomos ne tik asmeniui kreipiantis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl savo teisių gynimo, bet ir prašant atnaujinti jau išnagrinėtos bylos procesą.

7Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ir teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka.

8LR CPK 369 str. 1 d. reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą turinį, tame tarpe ir nurodymą aplinkybių, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas, o 2 dalyje įtvirtinta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę praktiką, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (LR CPK 369 str. 2 d.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-183/2010; kt.). Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar kitų įrodymų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

9Vertindamas, ar pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus, teismas, be kita ko, aiškinosi, ar jame yra tokių bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurie esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

10Skolininkas nurodo, kad kreditoriaus atlikto subrangos sutarties pažeidimo faktas savaime reiškia, jog egzistuoja teisinis ginčas, todėl teismo įsakymo išdavimo procedūra apskritai nebūtų buvusi galima. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstai grindžiamas pirmos instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumu ir jo nepagrįstumu, padarius aiškią teisės taikymo klaidą (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostata), ar paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostata), kadangi teismo įsakymo išdavimui taikoma speciali supaprastinta priėmimo ir įsiteisėjimo procedūra pagal LR CPK XXIII skyriaus nuostatas. Visų pirma, kreditorius neprivalo pateikti su pareiškimu kokių nors reikalavimą grindžiančių įrodymų, o teismas priimdamas kreditoriaus pareiškimą netikrina jo reikalavimų pagrįstumo (LR CPK 433 str. 3 d., 437 str. 2 d. 4 p.). Antra, priimtas teismo įsakymas įsiteisėja tada, kai skolininkas per nustatytą 20 dienų terminą gavęs procesinius dokumentus, nepareiškia nustatyta tvarka atitinkamų prieštaravimų dėl įsakymo (LR CPK 436 str. 7 d., 439 str. 1-3 d.). Be to kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui, išduodant teismo įsakymą, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 436 str. 6 d.). Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, kad tiek kreditoriaus pareiškimas su priedais, tiek 2014-12-18 priimtas teismo įsakymas bei nutartis areštuoti skolininko turtą 95606,38 Lt sumai pačiam skolininkui buvo įteikta 2015-01-12 (b.l. 47-48). Be to civilinėje byloje yra duomenys apie antstolės užbaigtus priverstinio vykdymo veiksmus iš skolininko pagal 2014-12-18 teismo įsakymą (b.l. 57-58). Todėl teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jis tik 2015-12-01 sužinojo aplinkybes, sudarančias byloje proceso atnaujinimo pagrindą. Konstatuotina, kad pareiškėjui tokia teismo įsakymo išdavimo bei turto arešto procedūra žinoma, kadangi jo atžvilgiu buvo taikyta priimant teismo įsakymus Nr. L2-1287-907/2014, L2-8521-841/2014 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Konstatuotina, kad pareiškėjas, kaip skolininkas, buvo informuotas apie 2014-12-18 teismo įsakymo išdavimo procesą, jam buvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą ir galimybę pateikti prieštaravimus bei skųsti nutartį dėl turto arešto. Pareiškėjas tokių aplinkybių ir neneigia, todėl nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo teisėtumo, skolininko pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra tinkamai pagrįstos.

11Teismas iš esmės sutinka su kreditoriaus teiktais atsiliepime teisiniais argumentais, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.

12Pažymėtina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Iš kreditoriaus kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktų priedų matyti, kad reikalavimas dėl 95606,38 Lt skolos ir delspinigių priteisimo buvo grindžiamas skolininko įsiskolinimu už atliktus darbus pagal 2013-09-09 Subrangos sutartį Nr. 2013-IS-025, pagal kreditoriaus išrašytą ir skolininko iš dalies neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą: 2013-12-17 PVM sąskaitą faktūrą KCR Nr. 2109 už atliktus darbus pagal sutartį, bei atliktų darbų aktą Nr. 7 188186,08 Lt sumai (neapmokėta įsiskolinimo suma – 62406,38 Lt) (b.l. 4-23). Nei paaiškėjusių trūkumų ar garantinių darbų atlikimas, subrangos sutarties ir atliktų darbų aktu Nr. 7 pagrindu išrašytos PVM – sąskaitos faktūros pagrįstumo tikrinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė yra nesusijusi su įrodinėjimo dalyku byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, todėl negali būti kvalifikuojama kaip nauja aplinkybė LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo prasme.

13Pareiškėjas užsiima statybų verslu, todėl būdamas atidus ir rūpestingas, prieš atsiskaitydamas už pagal subrangos sutartį atliktus darbus, turėjo patikrinti šių darbų kokybę, tačiau to nepadarė. Atliktų darbų aktas Nr. 7 pasirašytas 2013 metų gruodžio mėnesį (b.l. 10-19), pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas 2014-12-12 (b.l. 1-3). Skolininkas darbus yra ne tik priėmęs, tačiau ir už juos apmokėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas galėjo sužinoti apie aplinkybes, nurodomas kaip proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau jis to nepadarė, todėl negali reikalauti, remiantis šiomis aplinkybėmis, atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.662 str. 3 d., skolininkas netektų teisės remtis darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, faktu, tačiau kita vertus, jei minėti trūkumai paaiškėjo vėliau ir juos skolininkas vertina kaip paslėptus trūkumus. Tai tokiu atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl aplinkybių, kurių apskritai nebuvo, bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, toks ginčas dėl darbų rezultato trūkumų šalinimo nagrinėtinas bendra tvarka. O ne nagrinėjamas proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, kurios nagrinėjimo metu šios aplinkybės (darbų trūkumai), anot skolininko, apskritai nebuvo žinomos, tvarka. Tas pat pasakytina ir apie 2016-02-02 paaiškėjusius šildymo sistemos kokybės trūkumus, jei jie buvo paslėpti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byloje, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. teisinių prielaidų, todėl atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pateiktą prašymą.

15LR CPK 95 str. nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, įgyvendino LR CPK 5,42 str. įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi LR CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju skolininko pareiškimo, nors ir, anot kreditoriaus, galimai nepagrįsto, padavimas, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.). Todėl kreditoriaus prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkinamas.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas,

Nutarė

17Atmesti pareiškėjo UAB „( - )“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11275-772/2014.

18Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai