Byla e3K-3-161-403/2020
Dėl sumokėto avanso priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mortaga“ dėl sumokėto avanso priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties kaip vartojimo sutarties kvalifikavimą, vartotojo teisių gynimą, pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmes, įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovas prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovės 28 152,79 Eur sumokėtą avansą; 2) pripažinti ab initio (nuo pradžių) negaliojančiomis 2015 m. spalio 21 d. preliminarios sutarties dėl statomų patalpų pirkimo–pardavimo Nr. MO-2015-28P (toliau – ir Preliminarioji sutartis Nr. 1) ir 2015 m. spalio 21 d. preliminarios sutarties dėl statomo buto pirkimo–pardavimo Nr. MO-2015-29P (toliau – ir Preliminarioji sutartis Nr. 2) 3.1.3 punktų dalis, kuriose nurodyta: ,,o Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių“; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 1332,71 Eur žalos atlyginimo; 5) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas (368,64 Eur); 6) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už pagrindinės skolos sumą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovas nurodė, kad pagal preliminariąsias sutartis atsakovei sumokėjo atitinkamai 13 460,20 Eur ir 14 692,59 Eur, pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos iki 2017 m. vasario 1 d. Pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis iki 2017 m. vasario 1 d. nesudaryta, nes atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neužtikrino, kad būtų pasiektas Preliminariosios sutarties Nr. 1 1.7 punkte nurodytas turto 90 proc. baigtumas. Taigi Preliminarioji sutartis Nr. 1 pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, kurios sudarymo terminas šalių 2017 m. sausio 25 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu pratęstas iki 2017 m. balandžio 1 d., šalys nesudarė dėl atsakovės kaltės: 1) atsakovė nukrypo nuo statinio projekto (per ieškovo turimo įsigyti buto lango vidurį buvo sumontuota apsauginė tvorelė, kuri gadino estetinį vaizdą žiūrint pro langą, kėlė potencialias saugumo problemas); ieškovas apie tai informavo atsakovę, prašė pašalinti defektą, tačiau atsakovė savo lėšomis tai padaryti atsisakė; ieškovui nesutikus apmokėti statybinių darbų defektų šalinimo išlaidų, šalys kompromiso nerado, per nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė; 2) atsakovei parengus ir atsiuntus ieškovui pagrindinės pirkimo–padavimo sutarties projektą ir ieškovui pateikus pastabas bei klausimus dėl pagrindinės sutarties sąlygų, atsakovė juos ignoravo, t. y. neteikė paaiškinimų, nesileido į kompromisus, neteikė pasiūlymų dėl pagrindinės sutarties sąlygų keitimo. Nesudarius pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas patyrė žalos. Ieškovo įsitikinimu, prašomos pripažinti negaliojančiomis preliminariųjų sutarčių sąlygos nesąžiningos – šalims nustatyta netapati atsakomybė atsisakius sudaryti pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) jų nesudarius dėl kokių nors kitų priežasčių – tokiu atveju ieškovui negrąžinamas avansas, o atsakovei nenustatyta pareiga sumokėti tokio paties dydžio sumą. Preliminariąsias sutartis ieškovas sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovės iš anksto parengtas standartines sąlygas, individualiai jų nederino. Kadangi atsakovė laiku negrąžino ieškovui sumokėto avanso pagal preliminariąsias sutartis, ji privalo sumokėti palūkanas.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 28 152,79 Eur sumokėto avanso, 368,64 Eur palūkanų, 1332,71 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 485,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1375 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo 150 Eur žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovo – 1439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

145.

15Dėl Preliminariosios sutarties Nr. 1 teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė jos sąlygų, t. y. iki 2017 m. vasario 1 d. nesudarė su pirkėju pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, nes iki to termino pastatas, kurio statybos baigtumas turėjo būti 90 proc. ir ši statyba turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nebuvo pastatytas, o papildomi susitarimai dėl sutarties termino pratęsimo nepasirašyti. Atsakovės nurodyti pranešimai, teismo vertinimu, neįrodo, kad sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas. Ieškovui nesiųstas Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.2.1 punkte nurodytas pranešimas apie pagrindinės sutarties sudarymą (kvietimas). Teismas konstatavo, kad Preliminariajai sutarčiai Nr. 1 pasibaigus dėl to, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, atsakovei kyla pareiga sugrąžinti ieškovui 13 460,20 Eur avansą Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.2.2 punkto pagrindu per 5 darbo dienas nuo pareikalavimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

166.

17Dėl Preliminariosios sutarties Nr. 2 teismas konstatavo, kad ginčo šalys pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties iki Papildomame susitarime Nr. 1 nustatyto termino – 2017 m. balandžio 1 d. – nesudarė dėl atsakovės kaltės, nes 2017 m. balandžio 1 d. ji nepastatė 90 proc. baigtumo objekto, nukrypo nuo statinio projekto, šis nukrypimas lėmė turimo ieškovui parduoti buto savybes, atsakovė šias klaidas siekė ištaisyti ieškovo sąskaita, dėl to derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo nelanksčios, jas atsakovė nutraukė savo iniciatyva. Preliminariosios sutarties Nr. 2 termino pratęsimo iki 2017 m. birželio 1 d., naujo pirkėjo paieškos esant atsakovės sutikimui, atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo iniciatyva be priežasties teismas nelaikė įrodytu 2017 m. sausio 31 d. susitarimu.

187.

19Teismas sprendė, kad nėra pagrindo prašomas preliminariųjų sutarčių sąlygas pripažinti negaliojančiomis, vadovaujantis CK 6.2284 straipsniu, nes sutartys pagal CK 6.2281 straipsnio nuostatas nepriskirtinos vartojimo sutartims: Preliminariąja sutartimi Nr. 1 ieškovas ketino įsigyti komercinės paskirties patalpas; nėra duomenų, kad Preliminarioji sutartis Nr. 2 ieškovo buvo sudaryta savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, neteikti įrodymai, kad ketintas įsigyti butas – vienintelis būsimas ieškovo būstas. Teismas nurodė, kad ieškovas turi gyvenamąjį būstą Vilniuje, Oginskio g.; be to, ieškovui priklauso butas ( - ); ieškovo vadovaujama UAB „Saisonas ir Ko“ taip pat turi butus pastate ( - ), kuriame ieškovas ketino įsigyti butą.

208.

21Teismas nurodė, kad preliminariųjų sutarčių 3.1.3 punktai, pagal kuriuos, pirkėjui pažeidus sutarties sąlygas, sumokėti pinigai lieka pardavėjui kaip pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems pardavėjo nuostoliams padengti, atitinka CK 6.401 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir sprendė, kad nėra pagrindo šias sąlygas pripažinti nesąžiningomis, priešingu atveju būtų pažeistas sutarties šalių pusiausvyros principas, pardavėjas visiškai netektų garantijų dėl sutarties įvykdymo. Atitinkamą ieškovo reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

229.

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 28 152,79 Eur sumokėto avanso, 368,64 Eur palūkanų, 1332,71 Eur nuostolių ir 1375 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovo 2879,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, 672 Eur šių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

2410.

25Kolegija atsižvelgė į CK 6.2281 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus esminius požymius, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant ginčo teisinių santykių pobūdį, ir nurodė, kad sprendžiant dėl tikslų, kuriems tenkinti įsigyjamas daiktas, svarbu, be kita ko, įvertinti perkamo turto pobūdį, paskirtį, vykdomų sandorių intensyvumą. Vartojimo sutarties atveju vartotojui didesnė apsauga suteikiama, atsižvelgiant į informacijos, patirties, specialių žinių stoką, dėl kurios jis turi ribotas galimybes, sudarant sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui.

2611.

27Kolegija nurodė, kad ieškovas yra UAB „Saisonas ir Ko“ direktorius. Bendrovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais ( - ), taip pat patalpas (butus) ( - ). Aplinkybė, kad ieškovas preliminariosiomis sutartimis ketino pirkti patalpas tuo pačiu adresu ( - ), kolegijos vertinimu, suponuoja, kad šie sandoriai, atsižvelgiant į jų intensyvumą bei mastą, susiję su įmonės verslo, ne ieškovo asmeniniais tikslais. Kolegija nurodė, kad šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina tai, jog UAB „Saisonas ir Ko“ buveinės adresas yra: ( - ), – bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui kaip fiziniam asmeniui. Kolegija konstatavo, kad ieškovo verslo reikalai yra glaudžiai susiję su asmeniniais interesais, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai suponuoja, kad ieškovas sudarė preliminariąsias sutartis įgyvendindamas ne savo (ne vien tik savo) asmeninius interesus, tačiau pirmiausiai siekdamas verslo tikslų; ieškovo veiksmams turint akivaizdžių versliškumo požymių, nėra pagrindo pripažinti preliminariųjų sutarčių vartojimo sutartimis, juolab laikyti ieškovą silpnesniąja sutarties šalimi.

2812.

29Konstatavusi, kad preliminariosios sutartys nekvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, kolegija nurodė, jog nėra pagrindo svarstyti dėl šių sutarčių sąlygų (3.1.3 punktų dalių) (ne)sąžiningumo, vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

3013.

31Kolegija laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad jis preliminariąsias sutartis sudarė prisijungimo būdu, taigi negalėjo daryti įtakos jų nuostatoms. Ieškovas laisva valia sudarė sutartis jose nustatytomis sąlygomis; sutartys jų šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytinos. Kolegijos vertinimu, sutartyse įtvirtintos analogiškos pasekmės dėl sutarčių pažeidimo tiek pirkėjui, tiek pardavėjui (3.1.3, 3.2.2 punktai), todėl nėra pagrindo teigti, jog sutarčių 3.1.3 punktų nuostatos yra nesąžiningos ir pripažintinos negaliojančiomis.

3214.

33Kolegija nurodė, kad CK nedraudžia susitarti, jog ikisutartiniuose santykiuose sumokėto avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Šiuo atveju šalys preliminariosiose sutartyse (3.1.4 ir 3.2.2 punktai) suderino įmokėtų sumų (avanso) paskirstymo klausimą, atsižvelgiant į tai, dėl kieno – pirkėjo ar pardavėjo – kaltės nebuvo sudarytos pagrindinės sutartys, o sutarčių 3.1.3 punktų nuostatų formuluotė „Pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka Pardavėjui kaip Pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti“, kolegijos vertinimu, rodo, kad šalys susitarė dėl avanso kaip netesybų.

3415.

35Preliminarioji sutartis Nr. 1 iki 2017 m. vasario 1 d. nesudaryta, nors atsakovė, kolegijos vertinimu, bendradarbiavo ir elgėsi sąžiningai (2016 m. gruodžio 27 d. informavo apie vėlesnę pastato baigtumo registraciją). Ieškovas nereiškė priekaištų dėl nepasiekto 90 proc. pastato baigtumo, neprašė nutraukti sutarties šiuo pagrindu, priešingai, aktyviai tęsė bendravimą ir bendradarbiavimą, taigi toleravo aplinkybę, kad baigtumas nepasiektas, patalpos laiku neįregistruotos. Įvertinusi šalių susirašinėjimą kolegija sprendė, kad ieškovas ikisutartinių santykių metu iki sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nusprendė pats nebeįsigyti patalpų, teises į jas perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovas nurodė, kad su atsakove buvo sutarę, jog, pardavusi svečių namus tretiesiems asmenims, atsakovė ieškovui grąžins sumokėtą avansą. Ieškovo valią nebesudaryti pagrindinės sutarties, kolegijos vertinimu, patvirtina 2017 m. sausio 31 d. Papildomas susitarimas Nr. 2. Kolegija sprendė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo valios ir asmeninių priežasčių, ne dėl atsakovės kaltės. Taigi ieškovo sumokėtas avansas, vadovaujantis Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.1.3 punktu, lieka atsakovei.

3616.

37Dėl Preliminariosios sutarties Nr. 2 kolegija nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės nukrypimo nuo statinio projekto bei ieškovo pastabų ignoravimo. Ieškovas turėjo pareigą įrodinėti esmines statinio neatitiktis projektui, dėl ko jis atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pateiktos fotonuotraukos ir planas, kolegijos vertinimu, neįrodo, kad defektai būtų esminiai, galėję nulemti ieškovo apsisprendimą nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė, pripažindama defektą, siekė šią situaciją išspręsti. Šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad ieškovas vedė diskusijas dėl metalinės tvorelės, tačiau neatmetė notarinės sutarties pasirašymo galimybės, taigi nukrypimų nelaikė esminiais. Ieškovas neįspėjo atsakovės apie ketinimus nesudaryti pagrindinės sutarties būtent dėl nukrypimo nuo projekto. Kolegijos vertinimu, atsakovė dėjo pakankamas ir protingas pastangas spręsti kilusius nesutarimus, bendradarbiauti bei sudaryti pagrindinę sutartį, iš esmės atsakė į visus ieškovo nusiskundimus, taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nebendradarbiavimo, nerūpestingumo. Kolegija konstatavo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nesant svarių ir pagrįstų argumentų be pagrindo atsisakius tai padaryti, todėl sumokėtas avansas lieka atsakovei.

3817.

39Nenustačiusi atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant preliminariąsias sutartis, kolegija sprendė nepriteisti ieškovui iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Kolegija nurodė, kad, nenustačius, jog atsakovė būtų praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, nėra pagrindo svarstyti palūkanų priteisimo klausimą.

40III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4118.

42Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4318.1.

44Teismai nepagrįstai preliminariųjų sutarčių nekvalifikavo kaip vartojimo sutarčių; netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Įstatyme nenustatyta, kad asmuo, siekdamas įsigyti antrą butą, negali būti laikomas vartotoju. Preliminariąją sutartį Nr. 2 teismas galėjo pripažinti ne vartojimo sutartimi tik tuo atveju, jei atsakovė būtų įrodžiusi, kad ieškovas butą siekė įsigyti su verslu susijusiais tikslais. Teismas nenustatė, kad ieškovas, siekdamas įsigyti butą ar patalpas, veikė kaip verslininkas. Teismas nepagrįstai ieškovui priskyrė pareigą įrodyti, kad jis ketino įsigyti butą santykiuose su atsakove veikdamas kaip vartotojas, siekdamas patenkinti savo ar šeimos poreikius. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuosavybės teise valdo tik 1/3 buto ( - ), jame negyvena, kito gyvenamojo būsto neturi. Taigi ginčo butas būtų buvęs vienintelis ieškovo būstas. Tiek butą, tiek patalpas svečių namuose ieškovas ketino įsigyti asmeniniams ir šeimos poreikiams (ketindamas gyventi bute bei siekdamas užtikrinti savo vaikų gerovę ateityje). Teismai nepagrįstai netyrė, nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovas siekė sudaryti patalpų ir buto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau padarė išvadą, kad turtą ieškovas siekė įsigyti verslo tikslais (nenurodyta, kokiais verslo tikslais, kuo pasireiškė ieškovo versliškumas). Ieškovas ginčo teisiniuose santykiuose su atsakove turėtų būti laikomas vartotoju, kol atsakovė neįrodė priešingai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas vykdo kokią nors komercinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, ar kad ketintus įsigyti objektus siekė naudoti kitais tikslais.

4518.2.

46Teismai pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimus (pagrįsti juos faktiniais ir teisiniais argumentais; CPK 263, 270 straipsniai). Teismų sprendimai pagrįsti ne byloje ištirtų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis), o prielaidomis. Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų nuostatų, be pagrindo paliko galioti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai). Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad preliminariųjų sutarčių 3.1.3 punktai nėra nesąžiningi ir nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, kad analogiškos pasekmės sutarčių 3.2.2 punktuose įtvirtintos ir pardavėjui. Padaryta akivaizdi sutarčių sąlygų aiškinimo klaida, nes, kaip nurodyta sutartyse, pažeidęs jų nuostatas ieškovas privalo atsakovei mokėti netesybas, o atsakovei tokia pareiga neįtvirtinta.

4718.3.

48Teismai pažeidė CK 2.33, 2.50 straipsnių nuostatas, nepagrįstai sutapatino ieškovą su jo valdoma UAB „Saisonas ir Ko“, įmonės sudaromus sandorius traktavo kaip ieškovo bei konstatavo ieškovo versliškumą. Ieškovas nėra šios įmonės akcininkas. Teismai nenurodė jokių sandorių, kuriuos būtų sudaręs pats ieškovas. Santykiuose su atsakove dėl ginčo sutarčių pagrindu turėto įsigyti turto ieškovas dalyvavo kaip fizinis asmuo.

4918.4.

50Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties pasibaigimo pasekmes (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Šalims nesudarius pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Ieškovas nesutiko pratęsti pagrindinės sutarties dėl patalpų svečių namuose pirkimo–pardavimo termino, sutartis nesudaryta, nes atsakovė neįvykdė Preliminariosios sutarties Nr. 1 1.7 punkte nustatytos pareigos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas atsisakė sudaryti patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, paremta 2017 m. sausio 31 d. papildomu susitarimu Nr. 2, kuris ieškovo nebuvo pasirašytas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų kvietusi ieškovą sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys nesusitarė dėl buto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (teismai nepagrįstai nevertino tai patvirtinančių ieškovo pateiktų raštų ir elektroninių laiškų turinio), statinio defektų pašalinimo, taigi pareiga sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį taip pat pasibaigė.

5118.5.

52Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad preliminariosios sutartys nutrauktos dėl ieškovo kaltės. Ieškovas neatsisakė (nevengė) sudaryti pagrindinių sutarčių, tiesiog derėjosi dėl sąlygų. Atsakovė iš esmės atsakė tik į dalį ieškovui kilusių klausimų (2019 m. gegužės 3 d. laiškas), iš tolesnių derybų dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties pasišalino, tik formaliai kvietė sudaryti sutartį pagal savo pačios pateiktą projektą.

5318.6.

54Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 (skiriasi bylų faktinės aplinkybės), netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius; ieškovo veiksmai neturėjo versliškumo požymių.

5519.

56Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

5719.1.

58Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pagrindinės patalpų ir buto pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos dėl atsakovės kaltės. Ieškovas atsisakė sudaryti šias sutartis.

5919.2.

60CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos. Nors šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl termino sudaryti pagrindines patalpų ir buto pirkimo–pardavimo sutartis pratęsimo, preliminariąsias sutartis laikė galiojančiomis ir sukeliančiomis teisinius padarinius. Ieškovas dar iki Preliminariojoje sutartyje Nr. 1 nustatyto termino informavo atsakovę, kad neketina pirkti patalpų, nori, kad atsakovė padėtų surasti kitą pirkėją. Pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta ieškovui neatvykus jos pasirašyti, nors sutarties projektas šalių buvo suderintas.

6119.3.

62Šalys preliminariosiose sutartyse susitarė dėl netesybų (baudos) atsisakius sudaryti pagrindines sutartis, todėl būtent ieškovas, atsisakęs tai padaryti, turėjo įrodyti, kodėl jam netaikytinos netesybos. Pagrindinių sutarčių nesudarius dėl ieškovo kaltės, atsakovei nekilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtų avansų sumą.

6319.4.

64Teismai pagrįstai nekvalifikavo sutarčių kaip vartojimo sutarčių. Preliminariąja sutartimi Nr. 1 ieškovas siekė įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas, taigi su verslu susijusiais tikslais. Tame pačiame objekte, kuriame yra patalpos ir butas, ieškovo atstovaujama įmonė įsigijo tris negyvenamosios paskirties patalpas – tai patvirtina, jog preliminariosiomis sutartimis ketintą įsigyti turtą ieškovas ketino naudoti verslo tikslais. Iš esmės vienu metu ieškovas siekė įsigyti penkis objektus, taigi abejotina, ar turtas būtų naudojamas asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti.

6519.5.

66Vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Vien vartotojo teisinis statusas nesuteikia asmeniui teisės piktnaudžiauti įstatymo suteikta apsauga, jis privalo laikytis sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis).

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

69Dėl vartojimo sutarčių instituto ir vartotojo teisių gynimo

7020.

71Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 19, 24 punktai).

7221.

73Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis ir kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį.

7422.

75Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

7623.

77Taigi fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas įsigyja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7824.

79Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 40 punktas). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

8025.

81Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuojantis CK 6.2284 straipsnis įgyvendina 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

8226.

83Nagrinėjamu atveju šalys 2015 m. spalio 21 d. buvo sudariusios preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo ir pardavimo bei preliminariąją sutartį dėl statomo buto pirkimo ir pardavimo. Pagal teisinį reguliavimą preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis – specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Tokią sutartį sudaręs pirkėjas disponuoja teise rinktis iš platesnio savo pažeistų teisių gynimo būdų spektro.

8427.

85Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015). Jei preliminariąja sutartimi siekiama įgyti ne gyvenamosios paskirties daiktus, t. y. ne gyvenamąjį namą ar butą, kaip tai nurodyta įstatyme, o sutarties dalykas – kitokios paskirties nekilnojamasis daiktas, tai iš tokios preliminariosios sutarties atsiradusiam teisiniam ginčui netaikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių bei pareigų, nes šios teisės ir pareigos nustatytos tik įstatyme apibrėžtam preliminariosios sutarties dalykui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2012). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8628.

87Preliminariosios sutartys, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, gali būti priskirtos vartojimo sutarčių kategorijai, jei jos atitinka šios nutarties 22 punkte nurodytus vartojimo sutarties požymius.

8829.

89Nagrinėjamos bylos atveju preliminariųjų sutarčių šalys nesudarė pagrindinių patalpų ir buto pirkimo–pardavimo sutarčių. Atsakovė, motyvuodama tuo, kad sutartys nesudarytos dėl ieškovo kaltės, negrąžino jam pagal preliminariąsias sutartis sumokėtų avanso sumų. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, pasirinko konkretų teisių gynimo būdą – reikalavo pripažinti negaliojančiomis preliminariųjų sutarčių sąlygas, suponuojančias prielaidą atsakovei pasilikti ieškovo sumokėtas avanso sumas, kaip papildomai neįrodinėtinų minimalių nuostolių atlyginimą; priteisti visas atsakovei sumokėtas avanso sumas pagal abi sutartis; priteisti žalos, patirtos nesudarius buto pirkimo–pardavimo sutarties, atlyginimą bei palūkanas.

9030.

91Šią bylą nagrinėję teismai ieškovo ir atsakovės sudarytų preliminariųjų sutarčių dėl statomų patalpų ir statomo buto pirkimo ir pardavimo nekvalifikavo kaip vartojimo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas tokias išvadas motyvavo tuo, kad: 1) Preliminariąja sutartimi Nr. 1 ieškovas ketino įsigyti komercinės paskirties patalpas; 2) nėra duomenų, kad Preliminarioji sutartis Nr. 2 sudaryta ieškovo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, kad ketintas įsigyti butas – vienintelis būsimas ieškovo būstas, ieškovui nuosavybės teise priklauso kitas butas; ieškovo vadovaujama UAB „Saisonas ir Ko“ taip pat turi butus pastate, kuriame ieškovas ketino įsigyti butą. Apeliacinės instancijos teismas abi preliminariąsias sutartis dėl atitikties vartojimo sutarčių požymiams vertino bendrai, nurodė, kad: ieškovas ketino įsigyti patalpas ir butą statomame svečių namų paskirties pastate, be to, tuo pačiu adresu nekilnojamąjį turtą valdo ieškovo vadovaujama UAB „Saisonas ir Ko“, taigi preliminariosios sutartys, atsižvelgiant į jų intensyvumą bei mastą, susijusios su ieškovo įmonės verslo, ne su asmeniniais tikslais; ieškovui nuosavybės teise priklauso kitas butas; tiek ieškovas kaip fizinis asmuo, tiek UAB „Saisonas ir Ko“ valdo pakankamai nemažą skaičių nuosavybės; ieškovo veiksmams turint akivaizdžių versliškumo požymių, tikėtina, kad sudarydamas sandorius ieškovas neveikė kaip vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nekvalifikavus preliminariųjų sutarčių kaip vartojimo sutarčių nėra pagrindo svarstyti dėl šių sutarčių sąlygų (ne)sąžiningumo.

9231.

93Kasaciniame skunde ieškovas, be kita ko, argumentuoja, kad teismai, netinkamai šalims paskirstę įrodinėjimo naštą, pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nepagrįstai preliminariųjų sutarčių nekvalifikavo kaip vartojimo sutarčių, be pagrindo paliko galioti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas.

9432.

95Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama dėl šių ieškovo teisinių argumentų, sudarančių kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką, (ne)pagrįstumo, atskirai pasisakys dėl kiekvienos iš preliminariųjų sutarčių, t. y. preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties bei preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties.

96Dėl preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo

9733.

98Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai tokia sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga turi būti užtikrinta sudarant ne tik pagrindinę sutartį, bet ir preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, kuri laikytina organizacine sutartimi ir priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.

9934.

100Minėta, kad teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis bei nustatyti tikslą, kurio, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – prekes ar paslaugas iš verslininko įsigyjantis fizinis asmuo.

10135.

102Preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo šią bylą nagrinėję teismai nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties, sprendė, kad ieškovas neveikė kaip vartotojas, sutartį sudarė verslo, o ne asmeniniais tikslais. Šias išvadas teismai motyvavo: ieškovo kaip UAB „Saisonas ir Ko“ direktoriaus pareigomis, patirtimi sudarant nekilnojamojo turto sandorius, ieškovo ir UAB „Saisonas ir Ko“ valdomu nekilnojamuoju turtu.

10336.

104Kasaciniame skunde ieškovas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai jam priskyrė pareigą įrodyti, jog jis ketino įsigyti butą santykiuose su atsakove veikdamas kaip asmeninius poreikius siekiantis patenkinti vartotojas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles spręsdamas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio kito gyvenamojo būsto, nepagrįstai sutapatino ieškovą su jo vadovaujama įmone ir tuo pagrindu įmonės sudarytus sandorius traktavo kaip sudarytus ieškovo, nustatė, kad ieškovo veismai turi versliškumo požymių.

10537.

106Preliminarioji sutartis Nr. 2 atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį – ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – verslininkė. Tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 22 punkte, tam, jog asmuo būtų laikomas vartotoju, turi būti įvykdytos dvi kumuliatyvios sąlygos. Taigi tam, kad ieškovas – fizinis asmuo santykiuose su atsakove – verslininke būtų traktuojamas kaip vartotojas, o jų sudaryta preliminarioji sutartis dėl statomo buto pirkimo ir pardavimo kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, būtina identifikuoti ieškovo veikimą siekiant patenkinti asmeninius poreikius. Tai reiškia, kad turi būti vertinamas teisiškai reikšmingos – ieškovo siekio patenkinti poreikį į gyvenamąjį būstą – aplinkybės įrodytumas bylos duomenimis, o kasacinio proceso prasme – įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo tinkamumas.

10738.

108Teisėjų kolegija nurodo, kad siekiant atskleisti, kokiu tikslu ketinama įsigyti prekę (šiuo atveju – nekilnojamąjį turtą), vertintinos šalių sudarytos sutarties sąlygos, apibrėžiančios prekės, dėl kurios sudaryta atitinkama sutartis, pobūdį. Sutarties pobūdis vertintinas atsižvelgiant į turto pobūdį, jo paskirtį. Preliminariąja sutartimi Nr. 2 siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties patalpos (buto) – pobūdis suponuoja, kad sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti asmeninius ieškovo poreikius – apsirūpinti būstu. Ieškovo deklaravimas, kad siekdamas įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą jis veikė kaip vartotojas, suponuoja pareigą atsakovei paneigti ieškovo kaip vartotojo prezumpciją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką siekiant, kad vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 39 punktas).

10939.

110Kaip paneigiančius šios nutarties 38 punkte nurodytą aplinkybę (kad sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti asmeninius ieškovo poreikius) duomenis teismai vertino ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kaip ieškovo gyvenamasis būstas Vilniuje, Oginskio g., nuosavybės teise priklausytų ieškovui. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kito teismų procesiniuose sprendimuose nurodyto buto ( - ), ieškovui nuosavybės teise priklauso tik 1/3 ir nenustatyta, kad ieškovas faktiškai jame gyvena. Taigi šios aplinkybės, taip pat aplinkybės, susijusios su ieškovo vadovaujamai įmonei priklausančiu turtu, savaime nesuponuoja, jog preliminarioji sutartis dėl statomo buto pirkimo ir pardavimo neatitinka vartojimo sutarčiai būtinų požymių.

111Teismai

112Preliminariąją sutartį Nr. 2 galėjo kvalifikuoti ne kaip vartojimo sutartį tik tuo atveju, jei atsakovė būtų įrodžiusi, jog ieškovas butą siekė įsigyti su verslu susijusiais tikslais, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta.

11340.

114Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nepagrįstai ieškovą sutapatino su UAB „Saisonas ir Ko“ bei ieškovo vadovaujamos įmonės vardu ir lėšomis sudaromus sandorius traktavo kaip sudaromus paties ieškovo. Teismai, spręsdami, kad ieškovo sudaromų sandorių dažnumas ir kiekis turi akivaizdžių versliškumo požymių, įvardijo ieškovo vadovaujamos įmonės sudarytus nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, bet ne sandorius, kuriuos būtų sudaręs pats ieškovas. UAB „Saisonas ir Ko“ sudaryti sandoriai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo sudarytos preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo kvalifikavimo.

11541.

116Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad teismai nepagrįstai akcentavo ieškovo einamas pareigas kaip prielaidą nevertinti ieškovo santykiuose su atsakove veikimo kaip vartotojo (silpnesniosios šalies). ESTT Direktyvos 93/13/EEB nuostatų aiškinimo kontekste yra nurodęs, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Hora?iu Ovidiu Costea prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-110/14, 21 punktas). ESTT yra nusprendęs, kad net advokatas gali būti laikomas vartotoju, kai tas advokatas siekia tikslų, nesusijusių su jo profesija. Advokato, kuris su fiziniu ar juridiniu asmeniu, veikiančiu savo verslo, prekybos ar profesijos tikslais, sudaro sutartį, kuri nesusijusi su vertimusi advokato profesija, padėtis yra mažiau palanki nei to asmens. Tokiu atveju, net jei būtų manoma, kad advokatas turi aukšto lygio specialiųjų žinių, tai neleidžia preziumuoti, kad santykiuose su pardavėju arba tiekėju jis nėra silpnesnioji šalis (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Hora?iu Ovidiu Costea prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-110/14, 25–27 punktai). Taigi pagal ESTT formuojamą praktiką sąvoka „vartotojas“ aiškintina atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečios sutarties atveju, pagal tos sutarties pobūdį ir asmens tikslus, o ne vertinant subjektyvią šio asmens padėtį (einamas pareigas).

11742.

118Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, netinkamai paskirstę šalims įrodinėjimo naštą, pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai Preliminariosios sutarties Nr. 2 nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties. Priešingos išvados bylos duomenys ir teismų procesiniuose sprendimuose įvardytos aplinkybės nepagrindžia.

11943.

120Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus dėl būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.401 straipsnis) specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015).

12144.

122Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad: ieškovas, taikant rungimosi principą, turėjo pareigą įrodyti, jog dėl atsakovės kaltės atsiradusios neatitiktys (susijusios su apsaugine tvorele) statinio projektui buvo esminės, dėl jų ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį; ieškovas nepateikė tai (esminio defekto, nulėmusio ieškovo apsisprendimą) patvirtinančių įrodymų, priešingai, bylos duomenimis, ieškovas vedė diskusijas dėl metalinės tvorelės su atsakove ir neatmetė notarinės sutarties pasirašymo galimybės, jokia forma atsakovės neinformavo, kad dėl tokio pobūdžio nukrypimo nuo projekto nebeketina sudaryti pagrindinės sutarties; atsakovė siekė išspręsti su defektais susijusią situaciją, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto sąlygas laikė suderintomis ir kvietė ieškovą sudaryti notarinę sutartį; ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesant tam svarių ir pagrįstų argumentų.

12345.

124Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Preliminarioji sutartis Nr. 2 nutraukta dėl ieškovo kaltės; teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys nesusitarė dėl buto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, statinio defektų pašalinimo; ieškovas tik formaliai buvo kviečiamas sudaryti sutartį pagal atsakovės pateiktą projektą; atsakovė atsakė tik į dalį ieškovui kilusių klausimų, o iš tolesnių derybų dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties pasišalino. Ieškovas akcentuoja, kad jis neatsisakė ir nevengė sudaryti pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, o derėjosi dėl sąlygų. Šiais argumentais ieškovas kelia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą, teismui sprendžiant dėl pagrindinės sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo nesudarymo aplinkybių.

12546.

126Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12747.

128Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, pažeidė šios nutarties 46 punkte nurodytas taisykles, neištyrė bylos duomenų visumos šiuo aspektu ir jais nepagrindė tokiai išvadai padaryti teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodytumo. Teismas netyrė, todėl nenustatė ieškovo kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo konstatuoti svarbių aplinkybių, tokių kaip: ar atsakovė (ne)nukrypo nuo statinio projekto įrengdama ginčo tvorelę; ar pagrįstai atsakovė siūlė pašalinti ieškovo įvardytus defektus daugiausia ieškovo sąskaita; ar šalys suderino visas pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, atsižvelgiant į ieškovo atsakovei adresuotuose raštuose ir elektroniniuose laiškuose keltus klausimus; ar atsakovė pagrįstai kvietė ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį, t. y ar tokia sutartis galėjo būti sudaroma, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovo kaltės, nenustačius šių aplinkybių, negali būti laikoma pagrįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog: atsakovė nukrypo nuo statinio projekto, šis nukrypimas lėmė turimo ieškovui parduoti buto savybes (estetinis vaizdas pro buto langą bei buto saugumas), atsakovė šias savo klaidas siekė ištaisyti ieškovo sąskaita, o tai lėmė dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nelanksčias derybas, kurias atsakovė nutraukė savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas ištirtais bylos duomenimis nepagrindė priešingų pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybių. Dėl padaryto proceso teisės normų pažeidimo teismas galėjo prieiti nepagrįstą išvadą dėl ieškovo kaltės dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.

12948.

130Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, kuri iš preliminariosios sutarties šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (ar sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės), yra svarbus sprendžiant tiek dėl CK 6.165 straipsnio 4 ar 5 dalies taikymo, tiek dėl sąžiningomis sutarties sąlygomis apibrėžtų pasekmių taikymo.

131Dėl preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo

13249.

133Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad patalpas ieškovas ketino įsigyti verslo tikslais, ir konstatavo, kad, sudarydamas Preliminarąją sutartį Nr. 1, ieškovas neveikė kaip vartotojas, ši sutartis nekvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismo išvados dėl aptariamos sutarties tikslo nepagrįstos, nemotyvuotos, teismas netyrė, nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovas ketino įsigyti patalpas, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą.

13450.

135Minėta, kad siekiant atskleisti, kokiu tikslu ketinama įsigyti nekilnojamąjį turtą, atsižvelgtina į turto pobūdį, jo paskirtį. Gyvenamosios paskirties patalpų pobūdis suponuoja, kad sutartis sudaryta siekiant patenkinti asmeninius poreikius. Tokiu atveju, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, taikytina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią pareiga paneigti tokio turto įgijėjo kaip vartotojo prezumpciją tenka kitai šaliai (žr. šios nutarties 38 punktą).

13651.

137Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2015 m. spalio 21 d. preliminariąją sutartį dėl statomų patalpų pirkimo ir pardavimo atsakovė įsipareigojo rezervuoti ir ateityje ieškovui parduoti svečių namų paskirties patalpas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu atveju taikytina priešinga, nei nurodyta šios nutarties 50 punkte, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Ieškovo ketinto įsigyti nekilnojamojo turto paskirtis, atsižvelgiant į tai, jog statomame svečių namų paskirties pastate buvo suplanuotos ir gyvenamosios, ne tik svečių namų ir komercinės, patalpos, suponuoja, jog Preliminarioji sutartis Nr. 1 buvo sudaryta siekiant su ūkine komercine veikla susijusių tikslų. Taigi pareiga įrodyti, kad ketindamas įsigyti svečių namų paskirties patalpas ieškovas siekė patenkinti asmeninius, šeimos ar namų ūkio poreikius, teko jam, ne atsakovei. Nors ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad svečių namų paskirties patalpos gali būti naudojamos ne vien komerciniais tikslais, jose galima gyventi (jas įsigijo siekdamas užtikrinti savo vaikų gerovę ateityje), tokių deklaratyvių teiginių pateikimas nepakankamas pagrįsti, kad šias patalpas ieškovas ketino įsigyti asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovas neįrodinėjo, kad nesuprato, kokios paskirties nekilnojamąjį turtą ketino įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovo argumentus, susijusius su patalpų įsigijimo tikslu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo teismui kvalifikuojant Preliminariąją sutartį Nr. 1, ieškovo argumentus (žr. šios nutarties 49 punktą) atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir nurodo, kad šiuo atveju, nepripažinus ieškovo vartotoju, o Preliminariosios sutarties Nr. 1 – vartojimo sutartimi, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti įgyvendintas, papildomą apsaugą silpnesniajai šaliai vartojimo sutarčių atveju įtvirtinančios teisės normos netaikytinos.

13852.

139Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.1.3 punkte nustatyta, kad, pirkėjui tinkamai ir laiku neįvykdžius sutarties 2.4 punkto, nepasirašius notarinės sutarties per 3.1.4 punkte nurodytus terminus ar pratęstus terminus ir (ar) atsisakius sutarties (įskaitant jos nutraukimą) ir (ar) ketinimų sudaryti notarinę sutartį praėjus 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, ši sutartis be atskiro pranešimo netenka galios, o pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka pardavėjui kaip pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems pardavėjo nuostoliams padengti. Šalys patvirtina, kad šiame punkte nustatyta bauda yra pagrįsto, teisingo ir protingo dydžio bei negali būti mažinama jokiais pagrindais ir motyvais bei dėl jokių aplinkybių. Pagal šios sutarties 3.1.4 punktą šalys susitarė, kad, pirkėjui nepasirašius notarinės sutarties per 10 kalendorinių dienų nuo atskiro pardavėjo pranešimo išsiuntimo ir nesant raštiško šalių susitarimo dėl notarinės sutarties sudarymo termino pratęsimo, laikoma, kad pirkėjas atsisako pirkti turtą. Sutarties 3.2.2 punkte nustatyta, kad pardavėjui pažeidus sutarties 1.6 punktą (pagrindinės notarinės sutarties sudarymo terminą) ši sutartis gali būti pirkėjo vienašališkai nutraukta pateikiant pardavėjui rašytinį pranešimą. Tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pirkėjo pranešimo gavimo dienos grąžinti pirkėjui visus iš jo gautus piniginius mokėjimus. Pagal sutarties 1.7 punktą notarinės sutarties sudarymo dieną įregistruotas turto baigtumas bus 90 proc.

14053.

141Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Preliminariosios sutarties Nr. 1 šalys suderino įmokėtos sumos (avanso) paskirstymo klausimą, atsižvelgiant į tai, dėl kieno – pirkėjo ar pardavėjo – kaltės nesudaroma pagrindinė sutartis, taip pat susitarė dėl avanso sumos naudojimo kaip netesybų.

14254.

143Ieškovas kasaciniame skunde, be kita ko, argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Preliminarioji sutartis Nr. 1 nutraukta dėl ieškovo kaltės; ieškovas nesutiko pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino, taigi sutartis nesudaryta dėl to, kad atsakovė neįvykdė sutarties 1.7 punkte nustatytos pareigos. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Ieškovui ieškinyje nurodžius, kad pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės – šiai tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. neužtikrinus, kad būtų pasiektas Preliminariosios sutarties Nr. 1 1.7 punkte nustatytas notarinės sutarties sudarymo dieną įregistruotas turto 90 proc. baigtumas, apeliacinės instancijos teismas tyrė bylos duomenis ir jų pagrindu nustatė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 27 d. informavo apie vėlesnę pastato baigtumo registraciją, o ieškovas nereiškė priekaištų dėl nepasiekto 90 proc. pastato baigtumo, neprašė nutraukti sutarties šiuo pagrindu, priešingai, aktyviai tęsė bendravimą ir bendradarbiavimą su atsakove. Teismas taip pat nustatė kitą teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad iki pagrindinės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino (2017 m. vasario 1 d.) ieškovas buvo nusprendęs patalpų nebeįsigyti, šią teisę perleisti kitiems asmenims. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodė, jog su atsakove buvo sutarę, kad, pardavusi patalpas tretiesiems asmenims, atsakovė ieškovui grąžins sumokėtą avansą. Kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui suponavo pagrindą daryti išvadą, kad pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo valios ir asmeninių priežasčių. Priešingai nei nurodo ieškovas kasaciniame skunde, ši išvada pagrįsta ne vien šalių nepasirašytu 2017 m. sausio 31 d. papildomu susitarimu Nr. 2, o ištirtų įrodymų visuma, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.1.3 punktą ir sprendė, jog ieškovo sumokėtos avanso sumos atsakovė neturi pareigos grąžinti. Šalys buvo susitarusios dėl atsakomybės už sutartyje nustatyto įsipareigojimo nevykdymą netesybų forma (žr. šios nutarties 52 punktą). Esant tokiam susitarimui, reikalavimas grąžinti 13 460,20 Eur negali būti tenkinamas. Pagal sutarties nuostatas ši suma padengia minimalius atsakovės nuostolius dėl ieškovo atsisakymo sudaryti patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, ir šių nuostolių atsakovė neturi pareigos įrodinėti.

144Dėl preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu

14555.

146Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėta, kad teismas ex officio turi atlikti sutarties, kvalifikuotos kaip vartojimo sutarties, nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, nesąžiningomis pripažintos sąlygos vartotojui neprivalomos.

14756.

148Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14957.

150Teisėjų kolegija nurodo, kad, teismams nepagrįstai nekvalifikavus preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo kaip vartojimo sutarties, neįvykdyta pareiga ex officio vertinti šios sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo svarstyti dėl Preliminariosios sutarties Nr. 2 3.1.3 punkto dalies nesąžiningumo CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sutarties 3.1.3, 3.2.2 punktuose tiek pirkėjui, tiek pardavėjai įtvirtintos analogiškos pasekmės dėl sutarties pažeidimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutarties 3.1.3 punkto nuostatos yra nesąžiningos ir turėtų būti pripažintos negaliojančiomis.

15158.

152Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad šios nutarties 57 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes sutarties sąlygomis pažeidžiamas šalių lygiateisiškumas, ieškovui ir atsakovei nustatytos skirtingos pasekmės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atveju – ieškovas tokiu atveju privalo atsakovei sumokėti netesybas, o atsakovei tokia pareiga neįtvirtinta.

15359.

154Preliminariosios sutarties Nr. 2 3.1.3 punkte nustatyta, kad, pirkėjui tinkamai ir laiku neįvykdžius sutarties 2.4 punkto, nepasirašius notarinės sutarties per 3.1.4 punkte nurodytus terminus ar pratęstus terminus ir (ar) atsisakius sutarties (įskaitant jos nutraukimą) ir (ar) ketinimų sudaryti notarinę sutartį praėjus 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo, ši sutartis be atskiro pranešimo netenka galios, o pirkėjo 2.4 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai lieka pardavėjui kaip pirkėjo pardavėjui mokėtina bauda papildomai neįrodinėtiniems minimaliems pardavėjo nuostoliams padengti. Pagal Sutarties 3.2.2 punktą, pardavėjui pažeidus sutarties 1.6 punktą (pagrindinės notarinės sutarties sudarymo terminą), ši sutartis gali būti pirkėjo vienašališkai nutraukta pateikiant pardavėjui rašytinį pranešimą. Tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pirkėjo pranešimo gavimo dienos grąžinti pirkėjui visus iš jo gautus piniginius mokėjimus.

15560.

156Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog sutarties 3.1.3, 3.2.2 punktuose tiek pirkėjui, tiek pardavėjai įtvirtintos analogiškos pasekmės dėl sutarties pažeidimo, yra iš esmės nemotyvuota, ir pažymi, kad preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vertinimas sąžiningumo aspektu pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

15761.

158Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.2284 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo apibendrinta 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020. Paminėtini kai kurie iš kasacinio teismo išaiškinimų šiose nutartyse aspektų (žr. 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 27–38 punktus).

15962.

160CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

16163.

162Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

16364.

164Išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

16565.

166Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

16766.

168Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas.

16967.

170Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Reikia atsižvelgti ir į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.

17168.

172CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

17369.

174Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

17570.

176CK 6.2284 straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai). Ar taikyti contra proferentem taisyklę, ar nesąžiningos sąlygos pasekmes, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą. Tam tikrais atvejais, kai sutarties sąlyga gali būti aiškinama vartotojo interesus užtikrinančiu būdu, siekiant efektyviai apginti vartotojo teises gali pakakti tik pritaikyti contra proferentem taisyklę.

177Dėl bylos procesinės baigties

17871.

179Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo naštą, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties, nepagrįstai nepatikrino šios sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių išvadai dėl ieškovo kaltės dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo pagrįsti. Dėl padarytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, atsisakant patenkinti visus ieškovo pareikštus reikalavimus. Tai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovo reikalavimai, susiję su preliminariąja buto pirkimo–pardavimo sutartimi, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti atitinkamą bylos dalį iš naujo nagrinėti šiam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kitą sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovo reikalavimai, susiję su preliminariąja patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi, paliekant nepakeistą.

18072.

181Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turi patikrinti preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo kaip vartojimo sutarties sąlygas (ne vien įtvirtintas 3.1.3, 3.2.2 punktuose) sąžiningumo aspektu, atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 apibendrintą CK 6.2284 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktiką, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis nustatyti teisiškai reikšmingas pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes (dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta sutartis), faktiniais argumentais tinkamai pagrįsti procesinį sprendimą.

182Dėl bylinėjimosi išlaidų

18373.

184Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18574.

186Netenkinus dalies kasacinio skundo, atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, ieškovui neatlygintina.

18775.

188Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimą, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

18976.

190Kadangi dalis bylos perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas iš naujo ją išnagrinėjus.

191Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

192Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovo reikalavimai, susiję su 2015 m. spalio 21 d. preliminariąja sutartimi dėl statomo buto pirkimo–pardavimo Nr. MO-2015-29P, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

193Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą

194Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovas prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovės 28 152,79 Eur sumokėtą... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad pagal preliminariąsias sutartis atsakovei sumokėjo... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį... 14. 5.... 15. Dėl Preliminariosios sutarties Nr. 1 teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė... 16. 6.... 17. Dėl Preliminariosios sutarties Nr. 2 teismas konstatavo, kad ginčo šalys... 18. 7.... 19. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo prašomas preliminariųjų sutarčių... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad preliminariųjų sutarčių 3.1.3 punktai, pagal kuriuos,... 22. 9.... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. 10.... 25. Kolegija atsižvelgė į CK 6.2281 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, kasacinio... 26. 11.... 27. Kolegija nurodė, kad ieškovas yra UAB „Saisonas ir Ko“ direktorius.... 28. 12.... 29. Konstatavusi, kad preliminariosios sutartys nekvalifikuotinos kaip vartojimo... 30. 13.... 31. Kolegija laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad jis preliminariąsias... 32. 14.... 33. Kolegija nurodė, kad CK nedraudžia susitarti, jog ikisutartiniuose... 34. 15.... 35. Preliminarioji sutartis Nr. 1 iki 2017 m. vasario 1 d. nesudaryta, nors... 36. 16.... 37. Dėl Preliminariosios sutarties Nr. 2 kolegija nurodė, kad ieškovas... 38. 17.... 39. Nenustačiusi atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant preliminariąsias... 40. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 41. 18.... 42. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 43. 18.1.... 44. Teismai nepagrįstai preliminariųjų sutarčių nekvalifikavo kaip vartojimo... 45. 18.2.... 46. Teismai pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimus (pagrįsti juos... 47. 18.3.... 48. Teismai pažeidė CK 2.33, 2.50 straipsnių nuostatas, nepagrįstai sutapatino... 49. 18.4.... 50. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 51. 18.5.... 52. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad preliminariosios... 53. 18.6.... 54. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo... 55. 19.... 56. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 57. 19.1.... 58. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pagrindinės patalpų ir buto... 59. 19.2.... 60. CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos. Nors šalys nesudarė... 61. 19.3.... 62. Šalys preliminariosiose sutartyse susitarė dėl netesybų (baudos) atsisakius... 63. 19.4.... 64. Teismai pagrįstai nekvalifikavo sutarčių kaip vartojimo sutarčių.... 65. 19.5.... 66. Vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 69. Dėl vartojimo sutarčių instituto ir vartotojo teisių gynimo... 70. 20.... 71. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas... 72. 21.... 73. Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis),... 74. 22.... 75. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo... 76. 23.... 77. Taigi fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar... 78. 24.... 79. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo... 80. 25.... 81. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuojantis CK 6.2284... 82. 26.... 83. Nagrinėjamu atveju šalys 2015 m. spalio 21 d. buvo sudariusios... 84. 27.... 85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio reglamentavimas... 86. 28.... 87. Preliminariosios sutartys, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo,... 88. 29.... 89. Nagrinėjamos bylos atveju preliminariųjų sutarčių šalys nesudarė... 90. 30.... 91. Šią bylą nagrinėję teismai ieškovo ir atsakovės sudarytų... 92. 31.... 93. Kasaciniame skunde ieškovas, be kita ko, argumentuoja, kad teismai, netinkamai... 94. 32.... 95. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama dėl šių ieškovo teisinių... 96. Dėl preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo... 97. 33.... 98. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo... 99. 34.... 100. Minėta, kad teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip... 101. 35.... 102. Preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo ir pardavimo šią bylą... 103. 36.... 104. Kasaciniame skunde ieškovas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai jam... 105. 37.... 106. Preliminarioji sutartis Nr. 2 atitinka vartojimo sutartims keliamą... 107. 38.... 108. Teisėjų kolegija nurodo, kad siekiant atskleisti, kokiu tikslu ketinama... 109. 39.... 110. Kaip paneigiančius šios nutarties 38 punkte nurodytą aplinkybę (kad... 111. Teismai... 112. Preliminariąją sutartį Nr. 2 galėjo kvalifikuoti ne kaip vartojimo sutartį... 113. 40.... 114. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nepagrįstai ieškovą sutapatino su... 115. 41.... 116. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad teismai nepagrįstai... 117. 42.... 118. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 119. 43.... 120. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus dėl būsimo... 121. 44.... 122. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė buto... 123. 45.... 124. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 125. 46.... 126. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir... 127. 47.... 128. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas,... 129. 48.... 130. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, kuri iš preliminariosios sutarties... 131. Dėl preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties teisinio... 132. 49.... 133. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad... 134. 50.... 135. Minėta, kad siekiant atskleisti, kokiu tikslu ketinama įsigyti... 136. 51.... 137. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2015 m. spalio 21... 138. 52.... 139. Preliminariosios sutarties Nr. 1 3.1.3 punkte nustatyta, kad, pirkėjui... 140. 53.... 141. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad... 142. 54.... 143. Ieškovas kasaciniame skunde, be kita ko, argumentuoja, kad apeliacinės... 144. Dėl preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vertinimo... 145. 55.... 146. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo... 147. 56.... 148. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui... 149. 57.... 150. Teisėjų kolegija nurodo, kad, teismams nepagrįstai nekvalifikavus... 151. 58.... 152. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad šios nutarties 57 punkte nurodyta... 153. 59.... 154. Preliminariosios sutarties Nr. 2 3.1.3 punkte nustatyta, kad, pirkėjui... 155. 60.... 156. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog... 157. 61.... 158. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.2284 straipsnio normų aiškinimo ir... 159. 62.... 160. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant... 161. 63.... 162. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo... 163. 64.... 164. Išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės... 165. 65.... 166. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra... 167. 66.... 168. Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų,... 169. 67.... 170. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga... 171. 68.... 172. CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių... 173. 69.... 174. Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas)... 175. 70.... 176. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių... 177. Dėl bylos procesinės baigties... 178. 71.... 179. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 180. 72.... 181. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turi patikrinti preliminariosios... 182. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 183. 73.... 184. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 185. 74.... 186. Netenkinus dalies kasacinio skundo, atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų,... 187. 75.... 188. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas... 189. 76.... 190. Kadangi dalis bylos perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš... 191. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 192. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 193. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą... 194. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...