Byla 2-485-214/2016

Dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, Sekretoriaujant Marijai Karpaitei, dalyvaujant ieškovo R. B. atstovams E. B., advokatui V. M., atsakovo Lietuvos valstybės (Vyriausybės) atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui V. S., trečiojo asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovei V. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Nacionalinė žemės tarnyba, dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis,

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 1982 metų gyvena pastate 12G1p (unikalus Nr. ( - )), esančiame adresu ( - ), kurio bendras plotas 47,72 kv. m. Šis pastatas techninės apskaitos byloje įvardintas kaip kalvė, tačiau 1985 metais ieškovas savo lėšomis ir jėgomis atliko jame rekonstrukciją, pastatė priestatą 1a1p ir pakeitė paskirtį – įrengė butą, kuriame visą laiką gyveno, mokėjo mokesčius, atlikinėjo einamąjį remontą. Šis pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, nors jo balanse pastatas neapskaitomos, nes jo niekada nevaldė universitetas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovas kreipėsi į Kauno m. savivaldybės butų privatizavimo tarnybą dėl šio pastato privatizavimo kaip buto, buvo nukreiptas atlikti šio būsto inventorizavimo bylą, ją atlikus dokumentus privatizavimui atidavė butų privatizavimo tarnybai, kur jam pasakė, kad reikia laukti, nes yra ilga eilė. Paskutinį kartą ieškovas į šią instituciją kreipėsi 1998 m., kur jam buvo paaiškinta, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, ir kai bus pratęstas jo galiojimas, tada bus paruošta buto privatizavimo sutartis. Įstatymo galiojimas nepratęstas, o išlikusių dokumentų VĮ Registrų centro archyve nėra. Ieškovas ginčo bute gyvena daugiau kaip 30 metų, jis valdo šį turtą, juo rūpinasi kaip savo nuosavybe, dėl jo privatizavimo kreipėsi laiku, tačiau ne dėl jo kaltės būstas nebuvo privatizuotas. Ieškovas kito būsto lengvatine tvarka nebuvo privatizavęs. Teismo prašo: atnaujinti terminą, skirtą privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis adresu ( - ). Pripažinti R. B. teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

4Ieškovo atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, ir paaiškino, kad ginčo pastate gyveno ieškovo tėvas, pats ieškovas ir dabar jo sūnus. Įrodymas, kad pastatas buvo gyvenamas yra 1977 m. elektros energijos pastatui pajungimas R. B. vardu. Priežastys dėl kurių praleistas terminas ieškiniui pareikšti yra ieškovo neįgalumas. Prašė ieškinį tenkinti.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė (Vyriausybė) atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, nepagrįstas ieškovo prašymas atnaujinti terminą, skirtą privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovas neįrodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu įgijo teisę privatizuoti ginčo objektą, šia teise pasinaudojo ir, kad ši teisė buvo pažeista. Ginčo objektas nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytas kaip kalvė, o jo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip gamybos, pramonės, šio objekto paskirtis nėra gyvenamoji, ir tai neatitinka Butų privatizavimo įstatymo 2 str., kuriame nurodyta, kad pagal šį įstatymą gali būti privatizuojamos tik gyvenamosios patalpos. Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovas teisėtai gyveno ginčo pastate nuo 1982 metų; byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas nebuvo privatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, taip pat neįrodė, kad buvo pradėta ginčo objekto privatizavimo procedūra, nepateikti įrodymai, kad buvo kreiptasi dėl privatizavimo ir pateikti tam reikalingi dokumentai. Taip pat prašo taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.

6Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimai nesusiję su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliekamomis funkcijomis, teisėmis ir pareigomis, todėl nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis. Sprendimo priėmimą palieka spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui.

8Trečiasis asmuo Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Ginčo pastatas nuo 1967 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir nuo šios datos iki 2010-12-14 pastatą turto patikėjimo teise valdė Lietuvos Veterinarijos akademija, po reorganizavimo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2010-12-14 iki šiol. Ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kad jam buvo suteikta ir kokiu pagrindu ginčo patalpa, todėl ieškovas negali būti laikomas subjektu, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti šią patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas įregistruotas kaip kalvė, t. y. jo paskirtis nurodyta – gamybos, pramonės, nėra įrodymų, kad pastato paskirtis būtų pakeista į gyvenamą plotą, todėl pastatas negali būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nustatyta tvarka ir laiku kreipėsi dėl pastato privatizavimo. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškinyje nurodo, kad Butų privatizavimo įstatymas 1998 m. neteko galios, ieškovas žinojo, kad jis nėra teisėtas ginčo pastato valdytojas, ieškinį dėl savo teisių gynimo teisme pareiškė 2015-03-05, t. y. praėjus daugiau kaip 10 metų. Ieškovas neįrodė, kad buvo pradėjęs buto privatizavimo procesą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, ir kad negalėjo jo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių ar kitos privatizavimo santykių šalies neveikimo, todėl prašo ieškinį atmesti.

9Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, prašė ieškinį atmesti.

10Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė ginčo patalpos privatizavimo įstatyminius pagrindus, taip pat, kad žemės sklypas 0,0540 ha ploto, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso privačiam asmeniui. Ieškinį prašė atmesti.

11Ieškinys atmestinas.

12Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastatas – kalvė unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, statybos pabaigos metai 1955, bendro ploto 47,72 kv.m., nuosavybės teise registruotas Lietuvos Respublikos vardu, turto patikėjimo teise valdomas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, įregistravimo pagrindas 2010-08-31 priėmimo- perdavimo aktas, 2013-09-16 turto patikėjimo teisės sutartis Nr. PN 13/09/16/01/S-407 (I t. b. l. 13). Šio objekto kadastro duomenys atlikti 2006-11-13, t. y. sudaryta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (I t. b. l. 14-23, 110-117, 150). Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius atsakydamas į advokato V. M., atstovaujančio byloje ieškovą, paklausimą nurodė ( - ) Kauno miesto savivaldybės administracijos buhalterijoje apskaitytus butus, nenurodė ginčo patalpų, kurių unikalus Nr. ( - ) (I t. b. l. 151). AB Lesto atsakydama 2015-09-02 E. B. nurodė, kad įrašas apie elektros energijos tiekimą ( - ), padarytas 1977 m. balandžio mėnesį, R. B. vardu sudarytoje abonentinėje kortelėje Nr. 2407-76-8, taip pat nurodoma, kad 1992-03-17 elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl skolos; 1998-05-11 objektas buvo atjungtas nuo bendrovės elektros tinklų (I t. b. l. 152). Nacionalinės žemės tarnybos pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas ( - ) nebuvo skiriamas ieškovui R. B. (I t. b. l. 1 88-194). Taip pat pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje savo gyvenamąją vietą nurodė Naujakurių g. 68-29, Kaune, t. y. ne objekte, kurį prašo pripažinti teisę privatizuoti. Kitų duomenų byloje apie deklaruotą ar gyvenamąją vietą nepateikė, todėl spręsti, kad ginčo pastatas yra ieškovo gyvenamoji vieta taip pat nėra pagrindo. Liudytoja N. J. paaiškino, kad ji yra ( - ) gyventoja nuo 1975 m. R. B. pastatė iš kalvės namą, jį įrengė ir gyveno jame. Jos butas privatizuotas, kartu su ja dėl privatizavimo kreipėsi ir B.. Liudytojas L. F. paaiškino, kad jis užaugo kalvėje, įvykius atsimena nuo 1960 metų. Jo sesuo ištekėjo už R. B., ir jo tėvas prašė, kad jiems leistų gyventi kalvėje, gavus leidimą, 1972 metais įsirengė kalvėje gyvenamas patalpas, pagrinde patalpas įrengė R. B.. Liudytoja D. K. paaiškino, kad jos tėvai dirbo Lietuvos veterinarijos akademijoje. Jiems leido apsigyventi ginčo pastate apie 1960-1963 metus. Ūkis buvo perimtas ( - ) bandymų stoties, pastatai išdalinti darbininkams, jos tėvams liko kalvė. Šiam pastatui ji apie 1983-1986 metus padarė inventorizaciją, pastate buvo pakeisti langai, durys, pristatytas priestatas, keistos grindys. Jos buvęs sutuoktinis R. B., t. y. ieškovas šioje byloje. Jos brolis, kuris taip pat gyveno kalvėje, gavo kooperatinį butą. Pastatas – kalvė buvo suteiktas jos tėvui F., kurio žentas yra R. B..

13Butų privatizavimo įstatymas priimtas 1991-05-28 galiojo iki 1998-07-01. Kasacinis teismas 2012-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2012 konstatavo, kad pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės įgytos galiojant šiam įstatymui. Asmens tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos. Nors ieškovas ir nurodė, kad 1992 metais, galiojant Butų privatizavimo įstatymui buvo pradėjęs pastato unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), privatizavimo procedūrą, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Butų privatizavimo tarnybą, kuri jį nukreipė atlikti pastato inventorizavimo bylą, ir nurodė laukti kol bus pakviestas pasirašyti pirkimo- pardavimo sutarties, tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nepateikė. Byloje ištirti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad šio objekto kadastro duomenys atlikti tiktai 2006-11-13, sudaryta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, t. y. maždaug po 14 metų po ieškovo nurodomo kreipimosi dėl pastato privatizavimo 1992 metais. Byloje nepateikti įrodymai, kad pastato - kalvės unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), paskirtis, kuri nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyta – gamybos ir pramonės, būtų pakeista į gyvenamosios patalpos paskirtį, todėl nėra Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos, kad privatizavimo objektu turi būti gyvenamoji patalpa (šio įstatymo 2 str., 3 str.); taip pat nepateikti įrodymai, kad ieškovui gali būti suteikta teisė privatizuoti šią patalpą, t. y. kad jis yra šios patalpos nuomininkas ar kitokiu teisėtu pagrindu ja naudojasi, nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys ginčo patalpų naudojimo pagrįstumą ir teisėtumą; taip pat kaip jau minėta nepateikti byloje įrodymai, kad ieškovas, kaip subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu buvo susiklostę buto privatizavimo proceso santykiai, t. y. nepateikti įrodymai, kad ginčo pastato privatizavimo procedūra buvo pradėta tinkamai ir nepabaigta dėl privatizavimo procesą vykdančios institucijos ar kitų asmenų kaltės. Kasacinis teismas konstatuoja, kad net ir esant paduotam prašymui privatizuoti butą, savaime nelaikytina subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu, ir tai nereiškia, kad buto privatizavimo sutartis automatiškai turi būti sudaryta. (LAT 2009-12-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-548/2009, 2013-04-24 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-242/2013). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė net ir pateikto prašymo privatizuoti ginčo pastatą Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad AB Lesto pateiktame ir ištirtame byloje 2015-09-02 rašte nurodoma, kad 1998-05-11 objektas (( - ), kuriame buvo sudaryta 1977 m. balandžio mėnesį R. B., t. y. ieškovo byloje, vardu abonentinė kortelė) buvo atjungtas nuo bendrovės elektros tinklų, ši aplinkybė teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčo objektas gali būti laikomas gyvenamosios paskirties objektu, nesant jame elektros energijos tiekimo. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. nustato savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis kainomis pagal Butų privatizavimo įstatymą sąlygas, tačiau kaip jau minėta, ieškovas neįrodė byloje aplinkybių, kurioms esant būtų galimybė taikyti minėto įstatymo nuostatas. Ištirti byloje liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas R. B. gyveno ginčo pastate kalvėje, jame atliko įrengimo darbus, kad būtų galimybė gyventi, tačiau negali būti pripažinti pakankamais įrodymais pripažinti ginčo pastato privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagrindus.

14Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant byloje aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus tenka tokių aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai, t. y. ieškovui. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl pripažinimo teisės privatizuoti patalpas lengvatinėmis sąlygomis kaip gyvenamąsias patalpas (CPK 178 str.).

15Ieškovas taip pat prašo atnaujinti terminą skirtą privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis adresu Panerių g. 263, Kaune. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šis terminas praleistas dėl ieškovo neįgalumo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Atsakovas prašo taikyti byloje ieškinio senaties terminą. CK 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad 1998-07-01 galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas, kuriame bendrasis ieškinio senaties terminas buvo treji metai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000-07-18 Nr.VIII-1864, 10 str. nustatančio ieškinio senaties terminų taikymą 1 d. reglamentuoja, kad iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Nors ieškovas teigia, kad buvo atlikęs visus būtinus veiksmus pastato privatizavimui Butų privatizavimo tarnyboje, nors kaip jau minėta šių aplinkybių byloje neįrodė, ir 1998-07-01 nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, jam buvo paaiškinta, kad pratęsus jo galiojimą bus paruošta privatizavimo sutartis, bei esant kaip teigia ieškovas nebaigtai jo būsto privatizavimo procedūrai, į teismą dėl savo pažeistų teisių kreipėsi tiktai 2015-03-05, t. y. praėjus apie 17 metų nuo to laiko kai jo teisė buvo pažeista ir apie j tai sužinojo, t. y. praleidęs tiek trejų, tiek dešimties metų ieškinio senaties terminą. Jokių įrodymų patvirtinančių ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ieškovas byloje nepateikė, t. y. neįrodė aplinkybių dėl kurių neatliko veiksmų savo pažeistai teisei ginti per įstatymo nustatytą laiką, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl termino skirto privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis atnaujinimo. Ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis to reikalauja, todėl ieškinys atmestinas taip pat ir taikant ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.).

16Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies < >(CPK93 str.1 d.). Kadangi ieškinys atmestas iš ieškovo priteistina atsakovui 101,70 Eur patirtos byloje išlaidos (II t. b. l. 44-61); valstybei – teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 18,46 Eur (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Nutarė

17Ieškinį atmesti.

18Iš ieškovo R. B. a. k. ( - ) priteisti Lietuvos Respublikos valstybei (Vyriausybei), atstovaujamai Aplinkos ministerijos (kodas 188602370, AB DNB banko Vilniaus skyrius, banko kodas 40100 a. s. ( - )) 101 Eur (vieną šimtą vieną eurą 70 ct) išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu; valstybei – 18,46 Eur (aštuoniolika eurų 46 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.