Byla 2A-37/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovei R. B., atsakovo atstovams B. P. M., advokatui Arūnui Zeleckiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: A. P., A. J. ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų: 1) žalos atlyginimą dėl netekus sveikatos prarastų pajamų per laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. – 58 995,29 Lt, o nuo 2006 m. lapkričio 1 d. – po 704,58 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos; 2) 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Ieškovė nurodė, kad 2000 m. vasario 25 d. buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės Reumatologijos skyrių. Nepaskyrus tinkamos priežiūros, ieškovė buvo priversta pati, be slaugytojos priežiūros eiti į vonios kambarį. 2000 m. kovo 3 d. apie 08.00 val. ieškovė vonios kambaryje krito ir patyrė sunkią kairės rankos traumą. Trauma įvyko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis, kaip ligoninės valdytojas, nenustatė ieškovei tinkamo priežiūros režimo, neužtikrino, jog vonios patalpos būtų saugios, o pacientai saugiai galėtų naudotis vonia, nebuvo suteikta slaugės pagalba, reikalinga prausiantis vonioje.

6Dėl gydytojo traumatologo A. P. kaltės diagnozė iš karto po rankos lūžio buvo neteisinga, taip pat pasirinkta neteisinga lūžio gydymo taktika. Įvykus traumai ranka buvo sugipsuota apsukamuoju (cirkuliariniu) gipsiniu tvarsčiu. Uždėjus tvarstį ranka buvo pernelyg suspausta, prasidėjo stiprūs skausmai. Po gipsinio tvarsčio nuėmimo gydytojai ir toliau nesiėmė veiksmų tinkamai gydyti ranką. Dėl atsakovo gydytojų kaltės buvo suspausta lūžusi ranka, todėl išsivystė polineuropatija (difuzinis simetrinis nervų pažeidimas), kauzalagija (pastovus deginančio skausmo sindromas). Komplikacijos išsivystė dėl atsakovo gydytojų kaltės, kurie nenuėmė netinkamo ir netinkamai uždėto gipso tvarsčio dvi paras, o keturias paras neatliko būtinos operacijos. Atstatyti rankos darbingumo, išgydyti skausmo nepavyko, nes dėl apsukamojo (cirkuliarinio) gipso tvarsčio netinkamo panaudojimo buvo suspausti ir negrįžtamai sužaloti rankos nervai. Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2000 m. rugsėjo 26 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo pasirinkta netinkama ieškovės gydymo taktika, laiku nepaskirtas operacinis gydymas.

7Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos žalos sveikatai ji neteko darbingumo. Ieškovė negali dirbti pagal įgytą sekretorės referentės profesiją, todėl atsakovas turi atlyginti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi dirbdama pagal profesiją.

8Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos traumos ir gydytojų netinkamų veiksmų kenčia fizinį skausmą, patiria emocinį stresą, prarado galimybę visapusiškai džiaugtis gyvenimu, turi nuolat vartoti vaistus nuo skausmo, todėl prašo priteisti jai iš atsakovo ir neturtinės žalos atlyginimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu netenkino ieškovės R. B. reikalavimo atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

11Teismo įsitikinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovo aplinka nepritaikyta asmens higienos poreikiams, nėra įrodyta. Teismo sprendime akcentuojama, jog pastebėjusi, kad vonios kambario grindys šlapios, ieškovė turėjo suprasti, jog vonios kambarys nėra paruoštas prausimuisi. Ieškovė neturėjo būtinumo skubėti praustis, bet laikydamasi bendrų atsargumo reikalavimų, privalėjo imtis veiksmų, kurie apsaugotų nuo galimo paslydimo. Teismo manymu, ieškovės elgesys vertintinas kaip ypatingai neatsargus, todėl pripažintina, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė patyrė kairės rankos stipinkaulio lūžį, atsitiko esant 50 procentų ieškovės ir atsakovo kaltės proporcijai.

12Teismas, vertindamas ieškovei nustatytą V ligonio priežiūros režimą, nepripažino atsakovo veiksmų neteisėtais. Kaip pažymima teismo sprendime, teisės aktai leidžia šalių susitarimu keisti ligonio priežiūros režimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pareiškusi tokį prašymą.

13Teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad ieškovei 2000 m. kovo 3 d. buvo uždėta gipso longetė, o ne cirkuliarinis gipso tvarstis. Iš įrašų ligos istorijoje bei ekspertų parodymų matyti, kad A. P. teisingai diagnozavo ieškovės sveikatos būklę iš karto po traumos. Teismas pripažino, kad ieškovės kairės rankos stipinkaulio lūžio diagnostika ir gydymo taktika iš karto po traumos buvo tinkama, tačiau padarė išvadą, kad atsakovo taikyta ieškovės kairės rankos nervo gydymo taktika nebuvo pakankama. Įrašai ligos istorijoje Nr. 2637-182 patvirtina, kad tik 2000 m. kovo 3 d. 20.40 val. pacientę konsultavo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja rezidentė G. G. ir gydytojas R. S.. Įrašai ligos istorijoje Nr. 2637-182 patvirtina, kad tik 2000 m. kovo 6 d. ieškovės rankos būklę apžiūrėjo gydytoja neurologė D. J.. Gydytojo traumatologo A. P. parengtame gydymo plane nėra numatyta planinė neurologo konsultacija. VMAI 2000 m. rugsėjo 23 d. audito ataskaitos Nr. 211A išvados patvirtina tai, kad po pradinės repozicijos bei imobilizacijos progresuojant nervus medianus trauminio pakenkimo ir suspaudimo reiškiniams, jau sekančias dienas po traumos (2000 m. kovo 4-5 d.) buvo indikacijos operaciniam gydymui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laiku suteikė ieškovei maksimalias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kontrolinę rentgenogramą, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo pakartotinę ir gydytojo neurologo konsultaciją), atsižvelgiant į pacientės sunkų klinikinį atvejį.

14Teismas pažymėjo, kad ieškovei dėl patirtos traumos, kai buvo nustatyta II invalidumo grupė, atlygintina 100 proc. netektas darbingumas, kai nustatyta III invalidumo grupė – 45 proc. netektas darbingumas. 1999 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartis Nr. 33 patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovę siejo darbo santykiai su UAB „( - )“, o tuo metu pajamos sudarė 430 Lt per mėnesį. Darbo sutarties 15 punktas patvirtina faktą, jog darbo sutartis ieškovės prašymu buvo nutraukta nuo 2000 m. balandžio 17 d. Ieškovė, galėdama iš dalies dirbti ir gauti pajamas, pasirinko teisę nedirbti, todėl reikalavimą atlyginti negautas pajamas teismas laikė netenkintinu.

15Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas iš atsakovo neteisėtos veikos, sukėlusios sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovės žala regresuoja, tačiau tai priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros specialistų veiksmų, bet ir nuo ieškovės pastangų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė atsisakė siūlytos profesinės reabilitacijos. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės žala sveikatai susijusi ir su kitomis ieškovės ligomis, už kurias atsakovas neatsako, iš atsakovo priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl nelaimingo įvykio atsakingas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė.

192. Ieškovė vonios kambaryje parkrito dėl to, kad nebuvo skirtas tinkamas slaugos režimas, todėl prausiantis ieškovės nelydėjo slaugytoja. Pagal nustatytą diagnozę ieškovei turėjo būti paskirtas bent III lygio priežiūros režimas. Neskyrus tinkamos priežiūros, ieškovė buvo priversta eiti į vonios kambarį be pagalbos, o tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė patyrė sunkią traumą.

203. Teismas atsakovo darbuotojams nepagrįstai nepritaikė didesnio atidumo ir rūpestingumo standartų.

214. Teismas netinkamai nustatė, kad ieškovei buvo uždėtas ne cirkuliarinis gipso tvarstis, o gipsinė longetė. Pagrindinė rankos negalios priežastis ta, kad po traumos ranka per stipriai buvo suspausta gipsiniu tvarsčiu, o dėl sutrikusios kraujotakos riešo srityje buvo negrįžtamai pažeisti plaštakos nervai.

225. Teismas be pagrindo atmetė reikalavimą atlyginti negautas pajamas.

236. Teismas nepagrįstai vertino tai, kad ieškovės netektas darbingumas yra tik 45 procentai. Dėl patirtos traumos ir netinkamo gydymo ieškovė apskritai neteko galimybės dirbti pagal specialybę ir 100 procentų darbingumo.

247. Teismas nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį, kad rankos negaliai įtakos turėjo ir kiti faktoriai, tai yra iki traumos ieškovės turėtos medicininiuose dokumentuose užfiksuotos progresuojančios ligos.

258. Teismas nepagrįstai vadovavosi medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG-16/04 (02). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodė, kad du ekspertai atliekant minėtą ekspertizę dalyvavo neteisėtai.

269. Teismas, priteisdamas tik 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.

27Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neužtikrino naudojimosi vonios patalpomis saugumo.

292. Ieškovei pagrįstai buvo nustatytas V slaugos režimas. Nelaimingas atsitikimas vertintinas tik kaip pačios ieškovės ypatingas neatsargumas, nesant atsakovo kaltės.

303. Teismas, neteisingai įvertinęs atsakovo suteiktų paslaugų esmę ir turinį, padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovo gydytojų veiksmai, atliekant ieškovės kairės rankos rentgenologinį ištyrimą, vertintini kaip rūpestingi ir atitinkantys paciento slaugos reikalavimus bei klinikinę profesinę logiką.

314. Teismas padarė klaidą nurodydamas gydytojų specialybes bei padarė neteisingas išvadas. Atsakovo gydytojų veiksmus, atitinkančius aktų reikalavimus, vertinti kaip maksimalių pastangų stoką nėra teisinga ir pagrįsta. Ekspertizės akte esantys duomenys patvirtina, kad skirtas medikamentinis gydymas buvo tinkamas. Aplinkybė, kad 2000 m. kovo 6 d. planine tvarka ieškovę konsultavusi gydytoja neurologė nustatė tą pačią diagnozę, kaip buvo nustatyta 2000 m. kovo 3 d., ir nepakeitė skirto gydymo nervo funkcijai palaikyti, įrodo, jog tarp gydytojo neurologo konsultacijos laiko ir išsivysčiusios rankos negalios nėra priežastinio ryšio.

325. Teismo motyvai atmetant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, tačiau nepakankami ir neesminiai. Pagrindinis motyvas, kodėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas, yra tai, jog atsakovui nekilo prievolė atlyginti žalą. Ekspertai nusprendė, kad ieškovės neįgalumo priežastis yra pati trauma, jos pasekmės (simpatinis sindromas), o ne kairės rankos lūžio komplikacijos ar netinkamas gydymas. Neįrodžius atsakovo darbuotojų kaltės bei priežastinio ryšio, teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakomybės atsakovui ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

33Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei visiškai patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

341. Atsakovo, kaip ligoninės valdytojo, veikla ir atsakomybė negali būti prilyginta paciento atsakomybei už ligoninės veiklą. Teismo argumentai dėl 50 procentų ieškovės kaltės yra nepagrįsti.

352. Atsakovas neteisėtai diskriminavo ieškovę ir nesuteikė jai slaugos paslaugų. Atsakovas žinojo, kad ieškovė vaikšto sunkiai, tačiau neskyrė jai slaugytojo pagalbos, taip pat nesuteikė ieškovei visos būtinos medicinos pagalbos iš karto po nelaimingo įvykio.

363. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nesiekė pasinaudoti teise į darbą.

374. Atsakovas neteisėtai, be teismo leidimo, rinko ir pateikė duomenis apie ieškovės sveikatą teismui. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia teisę į sveikatos konfidencialumą, privataus gyvenimo gerbimą ir orumą.

38Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais :

391. Ieškovė neteisingai interpretuoja jai paskirto slaugos režimo turinį. Padidinti profesinės veiklos standartai taikomi tik gydytojų profesinei atsakomybei. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė krito ir susilaužė ranką, vertintinas tik kaip pačios ieškovės didelis neatsargumas.

402. Teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti negautas pajamas, nes ji pati savo noru 2000 m. balandžio 17 d. nutraukė darbo sutartį, tai yra atsisakė darbinių pajamų.

413. Atsakovo darbuotojai neatliko neteisėtos veikos, priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės kairės rankos negalia, todėl jų kaltės nėra. Nesant atsakomybės sąlygų, teismas neturėjo pagrindo atsakovui taikyti atsakomybę ir priteisti neturtinę žalą.

42Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį panaikino ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

44Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

45Teismai, nagrinėdami bylas dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą, privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda: žalą, neteisėtą veikimą, priežastinį ryšį tarp pažeidėjo priešingų teisei veiksmų (neveikimo ir žalos atsiradimo), asmens kaltę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2008 m. spalio 14 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų dėl ieškovės traumos ligoninėje nėra. Tačiau minėta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo atsakovo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų visas civilinės atsakomybės atlyginti ieškovei žalą sužalojus sveikatą netinkamu gydymu sąlygas ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui spręsti atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą.

46Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi ir sprendžia atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dėl netinkamo gydymo dydžio klausimą.

47Dėl turtinės žalos atlyginimo

48Žala ieškovei padaryta iki 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ginčo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, nes žala ieškovei atsirado iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Todėl žalos atlyginimo klausimas šioje byloje spręstinas pagal 1964 m. Civilinio kodekso ir kitas tuo metu galiojusias teisės normas: Sveikatos sistemos įstatymą, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 88 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikimu ar neveikimu padarę žalą žmonių sveikatai, privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o nukentėjusiajam mirus – atlyginti žalą jo šeimai ir kitiems asmenims. Nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo ar gyvybės atėmimo, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus žalos sveikatai apskaičiavimo dydžius ir metodiką, jeigu kitaip nenustato įstatymai ir, esant ginčui, išieškomi teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Ieškovės pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo spręstini taikant 1964 m. Civilinio kodekso 483, 484, 493, 500 straipsnius.

49Pagal 1964 m. CK 483 straipsnį žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei ar turtui, turi atlyginti ją padariusysis asmuo pilnutinai. Organizacija privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojo kaltės, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas (1964 m. CK 484 str.). Nagrinėjamu atveju atsakomybės subjektas – atsakovas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.

50Žalos už fizinio asmens sveikatos sužalojimo atlyginimą reglamentavęs 1964 m. CK 500 straipsnio 1 dalis nukreipia į CK 483, 484 ir 493 straipsnius. 1964 m. CK 493 straipsnis numatė, kad už žalos atsiradimą atsakingi asmenys nukentėjusiajam privalo atlyginti žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios. Žala civilinės atsakomybės prasme yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sveikatos sužalojimo atveju žalą (nuostolius) sudaro nukentėjusiojo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautomis pajamomis yra laikomas prarastas ar sumažėjęs darbo užmokestis, kurį nukentėjusysis prarado dėl sveikatos sužalojimo.

51Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti turtinę žalą – negautą darbo užmokestį, kurį ji prarado dėl sveikatos sužalojimo. Negautas pajamas (darbo užmokestį) ieškovė apskaičiuoja tokiu būdu: iš vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 964,11 Lt, gauto iki sveikatos sužalojimo, atima gaunamos darbingumo netekimo pensijos dydį, kuris atitinkamais laikotarpiais yra skirtingas (b. l. 6-8, t. 6).

52Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal šiuo metu galiojantį 2003 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintą ,,Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ aprašą. Žalos ieškovei padarymo metu galiojo 1996 m. sausio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 100 patvirtinta ,,Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“. Žalos atsiradimo metu 2000 m. kovo mėn. ieškovė pagal darbo sutartį dirbo UAB ,,( - )“ (b. l. 83-86, t. 1). UAB ,,( - )“ ieškovė dirbo nuo 1999 m. rugsėjo 29 d. iki 2000 m. balandžio 17 d., atleista iš darbo pačiai prašant. Ieškovės darbo užmokestis 38,70 Lt priskaičiuotas už dvi darbo dienas (1999-09-29 – 1999-10-30). Likusį darbo laiką bendrovėje ,,( - )“ ieškovė gavo ligos pašalpą (b. l. 28 t. 1). Nuo 1999 m. balandžio 5 d. iki 1999 m. rugsėjo 28 d. ieškovė nedirbo, gavo bedarbio pašalpą. Nuo 1994 m. kovo 21 d. iki 1999 m. kovo 23 d. ieškovė dirbo AB ,,( - )“, atleista iš darbo pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą (ieškovės socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 1031108, b. l. 78, t. 5). Pagal AB ,,Vilniaus grūdai“ 2004 m. sausio 7 d. pažymą ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 990,70 Lt (b. l., 190 t. 1). Ieškovė negautas pajamas skaičiuoja nuo 964,11 Lt vidutinio darbo užmokesčio, kurį ji gavo AB ,,Vilniaus grūdai“.

53Minėta, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė žalos atsiradimo metu dirbo pagal darbo sutartį, todėl apskaičiuojant jos vidutinį darbo užmokestį vadovaujamasi minėta Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka. Pagal 2003 m. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarką (taip pat ir pagal 1996 m.) darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dėl ligos (kaip šiuo atveju ieškovė) neturėjo darbo užmokesčio, tai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš gauto paskutinius 3 mėnesius einančius prieš ligos pradžią. Ieškovės ligos pradžia yra 1999 m. spalio 1 d. Nuo 1999 m. spalio 1 d. iki atleidimo iš darbo – 2000 m. balandžio 17 d. ieškovė gavo ligos pašalpą. Skaičiuojant tris mėnesius, einančius prieš ligos pradžią (1999 m. rugsėjis, rugpjūtis ir liepa) ieškovė darbo užmokestį turėjo už dvi darbo dienas – 38,70 Lt; nuo 1999 m. rugsėjo 28 d. iki 2000 m. balandžio 5 d. ieškovė darbo užmokesčio neturėjo, ji gavo nedarbo draudimo pašalpą, kuri, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, yra neįskaitoma (2003 m. Vyriausybės nutarimo 6.10, 5.2 punktai, 1996 m. Vyriausybės nutarimo 4.2, 59 punktai). Taigi pagal vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką ieškovės gautas darbo užmokestis, iš kurio yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 38,70 Lt. Ieškovei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos užmokestis 38,70 Lt dalijamas iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus ir dauginamas iš vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį. Tokiu būdu ieškovei apskaičiuotas darbo užmokestis yra 430 Lt, t. y. tokio dydžio, kokį ji gavo (turėjo gauti) pagal darbo sutartį (minimali alga).

54Negautos pajamos, šiuo atveju, negautas darbo užmokestis, apskaičiuojamas kaip pajamų, kurias ieškovė realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ieškovė realiai (į rankas) gavo darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Nuo 430 Lt vidutinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas) ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 357,70 Lt.

55Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant turtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju turi būti atsižvelgta į netekto darbingumo lygį, kad negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama, kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-262/2007 ir Nr. 3K-3-129/2008). Ieškovės negautos pajamos, kurias ji prašo priteisti, sudaro negautas darbo užmokestis, kurį ji būtų gavusi, jei sveikata nebūtų sužalota. Taigi laikantis kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktikos, ieškovės netekto darbo užmokesčio dydį apsprendžia jos netekto darbingumo lygis.

56Ieškovei invalidumas nustatytas nuo 2001 m. balandžio 19 d. (R. B. neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byla Nr. 6160). Ištyrus ieškovės neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentus nustatyta, kad ieškovei nustatant bazinį darbingumo lygį kairės rankos ligos arba būklės buvo vertinamos visumoje su kitomis ieškovės ligomis arba būklėmis, nesusijusiomis su kairės rankos ligomis ar būklėmis. Tikslu nustatyti kiek darbingumo ieškovė neteko dėl kairės rankos nervo pažeidimo pasekmės – simpatinio sindromo komplikacijos, vadovaujantis CPK 49 straipsniu, į procesą buvo įtraukta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prašytos išvados nedavė, motyvuojant tuo, kad pagal savo kompetenciją nustato bendro pobūdžio darbingumo lygio priežastį, o ne dėl atskirų diagnozių. Esant nustatytai aplinkybei, kad dėl ieškovės kairės rankos netinkamo gydymo išsivystė komplikacijos buvo paskirta deontologinė medicininė ekspertizė nustatyti, kiek procentų darbingumo ieškovė neteko dėl kairės rankos nervo pažeidimo atsiradusių pasekmių – simpatinio sindromo komplikacijos.

57Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktu Nr. EDG 26/210/10/01 nustatyta, kad dėl kairės rankos nervo pažeidimo atsiradusių pasekmių – simpatinio sindromo komplikacijos ieškovė prarado 15 proc. bendro darbingumo (b. l. 22-42, t. 7). Ieškovė su ekspertizės išvada nesutinka. Ekspertizės akto nepagrįstumą grindžia tuo, kad ekspertizė be metodikos, išvados nepagrįstos, prieštarauja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos aktams, kiekvienas ekspertas atskirai nedavė išvados. Ieškovė pareiškė prašymą iškviesti į teismo posėdį ekspertus. Teismui patenkinus prašymą, persigalvojo ir prašymo atsisakė.

58Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta medžiaga, kurią ekspertai tyrė: gydymo stacionare VGPUL istoriją, gydymo VURKL gydymo istoriją, ieškovės asmens istoriją ir visą kitą medžiagą, kuri išvardinta akto tiriamojoje dalyje. Ekspertizės akto dalyje ,,Tyrimo duomenų apibūdinimas“ nurodyta, kokius tyrimo duomenis ekspertai apibendrino. Atliekant ekspertizę ieškovė buvo apžiūrėta, išmatuota rankų plaštakos raumenų jėga. Akte išdėstyti apžiūros duomenys. Akte nurodyta, kad išvadą padaryta remiantis ieškovės medicininiais dokumentais ir objektyvios apžiūros duomenimis. Taigi iš ekspertizės akto turinio matyti, kad išvadą ekspertai padarė ištyrę ieškovės medicininius dokumentus, apžiūrėję ir išklausę ieškovę. Kitų metodų ekspertai nenaudojo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nenustatinėjo, kiek darbingumo ieškovė prarado būtent dėl kairės rankos nervo pažeidimo atsiradusių pasekmių–simpatinio sindromo komplikacijos, todėl šios tarnybos ir ekspertų išvados negali būti prieštaringos. Minėta, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teismui išvados nedavė. Ekspertizės aktą pasirašė visi ekspertizę atlikę ekspertai ir to pakanka, reikalavimo kiekvienam ekspertui atskirai pateikti išvadą nėra.

59Ieškovė ekspertizės akto pagrįstumu abejoja ir dėl galimo giminystės ryšio teisėjos D. Milašienės ir atlikusiu ekspertizę ekspertu A. M.. Teismo posėdžio metu ieškovei buvo paaiškinta, kad teisėjos D. Milašienės su ekspertu nesieja nei giminystės, nei pažinties santykiai. Be to, ieškovės manymu, ekspertas A. M., kaip Vidaus reikalų medicinos centro neurologijos skyriaus vedėjas, nustatinėja teisėjų sveikatos būklę, jų tinkamumą eiti teisėjo pareigas. Teisėjų kolegija pareiškia, kad Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Neurologijos skyriaus vedėjas teisėjams sveikatos būklės nenustatinėja.

60Teisėjų kolegija vadovaujasi teismo medicinos ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta, kad dėl kairės rankos nervo pažeidimo atsiradusių pasekmių – simpatinio sindromo komplikacijos, ieškovė neteko 15 procentų darbingumo (CPK 177 str. 2 d., 218 str.). Tai reiškia, kad ieškovė būtent dėl atsakovo kaltės neteko 53,55 Lt (vid. darbo užmokestis 357,70 Lt x 15 proc.) darbo užmokesčio.

61Teisėjų kolegija, remdamasis išdėstytais argumentais, pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą kaip skirtumą tarp ieškovės turėto 964,11 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir darbingumo netekimo pensijos. Kadangi ieškovė dėl atsakovo kaltės neteko 15 proc. darbingumo, tai atsakovas privalėtų atlyginti 15 proc. netekto darbo užmokesčio, jeigu gaunama pensija nepadengtų negauto darbo užmokesčio dėl 15 proc. darbingumo netekimo. Tačiau ieškovės gaunama netekto darbingumo pensija padengia ieškovės negautą darbo užmokestį.

62Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo kaltės neteko 100 procentų profesinio darbingumo, negali dirbti pagal įgytą sekretorės-referentės profesiją, kurią įsigijo 1994 m. baigusi UAB ,,Sistema“ 3 mėnesių kursus. Profesinio nedarbingumo buvimą ieškovė įrodinėja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo vertinimo aktais. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Profesinio darbingumo netekimas ieškovei nenustatytas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieškovės profesinio darbingumo nenustatinėjo. Pagal Neįgalumo ir darbingumo tarnybos darbingumo vertinimo aktus ieškovės nedarbingumo lygio priežastys yra ,,ligos arba būklės“, o ne profesinė liga.

63Dėl neturtinės žalos atlyginimo

64Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato taip pat atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką. Svarbu yra išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010).

65Minėta, žala padaryta iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal žalos padarymo metu galiojusio 1994 m. Sveikatos sistemos įstatymo 91 straipsnį. Maksimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis pagal Sveikatos sistemos įstatymo 91 straipsnį yra 500 MGL. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteista neturtinei žalai atlyginti 5 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į aplinkybes, kad ieškovei dėl netinkamo gydymo buvo indikuotas operacinis gydymas. Ieškovė patyrė intensyvų fizinį skausmą, dėl gipso spaudimo išsivystė neuropatinis sindromas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Ieškovė iš dalies tapo nedarbinga ir dėl kairės rankos plaštakos nervų pažeidimo ieškovė nuolat jaučia lėtinį fizinį skausmą, išgyvena dėl kairės rankos neįgalumo. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nustato atlygintinos ieškovei neturtinės žalos dydį 30 000 Lt ir šią sumą priteisia iš atsakovo.

66Atsakovas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo neteisėtumo iš esmės grindė argumentais, kad nėra jo kaltės bei priežastinio ryšio dėl ieškovės kairės rankos negalios. Kadangi byloje yra įrodytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir apeliacinis skundas netenkintinas.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų

68Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai tarp šalių paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą

69Nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, 1 620 Lt ir 2 207 Lt už ekspertizės atlikimą, iki 2008 m. spalio 14 d. atsakovas iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties už advokato pagalbą yra sumokėjęs 9 657 Lt. Ieškovė už ekspertizės atlikimą yra sumokėjusi 300 Lt, už advokato pagalbą 1 000 Lt.

70Paskirstant bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad esminis ginčas šioje byloje tarp šalių buvo kilęs dėl atsakovo kaltės sužalojus sveikatą nustatymo. Atsakovo kaltė nustatyta ir ieškinys iš dalies patenkintas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pernelyg didelės, nepagrįstos Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintomis rekomendacijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų teisinga ir sąžininga atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2 000 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi grąžino bylą naujam nagrinėjimui, atsakovas už advokato pagalbą sumokėjo 800 Lt. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, 800 Lt išlaidos atsakovui nepriteisiamos.

71Už ekspertizės atlikimą atsakovas iš viso yra sumokėjęs 3 827 Lt. Iš šios sumos 300 Lt yra sumokėjusi ieškovė. Likusią sumą sumokėjo atsakovas. Teisėjų kolegija įvertinusi tas aplinkybes, kad abi ekspertizės buvo paskirtos prašant atsakovui, kad atsakovas nepripažino kaltės dėl ieškovės sveikatos sužalojimo ir dėl to prašė skirti ekspertizes, kad ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas ir kad ieškovė už ekspertizės atlikimą yra sumokėjusi 300 Lt, išlaidos paliekamos atsakovui.

72Ieškovė už advokato pagalbą yra sumokėjusi 1 000 Lt. Įvertinus tai, kad ieškinys iš dalies patenkintas, išlaidos už advokato pagalbą paliekamos ieškovei.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti. Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (juridinio asmens kodas 124364561) ieškovės R. B. (asmens kodas ( - )) naudai 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

75Priteisti iš ieškovės R. B. (asmens kodas ( - )) atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (juridinio asmens kodas 124364561) naudai 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VšĮ... 5. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. vasario 25 d. buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus... 6. Dėl gydytojo traumatologo A. P. kaltės diagnozė iš karto po rankos lūžio... 7. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos žalos sveikatai ji neteko darbingumo.... 8. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtos traumos ir gydytojų netinkamų veiksmų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu netenkino... 11. Teismo įsitikinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovo aplinka... 12. Teismas, vertindamas ieškovei nustatytą V ligonio priežiūros režimą,... 13. Teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad ieškovei 2000 m. kovo 3... 14. Teismas pažymėjo, kad ieškovei dėl patirtos traumos, kai buvo nustatyta II... 15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 18. 1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl nelaimingo įvykio atsakingas ne... 19. 2. Ieškovė vonios kambaryje parkrito dėl to, kad nebuvo skirtas tinkamas... 20. 3. Teismas atsakovo darbuotojams nepagrįstai nepritaikė didesnio atidumo ir... 21. 4. Teismas netinkamai nustatė, kad ieškovei buvo uždėtas ne cirkuliarinis... 22. 5. Teismas be pagrindo atmetė reikalavimą atlyginti negautas pajamas.... 23. 6. Teismas nepagrįstai vertino tai, kad ieškovės netektas darbingumas yra... 24. 7. Teismas nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį, kad rankos negaliai... 25. 8. Teismas nepagrįstai vadovavosi medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG-16/04... 26. 9. Teismas, priteisdamas tik 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai... 27. Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės... 28. 1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neužtikrino naudojimosi... 29. 2. Ieškovei pagrįstai buvo nustatytas V slaugos režimas. Nelaimingas... 30. 3. Teismas, neteisingai įvertinęs atsakovo suteiktų paslaugų esmę ir... 31. 4. Teismas padarė klaidą nurodydamas gydytojų specialybes bei padarė... 32. 5. Teismo motyvai atmetant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo yra... 33. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo... 34. 1. Atsakovo, kaip ligoninės valdytojo, veikla ir atsakomybė negali būti... 35. 2. Atsakovas neteisėtai diskriminavo ieškovę ir nesuteikė jai slaugos... 36. 3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo... 37. 4. Atsakovas neteisėtai, be teismo leidimo, rinko ir pateikė duomenis apie... 38. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės... 39. 1. Ieškovė neteisingai interpretuoja jai paskirto slaugos režimo turinį.... 40. 2. Teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą... 41. 3. Atsakovo darbuotojai neatliko neteisėtos veikos, priežastiniu ryšiu... 42. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 44. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis... 45. Teismai, nagrinėdami bylas dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą,... 46. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui iš... 47. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 48. Žala ieškovei padaryta iki 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso... 49. Pagal 1964 m. CK 483 straipsnį žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei ar... 50. Žalos už fizinio asmens sveikatos sužalojimo atlyginimą reglamentavęs 1964... 51. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti turtinę žalą – negautą darbo... 52. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal šiuo metu galiojantį 2003... 53. Minėta, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės... 54. Negautos pajamos, šiuo atveju, negautas darbo užmokestis, apskaičiuojamas... 55. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant turtinės... 56. Ieškovei invalidumas nustatytas nuo 2001 m. balandžio 19 d. (R. B. neįgalumo... 57. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktu Nr. EDG 26/210/10/01... 58. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta medžiaga, kurią... 59. Ieškovė ekspertizės akto pagrįstumu abejoja ir dėl galimo giminystės... 60. Teisėjų kolegija vadovaujasi teismo medicinos ekspertizės aktu, kuriuo... 61. Teisėjų kolegija, remdamasis išdėstytais argumentais, pripažįsta... 62. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo kaltės neteko 100 procentų profesinio... 63. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 64. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 65. Minėta, žala padaryta iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl... 66. Atsakovas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios priteisiamos... 69. Nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Lt žyminio... 70. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad... 71. Už ekspertizės atlikimą atsakovas iš viso yra sumokėjęs 3 827 Lt. Iš... 72. Ieškovė už advokato pagalbą yra sumokėjusi 1 000 Lt. Įvertinus tai, kad... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį dėl... 75. Priteisti iš ieškovės R. B. (asmens kodas ( - )) atsakovui VšĮ Vilniaus...