Byla 3K-3-262/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB Baltijos realizacijos centro kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams UAB Baltijos realizacijos centrui ir R. D. , dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „If draudimas“, E. N. , K. K. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. M. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro 90 376,40 Lt turtinei žalai atlyginti po 1775,15 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško darbingumo atgavimo bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. greitkelyje Vilnius-Klaipėda įvyko eismo įvykis, per kurį jam buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas: lūžo dešinysis ir kairysis šlaunikauliai, dešinysis blauzdikaulis ir kairė blauzda. Ties kelio 23 kilometru prieš atsakovo R. D. vairuojamą automobilį „Crysler Voyager“, kuriame kaip keleivis važiavo ir ieškovas, važiavo atsakovui UAB Baltijos realizacijos centrui priklausantis automobilis „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamas trečiojo asmens K. K. . Šiam automobiliui staiga pradėjus grupuotis į eismo juostą, kurioje važiavo automobilis „Crysler Voyager“, atsakovas R. D. slidžiame kelyje automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į K. K. vairuojamo automobilio „Volvo FH 12“ užpakalinę dalį. Po smūgio atsakovo R. D. vairuojamas automobilis liko važiuojamojoje dalyje ir į jį atsitrenkė trečiojo asmens E. N. vairuojamas automobilis „Honda Prelude“ (valst. Nr. ( - ) Antrojo susidūrimo metu ieškovas sužalojimų nepatyrė. Ieškovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo K. K. iš vienos eismo juostos persigrupavo į eismo juostą, kuria važiavo atsakovas R. D. ir ieškovas. Kadangi kelio danga buvo slidi, o R. D. važiavo greičiau nei trečiasis asmuo K. K. , tai atsiradus priešais kliūčiai atsakovas R. D. privalėjo stabdyti. Ant slidžios kelio dangos stabdant automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į trečiojo asmens K. K. vairuojamą automobilį. Trečiasis asmuo K. K. yra UAB Baltijos realizacijos centro darbuotojas ir atsakomybė dėl jo veiksmų tenka darbdaviui. Ieškovas iki eismo įvykio buvo JAV bendrovės „Eurodiscount International, Inc.“ atstovybės akredituotas darbuotojas Maskvoje ir gaudavo vidutinį 650 JAV dolerių (2600 Lt) darbo užmokestį. Nuo eismo įvykio, t. y. 2001 m. lapkričio 10 d., iki 2002 m. vasario 10 d. ieškovui buvo mokama 130 JAV dolerių pašalpa, todėl jo mėnesinės pajamos sumažėjo 520 JAV dolerių. Laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 11 d., kai buvo atleistas iš darbo, iki 2002 m. rugsėjo 23 d., kai buvo nustatytas invalidumas ir paskirta 101 Lt pensija, ieškovas pajamų negavo, todėl šiuo metu negautos pajamos - 4550 JAV dolerių. Atsižvelgiant į lito ir JAV dolerio santykį jo negautos pajamos nuo 2001 m. lapkričio 10 d. iki 2002 m. vasario 10 d. buvo 6183,48 Lt, nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2002 m. rugsėjo 23 d. – 16 713,52 Lt, nuo 2002 m. rugsėjo 24 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. - 8003,28 Lt, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. – 22 655,28 Lt, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 gruodžio 31 d. – 20 478,24 Lt, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. spalio 24 d. -16 342,60 Lt, iš viso – 90 376,40 Lt. Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. spalio 24 d. (dolerio ir lito santykis - 2,7310 Lt) ieškovo mėnesinės pajamos buvo 1775,15 Lt. Ieškovas tvirtina, kad dėl eismo įvykio prarado ne tik sveikatą ir darbingumą, bet ir patyrė didelį psichologinį diskomfortą. Dėl subjaurotos išvaizdos, vaikščiojimo su ramentais, profesinių sugebėjimų ir galimybių praradimo, iškęsto skausmo ir atsiradusio nepasitikėjimo savimi bei sumažėjusių bendravimo galimybių jam buvo padaryta ir neturtinės žalos. Atsižvelgiant ir į tai, kad, ieškovui gydantis VĮ Vilniaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje buvo atliktos septynios operacijos dėl daugybinių galūnių lūžių, iki šiol jis vaikšto su ramentais, būtų teisinga jo moralinę žalą įvertinti 200 000 Lt suma.

6Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patikslino savo reikalavimus - prašė priteisti po 1664,76 Lt nuo 2006 m. sausio 10 d. iki darbingumo atgavimo, nes nuo 2006 m. gegužės 1 d. jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas ir paskirta 169,28 Lt pensija.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2005 rn. lapkričio 7 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio - priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro 90 205,75 Lt turtinei žalai atlyginti, po 1775,15 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki visiško ieškovo darbingumo atstatymo ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. greitkelyje susidūrė R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro automobiliai. Įvykio metu buvo sužalotas R. D. automobilyje buvęs keleivis - ieškovas A. M. Žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, todėl jų valdytojai atsako be kaltės solidariai (CK 6.270 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, dirbdamas JAV bendrovėje „Eurodiscount International, Inc.“, gaudavo 650 JAV dolerių (2600 Lt) atlyginimą kas mėnesį. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2002 m. vasario 10 d. Po eismo įvykio ieškovui tris mėnesius buvo mokama po 130 JAV dolerių, todėl jo mėnesinės pajamos sumažėjo iki 520 JAV dolerių. Negautos ieškovo pajamos nuo eismo įvykio - 90 376,40 Lt. Teismo sprendimo priėmimo dieną negautos pajamos - 1775 Lt kas mėnesį. Kadangi ieškovas nuo 2001 m. lapkričio mėnesio iki 2002 m. kovo mėnesio dirbo ir VĮ „Auksinis rytmetys“ ir gavo 125,11 Lt darbo užmokestį, tai šis darbo užmokestis išskaitytas iš ieškinyje priskaičiuotų negautų pajamų. Teismas, atsižvelgdamas į sužalojimo pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, asmenines savybes, atsakovo R. D. turtinę padėtį bei eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisė ieškovui 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą - nutarė sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro po 1775,15 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki visiško darbingumo atgavimo ieškovui pakeisti, nustatant, kad šios išmokos mokamos iki 2006 m. balandžio 30 d., išmokant visą sumą - 10 236,70 Lt; priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 gegužės 11 d. po 1664,76 Lt kas mėnesį žalai atlyginti, sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija nutarė palikti nepakeistą. Kolegija nustatė, kad baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo paskirtos trys autotechninės ekspertizės, tačiau, nors buvo nustatyta vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, neįrodytas šių pažeidimų tiesioginis priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nė vienas iš atsakovų, atsikirsdamas į ieškinį, neįrodė kito asmens kaltės, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27). Nustatyti kaltuosius dėl eismo įvykio asmenis nepavyko, todėl žala turi būti atlyginta remiantis bendraisiais, didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo pagrindais. Ieškovas neturėjo pareigos įrodyti atsakovų kaltės. Susidūrimo su automobiliu „Crysler Voyager“ momentu K. K. vairuojamas automobilis „Volvo FH 12“ judėjo, todėl turi būti vertinamas kaip didesnio pavojaus šaltinis. Vertindama ekspertizės centro specialistų išvadas kolegija sprendė, kad vėliausioji išvada yra labiausiai pagrįsta. Ieškovas buvo sužalotas eismo įvykio metu dėl atsakovų, kaip padidinto pavojaus šaltinių valdytojų, veiklos. Aplinkybė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio legalizavimą, sumokėdamas gyventojų pajamų mokestį Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie mokėtus mokesčius Rusijos Federacijoje, neturi reikšmės sprendžiant ginčą, nes ieškovo pareiga įrodyti padarytos žalos dydį, o ne sumokėtus mokesčius valstybei. Apeliantai neginčija teismo nustatytų mėnesinių periodinių išmokų dydžio apskaičiavimo. Teismas iš atlygintinos žalos išskaitė VĮ „Auksinis rytmetys“ ieškovo gautą atlyginimą už 2002 m. kovo mėnesį - 25,11 Lt. Ieškovui antros grupės invalidumas nustatytas tik iki 2006 m. balandžio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydis pagrįstai nustatytas iki šios datos. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui po 1775,15 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki visiško darbingumo atgavimo keistina, nustatant, kad šios išmokos mokamos iki 2006 m. balandžio 30 d. Taigi už laikotarpį iki 2006 m. balandžio 30 d. priteistina 10 236,70 Lt. Nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 gegužės 11 d. ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir paskirta 169,28 Lt išmoka per mėnesį, todėl priteistinos žalos dydis mažinamas. Kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgė į tai, kad žala padaryta asmens sveikatai - vienai svarbiausių žmogaus vertybių, žala padaryta netyčiniais atsakovų veiksmais, jų veika nepripažinta nusikalstama, taip pat į atsakovo sunkią turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. , bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, sprendė, kad ieškovui priteistina 40 000 Lt neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis).

10III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

11ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas UAB Baltijos realizacijos centras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškinį, pareikštą atsakovui, atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

131. Dėl CK 6.270 straipsnio taikymo. Kolegija nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad iki eismo įvykio K. K., už kurio veiksmus yra atsakingas atsakovas, vairuojamas automobilis stovėjo kelkraštyje (taip teigia ir ieškovas pradiniame ieškinyje), šį faktą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2002 m. birželio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11 -4704, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2003 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-2664, su K. K. vykusio V. V. 2001 m. lapkričio 12 d. paaiškinimas, J. A. parodymai baudžiamojoje byloje. Kolegija nepagrįstai rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2004 m. rugsėjo 8 d. išvada Nr. 11-1724, kurioje nenurodyta, kad automobilis „Volvo FH 12“ susidūrimo metu negalėjo stovėti kelkraštyje. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad K. K. vairuojamas automobilis „Volvo FH 12“ judėjo, tai atsakovui vis vien negalėtų kilti civilinė atsakomybė CK 6.270 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 1 punktą žalingas pasekmes sukelia transporto priemonės judėjimo energija, kuri ne visiškai paklūsta žmogaus valiai. Judėjimo energijos poveikis visada yra nukreiptas judėjimo kryptimi, todėl K. K. vairuojamo automobilio energija negalėjo sukelti žalingo poveikio ieškovui, nes šį vežęs automobilis važiavo už K. K. vairuojamo automobilio „Volvo FH 12“. Be to, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, žodis „sąveika“ apibrėžiamas kaip abipusis poveikis. Taigi stovinti ar netgi ta pačia kryptimi judanti transporto priemonė savo judėjimo energija negali veikti už jos esančios transporto priemonės. Dėl to vienai transporto priemonei atsitrenkus į kitos transporto priemonės galinę dalį šio eismo įvykio negalima laikyti dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveika. Šiuo atveju tik vieno didesnio pavojaus šaltinio energija veikia kitą didesnio pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 8 punktą būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp K. K. veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, o ne tarp eismo įvykio ir ieškovui atsiradusios žalos, kaip tą padarė kolegija.

142. Dėl CK 6.249, 6.251 straipsnių taikymo, nustatant žalos dydį. Kolegija neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovas gaudavo 650 JAV dolerių atlyginimą. Nei ieškovo su JAV įmone „Eurodiscount International, Inc.“ sudaryta darbo sutartis, nei šios įmonės pažyma nepatvirtina fakto, kad ieškovas iki sužalojimo gaudavo tokį atlyginimą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad šiuos dokumentus pasirašęs asmuo tikrai yra JAV įmonės „Eurodiscount International, Inc.“ direktorius ar koks kitas kompetentingas pareigūnas. Atsakovo nuomone, kolegija turėjo nustatyti, kiek realiai pajamų ieškovas gaudavo iki sužalojimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. lėšas, dėl kurių būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to jas skaičiuojant turi būti atmetamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis, pavyzdžiui, mokesčiai, kitokios išlaidos ir pan. Taigi yra akivaizdu, kad sumokėto gyventojų pajamų mokesčio klausimas yra esminis nustatinėjant ieškovo patirtos turtinės žalos - negautų pajamų - dydį, nes pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (galiojusio iki 2003 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnį fizinių asmenų pajamų mokestį privalėjo mokėti Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio valstybių įstaigų, įmonių ir organizacijų. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnį pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, atskaičiavus iš jų neapmokestinamąjį minimumą, buvo apmokestinamos 33 proc. tarifu. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Vyriausybių sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo įsigaliojo tik 2005 m. gegužės 5 d., todėl iki tol gyventojų pajamų mokestį ieškovas turėjo mokėti tiek Rusijos Federacijoje, tiek Lietuvos Respublikoje. Nuo 2001 m. sausio 1 d. Rusijos Federacijoje nustatytas 13 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Byloje nėra nė vieno įrodymo apie tai, kad ieškovas būtų sumokėjęs gyventojų pajamų mokestį Rusijos Federacijoje ir fizinių asmenų pajamų mokestį Lietuvos Respublikoje. Taigi net ir konstatavus, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą, atlygintinos žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal realiai nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. turėtų būti atlyginta ta suma, kurią ieškovas realiai būtų gavęs (atėmus visas privalomąsias įmokas), jei nebūtų sužalotas. Atsakovo nuomone, priteistos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis turėtų būti mažinamas 13 proc. ir 33 proc. Be to, kolegija priteisė 1664,76 Lt periodines išmokas neatsižvelgdama į tai, kad naujai nustatytas ieškovo darbingumas yra 50 proc. Atsakovo nuomone, ši suma turėjo būti mažinama 50 proc., nes ieškovas nėra visiškai nedarbingas. Taigi kolegija pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie pajamų deklaravimą ir mokesčių sumokėjimą, todėl neįrodė patirtos žalos dydžio. Pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 10 patvirtintų Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos formos ir jos užpildymo metodinių nurodymų 18.13 punktą, CK 6.249 straipsnį vieninteliu leistinu įrodymu pajamų, susijusių su darbo santykiais, gavimo užsienio valstybėje faktui patvirtinti galėtų būti pajamų deklaracija, pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai, nes tik šioje deklaracijoje ieškovas turėtų nurodyti, kiek jis pajamų gavo užsienio valstybėje, kiek sumokėjo ten priklausančių mokėti mokesčių, kiek pajamų ieškovas deklaruoja Lietuvos Respublikoje, kiek mokesčių privalo sumokėti Lietuvoje ir kiek pajamų jam realiai lieka, visiškai atskaičius visas privalomas sumokėti įmokas (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 178, 263 straipsniai). Ieškovas tokių deklaracijų į bylą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki eismo įvykio ieškovas dirbo VĮ „Auksinis rytmetys“, kaip pagrindinėje darbovietėje, vadybininku ir gavo darbo užmokestį.

153. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo. Priteisdama neturtinę žalą kolegija neatsižvelgė į tai, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo atsakovas nėra atlikęs kaltų veiksmų. Kolegija, priteisdama 40 000 Lt žalos atlyginimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. , bylos Nr. 3K-3-394/2006, kurioje tokio dydžio neturtinė žala priteista už nusikaltimu padarytą žalą. Taigi, nors pagal 6.270 straipsnį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas padarytą žalą turi atlyginti be kaltės, tačiau pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę. Tyčiniais nusikalstamais veiksmais asmeniui nesunkiai sutrikdžius sveikatą jo dvasiniai išgyvenimai ir patirta neturtinė žala bus gerokai didesni, nei nelaimingo atsitikimo atveju. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kolegija neatsižvelgė į sužalojimų sunkumą šiais abiem atvejais, nes minėtoje civilinėje byloje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, o šioje byloje ieškovui padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Be to, kolegija nenustatinėjo atsakovų kaltės ir jos formos. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo profesinių ir bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl kurio jam buvo priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, atlyginęs neturtinę žalą ieškovui, iš savo darbuotojo K. K., kuris šiuo metu yra komos būsenos dėl to paties įvykio, remdamasis DK 253-258 straipsniais, regreso tvarka turės teisę išieškoti ieškovui sumokėtas sumas.

16Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, neištyrė bylos aplinkybių ir neįvertino, kad dauguma gydymo komplikacijų ieškovui atsirado po eismo įvykio ir po patirtų traumų gydymo, t. y. jos galėjo atsirasti ne tik dėl eismo įvykio, bet ir dėl netinkamo gydymo ar net paties ieškovo kaltės, pvz., nustatyto gydymo ir reabilitacijos sąlygų nesilaikymo.

17Atsakovas UAB „If draudimas“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinį UAB Baltijos realizacijos centrui atmesti.

18Atsakovas R. D. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismai turėjo nustatyti kaltus asmenis dėl eismo įvykio, kuris yra pasekmė, o ne priežastis žalai kilti. Be to, kolegija turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, o ne tarp eismo įvykio ir žalos (CK 6.270 straipsnis). Taip pat nebuvo tirtas ieškovo neatsargumo klausimas, t. y. ar paties ieškovo veiksmai neturėjo įtakos žalai atsirasti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių JAV įmonės „Eurodiscount International, Inc.“ įregistravimą Rusijos Federacijoje, kad ši įmonė veikianti; kad darbo sutartį su ieškovu pasirašė JAV įmonės „Eurodiscount International, Inc.“ įgaliotas asmuo. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė žalos dydžio ir darbo užmokesčio išmokėjimo fakto. Be to, teismas, priteisdamas periodines išmokas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui yra nustatytas 50 proc. darbingumas (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė turi atlikti tik kompensavimo funkciją. Šioje byloje nenustatyta kaltų asmenų, todėl nėra galimybės nustatyti neturtinės žalos dydį ir priteisti šią žalą iš nekaltų asmenų (CK 1.5 straipsnis). Byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovo sveikatos būklė – eismo įvykio pasekmė.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. M. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo išlaidas advokato, surašiusio šį procesinį dokumentą, pagalbai apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad transporto priemonių sąveika reiškia bet kokį šių priemonių susidūrimą. Atsakovas neįrodinėjo, kad šiuo atveju egzistavo aplinkybės, galinčios atleisti transporto priemonių valdytojus nuo civilinės atsakomybės už jų valdomų didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis). Kolegija nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos ir K. K. veiksmų. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė žalą susidūrus transporto priemonėms, kurių valdytojai yra atsakovai (t. y. ieškovas buvo sužalotas eismo įvykio metu dėl atsakovų, kaip didesnio pavojaus šaltinių valdytojų, veiklos). Nenustačius nė vieno iš šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojų kaltės ir remiantis tuo, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti žalą net ir tais atvejais, kai nėra jo kaltės, laikytina, kad abu atsakovai už padarytą žalą atsako solidariai. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina pajamų deklaracijos, kaip įrodymo apie gautas pajamas, įrodomąją reikšmę (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Nė vienas įrodymas neturėtų būti laikomas kaip turintis didesnę įrodomąją reikšmę, išskyrus CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytus oficialiuosius rašytinius įrodymus. Gyventojo pajamų mokesčio deklaracija galėtų būti laikoma vienu iš leistinų, bet ne vieninteliu leistinu įrodymu, patvirtinančiu ieškovo gautų pajamų dydį. Atsakovai nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių gautų pajamų dydį. Ieškovo nuomone, fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimas valstybei nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, o ieškovas pagal šio įstatymo nuostatas nebuvo laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Ieškovo manymu, kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino sužalojimų sunkumą, tai, kad žala padaryta atsakovų netyčiniais veiksmais, ir sumažino prašytos priteisti neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SPUAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003). Nelaikytinas pagrįstu atsakovo teiginys, kad priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti bylos aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje srityje yra labai įvairi ir priteisiamos neturtinės žalos dydžiai didėja, pvz., civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 ieškovei buvo priteista 114 000 Lt neturtinės žalos, o civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 – 200 000 Lt. Pastarojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities - kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui padaryti sužalojimai nebuvo pašalinti iš karto, eismo įvykio pasekmes jis jaučia iki šiol, todėl teismai pagrįstai atsižvelgė ieškovo iškęstą skausmą, subjaurotą išvaizdą, ilgą laiką, praleistą gydymo įstaigose, kur buvo atliekamos skausmingos medicininės procedūros, ketverius metus trukusį vaikščiojimą su ramentais, o tai, atsižvelgiant į jauną amžių, turi ypatingos reikšmės jo pasitikėjimui savimi, dėl to sumažėjusias bendravimo, profesines galimybes, neužtikrintumą ateitimi, nuolatinį nerimą dėl būsimų sužalojimo pasekmių šalinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad žala padaryta netyčiniais atsakovų veiksmais, kad R. D. sunki turtinė padėtis, todėl priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo sužalojimus ir atliktas medicinines procedūras, kurios buvo atliekamos gydant ieškovą nuo sužalojimų (CPK 250 straipsnis). Atsakovas, teigdamas, kad būtinumą atlikti dalį medicininių procedūrų galėjo lemti netinkamas gydymas arba paties ieškovo kaltė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

222001m. lapkričio 10 d. greitkelyje Vilnius-Kaunas susidūrė atsakovo R. D. vairuojamas automobilis „Crysler Voyager“ (valst. Nr. ( - ) su atsakovui UAB Baltijos realizacijos centrui priklausančiu automobiliu „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamu trečiojo asmens K. K. Dėl eismo įvykio ir abiejų automobilių sąveikos buvo sužalotas R. D. automobilyje važiavęs keleivis - ieškovas A. M. Baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo paskirtos tris autotechninės ekspertizės, tačiau nors buvo nustatyta vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau neįrodytas šių pažeidimų tiesioginis priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu. Susidūrimo su automobiliu „Crysler Voyager“ momentu K. K. vairuojamas automobilis „Volvo FH 12“ judėjo. Ieškovas, dirbdamas JAV bendrovėje „Eurodiscount International, Inc.“, gaudavo 650 JAV dolerių (2600 Lt) atlyginimą kas mėnesį. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2002 m. vasario 10 d. Po eismo įvykio ieškovui tris mėnesius buvo mokama po 130 JAV dolerių, todėl jo mėnesinės pajamos sumažėjo iki 520 JAV dolerių. Negautos ieškovo pajamos nuo eismo įvykio - 90 376,40 Lt. Nuo 2001 m. lapkričio mėnesio iki 2002 m. kovo mėnesio ieškovas dirbo VĮ „Auksinis rytmetys“ ir gavo 125,11 Lt darbo užmokestį, kuris išskaitytinas iš negautų pajamų. Nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 gegužės 11 d. ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir paskirta 169,28 Lt išmoka per mėnesį.

23IV. Kasacinio teismo argumentai

24Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

25Kasatorius - atsakovas UAB Baltijos realizacijos centras ir prisidėję prie kasacinio skundo byloje dalyvaujantys asmenys – atsakovai UAB „If draudimas“ bei R. D. akcentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, ir teisės normas, reglamentuojančias turtinės bei neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą.

26Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas 2001 m. lapkričio 10 d. eismo įvykio metu po atsakovams UAB Baltijos realizacijos centrui ir R. D. priklausančių automobilių susidūrimo. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, ir bylą nagrinėję teismai, pripažindami ieškovo reikalavimų pagrįstumą, vadovavosi teisės normomis, kuriose nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės prezumpcija (CK 6.270 straipsnis). Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinių veiklos rezultatas. Veikla - didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio pasekmė - trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje surinktais įrodymais, išsamiai išanalizavo automobilių susidūrimą ir konstatavo, kad ieškovui padaryta žala turi būti atlyginama remiantis bendraisiais didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo pagrindais – žala padaryta dėl atsakovams priklausančių automobilių sąveikos, todėl atsiranda solidarioji atsakovų atsakomybė ieškovui už jam padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis 4 dalis). Susidūrimo nustatymas, eismo įvykyje nukentėjusio asmens sužalojimo konstatavimas, atsakingų už padarytą žalą asmenų nustatymas - visa tai yra bylos faktai, kurių, minėta, kasacinis teismas nenustatinėja. Rinkdami ir vertindami įrodymus bylą nagrinėję teismai nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų (CPK 178,185 straipsniai). Atsakovo R. D. prisidėjime prie kasacinio skundo iškeltas neargumentuotas klausimas dėl galimo paties ieškovo neatsargumo ir jo veiksmų, galėjusių turėti įtakos žalai atsirasti, yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl negali būti ir kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 347 straipsnis 2 dalis). Be to, minėta, šis kasatoriaus argumentas yra visiškai nemotyvuotas, o iškeltas tik prielaidos forma. Taigi kasatoriaus ir R. D. argumentai dėl civilinės atsakomybės subjektų šioje byloje nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų padarytų išvadų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakingi už žalos ieškovui padarymą subjektai nustatyti teisingai.

27Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėta, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai - su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Įrodinėdamas, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo negavo pajamų, ieškovas pateikė JAV įmonės „Eurodiscount International, Inc.“ atstovybės Maskvoje ir Rusijos Federacijos valstybės institucijų išduotus dokumentus (T. 1, b. l. 25-27, 29, 126-131; T. 2, b. l. 31, 34, 36). Šiais dokumentais ieškovas įrodinėjo savo darbo santykių su Rusijos Federacijoje esančia įmone faktą ir negautų pajamų dydį. Atsakovai ginčija ieškovo teisę gauti žalos atlyginimą ir neigia ieškovo pateiktus įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatinėjamas ieškovo patirtos žalos dydis, tiksliau - atsakovai neigia šių ieškovo pateiktų įrodymų įrodomąją vertę, tačiau kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą pripažinti šiuos įrodymus patvirtinančiais ieškovo nurodomas aplinkybes dėl darbo santykių fakto ir žalos dydžio. Visų pirma atsakovų argumentai, neigiant ieškovo pateiktų įrodymų įrodomąją vertę, yra pateikti tik prielaidos forma. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą suabejoti ieškovo pateiktais dokumentais dėl darbo santykių fakto JAV įmonės „Eurodiscount International, Inc.“ atstovybėje Maskvoje (pvz., patys atsakovai nesikreipė į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas, kad patikrintų ieškovo pateiktų duomenų tikrumą ir atitinkamai pagrįstų įrodymais daromas prielaidas, nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą svarstyti ieškovo pateiktų dokumentų patikimumą ir įtarti juos esant suklastotais, ar pan.). Dėl to kolegija neturi pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami ieškovo pateiktus įrodymus dėl darbo santykių fakto, netinkamai vertino įrodymus reglamentuojančias proceso teisės normas – ieškovas yra pateikęs darbo sutartį, sudarytą su JAV įmonės „Eurodiscount International, Inc.“ atstovybe Maskvoje, dokumentus, patvirtinančius įmonės įsteigimo Rusijos Federacijoje faktą, ir duomenis apie jo gautą iki sužalojimo darbo užmokestį. Atsakovai nepaneigė šių aplinkybių.

28Kasatorius UAB Baltijos realizacijos centras ir prie kasacinio skundo prisidėjęs atsakovas R. D. akcentuoja, kad ieškovo pateikti duomenys apie gautą darbo užmokestį (T. 1, b. l. 29) negali būti pripažinti pagrindžiančiais ieškovo patirtos ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nes ieškovas nėra pateikęs pajamų deklaracijos, kurioje būtų fiksuotas jo gautas užsienio valstybėje darbo užmokestis. Kasatoriaus teigimu, tokia deklaracija galėtų būti vienintelis leistinas įrodymas, patvirtinantis užsienio valstybėje gautų pajamų, susijusių su darbo santykiais, faktą. Kolegija atmeta šį argumentą. Pagal kasatoriaus ir R. D. nurodomus teisės aktus yra nustatyta fizinio asmens prievolė deklaruoti užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, fiksuoti mokestinės prievolės valstybei įvykdymo faktą. Tačiau šios nuostatos taikomos nustatant gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, t. y. fizinių asmenų santykiams su mokesčio administratoriumi, o atitinkami civilinių, darbo santykių ir darbo santykių sukeliamų pasekmių faktai gali būti įrodinėjami ir kitais įrodymais, jeigu juose yra nagrinėjamam ginčui reikšmingos informacijos (CPK 176-178, 180 straipsniai). Tai, kad ieškovas pateikė įrodymus apie darbo santykių ir patirtos žalos faktus, o atsakovai šių įrodymų nepaneigė, nutartyje jau pasisakyta. Kasatoriaus ir R. D. argumentai dėl teismų prievolės nustatyti Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje fizinio asmens mokėtino gyventojų pajamų mokesčių normą bei ja atitinkamai sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydį taip pat yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą sumos materialinei žalai atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

29Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos materialinės žalos dydį ir atsakovų prievolę atlyginti padarytą žalą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas. Minėta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai - su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie pasikeitusį ieškovo darbingumą, taip pat darbingumo lygio pažyma, pagal kurią nustatyta, kad ieškovas yra iš dalies darbingas – penkiasdešimt procentų darbingumas nustatytas nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 11 d. (T. 2, b. l. 198-199). Kadangi už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nagrinėjamoje byloje nuostoliai – tai ieškovo iš dalies netektas darbingumas, kuris nuo 2006 m. gegužės 1 d. yra penkiasdešimt procentų, tai ieškovo patirtų nuostolių dydis per mėnesį - ne 1664,76 Lt, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, bet 832,38 Lt. Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovų ieškovo naudai priteistos kasmėnesinės išmokos, keičiama (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose formuoja praktiką dėl neturtinės žalos, padarytos dėl asmens sveikatos sužalojimo atlyginimo. Formuojamos praktikos esmė - neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė konkrečius argumentus, kodėl nusprendė priteisti ieškovui 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismo išvada dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindo ir dydžio padaryta atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus. Kasatoriaus argumentai, kad žala ieškovo sveikatai galėjo būti padaryta ne tik eismo įvykio metu, bet tai galėjo būti ir netinkamo gydymo bei paties ieškovo netinkamo požiūrio į reabilitacijos sąlygas pasekmė, vėl yra padaryti tik prielaidos forma, nepagrįsti įrodymais.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį pakeisti, sumažinant ieškovui A. M. iš atsakovų R. D. ir UAB Baltijos realizacijos centro solidariai priteistą nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 gegužės 11 d. kas mėnesį 1664,76 Lt sumą žalai atlyginti iki 832,38 Lt (aštuoni šimtai trisdešimt du Lt trisdešimt aštuoni ct).

33Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

34Priteisti ieškovui A. M. iš atsakovo UAB Baltijos realizacijos centro 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. M. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB... 6. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patikslino savo reikalavimus -... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2005 rn. lapkričio 7 d. sprendimu tenkino dalį... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 10. III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo... 11. ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas UAB Baltijos realizacijos centras prašo panaikinti... 13. 1. Dėl CK 6.270 straipsnio taikymo. Kolegija nevertino byloje esančių... 14. 2. Dėl CK 6.249, 6.251 straipsnių taikymo, nustatant žalos dydį. Kolegija... 15. 3. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo. Priteisdama neturtinę žalą kolegija... 16. Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, neištyrė bylos aplinkybių ir... 17. Atsakovas UAB „If draudimas“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio... 18. Atsakovas R. D. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. M. prašo apeliacinės... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės... 22. 2001m. lapkričio 10 d. greitkelyje Vilnius-Kaunas susidūrė atsakovo R. D.... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai... 24. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 25. Kasatorius - atsakovas UAB Baltijos realizacijos centras ir prisidėję prie... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas 2001 m. lapkričio 10 d. eismo... 27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar... 28. Kasatorius UAB Baltijos realizacijos centras ir prie kasacinio skundo... 29. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose formuoja praktiką dėl... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 33. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 34. Priteisti ieškovui A. M. iš atsakovo UAB Baltijos realizacijos centro 1200 Lt... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...