Byla e2-27937-433/2017
Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui P. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui S. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui V. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos,

Nustatė

3Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1865-967/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-548-580/2017 buvo nutraukta jos su atsakovu V. R. sudaryta santuoka, o jos asmeninėn nuosavybėn buvo priteistas nekilnojamasis turtas - butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), garažas (boksas), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 406/675390 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). Nuosavybės teisės į aukščiau minimą turtą jos vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos nuo 2017-01-23. Šiai dienai, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), be jokio teisinio pagrindo gyvena jos buvęs sutuoktinis V. R.. Raštiškas pranešimas apie turto atlaisvinimo ir raktų perdavimo laiką ir vietą atsakovui V. R. buvo įteiktas, tačiau atsakydamas į jį, atsakovas nurodė, jog dėl neva pablogėjusios sveikatos išsikelti neketina. 2017-02-22 atvykus į butą kartu su antstoliu, kuris turėjo užfiksuoti buto būklę ir skaitliukų parodymus, nebuvo įleisti. Taigi, dėl tokių atsakovo savavališkų veiksmų ji negali savo turto valdyti bei juo naudotis. Su sūnumi turi glaustis ir gyventi pas jos tėvus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.93 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad niekas neturi teisės prievarta paimti iš savininko nuosavybės. CK 4.95 str. numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.). Prašo iškeldinti atsakovą V. R. iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), su visu jam priklausančiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimu priteistu kilnojamuoju turtu; įpareigoti atsakovą atlaisvinti garažų paskirties negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir išsivežti iš jo visus jam priklausančius daiktus; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2016-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1865- 967/2016) bei 2017-01-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-548-580/2017) ieškovei buvo priteistas aukščiau paminėtas turtas. Tačiau, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, laiko, kad šių bylų nagrinėjimo metu buvo remtasi įrodymais, neatitinkančiais tikrovės ir šiuo metu jis sprendžia klausimą dėl proceso atnaujinimo ar ikiteisminio tyrimo inicijavimo. Aukščiau minėtas butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra vienintelė jo gyvenamoji vieta ir jis neturi kur išsikelti. Be to, šiame bute vyksta susitikimai ir su ieškovės bei jo bendru vaiku. Pažymi, kad vaikas jau yra pripratęs prie šio buto aplinkos ir jam išsikėlus iš minėto buto, vaikui būtų tik padidintas stresas. Taip pat pažymi, kad vaikas ir taip patiria didelį stresą dėl to, kad ieškovė su juo kartu nebegyvena ir jis nuolat turi vaiką raminti dėl susidariusios padėties. Be to, jis turi sveikatos problemų dėl ko negali susirasti gerai apmokamo darbo ir išsinuomoti kito būsto. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

6Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1865-967/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-548-580/2017 buvo nutraukta ieškovės N. K. ir atsakovo V. R. sudaryta santuoka, o N. K. asmeninėn nuosavybėn buvo priteistas nekilnojamasis turtas - butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), garažas (boksas), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 406/675390 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). Nuosavybės teisės į aukščiau minimą turtą jos vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos nuo 2017-01-23. Šiai dienai, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), be jokio teisinio pagrindo gyvena jos buvęs sutuoktinis V. R..

9Teisė į būstą – tai asmens ekonominė, socialinė teisė. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet ir yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Taigi, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Šie Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Taigi, teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Priklausomai nuo teisės į būstą įgyvendinimo teisinio reguliavimo keitėsi asmenų galimybės patenkinti poreikį įgyti būstą. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda, bet kurios rūšies nuomos (komercinė nuoma, socialinio būsto nuoma) ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, asmuo, prašydamas apginti jo teisę į atitinkamą būstą, turi pateikti įrodymus, kokiais teisėtais pagrindais jis šią teisę įgijo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais ieškovei N. K. pripažinta nuosavybės teisė į butą, esantį ( - ), todėl jos, kaip savininkės, ginančios savo nuosavybę, reikalavimas iškeldinti atsakovą, kuris naudojasi jos nuosavybe be teisinio pagrindo, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl tenkintinas.

10Teismas taip pat pažymi, kad CK 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia LR CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Savininko reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, vadinamasis negatorinis ieškinys. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kiti asmenys). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje yra įrodymai, kad ieškovė yra ginčo patalpų – buto, adresu ( - ), bei garažų paskirties negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio ( - ), Vilniuje, savininkė. Atsakovo argumentus, jog jis nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1865-967/2016 bei Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-548-580/2017 teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes pagal LR CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad ieškovė yra teisėta buto bei garažo savininkė su visomis jai suteikiamomis teisėmis. Byloje taip pat yra surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kad atsakovas naudojasi butu (šios aplinkybės neneigia atsakovas ir pateiktame atsiliepime). Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

12Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

13Savininkas (ar šiuo atveju teisėtas valdytojas) pagal CK 4.95 str. ir 4.98 str. turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti kitus trukdymus, kliudančius jam tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Remiantis šiomis normomis, ieškovė turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovo veiksmai atitinka nesąžiningo valdymo turinį (CK 4.26 str. 3 d.), todėl ieškovė turi teisę reikšti ieškinį CK 4.95 str. pagrindu ir išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo iškeldinant atsakovą. Nurodytais motyvais atsakovas iškeldintinas iš buto ir įpareigotinas atlaisvinti negyvenamąsias patalpas – garažą.

14Kiti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

15Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

16Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

17Ieškinį patenkinti visiškai.

18Iškeldinti atsakovą V. R., a. k. ( - ) iš ieškovei N. K., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), su visu jam priklausančiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu priteistu kilnojamuoju turtu.

19Įpareigoti atsakovą V. R., a. k. ( - ) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažų paskirties negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje, ir išsivežti iš jo visus jam priklausančius daiktus.

20Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. ( - ) ieškovei N. K., a. k. ( - ) 31,00 EUR (trisdešimt vienas euras) žyminį mokestį bei 544,50 EUR (penki šimtai keturiasdešimt keturi eurai 50 ct) už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

21Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N.... 3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2016-03-29 Vilniaus... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Iš... 6. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 9. Teisė į būstą – tai asmens ekonominė, socialinė teisė. Žmogaus teisė... 10. Teismas taip pat pažymi, kad CK 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 12. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 13. Savininkas (ar šiuo atveju teisėtas valdytojas) pagal CK 4.95 str. ir 4.98... 14. Kiti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai neturi reikšmės teisingam... 15. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu... 16. Vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas... 17. Ieškinį patenkinti visiškai.... 18. Iškeldinti atsakovą V. R., a. k. ( - ) iš ieškovei N. K., a. k. ( - )... 19. Įpareigoti atsakovą V. R., a. k. ( - ) per vieną mėnesį nuo sprendimo... 20. Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. ( - ) ieškovei N. K., a. k. ( - ) 31,00... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...