Byla e2-1520-943/2015
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, netesybų priteisimo, žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria panaikintos Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1980-221/2015, pagal ieškovo ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, netesybų priteisimo, žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašo pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą vienašališką statybos rangos sutarties Nr. MSR 23/05/2014 nutraukimą; pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, kuris išreikštas 2015 m. balandžio 2 d. pretenzijoje Nr. 132; priteisti ieškovei iš atsakovės 68 791,92 Eur skolai grąžinti; 1 339,08 Eur delspinigius; 6 356,13 Eur nuostoliams atlyginti; 8,3 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo 76 487,13 Eur sumai atsakovui UAB „Saulės sonata“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant — atitinkamą atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį. Areštavus atsakovo pinigines lėšas, buvo leista iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

6Atsakovas su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir prašė ją panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad UAB „OBER-HAUS“ 2014 m. gegužės 26 d. pažyma įrodo, kad atsakovo turimas turtas įvertintas 5 213 160,3 Eur (18 000 000 Lt). Atsakovas laiku atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais ir valstybe. VMI pažyma įrodo, kad atsakovas neturi įsiskolinimų ar pradelstų mokėjimų. Per 2014 metus atsakovas į valstybės biudžetą sumokėjo 369 074,37 Eur (1 274 340 Lt) pridėtinės vertės mokesčio. Prieš atsakovą šiuo metu nėra pradėta jokių bylų. Iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad atsakovui nėra užregistruota kitų turto areštų ar suvaržymų. Atsakovo pardavimai (2014 m.), lyginant su praėjusiais finansiniais metais (2013 m.), išaugo, atsakovas yra sudaręs sutarčių už 1 974 132,8 Eur ir tai yra realios planuojamos pajamos, kurios bus gautos, užbaigus šiuo metu vykdomą projektą (pastato „DO“ statybą). Tai rodo, kad atsakovas turėjo ir turi pakankamai lėšų atsiskaityti už tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus/suteiktas paslaugas. Pritaikytas turto areštas iš esmės gali pakenkti jos reputacijai prieš kitus tiekėjus, ypač prieš vykdomo projekto esamus ir būsimus potencialius pirkėjus, sudaryti klaidingą įspūdį, kad atsakovas turi finansinių problemų ir galbūt negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi sutiko su atsakovo atskirojo skundo argumentais, panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuotas didele reikalaujama priteisti suma, tačiau byloje esant įrodymų, jog ieškinio suma, lyginant su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, jam nėra didelė, laikytina, kad objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas yra paneigtas ir teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „Šebsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį.

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią didelė ieškinio reikalavimo suma sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

142 Atsakovas nepaneigė, kad ieškinio suma jam reikšminga, kadangi nepateikė teismui duomenų apie įmonės skolas ir įsipareigojimus, be to nuslėpė turintis didesnį kaip 5 000 000 Eur kreditą, kurio įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas visas turtas. Teismui nepateikti aktualūs įmonės finansinių ataskaitų duomenys.

153 Antstolė vykdydama 2015 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pas atsakovą iš esmės nerado turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovui palankų teismo sprendimą.

16Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Saulės sonata“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Aplinkybė, jog įmonė yra pasiskolinusi iš finansų įstaigų lėšų, rodo ne jos prastą finansinę padėtį, o tai, kad įmonė daro reikšmingas finansines investicijas, veikia pagal įmonės ilgalaikę veiklos strategiją, siekiant įsitvirtinti rinkoje daugeliui metų į priekį.

192. Teismo įvertinti viešųjų registrų duomenys rodo, kad įmonė neturi skolų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, todėl ieškovo teiginiai dėl sunkios atsakovo turtinės padėties laikytini nepagrįstais.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos byloje atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

22Dėl naujų įrodymų priėmimo

23Bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovas 2015 m. lapkričio 9 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė papildomus įrodymus – įmonės UAB „Saulės sonata“ 2015 m. rugpjūčio mėnesio balansą, kuris nebuvo pateiktas ir vertintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo teigimu, įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, nes atsakovas jų atsiliepimo pateikimo metu nebuvo parengęs, jam tik po atskirojo skundo pateikimo iškilo poreikis paneigti tiesos neatitinkančią informaciją apie prastą įmonės finansinę padėtį, dėl ko ir buvo parengtas 2015 m. rugpjūčio mėnesio balansas. Įvertinus byloje kilusį ginčą, bei nustačius, jog siekiant nustatyti, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, būtina vadovautis visapusiška informacija apie atsakovo finansinę padėtį, todėl teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui, be to, bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojai, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

24Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo

25Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde dėstydamas bylos faktines aplinkybes ir nurodydamas pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu priimtų nutarčių (tarp jų ir skundžiamos nutarties) priėmimo datą, nurodo ne 2015, bet 2014 metus. Įvertinus tai, kad byla, kurioje sprendžiamas ginčas tarp šalių, pradėta 2015 m., skunde dėstomos faktinės aplinkybės bei nutarčių priėmimo kalendorinė data (išskyrus metus) sutampa, laikytina, kad atskirajame skunde suklysta nurodant skundžiamos nutarties priėmimo metus, todėl vertinant skundo prašymus ir argumentus, vadovaujamasi bylos medžiaga ir nurodoma, kad vertinamas 2015 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

26Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Teismas taip pat gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.).

27Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio suma gali kelti grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Atsakovui pateikus įrodymus apie įmonės turto vertę bei vykdomus sandorius, teismas sprendė, kad grėsmė sprendimo neįvykdymui yra paneigta ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl skundžiama 2015 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

28Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad didelė ieškinio suma yra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.

29Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti galimo, ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Atsakovui siekiant įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra gera ir pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

30Atsakovo kartu su atskiruoju skundu dėl 2015 m. gegužės 20 d. nutarties pateikti įrodymai ir skunde išdėstyti argumentai įtikino teismą, jog įmonės finansinė padėtis yra stabili ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymo rizikai nėra. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Siekdamas įvertinti pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovo atskirojo skundo dėl 2015 m. birželio 3 d. nutarties argumentų, pagrįstumą, Lietuvos apeliacinis teismas įvertino ir viešuosiuose registruose esančią informaciją, atspindinčią atsakovo finansinę padėtį (CPK 179 str. 3 d.). Nustatyta, kad atsakovo įmonėje dirba 8 darbuotojai, skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmonė neturi. UAB „Saulės sonata“ balansas už 2014 metus patvirtina, kad įmonės turimas turtas ( 6 471 490 Eur arba 22 344 761 Lt) dengia įmonės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (4362 525 Eur arba 15 062 928 Lt). Iš UAB „Saulės sonata“ naujai apeliacinės instancijos teismui pateikto 2015 m. rugpjūčio 5 d. balanso, matyti, kad balanse įmonės turtas apskaitytas 9 489 557 Eur sumai, visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 221 797 Eur, tačiau iš pastarosios sumos vien tik 4 050 051 Eur paskolas UAB „Saulės sonata“ privalės grąžinti tik 2016 metais. Didžiąją įmonės turto masę sudaro materialus turtas (6 200 373 Eur), kaip teigia atsakovas, šį turtą sudaro nekilnojamasis turtas. Ieškovas teigia, kad visas atsakovo turimas turtas įkeistas, siekiant užtikrinti prievolių bankui tinkamą vykdymą, tačiau, ši aplinkybė nepaneigia įmonės turto vertės, o nesant duomenims apie netinkamai vykdomas prievoles, kurios užtikrintos įmonės turto įkeitimu, įmonės įsipareigojimų suma mažėja atitinkamai sukuriant dilesnę įmonė turto masę. Be to, nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad antstoliui vykdant 2015 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria buvo nutarta areštuoti atsakovo turtą, ją vykdantis antstolis nerado turto, kuris galėtų būti parduotas vykdant ieškovui palankų teismo sprendimą. 2015 m. gegužės 29 d. turto apyrašas įrodo, kad turto įmonė turi, jis susideda iš likvidaus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o tai, kad turto apyraše nenurodyta jo vertė, nesudaro pagrindo spręsti jog jo nepakaks, tikėtina, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

31Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties ir jos santykio su ieškovo pareikštų reikalavimų reikšmingumu, papildomai pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2263-260/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi iškelti bankroto bylą atsisakė, nenustatęs įmonės nemokumo požymių.

32Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, jog įmonės finansinė padėtis yra stabili, grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, tuo atveju jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, nėra. Nesant įrodytai vienai iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, o Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašo pripažinti neteisėtu... 5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. Atsakovas su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi sutiko su atsakovo... 9. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad būtinumas taikyti laikinąsias... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas UAB „Šebsta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 2 Atsakovas nepaneigė, kad ieškinio suma jam reikšminga, kadangi nepateikė... 15. 3 Antstolė vykdydama 2015 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria atsakovo turtui... 16. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Saulės sonata“... 17. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Aplinkybė, jog įmonė yra pasiskolinusi iš finansų įstaigų lėšų,... 19. 2. Teismo įvertinti viešųjų registrų duomenys rodo, kad įmonė neturi... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos... 22. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 23. Bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos... 24. Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo... 25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde dėstydamas bylos... 26. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo... 27. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi taikė... 28. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 29. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis... 30. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu dėl 2015 m. gegužės 20 d. nutarties... 31. Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties ir jos santykio su ieškovo... 32. Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 34. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....