Byla e2A-218-896/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. adresu Sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), Marijampolės sav., buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas (namo siena), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio įvykio ieškovas (draudikas) išmokėjo draudėjui G. B. 520,63 Eur draudimo išmoką už apgadintą namų turtą, t. y. 420,63 Eur draudimo išmoką už namo sienos atstatymo išlaidas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti, o 100,00 Eur už sugadintą lango rėmą. Dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas, Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei įtarimai pareikšti N. P.. 2016 m. kovo 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtina privataus kaltinimo tvarka. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, pagal CK 6.1015 straipsnį pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 420,63 Eur žalos atlyginimo už apgadintą namo sieną, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio ir 70 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė ieškinio reikalavimo dėl 100,00 Eur priteisimo už sugadintą lango rėmą atsisakė. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atliktas ikiteisminis tyrimas jo (atsakovo) kaltu nepripažino, o pats nukentėjusysis G. B. privataus kaltinimo tvarka dėl jo turto sužalojimo į teismą nesikreipė, prokuratūros nutarimo neskundė. G. B. policijos pareigūnams nepateikė ant namo esančių vaizdo kamerų ir akmenų (plytų), kuriais, kaip teigia, buvo apmėtytas jo namas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu bylą dalyje dėl 100,00 Eur žalos atlyginimo už sugadintą lango rėmą priteisimo nutraukė, likusioje dalyje ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 420,63 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo N. P. valstybei priteisė 19,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir G. B. 2015 m. spalio 3 d. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. spalio 29 d. buvo apdrausti draudėjui G. B. priklausantys pastatai, esantys adresu Sodų bendrija „( - )“ skl. 34 ( - ) ir sen., Marijampolės sav. (šio objekto adresas pakeistas į (( - ), Marijampolės sav.). Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo nustatė, kad 2016 m. sausio 29 d. buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas, unikalus Nr. ( - ), t. y. kaimynas apmėtė namą akmenimis, ko pasėkoje buvo pažeista išorinė siena: pažeistos, sulaužytos apdailos plastikinės dailylentės (reikia keisti); pažeista, sugadinta apšiltinimo medžiaga, izoliacinė plėvelė (reikia keisti). Akte nurodyta, jog, kadangi išorinė sienos apdaila sumontuota 2006 m., nėra galimybės pakeisti atskiras lenteles, reikia keisti visą plotą. Ieškovė žalos byloje Nr. 1677597 2016 m. balandžio 21 d. draudimo išmokos apskaičiavimu nustatė 420,63 Eur tiesiogines namo sienos atstatymo išlaidas, kurios ir sudarė draudėjui G. B. 2016 m. balandžio 22 d. išmokėtą draudimo išmoką. Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūra 2016 m. kovo 21 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nustatė, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05323-16 buvo pradėtas gavus 2016 m. vasario 2 d. G. B. pareiškimą, jog 2016 m. sausio 29 d., apie 00:20 val., jam būnant namuose SB „( - )“ ( - ), Marijampolės sav., N. P. apgadino namo sieną, padarydamas G. B. 3 000 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis G. B. teigė, kad sieną akmenimis sugadino kaimynas N. P.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas G. K.. Apklaustas įtariamuoju N. P. kaltės nepripažino. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta viešosios tvarkos sutrikdymo požymių. N. P. veika, sugadinant G. B. namo sieną, nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, tačiau turi požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas). Bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05323-16 buvo nutrauktas, kadangi turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal BPK 407 straipsnį, 417 straipsnį priskiriamas prie privataus kaltinimo bylų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Nukentėjusiajam G. B. išaiškintina teisė kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovo veiksmai - akmenų mėtymas į namo sieną, yra neteisėti ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ir namo savininkui (draudėjui) G. B. padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Apdrausto sužaloto turto savininkui (draudėjui) G. B. ieškovė išmokėjo 420,63 Eur draudimo išmoką už sugadintą namo sieną, paskaičiuotą pagal pateiktą lokalinę sąmatą, todėl ieškovei (draudikui), išmokėjusiai draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmoktų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas N. P., atstovaujamas advokatės Vilijos Kavaliauskienės, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes. Atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į G. B. gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), Marijampolės sav., jokių akmenų nemėtė ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodytu laiku atsakovas buvo savo namuose. Atsakovas prašė teismo apklausti liudytojais atsakovo brolį S. P. ir motiną D. P., tačiau teismas šių liudytojų neapklausė. G. B. nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka ir neįrodinėjo atsakovo kaltės, nors ši teisė jam buvo išaiškinta. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik G. B. ir G. K., kurie yra draugai, parodymais. G. K., kaip draugas, buvo suinteresuotas duoti G. B. naudingus parodymus. Be to, šių liudytojų parodymai skyrėsi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atsakovas nurodė, kad ant G. B. namo yra pritvirtintos vaizdo kameros, jo namas yra prijungtas prie apsaugos sistemos, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Teismas nesiaiškino, ar G. B. teisėtai buvo išmokėta 420,63 Eur suma, kadangi pagal lokalinę sąmatą darbai nebuvo atlikti, plastikinėse lentelėse skylės buvo uždegtos tik toje vietoje skylės dydžio plastikinių lentelių dalimis, nekeičiant visų plastikinių lentelių, neardant karkasinių sienų. Ieškovas savo ieškinį grindė pateikta lokaline sąmata ir vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, kurių 3.3 punkte numatyta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad išorinės sienos apdaila sumontuota 2006 m. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Ieškinys teismui paduotas palimai praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl N. B. (taip nurodyta nutarime) nutrauktas 2016 m. kovo 21 d., o ieškinys teismui dėl žalos atlyginimo paduotas tik 2017 m. balandžio 14 d. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovė įrodė bylą nagrinėjusiam teismui atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagal vidinį įsitikinimą padarė išvadą, kad įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Tokio prašymo neteikęs pirmosios instancijos teismui, atsakovas neturi teisės reikalauti taikyti senatį apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties terminu. Teisėjas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12Dėl įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme Apeliantas teigia, jog byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė atsakovo nurodytų liudytojų bei neišreikalavo vaizdo įrašų. Su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 str. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 str.), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 str.), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 str.), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-365/2014). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų ir neišsprendė klausimo dėl kitų įrodymų išreikalavimo, pažymi, kad atsakovas prašymą apklausti liudytojus D. P. ir S. P. ir išreikalauti vaizdo įrašus išreiškė 2017 m. gegužės 29 d. parengiamajame teismo posėdyje. Teismas patenkino atsakovo prašymą apklausti liudytojus. Liudytojai buvo šaukiami į teismo posėdį (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 160-163), tačiau dėl nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas N. P. dėl nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 164-165). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai neapklausė atsakovo prašytų apklausti liudytojų bei nesprendė klausimo dėl vaizdo įrašo išreikalavimo, nes atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo apklausti liudytojus ir išreikalauti vaizdo įrašus nepalaikė, pirmame parengiamajame teismo posėdyje nenurodė, kokias aplinkybes galėtų paaiškinti liudytojai, kuriuos jis prašo apklausti. Atsakovui nedalyvaujant procese, byloje nesant viešo intereso, teismas neturi pareigos savo inciatyva rinkti įrodymus.

13Dėl ginčo esmės 13. Byloje nustatyta, kad ieškinys yra pareikštas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, pripažinusi 2016 m. sausio 29 d. įvykį draudžiamuoju įvykiu, atlygino G. B. padarytą žalą. Manydama, kad dėl žalos atsakingas atsakovas N. P., nes ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05323-16 įtarimai dėl veikos padarymo buvo pareikšti N. P., pareiškė jam reikalavimą dėl 520,63 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, todėl ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtų veiksmus (kaltę), žalos dydį ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino. 14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjui – G. B., išmokėjo draudimo išmoką už dėl trečiojo asmens veikos sugadintą turtą. 15. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimą iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. 16. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). 17. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal G. B. pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog 2016 m. sausio 29 d. apie 00.20 val., jam būnant namuose, SB „( - )“, ( - ), Marijampolės sav., N. P. apgadino namo sieną, tuo padarydamas turtinę žalą. G. B. nurodė, kad išgirdo trenksmą į namo sieną, priėjęs prie lango, pašvietė žibintuvėliu ir pamatė N. P., matė kaip šis dar kartą metė akmenį į namo sieną ir pro gyvatvorės plyšį išėjo iš sklypo. Įvykį matė G. B. draugas G. K.. Namo sienoje atsirado trys skylės. Apklaustas įtariamuoju N. P. neprisipažino, nurodė, kad tuo metu buvo savo namuose, miegojo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 417 straipsnyje, 407 straipsnyje nustatyta tvarka ir G. B. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (elektroninės bylos apyrašas, t, 1, b.l. 8-9). AB „Lietuvos draudimas“ G. B. išmokėjo 520,63 Eur žalą (elektroninės bylos apyrašas, t, 1, b.l. 13-14). 18. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo klausimas yra – ar byloje yra pateikta pakankamai įrodymų konstatuoti, jog N. P. atliko neteisėtus veiksmus, tuo padarydamas žalą. 19. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ aplinkybę, kad žalą padarė N. P., įrodinėja liudytojų G. B. ir G. K. paaiškinimais bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra pateikti tų pačių asmenų, apklaustų liudytojais, paaiškinimai. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad žalą padarė atsakovas, ieškovas nepateikė. Teismas įvertina liudytojų G. B. ir G. K. paaiškinimus, jų tarpusavio ryšį, tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu duodami paaiškinimus, tiek bylą nagrinėjant civiline tvarka duodami paaiškinimus, jie laikėsi nuoseklios pozicijos, kad žalą padarė N. P.. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad tarp G. B. ir N. P. yra konfliktiški santykiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, jog nustatyta, kad N. P. 2014 m. gruodžio 14 d. apie 19.04 val. dažais apipurškė G. B. automobilį (baudžiamoji byla Nr. 01-1-05323-16, b.l. 46-47). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo pažeista viešoji tvarka, o G. B. buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šie duomenys rodo, kad N. P. jau anksčiau yra padaręs žalą G. B. turtui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino N. P. kaip asmenį, padariusį žalą G. B. turtui (baudžiamoji byla Nr. 01-1-05323-16, b.l. 24-26), be to, šis liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbėti atsakovą. Taip pat atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad atsakovas nuo pat įtarimo jam pareiškimo tvirtino, kad G. B. turto sugadinimo metu buvo savo namuose, esančiuose ( - ), Marijampolės sav., miegojo, tuo tarpu pats į bylą pateikė S. P. ir D. P. rašytinius pareiškimus (elektroninės bylos apyrašas, t, 1, b.l. 60, 83), kuriuose šie asmenys tvirtina, kad tuo metu N. P. viešėjo jų namuose, esančiuose ( - ), Kalvarija. Tokie prieštaringi duomenys rodo atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir siekį išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentą, kad jo kaltė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, o G. B. privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė. Kreipimasis į teismą privataus kaltinimo tvarka yra asmens teisė, o ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ta aplinkybė, jog G. B. nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka rodo ne jo siekį pakenkti N. P., o tiesiog norą, jog jam būtų atlyginta padaryta žala. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. B. kitu draudimo sutarties pagrindu nebūtų galėjęs gauti draudimo išmokos. 20. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LRCPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad žalą G. B. turtui padarė N. P.. 21. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad neteisėtus veiksmus atliko N. P., nesant ginčo dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad civilinė atsakomybė taikytina N. P. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai žalą priteisė iš atsakovo. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo atsikirtimų į ieškinį, išnagrinėtų pirmosios instancijos teisme, pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Proceso šalių pareiga elgtis sąžiningai iš esmės nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai nemotyvuotai ir nepagrįstai daroma tik apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, neprašė atmesti reikalavimo argumentuodamas tuo, jog praleistas ieškinio senaties terminas, taip pat neginčijo žalos dydžio. Prašymas taikyti ieškinio senatį bei nesutikimas su ieškinio suma nurodytas tik apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas šių klausimų nenagrinėjo. Pažymėtina, kad byloje nesant viešojo intereso pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pareigos išeiti už ginčo ribų, o ieškinio senatį taikyti nesant prašymo draudžiama įstatymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų ir jų nevertina (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). 23. Atsakovo argumentas, jog jis nežinojo apie teismo galimybę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti bylos nagrinėjimą, atmestinas. Atsakovui pasirašytinai buvo įteikti teismo šaukimai į 2017 m. gegužės 29 d. ir į 2017 m. rugsėjo 4 d. parengiamuosius teismo posėdžius (elektroninės bylos apyrašas, t, 1, b.l. 49, 131). Teismo šaukimo dalyje, kuri lieka šaukiamam asmeniui, reverso pusėje yra išaiškintos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės, tarp jų ir CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovui, ir ieškovui neprašant priimti sprendimo už akių, bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes. 24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
  2. Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 5,60 Eur pašto išlaidos iš priteistinos iš apelianto.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš N. P., a.k. ( - ), 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) pašto išlaidas valstybei.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai