Byla 2-605-259/2013
Dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui C. G. R. M., jo atstovėms advokatei Eglei Darvainei, D. J., vertėjai Rasai Tarabildienei, atsakovo LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos atstovams H. D., V. K., atsakovo ,,BTA Insurance Company“ SE UAB atstovei V. M., trečiajam asmeniui V. K., teismo posėdyje, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo C. G. R. M. ieškinį atsakovams LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos, „BTA Insurance Company" SE UAB, trečiajam asmeniui V. K. dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas C. G. R. M.ieškiniu (1 t. b.l.4-14) prašė: 1) panaikinti 2011-10-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą dėl C. G. R. M. pareiškimo 2011-10-20 Nr. 56-76; 2) priteisti iš atsakovų 3 158,81 Lt turtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovų 1 000 000 Lt neturtinę žalą; 4) priteisti ieškovui iš atsakovų periodines išmokas po 260 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki ieškovo gyvos galvos; 5) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010-01-05 UAB „Bendrosios medicinos praktikos" klinikoje jam buvo atlikta pilvo organų ir skydliaukės echoskopija. Tyrimo metu skydliaukės dešiniojoje skiltyje buvo aptiktas 1/3 1.2 x 1.7 cm netaisyklingos formos su mikrokalcinatais mazgas bei po skydliauke 0,8 cm panašios struktūros darinys panašus į pakitusį limfmazgį. 2010-01-08 toje pačioje klinikoje atlikta aspiracinė biopsija, o LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos, Patologinės anatomijos klinikoje - citologinės medžiagos tyrimas. Išvada/diagnozė - folikulinė neoplazija. Dėl skydliaukės patologijos gydymo kreipėsi į UAB „BMP" klinikos endokrinologę gydytoją A. K., kuri supažindino su liga, jos eiga ir perspektyvomis be rekomendavo operacinį gydymą. Pirminės konsultacijos ieškovas kreipėsi į chirurgą V. K., kuris trumpai išdėstė, kas yra skydliaukės operacija, kaip ji yra atliekama bei pabrėžė, kad pati operacija yra nesudėtinga, kad tokių operacijų, tame tarpe ir Kauno klinikose, atliekama labai daug, taip pat užsiminė ir apie šios operacijos dažniausią galimą riziką - pooperacinį balso klosčių paralyžių, kraujavimą bei infekciją. Planinė operacija buvo atlikta 2010-02-25 Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje. 2010-02-27, t.y. antrą dieną po operacijos, ieškovas pasijuto blogai, pradėjo stingti visas kūnas, ypač rankų pirštai, veidas buvo padengtas riebaliniu sluoksniu. Pakvietus tuo metu budintį gydytoją ir paaiškinus apie nusiskundimus, šio gydytojo nurodymu, buvo atliktas skubus kalcio kraujyje tyrimas ir buvo gauti šie rezultatai: Ca - 1,8 mmol/1 {norma: 2,23 - 2,58 mmol/l), Ca (joniz.) - 0,8 mmol/1 {norma: 1,2 - 1,43 mmol/l), PTH (parathormonas) - 0,1 mmol/1 {norma: min. 0,92 - max. 8,38 mmol/l). Išanalizavęs gautus tyrimo duomenis budintis gydytojas paaiškino, jog kalcio kraujyje rodmenys yra labai žemi, organizmui aiškiai trūksta kalcio, kad yra išryškėję hipoparatirozės požymiai. Gydytojas chirurgas V. K. telefonu pasakė, kad skydliaukės šalinimo metu galėjo kartu pasišalinti „tokie riebaliukai", todėl nurodė gerti Calcigraną (500 mg) - 4 tabletes per parą bei alfa D3 - dvi tabletes per parą, tačiau šie preparatai ieškovui nepadėjo, realiai ieškovo būklė pagerėdavo tik nuo leidžiamų vaistų į veną - kalcio glutamato. Po penkių dienų gulėjimo stacionare ieškovas išrašytas į namus ambulatoriniam gydymui.

4Ieškovas nurodė, kad 2010-03-02 vakarą, t.y. tą pačią dieną po išleidimo iš ligoninės, pasijuto itin blogai, atsirado stiprus rankų mėšlungis, jautė didelį skausmą širdies plote, buvo aukštas kraujo spaudimas. Buvo iškviesta greitoji pagalba, atvykę medikai ieškovą skubiai nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo atliktas skubus kraujo tyrimas, kurio parodymai šie: Ca - 1,83 mmol/1 {norma: 2,23 - 2,58 mmol/l), Ca (joniz.) - 0,85 mmol/1 {norma: 1,2 - 1,43), P-1,89 mmol/1, PTH (parathormonas) - 0,1 mmol/1 {norma: min. 0,92 - max. 8,38 mmol/l. Ieškovas buvo stacionarizuojamas į Kauno klinikų, Endokrinologijos skyrių. Gydymo ligoninėje metu ieškovui buvo taikytas medikamentinis gydymas: R-IV.D-Pl.Ca C03-5 g. per parą, alfa D3 - lmg. per parą, L- thiroxini - lOOmg. per parą, Calcii gluconas 10% - lOml į/v - 5(d). Gydymą paskirtais kalcio preparatais ieškovas tęsė ir po išleidimo iš ligoninės, tačiau savijauta negerėjo, dažnai pakildavo kraujospūdis, jautė bendrą silpnumą, skausmus širdies plote, negalėjo normaliai miegoti. Jautė nuolatinę paniką ir stresą dėl vis blogėjančios savijautos. 2010-03-14 bei 2010-03-24 ieškovas vėl kreipėsi į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, o ieškovo sutuoktinė D. J. kiekvieną kartą informuodavo operavusį chirurgą V. K. apie vis negerėjančią sveikatos būklę, kuris taip ir neįvardino konkrečių priežasčių, sąlygojančių tokią blogą ieškovo būseną bei negerėjančią sveikatos būklę, tik pakartodavo, jog yra pašalinta viena vėžinė ir viena sveika paraskydinė liauka. Ieškovas nurodo, jog per visą laiką nesulaukė nei vieno skambučio iš chirurgo V. K., o jo dėmesys ir rūpestingumas baigėsi sulig išėjimu iš ligoninės. Šio gydytojo vienintelė rekomendacija buvo kreiptis pas prof. endokrinologą G. K. dėl hormono įsigijimo, pabrėžiant, jog bėgant laikui viskas „susitvarkys", reikia tik kantriai palaukti.

5Praėjus daugiau nei vieneriems metams ieškovo sveikatos būklė negerėjo, todėl ne tik kartą per du mėnesius tikrinosi kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, bet ir ieškojo bei įsigijo organizmui geriausiai įsisavinamų kalcio preparatų, radikaliai pakeitė maitinimosi racioną, kas reikalauja didelių fiansinių išlaidų. Ieškovas nurodo, jog susipažinęs bei išanalizavęs skydliaukės operacijos ypatumus, galimas komplikacijas bei tolimesnio sveikatos būklės perspektyvas, priėjo išvados, jog jam 2010-02-25 atlikta skydliaukės šalinimo operacija buvo atlikta netinkamai, ko pasėkoje jo sveikatos būklė ne tik negerėja, bet ir nesistabilizuoja, ši operacija yra priežastis visos jo ir jo šeimos patirto skausmo ir nepatogumų dėl negerėjančios sveikatos būklės, kurių pasekmes patyrė ir patiria ne tik jis, bet ir visi ieškovo artimieji. Ieškovas nurodo, jog dėl vartojamų vaistų sukeliamo bendro silpnumo, dėl pablogėjusios atminties, neužsifiksuojančių atskirų detalių, nekontroliuojamo rankų pirštų mėšlungio negali tinkamai studijuoti, pasiruošti atsiskaitymams, pristatymams bei egzaminams universitete. Dėl galvos svaigimo, kuris sustiprėja padirbus kompiuteriu ieškovas priverstas daugiau laiko skirti poilsiui. Dėl tokios sveikatos būklės, ieškovas negali atlikti ir tam tikrų odontologinių manipuliacijų praktikos metu universitete, todėl nėra tikras ar galės tinkamai užbaigti studijas, ir ar kada nors galės dirbti taip kaip anksčiau. Todėl Kauno klinikų gydytojo chirurgo V. K. netinkamai atlikta operacija ir klaidos padarė ieškovui ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Nurodo, jog Sveikatos priežiūros įstaigos - Kauno klinikų ir operaciją atlikusio gydytojo chirurgo V. K. kaltė dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos yra akivaizdi – ieškovas neteko visų paraskydinių liaukučių, ko pasėkoje sutriko svarbi endokrininės sistemos dalis, ir dėl tokios sveikatos būklės ieškovas patyrė ir patiria labai didelius nepatogumus bei nuolatinę baimę dėl savo ateities. Taigi neteisėti Kauno klinikų ir operaciją atlikusio gydytojo chirurgo V. K. veiksmai - Kauno klinikų neteisėtas neveikimas, gydytojo chirurgo V. K. neteisėtas veikimas (netinkamai pasirinkta gydymo taktika pašalinant ir netransplantuojant paraskydinių liaukų), bei tiek Kauno klinikų, tiek operaciją atlikusio gydytojo chirurgo V. K. padaryti pažeidimai bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. jų kaltė sąlygojo ieškovui padarytos žalos atsiradimą, kurią privalo atlyginti Kauno klinikos, nes būtent ligoninė samdo darbuotojus ir atsako už jų kvalifikaciją bei patirtį. Operaciją atlikęs gydytojas chirurgas V. K. nebuvo tiek atidus, kad operacijos metu nepašalintų identifikuotų (kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose) paraskydinių liaukų, o taip pat tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių, nenumatė tokios galimos komplikacijos, t.y. paraskydinių liaukų netyčinio pašalinimo galimybės, ir nepasirengė galimam ir naudojamam tokios komplikacijos ištaisymui - pašalintų paraskydinių liaukų transplantavimui (į kaklo dilbį ar už kaklo raumenų). Tokie operaciją atlikusio gydytojo chirurgo V. K. veiksmai byloja ne tik apie atidumo, dėmesingumo ir atsargumo stoką siekiant nepašalinti paraskydinių liaukų kartu su skydliaukės audiniais), bet ir patvirtina tą aplinkybę, jog gydytojas chirurgas V. K. padarė akivaizdžią klaidą - nenumatė transplantacijos galimybės ir jai nepasirengė, kadangi nepasirūpino laiku t.y. neužbaigus operacijos išsiųsti į Patologinės anatomijos kliniką pašalintą kairiąją skydliaukės dalį, o ją nusiuntė ne tik pasibaigus visai operacijai, bet ir pasibaigus savo paties darbo dienai. Taigi gydytojas chirurgas V. K. užbaigė kardinalią skydliaukės pašalinimo operaciją neturėdamas duomenų apie tai, ar kartu su skydliaukės audiniais nebuvo pašalintos sveikos paraskydinės liaukos, kurių pašalinti priežasčių nebuvo, ir nepasinaudojęs galimybe transplantuoti atgal pašalintąsias paraskydinės liaukas.

6Ieškovas nurodo, jog neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 000 Lt, sudaro patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, visa tai sukėlė ir šiuo metu kelia kančias ir neigiamus išgyvenimus. Ieškovas sveikatai padaryto neigiamo fizinio poveikio pasekmes vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir atsižvelgiant į tolimesnę sveikatos būklę. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu jo emocinė būklė yra sunki, yra depresija, tenka gerti raminamuosius vaistus. Be to, dėl pablogėjo santykiai su žmona D. J., jie pasidarė įtempti, vedantys link išsiskyrimo. Dėl padidėjusio jautrumo ir nervingumo ieškovas negali tinkamai atlikti ir savo kaip tėvo pareigų - dėl besikartojančio rankų pirštų mėšlungių, ne visada gali paimti ant rankų savo mažamečių sūnų, negali padėti buityje bei auginant vaikus. Ieškovas taip pat išgyvena ir dėl savo profesinės ateities, kadangi yra daug investavęs į mokymąsi ir tobulėjimą odontologijos srityje, kurioje dirbti siekė jau seniai.

7Ieškovas taip pat prašo atlyginti ir turtinę žalą, kurią sudaro ieškovo išlaidos vaistiniams preparatams, maisto papildams, tam tikriems vaisiams, daržovėms, reikalingiems asmeniui neturinčiam paraskydinių liaukų.

8Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovės ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog atlikta byloje deontologinės ekspertizės išvados patvirtina ieškovo poziciją, kadangi byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovo sveikatos būklė nebuvo operacijos komplikacija, tai buvo gydytojo klaida.

9Atsakovas LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį (1 t. b.l. 59-64) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas 2010 -02-25 buvo operuotas dėl skydliaukės vėžio, kuris šiai dienai yra nugalėtas, gydymas radioaktyviuoju jodu baigtas. Ieškinio argumentai, jog chirurgas V. K. nepakankamai suteikė informacijos apie operaciją ir jos galimas komplikacijas ikioperaciniu laikotarpiu, yra nepagrįsti, kadangi ieškovas ieškinyje nenurodo, kad 2-3 sav. iki hospitalizacijos į klinikas jis buvo susitikęs su jį vėliau operavusiu chirurgu ir tuomet, apie 40 min. trukusio pokalbio metu, jam išsamiai buvo išaiškinti operacijos būdai, galimos komplikacijas ir kt. Rekomenduota, kad, kai pakartotinai atvyks susitvarkyti reikiamus hospitalizacijai dokumentus, atvyktų kartu su sutuoktine. Antrojo susitikimo metu, kuris truko apie 30 min. jiems abiems dar kartą buvo viskas išaiškinta apie operaciją komplikacijas, sakyta, kad chirurgine prasme skydliaukės operacija sudėtinga, nes toje kaklo srityje yra daug gyvybiškai svarbių struktūrų, kurių pažeidimas gali baigtis rimtomis komplikacijomis ar net mirtimi. Taip pat sakyta, kad pacientai, jei nebūna komplikacijų, operaciją toleruoja gerai. Taigi, ieškovo teiginys, kad atlikta operacija yra „lengva", neatitinka tikrovės. Kad yra informuotas apie numatomą operaciją ir jos komplikacijas ieškovas pasirašė tuomet klinikose patvirtintoje specialioje formoje.

10Ieškinio argumentai, kad ieškovui buvo siūloma skubi operacija ir jis neturėjo laiko apsispręsti, taip pat neatitinka tikrovės. Iki antrojo susitikimo su chirurgu ieškovas turėjo 2-3 savaites laiko pagalvoti. Ieškovui buvo siūlytos kelios hospitalizacijos datos, tame tarpe po keturių parų, nes, įtariant vėžį, su operacija delsti negalima, ankstyvai hospitalizacijai ieškovas neprieštaravo.

11Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepagrįstai skundžiasi nepakankamu operavusio chirurgo dėmesiu vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, kadangi jam ir jo sutuoktinei buvo ne sykį skambinta, sakyta, kad, esant reikalui, bet kuriuo paros laiku galima susisiekti su operavusiu chirurgu. Ieškovui gulint Endokrinologijos klinikoje, operavęs chirurgas V. K. du kartus jį aplankė. Ieškovas ieškinį grindžia a esamais hipoparatirozės reiškiniais, tačiau po tokių operacijų 0,5-5,4% ligonių būna nuolatinis prieskydinių liaukų funkcijos nepakankamumas. Jau operacijos metu buvo žinoma, kad pacientui mikroskopiškai verifikuotas skydliaukės vėžys, todėl tolimesnius chirurginius veiksmus stengtasi atlikti maksimaliai radikaliai. Maksimalus radikalumas sąlygojo tai, kad šiandien ieškovas yra pagydytas nuo vėžio.

12Ieškinyje taip pat keliamas klausimas apie nereplantuotas prieskydines liaukas. Teiginys, kad po histologinio liaukos ištyrimo buvo galima replantuoti prieskydinę liauką rodo menką ieškovo medicininį išprusimą. Bet koks audinys, organas ar kita žmogaus organizmo struktūra, išnešta iš operacinės nesteriliomis sąlygomis, nereplantuojama. Juolab, kad prieskydinių liaukų buvimas ar nebuvimas pašalintoje operacinėje medžiagoje (kaip ir vienos ar kitos vėžio formos buvimas) po specialiųjų operacinės medžiagos tyrimų nustatomas tik po kelių ar net keliolikos dienų nuo planinio tyrimo pradžios.

13Atsakovas nurodo, jog atliekant operaciją Kauno klinikų medicinos darbuotojų veiksmuose kaltės nebuvo. Ieškovas 2010-02-25 buvo operuotas dėl skydliaukės vėžio. Kadangi, iki operacijos ištyrus citologinius preparatus, buvo žinoma, kad yra didelė vėžio galimybė, operacija buvo atliekama kuo radikaliau, t. y. šalinant visą skydliaukę ir šalia esančio audinio įtartinus darinius. Aplinkiniai audiniai, kaip įprasta, buvo infiltruoti ir vizualiai sunkiai diferencijuojami. Operacinės medžiagos mikroskopinis tyrimas parodė, kad pasirinkta operacijos taktika buvo teisinga: dešiniosios skydliaukės skilties navikas buvo peraugęs skydliaukės kapsulę, apėmęs aplinkinį riebalinį audinį, limfmazgį ir kartu pašalintą prieskydinę liauką. Rastas naviko plitimas ir kairėje pašalintoje skiltyje. Tačiau, šalinant pastarąją kartu buvo pašalinta ir normalios struktūros prieskydinę liauka. Prieskydinės liaukos atsitiktinis pašalinimas yra viena iš specifinių skydliaukės operacijos komplikacijų, ypatingai operuojant vėžį. Pooperaciniu laikotarpiu kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje pasitaiko 15-20% pacientų ir jis trunka iki 0,5-1 metų, o 1,5-2% pacientų gali išlikti ir ilgiau. Todėl operacija buvo atlikta tinkamai, radikaliai pašalinant visą skydliaukę pagal indikacijas, esant limfogeniniai plintančiam skydliaukės vėžiui, peraugančiam skydliaukės kapsulę, šalia esančią prieskydinę liauką aplinkinį riebalinį audinį bei metastazavusį į gilųjį kaklo limfmazgį. Pastarasis operacijos metu taip pat pašalintas.

14Atsakovas nurodo, jog ieškinyje dominuoja hipoparatirozės simptomų subjektyvioji pusė, apimanti įvairius ieškovo asmeninio gyvenimo aspektus, kuriuos aprašantis asmuo gali traktuoti laisvai, juos sumenkindamas ar pasunkindamas. Tuo tarpu objektyvioji ligos pusė parodyta nepakankamai ar net klaidingai. Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie dabartinę jo sveikatos būklę, o taip pat, kokia pastaruoju metu koncentracija kraujyje paratiroidinio hormono, geriausiai atspindinčio prieskydinių liaukų funkciją. Kauno klinikose taikytas ieškovo atžvilgiu operacinis ir tolimesnis pooperacinis gydymas buvo tinkamas ir kvalifikuotas, atitinkantis pasaulinius skydliaukės vėžio gydymo standartus. Tai patvirtina ir tokios išvados, kaip: Į.Kauno klinikų komisijos tyrimas (atliktas 2011-03-04); 2.Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ekspertų išvados (pateiktos 2011-10-03); 3.LR SAM pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas (priimtas 2011-11-03). Ieškovas nepateikė priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų pagrindžiančių įrodymų, neįrodė, jog gydymas Kauno klinikose turėjo neigiamos įtakos ieškovo sveikatai. Atsakovas nurodo, jog ieškovo nurodyti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai yra nepagrįsti, neįrodyti, nepateikta argumentų, kuriais vadovaudamasis nustatė tokio dydžio žalą ir kad tai atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus žalos dydžio nustatymo kriterijus.

15Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovai poziciją dėl ieškinio palaikė, iš esmės pakartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus.

16Atsakovas „BTA Insurance Company" SE (2 t. b.l. 46) atsiliepime į ieškinį (1 t. b.l. 89-92) nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsiliepime teigiama, kad analizuojant byloje pateiktus dokumentus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog Ieškovui buvo diagnozuota ypač išplitusi papilinė skydliaukės karcinoma, perauganti skydliaukės kapsulę, plintanti į kairę skydliaukės skiltį, prieskydinę liauką, aplinkinį riebalinį audinį, buvo stebimas limfogeninis naviko plitimas, metastazė regioniniame limfmazgyje. Akivaizdu, jog vėžys buvo labai išplitęs, ko pasėkoje, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo būtinas kuo radikalesnis naviko šalinimas. Atsižvelgiant į tai, buvo pašalinta ne tik visa skydliaukė, bet ir 1 limfmazgis, kuriame buvo rasta naviko metastazė. Kaip nurodo Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad prieskydinių liaukučių lokalizacija gali būti ypač įvairi ir jos gali būti net ir pačioje skydliaukėje, šios liaukutės gali būti pašalinamos atsitiktinai 15-17% visų atvejų. Įvertindami šią aplinkybę, manome, kad atsitiktinis liaukučių pašalinimas nėra Atsakovo neapdairiai ar netinkamai atliktų veiksmų rezultatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad šį atvejį tyrė ir Žalos pacientų sveikatai nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - ir „Komisija"), kuri savo 2011-10-20 sprendime Nr. 56-76 konstatavo, kad Atsakovo pasirinkta gydymo taktika buvo teisinga. Pažymėtina, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų. Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis c/V. byloje Nr. 3K-3-408/2009). Trečiojo asmens BTA nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paciento (Ieškovo) būklę ir medicinos galimybes bei įvertinus Komisijos sprendime pateiktas išvadas, gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai, todėl nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - gydytojo neteisėtų veiksmų.

17Atsakovas teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir „CK") 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas, reikia specialių medicinos žinių, todėl vertinant sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus jų teisėtumo (pakankamumo, atitikties patvirtintoms gydymo metodikoms, gerai medicinos praktikai ir pan.) požiūriu vertintinos ir specialistų pateiktos išvados. Atsakovo gydytojų veiksmų vertinimą Komisijos pavedimu atliko ir savo išvadas Komisijai pateikė VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos" gydytojai specialistai, kurie konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugas Atsakovas teikė tinkamai.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, taip pat pabrėžė, kad civilinė atsakomybė jokiu atveju negalima, jeigu nėra žalos (nuostolių) ar (ir) priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Analizuodamas priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, LAT savo 2010-11-29 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-474 nurodė, kad: „Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis", bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Norėtume pabrėžti, kad Ieškovas ieškinyje nurodo tik pačios komplikacijos sukeliamas neigiamas pasekmes ir nepatogumus, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindimo, kokiu pagrindu Ieškovas teigia, kad pati operacija atlikta netinkamai, kokios gydymo metodikos ar teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, kodėl operacija turėjo būti atlikta kitaip ar kaip ji, Ieškovo nuomone, turėjo būti atlikta. Šiuo atveju pateikiamas tik subjektyvus Ieškovo vertinimas ir nuomonė dėl tariamai netinkamo operacijos atlikimo, tačiau nėra pateikta jokių tą patvirtinančių įrodymų ar konkrečių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos Ieškovui buvo suteiktos netinkamai. Nemanome, kad motyvas „visų mano sutiktų gydytojų nuomonė" papilinis skydliaukės vėžys lengviausiai pasiduodantis gydymui šiuo atveju yra tinkamas įrodymas apie tariamai netinkamai atliktą operaciją, kadangi kiti gydytojai specialistai Komisijai pateikė išvadą, kad diagnostika ir gydymas pasirinkti tinkamai. Ieškinyje nėra argumentacijos, kokios, kaip teigia Ieškovas, gydytojų klaidos buvo padarytos, kuo pasireiškė, Ieškovo teigimu, rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas - apsiribojama tik teiginiu, kad operacija buvo atlikta netinkamai bei niekuo nepagrįstu teiginiu apie prieskydinių liaukučių transplantaciją. Įvertinus šias aplinkybes, manome, kad nesant pagrindo konstatuoti neteisėtiems gydytojų veiksmams, nėra ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai.

19Dėl žalos dydžio ir pagrindimo

20Atsakovas teigia, kad ieškovas ieškinyje nurodo dėl komplikacijos patiriamus neigiamus išgyvenimus, sukeliamus nepatogumus. Tačiau norėtume atkreipti gerb. Teismo dėmesį, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ši komplikacija turi būtent tokią įtaką, kaip nurodo Ieškovas, jo gyvenimo kokybei, studijoms ir pan. Ieškovas teigia, kad tariamai netinkamas operacijos atlikimas sukėlė neigiamas pasekmes ir jo „faktinei žmonai" D. J.. Norėtume pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar civilinės teisės doktrinoje nėra tokio šeiminio statuso „faktinė žmona". Šiuo atveju iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad Ieškovas ir D. J. nėra sutuoktiniai, nėra registruota jų santuoka ar partnerystė, todėl neaišku, kokiu tikslu vartojama tokia sąvoka, ką ji reiškia. Pabrėžtina, kad Ieškovas ieškinyje aprašo ne tik savo, bet ir „artimųjų" išgyvenimus dėl patiriamos komplikacijos. Kokie „artimieji" ir kokius išgyvenimus patiria šioje civilinėje byloje nėra neaišku, o, jei kalbama apie mažamečius vaikus (pvz., Davė C. R., gim. 2008-10-20, J.R., gim. 2010-10-20), manome, kad tokio pobūdžio išgyvenimų kaip Ieškovo nurodomi „nerimas dėl ateities", „nepasitikėjimas gydytojais", jie patirti negali. Taip pat pabrėžtina, kad „artimieji" nėra ieškovai šioje civilinėje byloje, todėl jų išgyvenimai ir jų pobūdis, nustatant Ieškovui padarytą žalą, šioje byloje nevertintini. Taip pat pabrėžtina, kad Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie depresiją (kuri, beje, yra liga, ją diagnozuoja gydytojai specialistai ir ji gydoma medikamentais), jos gydymą. Įrodinėjant būtent tokio pobūdžio žalą, jei tokia yra, Ieškovas privalo ją įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių nepateikia. Taip pat byloje nėra surinkta jokių duomenų apie sumažėjusį Ieškovo darbingumą ar galimą jo sumažėjimą ateityje, todėl ir teiginys dėl galimybių sumažėjimo dirbti odontologijos srityje ateityje laikytinas niekuo nepagrįstu. Pažymėtina, kad Ieškovas kalba apie tariamą žalą ateityje, kuri gali kilti, o gali ir nekilti, tačiau, Trečiojo asmens BTA nuomone, žala negali būti grindžiama prielaidomis ar tikimybėmis - ji turi būti įrodyta. Jokių įrodymų apie tai, kad Ieškovas negali ar negalės dirbti odontologijos srityje nėra. Taip pat negalime sutikti ir su Ieškovo pozicija, jog komplikacija gali įtakoti ar įtakoja jo studijas ar jų rezultatus, kadangi studijų rezultatai yra ir paties asmens pastangų, gabumų, įgūdžių rezultatas, ko pasėkoje Ieškovo vertinimas, jog mokėtos už studijas sumos būtų sumokėtos šiuo atveju netikslingai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio žala nėra pagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei vertintina tik kaip Ieškovo nuomonė ar prielaida be jokio objektyvaus pagrindimo. Taip pat manome, kad pateiktos nuotraukos nepagrindžia Ieškovo teiginio apie vartojamų preparatų skaičių - iš pateiktų vaistų įsigijimo kvitų matyti kad vartojami 2-3 preparatai, o buteliukų skaičius sukauptas per tam tikrą laiką. Nuotraukų įrodomoji reikšmė, mūsų nuomone, abejotina, neaišku, kokią aplinkybę Ieškovas įrodinėja. Tokios pačios pozicijos laikomės ir dėl pateiktų kvitų už okulisto konsultacijas, spanguolių sultis, laboratorinius tyrimus, kadangi neaišku, kada jie atlikti, ar buvo būtinybė juos tuo metu atlikti, kieno paskyrimu jie atlikti ir pan. Tas pats pasakytina ir dėl Ieškovo reikalavimo dėl periodinės išmokos priteisimo - neaišku, ar tokios pasekmės tęsis visą laiką ar ribotą, todėl abejojame tokios išmokos reikalavimo pagrįstumu.

21Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė poziciją dėl ieškinio palaikė, siūlė ieškinį atmesti.

22Tretysis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apklaustas teismo posėdžio metu ieškinį siūlė atmesti (1 t. b.l. 148-151), paaiškino, jog suteikė reikiamą informaciją ieškovui apie būsimą operaciją, galimas komplikacijas, ieškovas pasirašė nustatytoje formoje apie gautą informaciją, jis turėjo 2-3 savaites apsisprendimui, pats pasirinko hospitalizacijos datą. Trečiojo asmens teigimu, nepagrįstas ieškinio motyvas, jog nebuvo juo rūpinamasi vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, jis buvo konsultuotas, lankytas. Ieškovas pasišalino iš gydymo įstaigos, pasiėmė ir medicininę dokumentaciją. Mano, kad jau tuo metu ieškovas nutarė pasipelnyti iš gydymo įstaigos. Dėl sėkmingai atliktos operacijos ieškovas pasveiko, ieškinį grindžia esamais hipoparatirozės reiškiniais. K. nurodo, kad jau operacijos metu buvo žinoma, jog ligoniui yra skydinės liaukos vėžys, todėl operaciją stengtasi atlikti maksimaliai radikaliai. Būtinas operacijos radikalumas lėmė, jog su dešine liaukos skiltimi buvo pašalinta viena vėžio peraugta paraskydinė liauka, tokiu būdu būtina pašalinti ir kitą (net ir sveiką skiltį), nes bet koks tolimesnis skydliaukės vėžio gydymas negalimas. Vėlesnio histologinio tyrimo išvadoje taip pat buvo rastas vėžio plitimas. Operacijos metu, jau žinant, kad ligoniui yra vėžys, pašalinti šalia trachėjos esantys 5-7 limfmazgiai, kurie vizualiai nesiskiria nuo paraskydinių liaukų, viename iš limfmazgių buvo rastos vėžinės ląstelės. Ieškovo teiginys, jog po histologinio tyrimo buvo galima reinplantuoti paraskydinę liauką, nepagrįstas. K. nurodė, jog apie 20 proc. žmonių paraskydinės liaukos būna skydinės liaukos viduje, taigi operuojant jos pašalinamos. Ieškovo teiginys, kad jam pašalintos visos paraskydinės liaukos, nepagrįstas.Apie sėkmingą operaciją liudija faktas, jog ieškovui taikyti tik 2 radioaktyvaus jodo gydymo kursai, ieškovas pilnai pagydytas nuo skydliaukės vėžio. Kad Kauno klinikose taikytas operacinis ir tolimesnis pooperacinis gydymas buvo tinkamas ir kvalifikuotas, patvirtina LSMU 2011 03 04 tyrimas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ekspertų 2011 10 03 išvada, LR SAM pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 11 03 sprendimas.

23Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. B. (1 t. b.l. 188-199) paaiškino, jog išvadas komisijai suformulavo išanalizavęs ieškovo skundą, ligos istoriją, išrašus iš ambulatorinės kortelės.nurodė, kad sveika paraskydinė liauka galimai buvo tarp limfmazgių ir ji buvo nepastebėta, taip būna dažnai, kai operuojama dėl skydliaukės vėžio. Jei ji būtų identifikuota, reikėtų grąžinti į organizmą, jokių metodų nėra, reikia akimis atskirti, nėra tam techninių dalykų, akiniai nepadės. Tolimesnėje apklausoje liudytojas atsakė į šalių klausimus, susijusius su skydinės liaukos operacijų technika, būdais, moksliniais projektais, kurie leistų tobulinti paraskydinių liaukų identifikavimo ir jų pažinimo operacijos metu metodikas.

24Ieškinys atmestinas.

25Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar atsakovas LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos suteikė kvalifikuotą, tinkamą, rūpestingą pacientui gydymo paslaugą ir ar atsakovo darbuotojas tretysis asmuo byloje gydytojas V. K. tinkamai diagnozavo ligą, taikė adekvatų ir tinkamą gydymo būdą, ar atliekamos operacijos metu dėjo maksimalias atidumo, atsargumo pastangas, dėl kurių ieškovas galėjo patirti įrodinėjamą žalą.

26Byloje nustatyta, kad ieškovui 2010 metų vasario mėnesį atsakovas diagnostinės metodikos priemonėmis diagnozavo mazginę II laipsnio eutiroidinę strumą. 2010 02 25 ieškovas buvo operuotas dėl skydliaukės karcinomos. Operaciją atliko gydytojas V. K.. Operacijos metu buvo paimta medžiaga tyrimui, nustatyta diagnozė - cito papilinė karcinoma. Operacijos eigoje atlikto mikroskopinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pašalintoje dešinės skydliaukės pusėje rastas iki 2,5 cm navikas, peraugęs į skydliaukės kapsulę, išplitęs į pašalintą prieskydinę liauką. Tos pat dienos vėlesnio tyrimo išvadoje yra nustatyta, kad ir kairioje skydliaukės dalyje rastas 2 mm dydžio naviko židinys, kartu pašalinta normalios histologinės struktūros prieskydinė liauka (1 t. b.l. 86, antra pusė, 87). Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovui po kurio laiko po atliktos operacijos pablogėjo savijauta, jam atlikus įvairius medicininius tyrimus buvo nustatyta, kad ieškovo organizme kalcio kraujyje rodmenys yra labai žemi, organizmui aiškiai trūksta kalcio, o fosforo koncentracija didelė, kad yra išryškėję hipoparatirozės požymiai. Ieškovas įrodinėjo, jog jam buvo suteiktos netinkamos gydymo paslaugos, operaciją atlikęs gydytojas V. K. operacijos metu neidentifikavo sveikų paraskydinių liaukų, pašalino nenustatytą kiekį sveikų paraskydinių liaukų, kas lėmė jos sveikatos sutrikdymą. Ieškovui dėl to buvo padaryta turtinė žala, kurią patyrė mokėdamas už tyrimus ir vartojamus vaistinius preparatus, taip pat neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad pablogėjo jo gyvenimo kokybė, buvo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, esanti emocinė depresija, baimė dėl savo ateities.

27Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinės atsakomybės pagrindu (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Teismas pažymi, kad LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Asmeniui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydymo įstaiga suteikė nekokybiškas gydymo paslaugas, o gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, atsakovo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai, parinktas gydymo metodas buvo adekvatus, atsižvelgiant į diagnozuotos ligos formą bei pobūdį, o gydymo metodika atitiko jai keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį, o atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

28Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas savo teiginių, išdėstytų ieškinyje neįrodė, kadangi jo nurodomos faktinės aplinkybės nepasitvirtino. Ieškovas ieškinį grindė iš esmės vienintele faktine aplinkybe, jog jį gydantis ir operaciją atlikęs gydytojas operacijos metu nenustatė, neidentifikavo sveikų, diagnozuotos ligos nepažeistų paraskydinių liaukų, jas be reikalo pašalino, kas lėmė ieškovo sveikatos pablogėjimą. Teismas šią išvadą grindžia tomis byloje surinktais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovui pas atsakovą klinikoje buvo nustatyta tiksli ligos diagnozė, buvo parinktas adekvatus ligos gydymo metodas-radikali skydliaukės šalinimo operacija, skydliaukės pašalinimo operacija buvo atlikta tinkamai ir kokybiškai, pooperacinis gydymas ir priežiūra buvo kvalifikuota, ieškovą išleidžiant iš gydymo įstaigos, jo tuometinė būklė atitiko gydymo įstaigos sprendimą. Teismas sutinka su atsakovo LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos ir gydytojo V. K. atiliepimo į ieškinį motyvais, jog iki operacijos jau buvo nustatyta, kad ieškovas serga skydinės liaukos vėžiu, ir tik operacijos metu paaiškėjo, jog jis yra išplitęs tiek kairėje tiek dešinėje skydinės liaukos pusėje, tik operacijos buvo nustatyta, kad yra pažeista bent viena paraskydinė liauka, todėl teisingai buvo pasirinkta radikali skydinės liaukos šalinimo operacija taip pat su galimai pažeistomis paraskydinėmis liaukomis, kartu su šalia trachėjos esančiais 5-7 limfmazgiais, iš kurių viename atlikus pooperacinį tyrimą irgi buvo rastos vėžinės ląstelės. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrįsti ieškovo teiginiai, kad operaciją atlikęs gydytojas turėjo laiko ir galimybę operacijos ieškoti ir identifikuoti sveikas, nepažeistas vėžio paraskydines liaukas, taikyti naujausius medicinos literatūroje minimus diagnostinius (šaldyto pjūvio, mėlio injekcijos, parathormono koncentracijos nustatymo operacijos metu ) metodus, nusiųstuose tyrimui pašalintos skydinės liaukos mėginiuose atrasti paraskydines liaukas, jas grąžinti (reinplantuoti) ieškovui. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. B. (1 t. b.l. 188-199) paneigė tokias galimybes, nurodė, kad operacija buvo atlikta pagal diagnozuotą ligą tinkamai, tokiu atveju diagnozavus vėžį, priešskydinių liaukų tyrimas negalėjo būti atliekamas, jos per mažos kad atlikti tyrimą paimant mažą gabalėlį, nes yra 2-3 mm dydžio. Teismo deontologinės ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog operuojant papilinį skydliaukės vėžį, buvo būtina pašalinti visus šalia jos esančius įtartinus darinius, kadangi tokios ligos pobūdis linkęs išplisti (metastazuoti) į limfinius mazgus, o tai lemia šalinimo operacijos radikalumą.

29Teismo manymu, atskiros deontologinės ekspertizės išvados, jog chirurgas privalo nepašalinti matomų prieskydinių liaukų (išvados 1 p.), jog chirurgas pagal pasaulinius gydymo standartus turėjo ieškoti ir identifikuoti ieškovo prieskydines liaukas (išvados 2 p.), chirurgas turėjo žinoti, kiek identifikavo liaukų (išvados 3 p.) nepagrindžia ieškovo teiginio, kad chirurgas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai. Teismas atliktos ekspertizės išvadas vertina visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais (LR CPK 218 str.). Teismas neapsiriboja atskiromis ekspertizės akte (2 t. b.l. 80-90) esančiomis išvadomis, o vertina jas kaip visumą, kartu su tiriamojoje akto dalyje nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais (1 t. b.l. 18-27), liudytojo V. B. duotais parodymais teismo posėdžio metu (1 t. b.l. 188-199), kur yra pakankamai duomenų, jog ekspertų pateiktų išvadų visuma pagrindžia anksčiau teismo šiame sprendime padarytą išvadą, kad ieškovas savo teiginių, išdėstytų ieškinyje neįrodė, kadangi jo nurodomos faktinės aplinkybės paneigtos surinktų įrodymų visuma. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju chirurgo pasirinkta paciento gydymo taktika atitiko ligos diagnozę, ligos stadiją, ligos pažeisto organo būklę, galimą ligos prognozę, ši taktika pasiteisino, kadangi po atliktos operacijos pacientas yra visiškai pagydytas nuo diagnozuoto susirgimo, po operacijos jam buvo taikytas minimalus intervencinis gydymas jodo preparatais.

30Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o tinkamo gydymo proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Ieškovo manymas ir lūkesčiai, kad jo organizmo funkcijos turėjo būti tokios pačios kaip ir iki operacijos, kad sveikatos būklė turėtų išlikti ir būti tokia pati kaip ir iki atliktos skydinės liaukos pašalinimo operacijos, negali būti pagrindu teismui padaryti išvadai, jog atsakovas LSMU klinikos ir gydytojas V. K. suteikė ieškovui netinkamas nekokybiškas medicinos paslaugas, tuo padarydami jam turinę ir neturtinę žalą.

31Teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad dabartinę ieškovo sveikatos būklę (nustatyto laipsnio hipoparatirozę) nulėmė buvęs sunkus ieškovo susirgimas ir leistinos tokių operacijų komplikacijų normos. Teismas, darydamas šią išvadą, įvertina deontologinės ekspertizės išvadas, kuriose nurodoma, jog pagal nustatytą paratohormono kiekį minimalus prieskydinės liaukos audinio kiekis pas ieškovą yra likęs, o tai suteikia vilties dėl prieskydinės liaukos regeneracijos. Ekspertai taip pat padarė išvadą (2 t. b.l. 90, antra pusė), jog nuolatinis pooperacinis hipoparoitizmas yra radikalios tiroidektomijos pooperacinė komplikacija, kuri ištinka apie 3 procentais atvejų.

32Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad tiek atsakovo LSMU klinikos, tiek gydytojo V. K. veiksmai teikiant medicininę pagalbą pacientui C. G. R. M. buvo pagrįsti, tinkami, kvalifikuoti, o jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas (LR CK 6.246 str.). Teismas todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir atsakovo ir trečiojo asmens byloje kaltės, kaip būtinos civilinės teisinės atsakomybės sąlygos (LR CK 6.248 str.).

33Teismas, spręsdamas kilusį šalių ginčą, taip pat įvertina ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Todėl, sprendžiant dėl gydymo įstaigos ir gydytojo veiksmų neteisėtumo, turi būti vadovaujamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, įstaigos medicinos praktikos ir medicininės dokumentacijos tvarkymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010).

34Teismas, išnagrinėjęs bylą nenustatė, jog gydytojas V. K. kaip nors nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs gydytojo profesinės etikos nuostatas, įstaigos medicinos praktikos taikymo tvarką, kadangi iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, jog gydytojas V. K. iki operacijos ilgai bendravo su pacientu, jam išaiškino operacijos apimtį, būdus, galimas pasekmes, po tinkamai atliktos operacijos, gydytojas K. stebėjo ligonį, organizavo jo kraujo mėginių paėmimą, tyrimą, ligonį konsultavo su endokrinologijos klinikos vadovu prof. G. K., išrašant 2010 03 02 iš gydymo įstaigos, gydytojas V. K. ieškovui išaiškino ambulatorinio gydymosi režimą, išaiškino L-tiroksino gėrimo schemą, rekomendavo tęsti gydymą nurodomais vaistais, išdavė siuntimą į VU onkologijos institutą konsultacijai dėl tolimesnio gydymo (2 t. b.l. 87). Kaip matyti iš komentuojamų medicininių įrašų, gydytojas nustatė tikslią galutinę ligos diagnozę ir jos komplikaciją: pooperacinė hipoparatirozė.

35Teismas taip pat laiko nepagrįstais ieškovo nurodomus motyvus, jog netinkamą paciento operavimą ir gydymą galėjo lemti ir ta aplinkybė, kad atsakovas LSMU Klinikos neturėjo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų skydliaukės šalinimo operacijos tvarkos taisyklių (nuostatų). Iš byloje esančios deontologionės ekspertizės išvadų (2 t. b.l. 90) matyti, kad Lietuvoje nėra uždrausta operuoti skydliaukę ir Nikolajevo būdu, kai operacijos metu nereikia vizualizuoti prieskydinių liaukų. Ekspertas nurodė, jog nėra privaloma naudoti kitų ekspertiniam tyrimui teismo nutartyje nurodytų (2 t b.l. 58, 5 klausimas) pagalbinių tyrimų ir priemonių: apšvietimo lempa, fizikinio flotacijos metodo, mikro/makroskopinių akinių, intraoperacinio PTH (parathormono) koncentracijos matavimo; intraoperacinio šaldyto pjūvio; kontaktinės endoskopijos; toluidino mėlynojo identifikavimo; gama spinduliais identifikavimo; metileno mėlynasis greitam identifikavimui (2 t. b.l. 90, 5 išvada).

36Byloje atlikus deontologinę ekspertizę buvo nustatyta, kad gydytojas V. K., operacijos protokole neteisingai įrašė, kad identifikuotos visos 4 parskydinės liaukos (2 t. b.l.86. antra pusė, 24 ir 25 eilutė), ekspertai padarė išvadą, jog jei gydytojas neidentifikavo visų liaukų, tai protokole negalėjo tokio įrašo padaryti (Išvados 7 p., 2 t. b.l. 90). Teismas vertina, jog šis ieškovo ligos istorijos pildymo netikslumas (trūkumas) nelėmė kokio tai netinkamo sprendimo dėl pooperacinio gydymo. Šis nustatytas ligos istorijos pildymo pažeidimas neesminis, jis neturėjo reikšmės operacijai ir gydymo eigai, todėl neįrodo neteisėtų gydytojo veiksmų žalos atsiradimo prasme.

37Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atsakovui LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.). Atmetus ieškinį atsakovui LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos, atmestinas ieškinys ir jo draudiko ,,BTA Insurance Company“ SE UAB atžvilgiu. Teismas taip pat atmeta ieškinio reikalavimą panaikinti 2011-10-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą (1 t. b.l. 26, 27).

38Nustatyta, kad byloje valstybė patyrė 48, 74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b.l. 3). Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestas, šios valstybės turėtos išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo (LR CPK 92 str.).

39Teismas, vadovaudamasi LR CPK 260 str., 265 str., 270 str., ,

Nutarė

40ieškinį atmesti.

41Priteisti valstybei iš ieškovo C. G. R. M. (a.k. ( - ) 48,74 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 74 ct) turėtų išlaidų (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

42Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai... 2. ieškovas C. G. R. M.ieškiniu (1 t. b.l.4-14) prašė: 1) panaikinti... 3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010-01-05 UAB „Bendrosios medicinos... 4. Ieškovas nurodė, kad 2010-03-02 vakarą, t.y. tą pačią dieną po... 5. Praėjus daugiau nei vieneriems metams ieškovo sveikatos būklė negerėjo,... 6. Ieškovas nurodo, jog neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 000 Lt, sudaro... 7. Ieškovas taip pat prašo atlyginti ir turtinę žalą, kurią sudaro ieškovo... 8. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovės ieškinį... 9. Atsakovas LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį (1 t.... 10. Ieškinio argumentai, kad ieškovui buvo siūloma skubi operacija ir jis... 11. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepagrįstai skundžiasi nepakankamu operavusio... 12. Ieškinyje taip pat keliamas klausimas apie nereplantuotas prieskydines... 13. Atsakovas nurodo, jog atliekant operaciją Kauno klinikų medicinos darbuotojų... 14. Atsakovas nurodo, jog ieškinyje dominuoja hipoparatirozės simptomų... 15. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovai poziciją dėl... 16. Atsakovas „BTA Insurance Company" SE (2 t. b.l. 46) atsiliepime į ieškinį... 17. Atsakovas teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartyje civilinėje byloje Nr.... 19. Dėl žalos dydžio ir pagrindimo... 20. Atsakovas teigia, kad ieškovas ieškinyje nurodo dėl komplikacijos patiriamus... 21. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė poziciją dėl... 22. Tretysis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apklaustas teismo... 23. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. B. (1 t. b.l. 188-199)... 24. Ieškinys atmestinas.... 25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar atsakovas LSMU... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovui 2010 metų vasario mėnesį atsakovas... 27. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 28. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas savo teiginių,... 29. Teismo manymu, atskiros deontologinės ekspertizės išvados, jog chirurgas... 30. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą įstatymo leidėjo nustatytą... 31. Teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad dabartinę ieškovo sveikatos... 32. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad tiek atsakovo LSMU klinikos, tiek... 33. Teismas, spręsdamas kilusį šalių ginčą, taip pat įvertina ir suformuotą... 34. Teismas, išnagrinėjęs bylą nenustatė, jog gydytojas V. K. kaip nors... 35. Teismas taip pat laiko nepagrįstais ieškovo nurodomus motyvus, jog netinkamą... 36. Byloje atlikus deontologinę ekspertizę buvo nustatyta, kad gydytojas V. K.,... 37. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo... 38. Nustatyta, kad byloje valstybė patyrė 48, 74 Lt išlaidų, susijusių su... 39. Teismas, vadovaudamasi LR CPK 260 str., 265 str., 270 str., ,... 40. ieškinį atmesti.... 41. Priteisti valstybei iš ieškovo C. G. R. M. (a.k. ( - ) 48,74 Lt... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...