Byla II-1335-815/2010
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties R. D. ir D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties R. D. ir D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4S. G., O. G., L. G. bei A. Š. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą (toliau – ir Institucija), nurodydami, kad: 1) iš jų sklypo pietrytinio kampo R. D. 2010 m. gegužės 21 d., apie 15 val. išrovė jų pasodintas gėles; 2) tą pačią dieną, apie 19.30 val. atvažiavo R. D. dukra su draugu T. S., kuris vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. ( - ) kurį pastatė ant kelio tiesiai prieš jų vartus, per kuriuos įvažiuojama į jų sklypą. Buvo prašoma T. S. ir D. D. patraukti automobilį, tačiau jie nereagavo (net tada, kai jau žinojo, kad dėl ne vietoje pastatyto automobilio S. G. kreipėsi į policiją).

52010 m. birželio 21 d. nutarimu Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos D. D. atžvilgiu, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties (toliau – ir Nutarimas Nr. 1). Kitu 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos R. D. atžvilgiu (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) bei pasiūlė S. G. dėl sodo sklypo ribos nustatymo kreiptis į teismą civiline tvarka.

6S. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimus nepradėti administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos kaip nepagrįstus.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Institucijos Nutarimą Nr. 2, kuriuo R. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, paliko nepakeistą, o Nutarimą Nr. 1, kuriuo D. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, panaikino ir grąžino bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadai, įpareigojęs ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

8Apeliaciniu skundu S. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria panaikintas Nutarimas Nr. 1 ir byla grąžinta Institucijai bei priimti nutarimus dėl D. D. ir T. S. padarytų ATPK 1241 straipsnio 4 dalies, 188 ir 1872 straipsnių pažeidimų. Taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jo skundas dėl Institucijos Nutarimo Nr. 2 ir priimti naują sprendimą, įpareigojant Instituciją tinkamai atlikti 2010 m. gegužės 21-22 d. R. D. ir nežinomo asmens atliktų pažeidimų, numatytų ATPK 503, 188 ir 1872 straipsniuose, ir priimti nutarimus dėl šių pažeidimų. Mano, kad R. D. ir nenustatyto asmens atliktas gėlių rovimo faktas yra nustatytas. Bylą tyrę pareigūnai nepagrįstai nepasinaudojo 2008 m. gegužės 21-30 d. sunaikintų riboženklių atstatymo procedūra, kurios metu buvo galima įsitikinti, jog R. D. ir jos šeimos nariai gerai žino sklypų ribas. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, kadangi posėdyje nedalyvavo Institucijos atstovas. Teigia, jog į teismą dėl sklypų ribos nesikreips, kadangi jokio ginčo nėra ir tiek jam, tiek Institucijos atstovams, tiek R. D. bei jos šeimos nariams sklypų ribos yra aiškios. Pats bendros sklypų ribos buvimo vietos klausimas yra išspręstas dar 2001 m. vasario 6 d., tačiau pirmosios instancijos teismas užkirto kelią į bylą pateikti šį išsprendimą patvirtinančius duomenis. Teismas, kartodamas nepagrįstą tyrėjo A. M. teiginį, kad S. G. ir R. D. nurodė skirtingas riboženklių vietas, padarė akivaizdžią klaidą, nes, visų pirma, tyrėjas A. M. šios aplinkybės netyrė (riboženklio buvimo vietą ir situacijos schemą apeliantas buvo rodęs tyrėjui S. S.), be to, R. D. ir S. G. paaiškinimuose nurodoma riboženklio vieta sutampa. Atkreipia dėmesį, kad atstatant sunaikintus riboženklius 2010 m. birželio 22 d., dalyvavo ir R. D.. Taip pat nurodo, jog neturėjo galimybės susipažinti su R. D. pateiktu atsiliepimu į jo skundą. Teigia, jog jos atsiliepime išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama byla ir net neatitinka tikrovės. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė prijungti įrodymus, buvusios kitoje administracinėje byloje, apie bendros sklypų ribos ir ją žyminčių riboženklių buvimo vietos juridinius ir faktinius duomenis, kas rodo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą. Taip pat nepagrįstai nebuvo tenkintas jo prašymas išreikalauti 2010 m. gegužės 21 d. Institucijos įvykių registro išrašą ir pareiškėjo pranešimo tikrinimo metu darytus garso įrašus. Be to, iš Institucijos nebuvo išreikalautas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymas į Institucijos raštą dėl sklypų ribos.

9Taip pat, apelianto nuomone, nepagrįsti teismo motyvai ir dėl D. D. nepatraukimo atsakomybės už automobilio nepatraukimą. Ji su T. S. veikė solidariai, todėl ir atsakyti privalo solidariai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog S. G. neturi teisės skųsti Nutarimo Nr. 1, kadangi užstatydami automobilį, šie asmenys trukdo S. G. ir jo šeimos nariams bei svečiams laisvai naudotis susisiekimo infrastruktūra prie namo, kur deklaruotas jų būstas. D. D. ir T. S. teiginius, jog S. G. neprašė jų patraukti automobilio, paneigia pačios R. D. teiginiai. Nurodo, jog automobilis po prašymo patraukti, ant kelio dar stovėjo daugiau nei valandą. Mano, jog turėjo būti surašyti protokolai pagal ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų davimą teismo posėdyje.

10Apeliantas nurodo, jog nepagrįstai sujungus bylas, šalies teisės buvo suteiktos liudytojai R. D. byloje, kur šalis buvo D. D. ir, atitinkamai, šalies teisės liudytojai D. D., kur šalis buvo R. D..

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12II.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliantas S. G. siekia, kad R. D. ir D. D. būtų patrauktos atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų padarymą, t. y. R. D. už tai, kad išrovė S. G. gėles, o D. D. – už tai, kad automobiliu užstatė išvažiavimą iš S. G. kiemo.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas.

16ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

17Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. G. formuluojamą kaltinimą R. D., tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir teisingai pritaikė teisės normas. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent R. D. būtų išrovusi gėles. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek visi S. G. iniciatyva apklausti liudytojai, tiek pats S. G. nurodė nematę, kas išrovė gėles, o kaltinimą grindžia vien remdamiesi prielaida (b. l. 25, 37, 39, 40, 104). Tačiau tam, kad patraukti asmenį atsakomybėn, vien prielaidų nepakanka. Be to, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą tyrusi Institucija teisingai konstatavo, jog iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tarp kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl sklypų ribos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas teigia, jog jam sklypų ribos yra aiškios ir kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad netgi pats S. G. vienu atveju nurodo, jog sklypų ribos nustatytos dar 2001 m. vasarį (b. l. 137), kitu gi teigia, jog atliekant 2001 m. vasario 8 d. matavimus, buvo padarytos klaidos (b. l. 47). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog būtent šie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir jų koregavimas galimas tik teismine tvarka (b. l. 81-87). Vien tai, kad S. G. yra architektas, nesuteikia pagrindo abejoti oficialiuose registruose užfiksuotų duomenų tikrumu – jų keitimui ar tikslinimui teisės aktai numato specialią procedūrą. Įvertinus šias aplinkybes taip pat darytina išvada, kad ginčas dėl sklypų ribos tarp kaimynų nėra išspręstas, todėl vienareikšmiškos išvados, jog būtent S. G. sklype buvo pasodintos gėlės daryti negalima, tad netgi remiantis prielaida, jog gėles galėjo išrauti R. D., jos veikoje nebūtų galima konstatuoti subjektyviosios pažeidimo pusės požymio – kaltės (ATPK 9 str.), dėl ko teisena bet kuriuo atveju turėtų būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

18Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos grąžinimo Institucijai, kad ši tinkamai kvalifikuotų D. D. veiką. Pažymėtina, kad D. D. kaltinama tuo, jog pastatė automobilį tokioje vietoje, kur šis trukdė eismui. Tokia veika formaliai atitiktų ATPK 1241 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. kovo 1 d.) dispoziciją, numačiusią atsakomybę už vairuotojų <...> stovėjimą <...> kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui <...>. Tačiau išanalizavus šios teisės normos turinį, visų pirma, pažymėtina, kad už šio pažeidimo padarymą atsakomybėn traukiamas vairuotojas, be to, turi būti nustatytas trukdymo transporto ar pėsčiųjų eismui požymis. Pirmuoju aspektu pažymėtina, jog iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų matyti, jog tiek automobiliu atvažiavo ir jį pastatė, tiek vėliau patraukė – T. S. (b. l. 61, 98-99, 104), todėl būtent jis laikytinas vairuotoju. Tačiau nagrinėjamoje byloje jo atžvilgiu joks procesinis veiksmas nebuvo pradėtas, skundžiamame Institucijos Nutarime Nr. 1 jo atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas. Kita vertus, byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai yra prieštaringi – S. G. ir jo šeimos narių paaiškinimuose teigiama, jog automobilis trukdė išvažiuoti jo dukrai, tuo tarpu R. D. ir jos šeimos narių paaiškinimuose teigiama, jog S. G. neprašė patraukti automobilio. Be to, iš pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 17) matyti, kad S. G. negalėjo paaiškinti, ar prašė automobilio savininkų jį patraukti, ir reikalavo nubausti automobilio savininkę, o T. S. patraukus automobilį, iš S. G. kiemo niekas net nevažiavo, kas taip pat kelia abejonių S. G. kaltinimų pagrįstumu. Pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nebėra jokios protingos galimybės, kadangi nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, be to pareigūnai apklausė visus situaciją mačiusius asmenis, jokių bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų aplinkui nebuvo, todėl nėra pagrindo grąžinti šią bylos dalį Institucijai. Taip pat, įvertinusi ATPK 188 straipsnio dispoziciją (savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog D. D. veikoje būtų šio pažeidimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, naikinti Institucijos Nutarimo Nr. 1 pagrindo nebuvo, todėl ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis atitinkamai keistina, paliekant Institucijos Nutarimą Nr. 1 nepakeistą.

19Apelianto nurodomi procesinio pobūdžio pažeidimai laikytini nepagrįstais ir nedarančiais įtakos galutinio procesinio sprendimo pagrįstumui. Pažymėtina, kad apeliantui teismo posėdžio metu buvo sudaryta galimybė susipažinti su pateiktu atsiliepimu ir priedais (b. l. 97), tuo tarpu bylų nagrinėjimas jas sujungus, leido teismui užtikrinti proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principų įgyvendinimą, kadangi į bylos nagrinėjimą buvo susirinkę visi liudytojai, be to, pareiškėjo skunduose dėstomos aplinkybės buvo susiję ir apėmė panašų laikotarpį. Vien tai, kad D. D. ir R. D. procesinės padėtys buvo skirtingos, nagrinėjamuoju atveju niekaip nepažeidžia S. G. procesinių teisių ir neleidžia daryti išvados, kad jų parodymai šiuo aspektu buvo įtakoti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, todėl apelianto nurodomų papildomų įrodymų rinkimas buvo netikslingas, kadangi jo prašomi dokumentai negalėtų patvirtinti ar paneigti nei gėlių rovimo, nei automobilio nepatraukimo fakto. Tuo tarpu teisėjo suinteresuotumo požymių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Dėl šių priežasčių S. G. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio nutarties dalis, kuria Institucijos Nutarimas, kuriuo D. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, keistina ir šis Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a:

22S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2010 m. birželio 21 d. Nutarimas, kuriuo

Nutarė

24D. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, pakeisti ir šį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Nutarimą palikti nepakeistą. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. S. G., O. G., L. G. bei A. Š. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities... 5. 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Institucija nutarė nepradėti administracinio... 6. S. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi... 8. Apeliaciniu skundu S. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio... 9. Taip pat, apelianto nuomone, nepagrįsti teismo motyvai ir dėl D. D.... 10. Apeliantas nurodo, jog nepagrįstai sujungus bylas, šalies teisės buvo... 11. Teisėjų kolegija... 12. II.... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliantas S. G. siekia, kad R. D. ir D. D. būtų patrauktos atsakomybėn už... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog... 16. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas,... 18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios... 19. Apelianto nurodomi procesinio pobūdžio pažeidimai laikytini nepagrįstais ir... 20. Dėl šių priežasčių S. G. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. S. G. apeliacinio skundo netenkinti.... 23. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį,... 24. D. D. atžvilgiu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos,... 25. Nutartis neskundžiama....