Byla II-1799-580/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, Institucija) nepagrįstai vilkina duomenų ir/ar informacijos pagal pareiškėjo 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. liepos 27 d. prašymus pateikimą ir įpareigoti atsakovą juose prašomus duomenis ir/ar informaciją pateikti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities policijos komisariato, neturtinės žalos atlyginimą 300 000 Lt už neteisėtus atsakovo pareigūnų atitinkamus aktus.

5Taip pat prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo R. D. atžvilgiu pagal gautą S. G. pareiškimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad R. D. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl dėl šių veiksmų jis ir jo šeimos nariai patyrė stresą, sutriko sveikata, bendravimas su kaimynais, artimaisiais ir kitais asmenimis.

6Minėtas skundo reikalavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi buvo išskirtas į atskirą administracinio teisės pažeidimo bylą.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi S. G. skundą paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ATPK 186 straipsnyje įtvirtinta teisės norma siekiama apsaugoti visuomenę nuo veiksmų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, todėl dėl žinomai melagingo policijos iškvietimo žala kyla viešajai tvarkai, o ne atskiram asmeniui. Dėl R. D. policijos pareigūnų iškvietimo S. G. nebuvo ir negalėjo būti padaryta nei turtinė, nei fizinė žala. Policijos pareigūnų iškvietimas ir atvykimas negali būti pripažįstami priežastimi, dėl kurios asmuo gali patirti pareiškėjo nurodytus išgyvenimus. Tuo labiau, kad iškvietimo metu policijos pareigūnai jokių veiksmų S. G. atžvilgiu neatliko – jo neapklausė, nesuvaržė kitaip jo teisių. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiuoju asmuo negali būti pripažintas vien dėl to, kad jis turi ryšį su administraciniu teisės pažeidimu.

8Pareiškėjas S. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje.

9II.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo S. G. atskirojo skundo netenkino.

11Teismas nustatė, kad tarp R. D. ir S. G. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypo ribų. Tiek R. D., tiek S. G. vienas kito atžvilgiu yra pateikę pareiškimus policijos pareigūnams dėl, jų nuomone, padarytų administracinių teisės pažeidimų, kas patvirtina, jog abi šalys, pasirinkdamos netinkamą tarp jų kilusio ginčo sprendimo variantą, bando tokiu būdu apginti savo galimai pažeistas civilines teises. 2010 m. gegužės 23 d. policijos pareigūnų iškvietimas, dėl kurio pareiškėjas siekia, kad R. D. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį, yra neatsiejamai susijęs su tarp jos ir pareiškėjo kilusiu konfliktu dėl žemės sklypo ribų, t. y. R. D. veiksmai galimai buvo nukreipti S. G. atžvilgiu. Tačiau teismas nenustatė ir pareiškėjas neįrodė, kad dėl tokių R. D. veiksmų, atitinkančių ATPK 186 straipsnio objektyviosios pusės požymius, pareiškėjui buvo padaryta reali žala. Pareiškėjo nurodyti tariamai kilę neigiami padariniai (buvo priimtas R. D. neteisėtai išteisinantis aktas, neatlyginant jam padarytos žalos, taip pat sukeltas nepasitikėjimas policijos objektyvumu ir nešališkumu, įvairūs pergyvenimai) yra nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su R. D. atliktais veiksmais, kiek jie atitinka ATPK 186 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį. Pareiškėjo nurodytos jam sukeltos neigiamos pasekmės galėtų būti reikšmingos, kalbant nebent apie vėlesnius, po policijos pareigūnų iškvietimo R. D. atliktus veiksmus (2010 m. gegužės 23 d. ji pateikė pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo S. G. atžvilgiu), tačiau jie, kaip ir kiti pareiškėjo nurodyti R. D. tariamai prieš jį vykdomi neteisėti veiksmai, yra nesusiję su ATPK 186 straipsnyje įtvirtintu pažeidimu ir nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinami, kaip išeinantys iš šio skundo nagrinėjimo ribų.

12Atsižvelgęs į teismų praktiką, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad S. G. negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, o jo skundas, galutinai paaiškėjus šiai aplinkybei skundo nagrinėjimo metu, pagrįstai ir teisėtai buvo paliktas nenagrinėtu, kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

13III.

14Pareiškėjas S. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 (N575-8575/2010) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

15Prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atliko sklypų kadastrinis Nr. ( - ) (toliau – pareiškėjo sklypas) ir kadastrinis Nr. ( - ) (toliau R. D. sklypas) ribų patikrinimą vietovėje, sudarė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3, kurio pagrindu 2012 m. vasario 22 d. priėmė administracinį sprendimą dėl žemės naudojimo patikrinimo rezultatų – įspėti R. D., kad ji iki 2012 m. balandžio 2 d. privalo patraukti šiltnamį, kurio dalys kerta pareiškėjo sklypo ribas.

16Išaiškėjusios naujos aplinkybės paneigia tas aplinkybes, kad sklypų riba yra neaiški, teritorija pareiškėjo sklype greta R. D. yra ginčijama, sklypų riba turi būti nustatyta, kuriomis buvo grindžiami žemiau nurodyti įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriuose buvo nagrinėjamas policijos, žemėtvarkos ir teismų pareigūnų veiksmų teisėtumas, nagrinėjant pareiškėjo teisių pažeidimus sukėlusius teisinius santykius:

  1. 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-317-281/2010;

17(2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-685/2011).

  1. 2010 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1238-602/2010; (2011 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-1504/2011).
  2. 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-1335-815/2010; (2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2257/2011).
  3. 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1336-244/2010; (2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-2321/2011).
  4. 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-1799-580/2010; (2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-8575/2010).
  5. 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. II-1799-580/2010; (2011 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3367/2011).

18Neteisėtu pagrindu priimti teismų sprendimai nėra teisingi ir teisėti, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį garantuojamą teisę į teisingą, greitą, teisėtą ir nešališką teismą.

192011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N62-2257/2011 įrašytos tokios „nustatytos aplinkybės“: „tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą tyrusi Institucija teisingai konstatavo, jog iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tarp kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl sklypų ribos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas teigia, jog jam sklypų ribos yra aiškios ir kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad netgi pats S. G. vienu atveju nurodo, jog sklypų ribos nustatytos dar 2001 m. vasarį (b. 1. 137), kitu gi teigia, jog atliekant 2001 m. vasario 8 d. matavimus, buvo padarytos klaidos (b. 1. 47). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog būtent šie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir jų koregavimas galimas tik teismine tvarka (b. 1. 81-87)“.

202011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A261-2321/2011 įrašyta, kad „pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino <...> faktines ginčo aplinkybes“; t. y. apeliacinis teismas be apelianto argumentų nagrinėjimo pripažino teisingomis pirmosios instancijos teismo „nustatytas aplinkybes“, kad a) nėra nuolatinio pobūdžio (tęstinio) S. G. teisės pažeidimo – sklypo dalies naudojimo po R. D. šiltnamiu ir b) nėra neteisėto žemėtvarkos pareigūnų veikimo/neveikimo, nes galioja ir nepanaikintas 2008 m. liepos 23 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 184.

212010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N575-8575/2010 įrašytos tokios „nustatytos aplinkybės“: „nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp R. D. ir S. G. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypo ribų <...> abi šalys, pasirinkdamos netinkamą tarp jų ginčų sprendimo variantą, bando tokiu būdu apginti savo galimai pažeistas teises. Teisėjų kolegijos nuomone, 2010 m. gegužės 23 d. policijos pareigūnų iškvietimas yra neatsiejamai susijęs su tarp R. D. ir S. G. kilusiu konfliktu dėl žemės sklypo ribų...“.

22Pateiktos ištraukos iš teismo priimtų nutarčių pagrindžia išvadą, kad apeliaciniame teisme teisėjai buvo susiformavę nepagrįstą neigiamą nuomonę visų iš to paties šaltinio kylančių teisinių pažeidimų viseto atžvilgiu: teismas buvo melagingai įtikintas, kad sklypų riba yra neaiški, todėl nustatytina iš naujo, nors sklypų riba visada buvo aiški; tokį nepagrįstą teismo įsitikinimą formavo neteisėti Žemėtvarkos įstaigos veiksmai ir jų pagrindu priimti aktai. Pateikti 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. dokumentai atskleidžia suklastotus teiginius, todėl jų pagrindu priimti neteisingi teismų sprendimai turi būti ištaisyti tose dalyse, kurios pagrindžiamos melagingais duomenimis.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Procesą atnaujinti atsisakytina.

26Bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

27Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal minėtąjį punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y., žinant apie šias aplinkybes, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

28Tokia aplinkybe pareiškėjas įvardija 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 bei 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 481D-(14-48-104)-2066. Šiuose dokumentuose yra konstatuota, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir R. D. žemės sklypo ribos yra aiškios, o R. D. įpareigota perkelti šiltnamį, kurio dalys kertasi su pareiškėjo žemės sklypo ribomis. Taigi būtent šias aplinkybes pareiškėjas įvardija esminėmis ir naujomis.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 481D-(14-48-104)-2066 turinio analizės matyti, jog patikrinimas vietoje atliktas pareiškėjo iniciatyva, t. y. pagal jo prašymą. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių priežasčių ir argumentų, kurie paaiškintų, kodėl jis dėl minėtųjų veiksmų atlikimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių nesikreipė anksčiau. Darytina išvada, kad aplinkybės, kurias pareiškėjas įvardija naujomis, galėjo būti žinomos pareiškėjui dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjui negalėjo būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog minėtosios aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

30Be to, pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 ir 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-8575/2010, kurią pareiškėjas prašo atnaujinti, buvo nagrinėjami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų ir sprendimų (atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 186 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo R. D. atžvilgiu pagal gautą S. G. pareiškimą), nukentėjusiojo statuso administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui suteikimo bei tinkamo pareiškėjo klausimai. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartyje nurodė, jog tarp R. D. ir S. G. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypo ribų, nereiškia, kad šis teismas šioje byloje iš esmės sprendė žemės sklypo ribų ar nuosavybės teisės į žemę klausimą. Nagrinėdamas atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtent ir nurodė, kad abi šalys, pasirinkdamos netinkamą tarp jų kilusio ginčo sprendimo variantą, bando tokiu būdu (reikšdamos pareiškimus policijos pareigūnams dėl, jų nuomone, padarytų administracinių teisės pažeidimų) apginti savo galimai pažeistas civilines teises. Tačiau iš esmės šis teismas sprendė neįgalioto vesti bylą asmens skundo padavimo klausimą, kurį pareiškėjas kėlė atskiruoju skundu šiam teismui. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesusijusios su prašomoje atnaujinti administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėtais klausimais, jų neįtakoja ir negali iš esmės pakeisti, todėl nelaikytinos paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, dėl kurių procesas turėtų būti atnaujinamas.

31Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-8575/2010 neatnaujintinas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

33Pareiškėjo S. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-8575/2010.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 6. Minėtas skundo reikalavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi S.... 8. Pareiškėjas S. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti... 9. II.... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi... 11. Teismas nustatė, kad tarp R. D. ir S. G. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl... 12. Atsižvelgęs į teismų praktiką, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos... 13. III.... 14. Pareiškėjas S. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė... 15. Prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės... 16. Išaiškėjusios naujos aplinkybės paneigia tas aplinkybes, kad sklypų riba... 17. (2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis... 18. Neteisėtu pagrindu priimti teismų sprendimai nėra teisingi ir teisėti,... 19. 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje... 20. 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje... 21. 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje... 22. Pateiktos ištraukos iš teismo priimtų nutarčių pagrindžia išvadą, kad... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 26. Bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 27. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2... 28. Tokia aplinkybe pareiškėjas įvardija 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės... 30. Be to, pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo S. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti... 34. Nutartis neskundžiama....