Byla P-444-231-12
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės rašytinio proceso metu išnagrinėjo pareiškėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. ir O. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – R. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai S. G. ir O. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, NŽT) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti nutarimą dėl R. D. atliekamo tęstinio administracinės teisės pažeidimo – savavališko žemės sklypo Nr. ( - ) (kadastrinis numeris ( - )) dalies (statinių iškeldinimo schemoje apribotos žymomis A-B-C-D-E-F-G-2-3-4) naudojimo ir vengimo grąžinti, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atlyginti 50 000 litų neturtinę žalą už neteisėtus atsakovo veiksmus ir bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjai patikslintuose skunduose (t. II, b. l. 30-32, 132-133, 185) paaiškino, kad yra sklypo ( - ), savininkai. Nuo sklypo įsigijimo, t. y. nuo 2004 m., gretimo sklypo Nr. ( - ) ir jame esančių statinių savininkė R. D. agresyviais veiksmais neleido naudotis pietine pareiškėjų sklypo dalimi, teigdama, kad tai jos sklypo dalis. 2007 m. balandžio 3 d. atlikus kadastrinius matavimus buvo nužymėtos tikslios sklypo ribos. Paaiškėjo, kad sklypo Nr. ( - ) ribos su sklypu Nr. ( - ) buvo suformuotos kadastriniais matavimais 2001 m. vasario 8 d. ir suderintos su buvusiu savininku. Taip pat atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad riba nesutapo su 1985 m. statyta atramine siena. Pareiškėjai nurodė, kad kreipėsi dėl riboženklių sunaikinimo į policiją. 2008 m. liepos 24 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tyrė riboženklių sunaikinimo situaciją vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 184 (16), kurį pareiškėjas S. G. atsisakė pasirašyti, kadangi jame buvo surašytos faktinės situacijos ir teisės aktų neatitinkantys duomenys. 2009 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas S. G. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su pakartotinu prašymu dėl riboženklių sunaikinimo. Tačiau į prašymą nebuvo atsakyta, o pareiškėjui 2009 m. lapkričio 9 d. kreipusis į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, buvo pakartoti tie patys faktinės situacijos ir teisės aktų neatitinkantys teiginiai. Reaguodamas į tai pareiškėjas 2009 m. gruodžio 8 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl neteisėtų R. D. veiksmų, t. y. dėl savavališko pareiškėjų žemės sklypo naudojimo ir vengimo jį grąžinti, dėl R. D. sklypo Nr. ( - ) nepažymėjimo riboženkliais po sunaikinimo ir trukdymo pareiškėjams naudoti jų sklypo dalį pagal paskirtį. Pareiškėjai pažymėjo, kad sklypų riba, įregistruota viešame registre, suderinta savininkų ir nužymėta 2001 m. vasario 8 d., yra objektyvi ir negali būti keičiama neteisėtu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus aktu. Pareiškėjams buvo suteiktas naudotis 625 kv. m. sodo sklypas, o šiuo metu jie naudojasi 584 kv. m., todėl jie turi teisę iš valstybės išpirkti tą sklypo dalį, kuri buvo ir yra naudojama nuo 1980 m. Pareiškėjų teigimu, dėl netinkamo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimo susidarė situacija, kai asmuo R. D. savo savavaldžiavimą ir kitus neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimuose pateikti teisei prieštaraujantys fakto ir aplinkybių apie sklypų ribą bei teisės taikymo išaiškinimai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesiekė ir nesiekia patikrinti, ar skaitmeninės sklypų ribos nužymėjimas vietovėje yra teisingas. R. D. nesikreipė į licencijuotas geodezinių matavimų įmones dėl riboženklių atkūrimo, t. y. nesivadovavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimuose nurodytomis rekomendacijomis kreiptis į geodezines firmas. Esant aplinkybėms, kai egzistuoja objektyvus kadastrinės ribos faktas, pripažintas ir įregistruotas 2001 m. vasario 14 d., Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, veikdamas pagal įstatymus ir jam suteiktą kompetenciją, turėtų spręsti ne ribos nustatymo klausimą, bet ribos nužymėjimo vietovėje ir iš to kylančius nuosavybės naudojimo klausimus. Tokie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmai pažeidžia pareiškėjų teises.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į pareiškėjų patikslintą skundą (t. I, b. l. 23-24) paaiškino, kad pareiškėjų prašymą dėl administracinių teisės pažeidimų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjo (2009 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. SR-4365-(l. 12)). Pateiktame atsakyme nurodoma, kad patikrinimo metu nenustatytas administracinis teisės pažeidimas bei galimai jį padaręs asmuo, todėl pažeidimo protokolas surašomas nebuvo. Pareiškėjui raštu paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus, susijusius su administracinės atsakomybės taikymu R. D., nors iš pateiktų dokumentų ir patikrinimo metu nustatytų aplinkybių nėra aiškios gretimų žemės sklypų ribos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, CK 6.246-6.250 straipsnių nuostatomis tam, kad pareiškėjų reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjų patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjų patirtos žalos. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, o tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 16-19) paaiškino, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos specialistai savo kompetencijos ribose pagal imperatyvius įstatymo normų reikalavimus 2008 metais atliko žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Kaštonas“ sklypų Nr. ( - ) ir ( - ) žemės naudojimo patikrinimus, 2009 m. lapkričio 30 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pažeidimų nustatyta nebuvo. Visi pareiškėjų prašymai buvo išnagrinėti laiku, tinkamai ir objektyviai, nevilkinant atsakymų termino, todėl pareiškėjų reikalavimai ir skundai dėl vilkinimo priimti sprendimus yra nepagrįsti. Patys pareiškėjai sąmoningai vilkina sprendimų priėmimus.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu (t. III, b. l. 20–25) pareiškėjų S. G. ir O. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjų reikalavimas – priimti nutarimą dėl R. D. atliekamo tęstinio administracinės teisės pažeidimo – savavališko žemės sklypo dalies naudojimo ir vengimo ją grąžinti, yra kilęs iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo procesą R. D. atžvilgiu dėl savavališko žemės naudojimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas dėl paminėto reikalavimo yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarka yra išskirta iš kitų administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dėl ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje, nustatant tik šioms byloms skirtas jų nagrinėjimo taisykles. Administracinių teisės pažeidimų bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, nekeičiant teisminio nagrinėjimo procese šalių procesinės padėties. Pagal ATPK 293 straipsnį ir ABTĮ 122 straipsnio 1 dalį skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

10Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjo pareiškėjo S. G. 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SR-4365-(1.12) pranešė pareiškėjui, kad žemės sklypų patikrinimo metu, nenustačius ATPK nustatyto administracinio teisės pažeidimo bei jį padariusio asmens, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nebuvo. Iš šio rašto turinio matyti, kad tai yra atsisakymas iškelti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą. Pareiškėjas neapskundė šio atsisakymo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą įstatymo nustatyta tvarka teismui.

112009 m. lapkričio 9 d. S. G. pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai ir prašė įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių priimti nutarimus dėl R. D. savavališko žemės sklypo dalies naudojimo ir vengimo ją grąžinti (ATPK 45 str.). Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2010 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. S(7)-A(G)-168 pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą, todėl pareiškėjo reikalavimas nepriklauso nagrinėti Komisijos kompetencijai. 2009 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas su prašymu dėl administracinių teisės pažeidimų vėl kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė ATPK nustatyta tvarka priimti nutarimus dėl R. D. savavališko žemės sklypo dalies naudojimo ir vengimo ją grąžinti. Negavęs atsakymo į šį prašymą, pareiškėjas 2010 m. vasario 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau po bylos iškėlimo teisme Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-2227-(1.12) į 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą pranešė pareiškėjui S. G., kad prašyme nurodytos aplinkybės dėl administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo nutarimų priėmimo jau buvo išnagrinėtos ir 2009 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui buvo atsakyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu (reg. Nr. SR-4365-(1.12). Pareiškėjo prašyme nurodyti klausimai taip pat buvo išnagrinėti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2010 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. S(7)-A(G)-168.

12Teismas padarė išvadą, kad nors institucija neįvykdė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punkte nustatyto reikalavimo per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje pranešti pareiškėjui, kad jo pakartotinas prašymas nenagrinėjamas, į 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą buvo atsakyta tik 2010 m. balandžio 7 d., tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjo reikalavimą pagrįstu. Kadangi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjo pareiškėjo S. G. 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SR-4365-(1.12) pranešė pareiškėjui, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo bei jį padariusio asmens, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-2227-(1.12) į 2009 m. gruodžio 8 d. prašymą pagrįstai pranešė pareiškėjui, kad prašyme nurodytos aplinkybės dėl administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo nutarimų priėmimo jau buvo išnagrinėtos. Teismas nustatė, kad pareiškėjai su skundu ginčydami atsisakymą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą R. D. (šis atsisakymas buvo išreikštas 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SR-4365-(1.12)) į teismą nesikreipė, o skundu nagrinėjamoje byloje prašo priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo iškelta ir administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, t. y. nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, todėl nesant pradėtai administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai negali būti priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1332/2008). Pareiškėjų reikalavimas priimti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo R. D. yra nepagrįstas. 2008 m. liepos 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 184 galioja ir byloje nėra duomenų, kad jis būtų pripažintas neteisėtu. Pareiškėjas S. G. neapskundė 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SR-4365-(1.12) išreikšto atsisakymo iškelti R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsisakymo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to, pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl atsakovo darbuotojų veiksmų ar neveikimo patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų.

13Pareiškėjas S. G. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 42-48), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą.

14III.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi (t. III, b. l. 75–82) S. G. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 10 punktu yra nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylose. Šiuo atveju nutarimas dėl nurodyto asmens administracinio pažeidimo nėra priimtas ir pareiškėjai jo negali skųsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas dėl R. D. padaryto pažeidimo privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perduoti jį nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, bet jis turėjo būti pateiktas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka bei ATPK nustatytais terminais. Pareiškėjai nurodė, kad prašymą dėl R. D. neteisėtų veiksmų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2009 m. gruodžio 8 d., tačiau į šį prašymą nebuvo atsakyta ir jie 2010 m. vasario 24 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokiu būdu pareiškėjai kartu kėlė ginčą ir dėl to, kad nebuvo išnagrinėtas jų prašymas ir į pateiktą prašymą nebuvo atsakyta. Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 7 d. atsakymas patvirtina, kad pareiškėjui S. G. į 2009 m. gruodžio 7 d. prašymą buvo atsakyta (t. I, b. l. 65). Tokiu būdu ginčo nagrinėjimo metu atsakovui pateikus atsakymą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išnagrinėti pareiškėjų suformuluotą reikalavimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą. Pagrįstai buvo pripažinta, kad atsakovas skunde keliamam reikalavimui nesilaikė nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. Taip pat pagrindė, kodėl netenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

17Pareiškėjas S. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l. 88-90) Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-336-244/2010 pagrindais, numatytais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10, 12 punktuose.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P858-271/2011 pareiškėjo prašymo netenkino ir proceso neatnaujino.

19Pareiškėjas (t. III, b. l. 121) prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1336-244/2010 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintu pagrindu.

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P525-133/2012.

21IV.

22Pareiškėjas S. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l. 158–161) ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų pagrindais.

23Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis 2012 m. gegužės 11 d. nutartį grindė tikrovės neatitinkančiais motyvais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėjo būti jam žinomos dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Mano, kad teisėjų kolegija tokiu būdu šmeižė pareiškėją ir įvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

24Pažymi, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-789-643/2012 dėl neteisėtų NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyriaus (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus teisių perėmėjos) veiksmų, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, prie kurios yra prijungta ir administracinės bylos Nr. I-1336-244/2010 medžiaga. Teigia, jog administracinė byla Nr. I-789-643/2012 įrodo, jog pareiškėjas pakartotinai 2010 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl neteisėto žemės naudojimo ir 2008 m. liepos 24 d. akto Nr. 184 suklastojimo, o negavęs atsakymo, kreipėsi į teismą.

25Teigia, kad teismas pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir iš pareiškėjo nepareikalavo pateikti įrodymus ar dokumentus, todėl teismo teiginys, kad pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių priežasčių ar argumentų, pagrindžiančių prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra nepagrįstas.

26Taip pat pateikia reikalavimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 3 dalių ir ABTĮ 156 straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

27Prašo priimti ABTĮ 108 ir 109 straipsniuose nurodytas atskirąsias nutartis ir persiųsti medžiagą dėl nurodytos šmeižimo veikos tyrimo kompetentingoms institucijoms.

28Prašymo nagrinėjimui išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracines bylas Nr. I-1336-244/2010, II-1335-815/2010, II-317-281/2010, II-1799-580/2010, I-1238-602/2010, I-2153-815/2011, I-2759/2011.

29Prašo prijungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracines bylas Nr. I-789-643/2012 ir Nr. I-419-624/2012.

30Pareiškėja O. G. pateikė atsiliepimą į S. G. prašymą atnaujinti procesą. Nurodo, jog sutinka su pareiškėjo prašymu.

31Teigia, kad atsakovo 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. aktais pripažino, kad netinkamai vykdė savo pareigas ir neteisėtai priėmė 2008 m. liepos 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą.

32Teigia, kad pareiškėjo S. G. nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant administracinę bylą I-1136-10 buvo šiurkščiai pažeistos materialinės ir proceso teisės normos.

33Mano, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-1336-10 privalėjo įvertinti pareiškėjų argumentus, tačiau ginčijamo akto teisėtumo nenagrinėjo.

34Teigia, kad priėmus 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. aktus pareiškėjui paaiškėjo teismo sprendimų priėmimo metu egzistavusios aplinkybės: atsakovas tyčia klaidino teismą, 2008 m. liepos 24 d. aktas nebegalioja.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo – R. D. pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, kuriame prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, kaip nepagrįstą. Priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37V.

38Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

39Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje sprendžiama tik procesą atnaujinimo klausimas nagrinėjamoje byloje, todėl pareiškėjo reikalavimai susiję su nurodytomis administracinių teisės pažeidimų bylomis, nenagrinėtini.

40Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

41Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

42Dėl prašymo atnaujinti procesą byloje dėl proceso atnaujinimo

43ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis apibrėžia proceso atnaujinimo instituto taikymo ribas, numatydamas, jog šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti atnaujinamas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas. Vadinasi procesas gali būti atnaujinamas bylose, kuriose ginčas tarp šalių buvo sprendžiamas iš esmės, o byla baigėsi įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarimui ar nutarčiai, ir įgijus res judicata galią. Tokiu būdu ginčas tarp šalių išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

44Tuo tarpu proceso atnaujinimas – specifinė administracinės teisenos stadija. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, ginčas iš esmės iš naujo nėra nagrinėjamas. Sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar nagrinėjamu atveju yra vienas ar keli iš pagrindų procesui atnaujinti.

45ABTĮ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesuteikia galimybės peržiūrėti bylos, kurioje jau buvo spręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas keletą kartų, tačiau procesas byloje, kurioje jau buvo išnagrinėtas procesinis klausimas dėl galimybės atnaujinti procesą, nebegali būti atnaujinamas, teismas tokio prašymo nagrinėti negali. Paduodant naują skundą dėl proceso atnaujinimo, sprendžiamas būtent procesinis klausimas ar šiuo atveju yra pagrindas procesui atnaujinti. Tokiu atveju teismas kiekvieną kartą (jei prašymas pateiktas ABTĮ 156 straipsnyje numatytais terminais) tikrins ar neatsirado pagrindo procesui atnaujinti. Tačiau jei pareiškėjas kartą pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jis buvo atmestas, pareiškėjas nebegali pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje dėl proceso atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-158/2012).

46Nagrinėjamu atveju, remiantis pareiškėjo pateiktais argumentais, spręstina, kad jis inter alia prašo procesą atnaujinti administracinėje byloje P525-133/2012, kuri buvo išspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi t. y. byloje kurioje spręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, todėl jo prašymas atmestinas.

47Dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-336-244/2010.

48Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-336-244/2010, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta apeliacine tvarka, pareiškėjo pateiktas prašymas vertintinas kaip prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-2321/2010. Pareiškėjas prašo procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų pagrindais.

49ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

50ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

51Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, sprendimo ar nutarties buvimas be motyvų ar neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 8–10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822–166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–73/2012).

52Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo baigta priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2321/2011. Pareiškėjui prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punkto pagrindais padavus 2012 m. rugsėjo 17 d. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas buvo praleistas. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šis terminas yra naikinamasis. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas įsiteisėjo 2011 m. birželio 30 d. (ABTĮ 96 str. 2 d.), o prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2012 m. rugsėjo 17 d. t. y. pasibaigus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam 1 metų terminui, atsisakytina atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punkto pagrindais.

53Kaip minėta, proceso atnaujinimas – specifinė administracinės teisenos stadija, kurios metu tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje, taigi kiti pareiškėjo prašymai ir argumentai nenagrinėtini.

54Dėl trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

55Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

56ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

57CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

58CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

59Tretieji suinteresuoti asmenys teisę į išlaidų atlyginimą įgyja, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.).

60Iš paminėtų nuostatų matyti, jog proceso šalis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, inter alia atstovavimo, atlyginimą tik tada, kai sprendimas priimtas jos naudai, t. y. sprendimo priėmimas proceso šalies, prašančios atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai yra būtinoji sąlyga, sudaranti pagrindą jai šias išlaidas prisiteisti.

61Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr. pvz. 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

62Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog sprendimas laikytinas priimtu atitinkamos proceso šalies naudai ir tais atvejais, kai neatnaujinamas procesas byloje pagal kitos proceso šalies prašymą. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jei, pavyzdžiui, buvo ruoštas atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir tokios teisės nepaneigia išimtinis proceso atnaujinimo instituto pobūdis ir tai, kad administracinė byla jau buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu Atsižvelgiant į tai bei vertinant atlyginimą už bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas (ABTĮ 45 str. 5 ir 2 d.) sistemiškai, nors galimybė prisiteisti faktiškai patirtas išlaidas už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą rengimą eksplicitiškai ir nėra numatyta, nepagrįsta teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju prisiteisti išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą rengimą, negali (žr. pvz. 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Šiuo atveju, galimybė prisiteisti faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą užtikrina pagrindinių bylinėjimosi funkcijų įgyvendinimą bei teisėtumo ir protingumo principų laikymąsi.

63Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakius atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjų skundas buvo atmestas, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. D. teisės, todėl ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012) vertintina, kad trečiojo suinteresuoto asmens procesinis dokumentas – atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą patenka į Rekomendacijų 8.15 punkto, numatančio išlaidų priteisimo už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikymo sritį.

65R. D. nurodo, jog už atsiliepimo į pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurių patvirtinimui pateikė 2012 m. lapkričio 6 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 17 (toliau – ir Teisinių paslaugų sutartis), 2012 m. lapkričio 17 d. Atstovavimo sutartį Nr. 17 (toliau – ir Atstovavimo sutartis), 2012 m. lapkričio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17 bei 2012 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 561552.

66Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu maksimali priteistina suma yra 425 Lt (0,5 x 850 Lt). R. D. prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, atsižvelgiant į tai, kad byla nelaikytina itin sudėtinga, nėra pagrindo priteisti didesnę, nei Rekomendacijose nustatytą, sumą, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. iš pareiškėjo S. G. priteistina 425 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą.

67Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

68Pareiškėjo S. G. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

69Proceso administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. ir O. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. D.) Nr. A261-2321/2011 (bylos numeris pirmosios instancijos teisme I-1336-244/2010) neatnaujinti.

70Trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. priteisti 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo S. G.

71Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai S. G. ir O. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į... 5. Pareiškėjai patikslintuose skunduose (t. II, b. l. 30-32, 132-133, 185)... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. su skundu nesutiko ir prašė atmesti... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjo... 11. 2009 m. lapkričio 9 d. S. G. pateikė skundą Vilniaus apskrities... 12. Teismas padarė išvadą, kad nors institucija neįvykdė Asmenų prašymų... 13. Pareiškėjas S. G. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 42-48), kuriuo... 14. III.... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 10 punktu yra... 17. Pareiškėjas S. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l.... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi... 19. Pareiškėjas (t. III, b. l. 121) prašė atnaujinti procesą Vilniaus... 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi... 21. IV.... 22. Pareiškėjas S. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l.... 23. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis 2012 m.... 24. Pažymi, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme... 25. Teigia, kad teismas pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. prašymą dėl proceso... 26. Taip pat pateikia reikalavimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 27. Prašo priimti ABTĮ 108 ir 109 straipsniuose nurodytas atskirąsias nutartis... 28. Prašymo nagrinėjimui išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio... 29. Prašo prijungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracines... 30. Pareiškėja O. G. pateikė atsiliepimą į S. G. prašymą atnaujinti... 31. Teigia, kad atsakovo 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. aktais... 32. Teigia, kad pareiškėjo S. G. nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant... 33. Mano, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-1336-10 privalėjo... 34. Teigia, kad priėmus 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 22 d. aktus... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo – R. D. pateikė atsiliepimą į prašymą... 36. Teisėjų kolegija... 37. V.... 38. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.... 39. Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje... 40. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo... 42. Dėl prašymo atnaujinti procesą byloje dėl proceso atnaujinimo... 43. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis apibrėžia proceso atnaujinimo instituto taikymo... 44. Tuo tarpu proceso atnaujinimas – specifinė administracinės teisenos... 45. ABTĮ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesuteikia galimybės... 46. Nagrinėjamu atveju, remiantis pareiškėjo pateiktais argumentais, spręstina,... 47. Dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-336-244/2010.... 48. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 49. ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl... 50. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 51. Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis... 52. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo baigta priėmus Lietuvos... 53. Kaip minėta, proceso atnaujinimas – specifinė administracinės teisenos... 54. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 55. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 56. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios... 57. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 58. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su... 59. Tretieji suinteresuoti asmenys teisę į išlaidų atlyginimą įgyja, kai... 60. Iš paminėtų nuostatų matyti, jog proceso šalis turi teisę gauti iš kitos... 61. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias... 62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog sprendimas... 63. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakius atnaujinti... 64. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz.... 65. R. D. nurodo, jog už atsiliepimo į pareiškėjo prašymo dėl proceso... 66. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu maksimali priteistina suma yra 425 Lt... 67. Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 68. Pareiškėjo S. G. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.... 69. Proceso administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. ir O. G. skundą... 70. Trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. priteisti 425 Lt (keturis šimtus... 71. Nutartis neskundžiama....