Byla 2A-452/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

3dalyvaujant ieškovui prokurorui Donatui Micevičiui,

4atsakovei S. N. individualiai įmonei,

5atsakovių A. G. ir J. J. atstovams advokatui Evaldui Onaičiui ir A. G. , atsakovės S. N. individualios įmonės atstovei advokatei Dianai Oseckienei,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. G. ir J. J. , S. N. individualios įmonės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą pareikštą ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, A. G. , J. J. ir S. N. individualiai įmonei, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Šiaulių rajono 1 notarų biurui ir akcinei bendrovei Ūkio bankui, dėl Šiaulių apskrities viršininko sprendimų, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto panaikinimo bei restitucijos taikymo natūra.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2006 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimus Nr. 7-4484 ir Nr. 7-4485 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mieste“ A. G. ir J. J. , kuriais atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą; 2) panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. G. ir J. J. ginčo žemės sklypą pardavė S. N. individualiai įmonei; 3) panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. nupirkto nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą; 4) taikyti restituciją natūra – įpareigoti S. N. individualią įmonę grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą ginčo žemės sklypą; 5) taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. G. ir J. J. grąžinti S. N. individualiai įmonei sumokėtą sklypo kainą.

10Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimais Nr. 7-4484 ir Nr.7-4485 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mieste“ A. G. ir J. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,5950 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Šiauliuose. Nuosavybės teisės atkurtos natūra, grąžinant žemės sklypą žemės ūkio veiklai. 1981 m. rugsėjo 11 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 330 patvirtintame miesto generaliniame plane, kurio galiojimas 2005 m. vasario 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pratęstas, buvo numatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimu grąžinti žemės sklypai yra su miškais. Tai, kad grąžinta žemė yra su miesto ir valstybiniais miškais, patvirtina ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikta valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370, schema. Šiaulių apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir naikintini. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 24 d. redakcija) numatyta, jog miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnyje (2002 m. spalio 25 d. redakcija) įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems; 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus ir namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Šiaulių miesto generalinio plano teritorijoje, kurioje yra natūra grąžinti A. G. ir J. J. žemės sklypai, jie numatyti kaip miškų parkai. 2006 m. sausio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-28 patvirtinti natūra grąžinamų žemės sklypų planai, architektūriniai apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypų naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis turėjo būti nustatyti vadovaujantis Šiaulių miesto generaliniu planu. Priimant ginčijamą administracinį aktą, pažeistos sprendimų priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio, Žemės įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Šiuo atlygintinu sandoriu perleisti žemės sklypai, kurie buvo įgyti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 straipsnis) ir taikytina restitucija. Sprendžiant klausimą dėl restitucijos būdo, vertintinas įgijėjų sąžiningumas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Iš surinktų duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypuose pirkėjai, sudarydami ginčų sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo sąžiningi. Todėl restitucijos natūra apribojimas, įtvirtintas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje, netaikytinas.

11Atsakovė Šiaulių apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 „Dėl teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, plano patvirtinimo“ patvirtino laisvų neužstatytų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą. Teisė spręsti, ar turėta žemė yra grąžinama natūra, ar priskiriama valstybės išperkamai žemei, yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui (savivaldybės tarybai). Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių priskyrimo miškų grupėms“ patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje miesto miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašą. Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas. Pagal minėtus nutarimus ginčo žemės sklypas į valstybinės reikšmės plotus, miškų parkų ar miestų miškų plotus nepateko, nes toje vietoje natūroje miško nėra. Medžių grupė, esanti šio sklypo keturių ar penkių arų plote, nėra valstybinės reikšmės miškas.

12Atsakovės A. G. ir J. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos žemę. Nuosavybė atkurta motinai priklausiusioje žemėje, kurioje anksčiau buvo ne miškas, o durpynai, augo pavieniai medžiai, krūmai. Nuosavybės teisė atkurta teisėtai, atsakovės nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir buvo sąžiningos žemės įgijėjos bei pardavėjos.

13Atsakovė S. N. individuali įmonė (dabar – UAB „Snieginos transportas“) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas be pagrindo kaltina ją nesąžiningumu perkant nekilnojamąjį turtą, nes tariamai ji turėjo žinoti, kontroliuoti bei duoti leidimus valdžios ir savivaldos institucijoms, jos kontroliuojamoms įstaigoms ir organizacijoms atliekančioms turto analizę, teisinę turto registraciją bei kitą nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymą bei jų teisėtumo pripažinimą. Ne atsakovės kompetencija nustatinėti žemės paskirtį ir leisti ją pardavinėti bei tvirtinti tokius sandorius. Ieškovas nenurodė, kokiu būdu bus atlyginta atsakovės patirta žala dėl minėtos žemės įsigijimo.

14Tretysis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. 271 informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema yra patvirtinta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Šioje schemoje ginčo žemės sklype buvo pažymėtas nevalstybinės reikšmės miško plotas, kuris 1994 metų miškų inventorizacijos metu buvo aprašytas kaip Šiaulių miesto miškų 12 kvartalo 15 sklypas, Šiaulių miesto miškų kvartalo 4, 6, 13 sklypai bei 13 kvartalo 5 ir 12 sklypai. Minėtu raštu taip pat informuojama, kad 2008 m. birželio 19 d. VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ pateikė patikslintus 2005-2006 metų Šiaulių miesto miškų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, kurių pagrindu patikslinta Šiaulių miesto miškų registracija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, tame tarpe ir ginčo žemės sklype. Šiame žemės sklype buvę želdiniai išbraukti iš miško ploto, nes miškų inventorizacijos metu buvo nesivadovauta Lietuvos miškotvarkos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76, 4 priedo 4 pastabos nuostata. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. kovo 4 d. pateikė ginčo žemės sklypo apžiūrėjimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad žemės sklype esantys medžiai nekertami. Aplinkos ministerija neturi pagrindo sutikti su ieškinyje išdėstytais argumentais, kadangi neturi informacijos, kad ginčijamais Šiaulių apskrities viršininko sprendimais atkurtame žemės sklype būtų valstybinės reikšmės miško.

15Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju nuo skundžiamų individualių administracinių aktų įteikimo suinteresuotai šaliai dienos praėjo 3 metai. Prokuroras nepateikė jokių duomenų ir nepagrindė, kad ieškinys teismui paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, todėl byla turėtų būti nutraukta. Ginčijami Šiaulių apskrities viršininko sprendimai yra teisėti. Jais A. G. ir J. J. nuosavybės teisės atkurtos į žemę, o ne į mišką. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 patvirtino Šiaulių miesto laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinę schemą (planą). 2003 m. gruodžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. T-933 minėtą schemą (planą) papildė, ginčo sklypus priskirdama prie Šiaulių mieste esančios laisvos (neužstatytos) žemės, numatomos grąžinti piliečiams natūra. Šia papildyta (ne kartą) schema (planu) vadovaudamasis Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. sausio 6 d. išleido įsakymą Nr. A-28 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“, kuriuo remiantis ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Tiek minėti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai, tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas per įstatymų nustatytus terminus nebuvo apskųsti. Prokuroras netinkamai taiko Miškų įstatymo nuostatas, kadangi šiuo įstatymu nagrinėjamame nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese neturėjo būti vadovaujamasi. Visų pirma dėl to, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos į žemę, o ne į mišką, antra, ginčo sklypuose jokių valstybinės reikšmės miškų ar miškų, priskirtinų valstybinės reikšmės miškams, nebuvo, todėl minėta įstatymo nuostata negalėjo būti pažeista. Tai, kad Šiaulių miesto generaliniame plane, patvirtintame 1981 metais, ginčo plotai pažymėti kaip miškų parkai, dar nereiškia, kad faktiškai jie ten ir buvo. Šiaulių miesto generalinis planas (kaip ir 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas) buvo bendrojo planavimo dokumentas, kuriame nustatoma planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Todėl tai, kas buvo suplanuota, nereiškia, kad buvo įgyvendinta. Nors 1994 metais miškų inventorizacijos metu sklypai buvo aprašyti kaip planuojami Šiaulių miesto miško sklypai, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino 2006 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimus Nr. 7-4484 ir Nr. 7-4485 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo mieste“ A. G. ir J. J. , kuriais atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, – 0,48 ha sklypo dalyje; 2) panaikino 2006 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. G. ir J. J. ginčo žemės sklypą pardavė S. N. individualiai įmonei, – 0,48 ha sklypo dalyje; 3) panaikino 2006 m. balandžio 13 d. nupirkto nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą 0,48 ha sklypo dalyje; 4) taikė restituciją ir priteisti solidariai iš A. G. ir J. J. 83 667,36 Lt valstybei; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos valstybės naudai 150,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Teismas nustatė, kad ieškinys paduotas nežymiai praleidus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą, nes terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2008 m. gruodžio 30 d, o ieškinys teismui paduotas 2009 m. sausio 29 d. Tačiau, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi per protingą laiką, ir į egzistuojantį viešąjį interesą, teismas pripažino ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujino.

19Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo, Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos taikytinos sistemiškai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo tvarką, pagal kurią nuosavybės teisės į žemę atkuriamos iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės miškai yra išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 530 patvirtino teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, planą, tame tarpe Verdulių sklypo Nr. 503, kurio dydį vėliau tikslino. Kaip matyti iš buvusių savininkų žemės sklypų sudaryto skaitmeninio plano, 2005 m. gruodžio 8 d. patvirtintas grąžintinos žemės detalusis planas buvusios savininkės A. J. žemės sklypo ribose. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus rašto matyti, kad 2005 m. spalio 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pavesta suformuoti žemės sklypą, nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir įvykdyti kitus įstatymo reikalavimus; 2006 m. sausio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas grąžinamų natūra žemės sklypų planas bei kadastriniai duomenys.

20Teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministerija pateikė valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, iš kurių matyti, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai Šiaulių mieste, ir pagal valstybinio kadastro duomenis atsakovėms grąžinta žemė į valstybinės reikšmės miškų plotus nepatenka. Visapusiškai vertindamas žemės grąžinimo procesą, teismas atsižvelgė ir į kitus rašytinius įrodymus. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. kovo 6 d. pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje buvo pažymėtas 2004 metų schemoje ne valstybinės reikšmės miško plotas, kuris 1994 metais buvo aprašytas kaip miesto miškų sklypas. Pažymoje nurodoma, kad vėliau, 2005-2006 metais, atlikus miškų inventorizaciją, nustatyta, kad ginčo sklypas neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio miško žemei keliamų reikalavimų. Pateiktoje spalvotoje aeronuotraukoje apibrėžtame raudona linija ginčo sklype matyti ruožas miško masyvo. Iš pateikto 1994 metų taksoraščio duomenų matyti, kad ginčo sklypas įvardytas kaip Šiaulių miesto miškų 12 kvartalo 11 sklypas ir priskirtas II miškų grupei kaip miško parkas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypo dalis atitiko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje reglamentuotą „miško parkų“ statusą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 26 d. išvadoje nurodoma, kad Pramonės gatvės 30 m x 160 m sklypo dalis patenka į miško, nepriskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, teritoriją ir siūlyta pakeisti sklypo ribas, išjungiant iš privačios teritorijos miškų paskirties žemę.

21Teismas taip pat nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovėms, galiojo 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1370. Šiaulių apskrities viršininko administracija pateikė duomenis, kad nuo 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 patvirtintas valstybinės reikšmės miškų plotas nekito iki 2009 metų. 2005-2006 metų aeronuotraukos pagrindu 2008 m. rugsėjo 25 d. buvo padaryta sklypų ortografinio žemėlapio schema. Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos nurodytą aplinkybę, kad 2005-2006 metais miško želdiniai išbraukti iš miško ploto, teismas vertino kaip nepakankamą pagrindą pripažinti nuosavybės teisių atkūrimą 0,48 ha plote teisėtu ir ieškinį atmesti. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas draudė atkurti nuosavybės teises natūra ne tik į valstybinės reikšmės miškus, bet ir į miestų miškus, miško parkus. Ginčo sklypo dalis 1994 metais ir pagal 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimą atitiko miesto miško (miško parko) statusą. Be to, teismo nuomone, galima vertinti, kad 2002 m. spalio 24 d. tvirtinant teritorijų, numatomų grąžinti natūra, planą, ši žemė nebuvo numatyta grąžinti natūroje būtent buvusiems savininkams, t. y. A. G. ir J. J. , nes nebuvo tokio pareiškėjų prašymo ir iki 2003 m. balandžio 1 d. prašymas nepateiktas. Taikant formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas nesuteikė institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės kitokiais negu įstatyme numatytais būdais atlyginti už nekilnojamąjį turtą.

22Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai, pripažintini neteisėtais ir naikinti 0,48 ha žemės dalyje, kurioje yra miškas. Neteisėtai grąžintą žemės dalį perleidus pirkimo-pardavimo sutartimi kito asmens nuosavybėn, pripažintina negaliojančia ir 2006 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 0,48 ha žemės dalyje bei turto priėmimo-perdavimo akto dalis.

23Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, nurodė, kad atsakovės neišreiškė valios pakeisti nuosavybės teisės atkūrimo būdą iki nustatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., todėl vertino, kad nuosavybės teisės grąžinant turtą natūra atkūrimo būdas parinktas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų (21 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teisių atkūrimo procese elgėsi sąžiningai ir pagal teisės aktų reikalavimus, išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareigūnų padarytų pažeidimų procedūrų eigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad nuosavybės teisė atkurta asmens, iš kurio ji buvo nusavinta žemėje, įvardytas nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakoves A. G. ir J. J. nesąžiningomis įgijėjomis ir naikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visoje apimtyje. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas taikyti restituciją ir grąžinti žemę valstybei, nepateikė įrodymų apie žemės pirkėjo nesąžiningumą. Nenustatytas S. N. įmonės ir jos savininkų vaidmuo nuosavybės atkūrimo procese, nėra duomenų, kad ši atsakovė turėjo kokią nors įtaką atkuriant nuosavybę, ar nupirko žemę nuslepiant duomenis įregistruotus viešajame registre. Neįrodžius atsakovų nesąžiningumo grąžinant bei parduodant žemę, prielaida dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo negalima vadovautis.

24Teismas iš 2006 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, kad ginčo žemės sklypo vieno aro kaina sudarytų – 1 743,07 Lt, todėl 0,48 ha gauta vertė yra 83 667,36 litų. Ši suma išreikalautina iš A. G. ir J. J. valstybės naudai kaip kompensacija už natūra negrąžinamą, bet be pagrindo sutaupytą turtą (CK 6.147 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad dalies gautos sumos grąžinimas valstybei už žemę, kurios negalima buvo atstatyti natūra, negali pažeisti atsakovių teisių, nes priklausiusi kompensacija būtų nustatyta mažesnė nei rinkos kaina.

25Teismas atmetė kaip nepagrįstą trečiojo asmens Aplinkos ministerijos reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes tretysis asmuo atsakovo pusėje buvo įgaliota ir atsakinga institucija vykdyti Miškų įstatymo reikalavimus, kontroliuoti procesą ir priimti atitinkamus sprendimus atkuriant nuosavybės teises miškų žemėje. Todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstant CPK 93 straipsnio pagrindais, teisė į išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui konkrečiu atveju neatsiranda.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27Apeliaciniu skundu atsakovės A. G. ir J. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl Šiaulių apskrities viršininko sprendimų panaikinimo dalyje dėl nuosavybės teisių į 0,48 ha sklypo dalį atkūrimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo pardavimo, priėmimo-perdavimo akto panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo perdavimo ir restitucijos taikymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, nors ieškovas nei prašė atnaujinti terminą, nei nurodė jo praleidimo priežastis. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

292. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypo 0,48 ha dalis atitinka miško parko statusą. Ginčo sklypas į valstybinės reikšmės miškų plotus nepateko, nes jame miško natūroje nėra; sklype esanti medžių grupė neatitinka miško apibrėžimo (Miškų įstatymo 2 straipsnis). Tai patvirtina Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651, 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 bei Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. kovo 6 d. raštas Nr. 271. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1994 metų taksoraščio duomenimis, nes tų metų inventorizacijos metu ginčo sklypai buvo aprašyti kaip planuojami Šiaulių miesto miškų sklypai ir juose buvo planuojama vykdyti apželdinimą, tačiau tai nebuvo įgyvendinta. Dėl šios priežasties atnaujintoje Šiaulių miesto miškų registracijoje buvo patikslinta, kad ginčo sklype registruotų miškų nėra – ten augantys medžių ir krūmų plotai neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. 2009 metais patvirtintame Šiaulių miesto bendrajame plane ginčo sklypo teritorija taip pat pažymėta kaip želdiniai, o ne miškas.

303. Teismas, pripažindamas ginčo sprendimus neteisėtais, ne tik kad neatkūrė teisingumo, bet ir padarė žalos apeliantėms: jos ne tik prarado teisę į piniginę kompensaciją, kuri būtų priklausiusi, jei nuosavybės teisės natūra nebūtų atkurtos, bet dar turi sumokėti valstybei, nors teismas ir konstatavo, kad apeliantės elgėsi sąžiningai, teisėtai, teisingai išreiškė savo valią dėl nuosavybės atkūrimo ir dėl valstybės institucijų neturi patirti neigiamų padarinių. Toks teismo sprendimas prieštarauja bendriesiems teisės principams ir pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe.

31Apeliaciniu skundu atsakovė S. N. individuali įmonė prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

321. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypo 0,48 ha dalis atitiko miesto miško statusą, nes tokią išvadą paneigia byloje esantys įrodymai. Ieškovui dar iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo aišku, kad teisėto pagrindo kreiptis į teismą nėra, nes ieškovas 2008 m. lapkričio 27 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialisto išvadą, kurioje aiškiai nurodoma, kad ginčo sklype miškų (miško žemės) nėra, o tokia teritorija nepriskiriama valstybės išperkamai žemei. Teismas negalėjo vadovautis Šiaulių apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. išvada, nes ji, kaip pripažino komisijos pirmininkas, nėra kompetentinga spręsti, ar žemės sklypas ar jo dalis yra miškas ar ne.

332. Teismas, panaikindamas pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą dalyse dėl 0,48 ha žemės sklypo pardavimo ir perdavimo, nenurodė, kad vadovaujasi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, numatančia restitucijos netaikymo ar jos būdo pakeitimo atvejus. Tokiu būdu susidarė teisiškai neapibrėžta situacija, ginčas neišspręstas iki galo ir egzistuoja reali galimybė, kad 0,48 ha žemės sklypo dalis iš apeliantės bus atimta, nors iš sąžiningo įgijėjo, įgijusio nekilnojamąjį daiktą atlygintinai, jis negali būti išreikalautas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis). Tuo labiau negalima situacija, kad iš apeliantės būtų atimtas nekilnojamasis daiktas, o už jį sumokėti pinigai nebūtų grąžinti.

343. Teismas skundžiamame sprendime neišsprendė apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o apeliantė įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

35Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Aplinkos ministerija prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti, išspręsti trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš naujo ir priteisti 1 017,68 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis – tai procesinis prašymas. Be to, teismo argumentai, kuriais remiantis atmestas apelianto prašymas yra visiškai nepagrįsti, nes apeliantės kompetencijai niekuomet nepriklausė nuosavybės teisių atkūrimo funkcija, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių neteisėtų apeliantės veiksmų. Apeliantė šioje byloje buvo patraukta trečiuoju asmeniu, jos dalyvavimas ieškovo prašymu buvo pripažintas būtinu, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis).

36Atsiliepimu į atsakovių A. G. ir J. J. , S. N. individualios įmonės bei Aplinkos ministerijos apeliacinius skundas ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo juos atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:

371. CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymą numato tik proceso šalims, todėl trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.

382. Ieškinys šioje byloje buvo paduotas laiku, tačiau netinkamam teismui – Šiaulių miesto apylinkės teismui, todėl atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti.

393. Ginčo sklypas 1981 metų Šiaulių miesto bendrajame plane buvo priskirtas miško parkams; šio plano galiojimas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu buvo pratęstas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 530 bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-28 buvo pakeista Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1370 nustatyta žemės paskirtis, nors savivaldybė, būdama žemesne instancija, to neturėjo teisės daryti. Todėl Šiaulių apskrities viršininkas negalėjo vadovautis nurodytais sprendimais ir turėjo remtis aptariamu Vyriausybės nutarimu. Tuo labiau, kad Šiaulių apskrities viršininko sudaryta komisija 2008 m. rugsėjo 25 d. išvadoje konstatavo, kad ginčo sklypo 30 m x 160 m dalis patenka į miško, nepriskirto miško valstybinės reikšmės miškų plotams teritoriją, ir siūlė pakeisti sklypo ribas, pašalinant iš privačios teritorijos miškų paskirties žemę.

404. Teismo sprendimu priteista 83 667,36 Lt suma išreikalautina iš atsakovių A. G. ir J. J. kaip kompensacija už natūra negrąžinamą, bet be pagrindo sutaupytą turtą (CK 6.147 straipsnis). Iš atsakovių A. G. ir J. J. nebuvo atimta teisė atkurti nuosavybę į 0,48 ha dydžio žemės sklypą kitoje vietoje arba už tai gauti kompensaciją. Palikus atsakovėms 83 667,36 Lt už parduotą žemę, į kurią nuosavybės teisės natūra nebuvo galima atkurti, būtų galima teigti, kad jos nepagrįstai praturtėjo.

415. Teismas nenustatė atsakovės S. N. individualios įmonės vaidmens nuosavybės teisių atkūrimo procese, byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė turėjo kokią nors įtaką atkuriant nuosavybę ar kad nupirko žemę nuslėpdama viešame registre įregistruotus duomenis, todėl teismas pagrįstai taikė 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą.

42Atsiliepimu į atsakovių A. G. ir J. J. bei S. N. individualios įmonės apeliacinius skundus tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl Šiaulių apskrities viršininko sprendimų panaikinimo dalyje dėl nuosavybės teisių į 0,48 ha sklypo dalį atkūrimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo pardavimo, priėmimo-perdavimo akto panaikinimo dalyje dėl 0,48 ha žemės sklypo perdavimo ir restitucijos taikymo bei priimti naują sprendimą. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypo 0,48 ha dalis neatitiko miesto miško statuso, o priešingą išvadą padaręs teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

43Atsiliepimų į apeliacinius skundus kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

44IV. Apeliacinio teismo argumentai

45Atsakovių apeliaciniai skundai tenkinti, o trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

47Šioje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atsakovėms A. G. ir J. J. atkūrimo natūra į jų motinai priklausiusį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dalyje atkurto žemės sklypo yra miškas, todėl nuosavybės teisės į šią dalį negalėjo būti atstatytos. Apeliaciniuose skunduose ši išvada ginčijama, teigiant, kad ginčo žemės sklype miško nėra, nes jame augantys pavieniai medžiai nelaikytini mišku.

48Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybes teise priklauso valstybei (Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuojama įstatymuose, tame tarpe ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Pagal šį įstatymą nuosavybės teisė natūra į valstybinės reikšmės miškus ar kitus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme konkrečiai numatytus miškus nėra atkuriama, tačiau atlyginama kitais būdais (6, 13, 16 straipsniai). Kas laikoma valstybinės reikšmės mišku ir apskritai mišku, apibrėžiama Miškų įstatyme (2 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalys, 4 straipsnio 4 dalis). Nustačius, kad žemės sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikšmės miškas ar kitas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytas miškas, nuosavybės teisės natūra į nurodytų miškų užimamą žemės sklypo dalį negali būti atkuriama.

49Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra miškas, atitinkantis miško parko kategoriją, į kurį nuosavybės teisės natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą negalėjo būti atkuriamos. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

50Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę (Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis). Miškų valstybės kadastro objektas yra valstybės miškai, o registravimo objektas – miško masyvas, susidedantis iš kvartalų, o pastarieji – iš taksacinių miško žemės sklypų (Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų kadastro nuostatų 4-6 punktai). Kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (15 punktas) (reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą). Šios institucijos uždaviniai apima ir miškų inventorizacijos vykdymą, miškų ūkio statistinių duomenų kaupimą, apdorojimą ir skelbimą bei miškų būklės monitoringo vykdymą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 patvirtintų Valstybinės miškų tarnybos nuostatų 6.2, 6.5, 6.9 punktai). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. kovo 6 d. raštas (T. 1, b. l. 55-56), kuriame teigiama, kad Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, patvirtintoje Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, ginčo sklype buvo pažymėtas ne valstybinės reikšmės miško plotas. Kartu pažymima, kad gavus 2005-2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, buvo atlikta nauja Šiaulių miesto miškų registracija Miškų valstybės kadastre. Jų pagrindu buvo patikslinta ginčo žemės sklypo registracija, jame buvusius želdinius išbraukiant iš miško ploto, nes ankstesnės inventorizacijos metu buvo nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 patvirtintomis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (T. 1, b. l. 59-60). Taigi nagrinėjamo nuosavybės teisių atkūrimo metu ginčo sklype nei valstybinės reikšmės miško, nei kito miško Miškų įstatymo prasme nebuvo. Pažymėtina, kad analogiška informacija nurodyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje, kuri buvo pateikta ieškovo pavedimu ir ieškovo gauta iki kreipimosi į teismą dėl šios bylos iškėlimo (T. 2, b. l. 132-144). Byloje taip pat yra duomenys, kad medžiai ginčo sklype kertami nebuvo (T. 1, b. l. 61-62), o valstybinės reikšmės miškų plotai Šiaulių mieste nekito iki 2009 m. spalio 14 d. (Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1305 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“).

51Nepaisant nurodyto, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1994 m. taksoraščio duomenims (T. 1, b. l. 58), Šiaulių apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. išvada (T. 2, b. l. 37) bei jau minėta Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir konstatavo, kad ginčo sklype miškas (miško parkas) yra. Tačiau akivaizdu, kad aptariamo laikotarpio Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema ginčo žemės sklypo atveju buvo klaidinga dėl netaikytų teisės aktų reikalavimų miškų inventorizacijos metu. Tai, minėta, konstatavo kompetentinga miškų inventorizaciją atlikti ir Miškų valstybės kadastrą tvarkyti institucija. Nurodyto taksoraščio duomenys, kaip ir nagrinėjamo nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Šiaulių miesto bendrojo plano duomenys (T. 1, b. l. 25) yra ankstesni nei aptariamo laikotarpio miškų inventorizacijos duomenys, todėl, įrodymams esant prieštaringiems, teismas turėjo vadovautis vėlesniais duomenimis. Šiaulių apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. rugsėjo 25 d. išvadoje pateikiami duomenys taip pat vertintini kritiškai, nes ši ad hoc komisija nėra kompetentinga spręsti, kas yra miškas, o kas ne – tai priklauso minėtai Valstybinei miškų tarnybai. Pažymėtina, liudytoju apklaustas nurodytos komisijos pirmininkas parodė, kad išvadoje pateikta tik komisijos nuomonė, kompetentingo atlikti vertinimą asmens komisijoje nebuvo, be to, nėra liudytojas nėra tikras, ar ginčo žemės sklypo dalis galėtų būti priskirta miškui (T. 3, b. l. 71-72). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo vadovautis būtent Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis, taip pat byloje esančia Nacionalinės žemės tarnybos specialisto išvada.

52Įvertindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo žemės sklype nei valstybinės reikšmės miško, nei kito miško nebuvo (CPK 185 straipsnis), todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš dalies panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius. Tai konstatavus, kiti apeliacinių skundų argumentai tampa teisiškai nereikšmingi. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

53Minėta, atsakovė S. N. individuali įmonė bylos nagrinėjimo metu pertvarkyta, todėl ji buvo pakeista teisių perėmėja UAB „Snieginos transportas (T. 3, b. l. 141-155, 159) (CPK 48 straipsnis)). Ši atsakovė patyrė 4 900 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 6-7, 87-88; T. 3, b. l. 108-110), kurios jos naudai pagal suformuotą teismų praktiką priteisiamos ne iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, o iš valstybės biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2010; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Č. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartis byloje Generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija administracinėje, bylos Nr. AS143-438/2009; ir kt.). Atsakovės A. G. ir J. J. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnis).

54Tretysis asmuo Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos darbuotojų dalyvavimu teismo posėdžiuose pirmosiose instancijos teismuose, tačiau, nepaisant tokių išlaidų realumo ir būtinumo (T. 2, b. l. 145-157; T. 3, 28-31), pripažinus, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų padengti valstybė, būtų neprotinga iš valstybės priteisti bylinėjimosi išlaidas jos išlaikomai biudžetinei įstaigai. Dėl šios priežasties trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.

55Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. ir 2009 m. balandžio 16 d. nutartimis atsakovių S. N. individualios įmonės bei A. G. ir J. J. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atmetus ieškinį naikintinos (CPK 151 straipsnio 5 dalis).

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

57Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

58Priteisti atsakovei UAB „Snieginos transportas“, į. k. 145642658, iš valstybės 4 900 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

59Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į 5,7370 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Šiauliai.

60Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovių A. G. , a. k. ( - ) ir J. J. , a. k. ( - ) 1 000 000 Lt vertės turto areštą (Turto arešto akto Nr.: ( - )).

61Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenimis ir Nekilnojamojo turto registrui bei Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovui prokurorui Donatui Micevičiui,... 4. atsakovei S. N. individualiai įmonei,... 5. atsakovių A. G. ir J. J. atstovams advokatui Evaldui Onaičiui ir A. G. ,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A.... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 10. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities viršininko... 11. Atsakovė Šiaulių apskrities viršininko administracija prašė ieškinį... 12. Atsakovės A. G. ir J. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kreipėsi... 13. Atsakovė S. N. individuali įmonė (dabar – UAB „Snieginos transportas“)... 14. Tretysis asmuo Aplinkos ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 15. Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti.... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį... 18. Teismas nustatė, kad ieškinys paduotas nežymiai praleidus Piliečių... 19. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo,... 20. Teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministerija pateikė valstybinės reikšmės... 21. Teismas taip pat nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. priimant sprendimus dėl... 22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami... 23. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, nurodė, kad atsakovės... 24. Teismas iš 2006 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, kad... 25. Teismas atmetė kaip nepagrįstą trečiojo asmens Aplinkos ministerijos... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. Apeliaciniu skundu atsakovės A. G. ir J. J. prašo panaikinti Šiaulių... 28. 1. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, nors ieškovas nei... 29. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypo 0,48 ha dalis atitinka... 30. 3. Teismas, pripažindamas ginčo sprendimus neteisėtais, ne tik kad... 31. Apeliaciniu skundu atsakovė S. N. individuali įmonė prašo Šiaulių... 32. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypo 0,48 ha dalis atitiko... 33. 2. Teismas, panaikindamas pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo... 34. 3. Teismas skundžiamame sprendime neišsprendė apeliantės bylinėjimosi... 35. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Aplinkos ministerija prašo Šiaulių... 36. Atsiliepimu į atsakovių A. G. ir J. J. , S. N. individualios įmonės bei... 37. 1. CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymą numato tik proceso šalims, todėl... 38. 2. Ieškinys šioje byloje buvo paduotas laiku, tačiau netinkamam teismui –... 39. 3. Ginčo sklypas 1981 metų Šiaulių miesto bendrajame plane buvo priskirtas... 40. 4. Teismo sprendimu priteista 83 667,36 Lt suma išreikalautina iš atsakovių... 41. 5. Teismas nenustatė atsakovės S. N. individualios įmonės vaidmens... 42. Atsiliepimu į atsakovių A. G. ir J. J. bei S. N. individualios įmonės... 43. Atsiliepimų į apeliacinius skundus kiti byloje dalyvaujantys asmenys... 44. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 45. Atsakovių apeliaciniai skundai tenkinti, o trečiojo asmens apeliacinis... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. Šioje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atsakovėms A. G. ir J. J.... 48. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybes teise priklauso valstybei... 49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo... 50. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų... 51. Nepaisant nurodyto, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1994 m.... 52. Įvertindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo... 53. Minėta, atsakovė S. N. individuali įmonė bylos nagrinėjimo metu... 54. Tretysis asmuo Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo priteisti... 55. Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. ir 2009... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 57. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir... 58. Priteisti atsakovei UAB „Snieginos transportas“, į. k. 145642658, iš... 59. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi... 60. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi... 61. Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenimis ir Nekilnojamojo turto...