Byla 2A-566/2012

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-338-258/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alternatyvi logika“ (ankstesnis pavadinimas UAB „IREC LT“) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB ,,Šiaulių technika“ 2009-11-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) 14 000 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 000 Lt baudą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

6Nurodė, kad pagal ieškovo UAB „Šiaulių technika“ (lizingo gavėjas) ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėjas) 2006-12-19 sudarytą lizingo sutartį Nr. LT043794 (toliau Lizingo sutartis, Sutartis) lizingo gavėjui buvo perduotas valdyti ir naudoti viešbučių verslui poilsio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir lizinguotas turtas), o šis įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus (lizingo sutarties 5.1.1 p.) ir tinkamai vykdyti kitas sutartines sąlygas. Tačiau 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje susiklosčius sudėtingai šalies ekonominei situacijai ieškovas nebegavo planuotų pajamų, nebegalėjo tinkamai vykdyti lizingo sutarties, todėl lizingo davėjas 2008-11-13 vienašaliai ją nutraukė, o viešbutį paliko saugoti ieškovui. Ieškovas pažymėjo, kad yra pareiškęs ieškinį teisme lizingo davėjui, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2006-12-19 susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą ir vienašalį lizingo sutarties nutraukimą.

7Nurodė, kad, siekdamas kuo mažesnėmis sąnaudomis ir taikiai su atsakovu išspręsti lizinguoto turto įmokų mokėjimą, jis su UAB „IREC Lt“ (dabar – BUAB „Alternatyvi logika“) sudarė dvišales sutartis: 2009-06-29 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o 2009-06-30 – pasaugos sutartį, 2009-06-29, 2009-09-11 jis kreipėsi į atsakovą su pasiūlymais išpirkti lizinguotą turtą. Teigė, kad atsakovas 2009-09-24 raštu sutiko turtą jam perleisti, tačiau nesąžiningai nustatė itin trumpą 6 kalendorinių dienų šio sutikimo galiojimo terminą bei vilkino pateikti atsakymą į jo 2009-09-24, 2009-10-02, 2009-11-12 prašymus šį terminą pratęsti. Naujasis ieškovo partneris trečiasis asmuo AB „IREC Lt“ 2009-09-30 kreipėsi į lizingo davėją atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ informuodamas, jog kredito įstaiga, iš kurios siekiama gauti finansavimą viešbučiui įsigyti, nesvarstys kreditavimo, kol negalios atsakovo pasiūlymas, tačiau šis atsakė, kad lizingo sutartis su ieškovu UAB „Šiaulių technika“ nuo 2008-11-13 yra nutraukta, todėl pastarasis neturėjo teisės su pareiškėju sudaryti preliminariosios lizinguojamo turto pirkimo-pardavimo, pasaugos sutarčių bei siūlyti pirkti jam nepriklausantį turtą.

8Teigė, kad dėl atsakovo nebendradarbiavimo, nesąžiningo elgesio sąmoningai suklaidinant UAB „IREC Lt“, jog ieškovas neturėjo teisės siūlyti pirkti lizinguotą turtą, nerūpestingų veiksmų, minėta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įgyvendinta, todėl jis patyrė 14 000 000 Lt nuostolių (pinigų suma, už kurią lizinguotas turtas būtų parduotas UAB „IREC Lt“). Pažymėjo, kad jis (ieškovas) turėjo tiek sutartinę, tiek įstatymo pirmumo teisę įsigyti lizinguotą turtą, tačiau atsakovas nepagrįstai ignoravo ir šią aplinkybę (lizingo sutarties 10.4 p.). Paminėtos aplinkybės patvirtina esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Šiaulių technika“ valstybei 36 240 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt pašto išlaidų.

11Teismas nustatė, kad pagal šalių 2006-12-19 sudarytą lizingo sutartį ieškovas (lizingo gavėjas) buvo turto nuomininkas, o nuosavybės teisę būtų įgijęs tik tinkamai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus lizingo davėjui (lizingo sutartis 5.1, 3.1 p.). Taip pat nustatė, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui pagal lizingo sutartį tuo metu, kai atsakovas 2008-09-04 informavo jį apie vienašalį sutarties nutraukimą. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad lizingo sutartį pažeidęs ieškovas neįgijo pirmumo teisės įsigyti lizinguotą turtą ir teisės juo disponuoti (lizingo sutartis 4.6 p.). Įvertinęs bylos įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovui nepavyko viešbučio parduoti ne dėl atsakovo netinkamo bendradarbiavimo, bet todėl kad jis apskritai neturėjo teisės parduoti jam nepriklausantį turtą. Konstatavo, kad pats ieškovas buvo nesąžiningas be atsakovo žinios spręsdamas turto pardavimo klausimą ir neinformuodamas jo apie sudarytą preliminariąją viešbučio pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui civilinė atsakomybė netaikytina, nes ieškovas nevykdė lizingo sutarties, be turto savininko žinios sudarė atsakovui priklausančio turto pardavimo preliminariąją sutartį, nederino šio turto pardavimo kainos su atsakovu.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui manant, kad teismo pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Pirma, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ne dėl atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ieškovui nepavyko sudaryti pagrindinės lizinguoto turto pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu. Šią teismo išvadą paneigia tai, kad ieškovas atskiroje civilinėje byloje ginčija ieškovo vienašalį lizingo sutarties nutraukimą, todėl iki bus išnagrinėta ši byla, vienašalis lizingo sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu ir ieškovas nelaikytinas praradusiu lizingo sutartyje numatytas teises, įskaitant ir turto išpirkimą anksčiau laiko. Antra, teismo argumentai, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, nereikšmingi, nes dėl to lizingo sutarties nutraukimas netampa teisėtu. Trečia, teismas turėjo vertinti civilinės atsakomybės sąlygas, ypač atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau šių ieškovo argumentų tinkamai neįvertino dėl ko byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Ketvirta, teismas be pagrindo atsisakė prijungti prie bylos ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „IREC Lt“ bei jo paties, veikusio kartu su susijusia įmone UAB ,,Technikos grupė“, ketinimai sudaryti pagrindinę lizinguojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo rimti, o jos nesudarymą lėmė neteisėti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ veiksmai.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo jos dėl nukentėjusio asmens veiksmų, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Nepagrįstai sureikšmintas atsakovo neinformavimas apie preliminariosios sutarties sudarymą, tačiau iš viso neatsižvelgta į tai, jog atsakovas dar 2009-09-11 davė sutikimą ieškovui parduoti lizinguotą turtą, kas įrodo, jog minėta sutartis iš esmės atitiko atsakovo interesus. Be to, atsakovas, kaip apdairus ir sąžiningas ūkio subjektas, manydamas, jog preliminarioji sutartis sudaryta nesilaikant tvarkos, galėjo pasiūlyti ją sudaryti su juo pačiu (atsakovu) ir vesti trišales derybas. Kiti teismo nurodyti pagrindai netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės: ieškovo lizingo sutarties nevykdymas, pardavimo kainos nederinimas su atsakovu, taip pat nepagrįsti bylos įrodymais. Priešingai, atsakovas viešbutį siekia parduoti už 14 000 000 Lt, t. y. už tokią pat kainą, kokia buvo nustatyta ir preliminariojoje sutartyje, o tai patvirtina, kad lizinguoto turto kaina, nors ir nebuvo aptarta su atsakovu, visiškai atitiko jo lūkesčius ir interesus. Tuo tarpu lizingo sutarties nutraukimo pagrįstumas yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pažeidė lizingo sutartį.

143. Teismas be pagrindo sprendė, kad nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nors jų buvimo neanalizavo, bei nepagrįstai nustatinėjo ieškovo neteisėtus veiksmus. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai pažeidimu bei nesuteikus ieškovui sutartinės galimybės išpirkti turtą anksčiau laiko (CK 1.5 1 d., 6.38 str. 2 d., 6.200 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., lizingo sutarties 4.6 p.). Akivaizdu, kad jei atsakovas būtų leidęs laiku parduoti lizinguotą turtą trečiajam asmeniui ir jo nebūtų informavęs apie lizingo sutarties nutraukimą bei nutylėjęs šio nutraukimo ginčijimo faktą, pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, ką patvirtina ir teismo neaptarti liudytojų parodymai (priežastinis ryšys). Žalos dydis yra 14 000 000 Lt, iš kurių būtų padengta 11 293 357,13 Lt skolą lizingo bendrovei ir gauta 2 706 642,87 Lt pajamų. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl mažesnių ieškovo nuostolių. Be to, atsakovui civilinė atsakomybė turi būti taikoma ir tuo atveju, jei ieškovo veiksmuose, sudarant preliminariąją sutartį, yra kaltės, kuri, beje, turėtų įtakos tik priteistinos žalos dydžiui (mišri kaltė).

154. Prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus.

16Atsiliepimu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

171. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė visas ginčui reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Dėl to nepagrįsti skundo teiginiai dėl proceso teisės normų pažeidimo.

182. Teismas teisingai aiškino vienašaliu sutarties nutraukimu sukeliamas teisines pasekmes, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad lizingo sutartis buvo nutraukta teisėtai. Tuo labiau, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-154/2010, kurioje ieškovas ginčijo lizingo sutarties nutraukimą, pripažino, kad ji buvo nutraukta teisėtai.

193. Ieškovas neįrodė teiginių, kad turėjo realias galimybes perleisti lizingo sutarties pagrindu valdytą turtą už 14 000 000 Lt. Tai yra, pirma, nepateikė duomenų apie trečiojo asmens UAB „IREC Lt“ finansinę būklę ar jo galimybes gauti tokio dydžio kreditą, to negalėjo nurodyti ir liudytojais apklausti ieškovo darbuotojai; antra, nepateikė įrodymų, kad preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo realiai vykdoma – nesumokėta nei viena įmoka pagal šią sutartį (preliminariosios sutarties 3.3 p.); trečia, UAB „IREC Lt“ finansinė būklė preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo gera, nes netrukus buvo iškelta bankroto byla bei iš jo priteista 91 000 Lt už viešbučio įrangos nuomą.

204. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad lizingo bendrovė sutartiniuose santykiuose nesilaikė bendradarbiavimo pareigos. Ieškovas apie jam nepriklausančio viešbučio preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą po 7,5 mėn. po lizingo sutarties nutraukimo be savininko sutikimo, informavo atsakovą praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo jos sudarymo. Tačiau jau iki šio momento ieškovas kreipėsi į lizingo bendrovę 2009-06-29, 2009-09-11, 2009-09-23 dėl sutikimo parduoti lizinguotą turtą, o lizingo bendrovė 2009-09-21 nurodė ieškovui, kokiomis sąlygomis sutinka jį parduoti, bei prašė pateikti įrodymus, patvirtinančius galimybę įsigyti šį turtą. Atsakovas sąmoningai prašė pateikti minėtus dokumentus, nes tuo metu Šiaulių apygardos teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla pagal to paties ieškovo ieškinį dėl lizingo sutarties nutraukimo negaliojančia ir toje byloje jis teikė dokumentus apie sunkią bendrovės finansinę padėtį. Nesutinka su apeliantu, kad 2009-09-21 pranešime nustatytas sutikimo parduoti turtą galiojimo laikas buvo neprotingai trumpas – iki kalendorinio mėnesio pabaigos – nes gali keistis tiek turto kaina, tiek ieškovo įsiskolinimas lizingo bendrovei (palūkanos, delspinigiai). Be to, priešingai UAB „IREC Lt“ 2009-09-30 raštu nenurodė aplinkybių apie galimą finansavimą AB „Ūkio bankas“, bet užklausė lizingo bendrovę, ar ieškovas turėjo teisę perduoti jam viešbutį pasaugos teise, įsipareigoti parduoti viešbutį, ar lizingo sutartis vienašaliai nutraukta. Dėl to lizingo bendrovės teisingos informacijos pateikimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.

215. Teismas pagrįstai sprendė, kad pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir nerūpestingai apie lizingo sutarties nutraukimą neinformavęs trečiojo asmens UAB „IREC Lt“. Be to, aplaidžiai ir nerūpestingai nuo lizingo bendrovės nuslėpė preliminariosios sutarties sudarymo faktą, tokiu būdu apsunkindamas savo galimybes laiku gauti atsakovo sutikimą dėl viešbučio perleidimo. Dėl to pagrindinė viešbučio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės.

226. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos dydžio, todėl pagrįstai netaikė civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad nuostoliais negali būti pripažintos lėšos, gautinos už svetimo turto pardavimą.

237. Ieškovo nurodomi papildomi įrodymai (2009-06-30 įrangos nuomos sutarties, pasaugos sutarties, susitarimo Nr. 1 kopijos, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-703-797/2010 kopija) nebuvo priimti teismo, nes ieškovas netinkamai įgyvendino savo proceso teises, t. y. po įrodymų tyrimo ieškovas, atstovaujamas advokato, paprašė atidėti posėdį dėl minėtų dokumentų pateikimo. Dėl to jie negali būti teikiami apeliacinės instancijos teismui.

248. Nėra jokio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagal pateiktus įrodymus ją galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

25Trečiasis asmuo BUAB „Alternatyvi logika“ (buvęs pavadinimas UAB „IREC Lt“) nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina ieškovo UAB „Šiaulių technika“ apeliacinio skundo, bei atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo į skundą argumentus.

28Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, kruopščiai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, juos tinkamai įvertino, teisingai nustatė aktualias aplinkybes, apibrėžė byloje taikytiną teisę, išaiškino bei pritaikė atitinkamas proceso bei materialiosios teisės normas ir, atmesdamas UAB „Šiaulių technika“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

29Nagrinėdama minėto skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011, etc.). Tuo remdamasi, teisėjų kolegija, kaip minėta, konstatavusi, jog teismas ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atmeta apelianto teiginius, kad teismas nėra atskleidęs šios bylos esmės (CPK 185 str., 270 str. 4 d., 329 str. 1 d.).

30Teisėjų kolegija, nagrinėdama UAB „Šiaulių technika“ apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog, kaip jau minėta, tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ginčo 2006-12-09 lizingo sutartis Nr. LT043794 (toliau Sutartis) su ieškovu buvo nutraukta 2008-11-13, kad galiojant šiai sutarčiai jis turėjo teisę tiek pasinaudoti pirmumo teise, išperkant lizinguotą turtą anksčiau laiko (lizingo sutarties 4.6 p.), tiek sudaryti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, – apeliantas remiasi faktu, jog kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje jis ginčija atsakovo vienašalį lizingo sutarties nutraukimą. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija nurodo, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apelianto minimoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje 2010 m. birželio 10 d. priimtu sprendimu buvo atmestas jo ieškinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, be kita ko, taip pat ir reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2006-12-19 susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą bei šios lizingo bendrovės 2009-11-13 pranešimą nutraukti ginčo lizingo sutartį ir patenkintas atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinio reikalavimas iškeldinti UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iš šiai lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančio pirmiau paminėto viešbučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti jo kasacinį skundą (civilinė byla Nr. 2-52-154/2010, Nr. 2A-368/2011, Nr. 3P-134/2012). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu klausimas dėl ginčo lizingo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl lizingo gavėjo iškeldinimo yra išspręstas (res judicata), todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl UAB „Šiaulių technika“ apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo pirmiau paminėtos civilinės bylos nagrinėjimo pagrindu bei dalyku (CPK 18 str., 182 str. 1 d. 2 p.).

31Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo išvadomis aiškinant bei taikant CK 6.253 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo jos dėl nukentėjusio asmens veiksmų, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga dar kartą nurodyti keletą pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios yra aktualios šiais klausimais. Taigi ieškovas UAB „Šiaulių technika“ bei atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2006-12-19 sudarė sutartį Nr. LT043794, kuria pirmajam buvo perduotas valdyti ir naudoti poilsio pastatas-viešbutis, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1.1 punkte ieškovas (lizinguojamo turto nuomininkas), įsipareigojo laiku mokėti Sutartines įmokas bei kitus mokėjimus, tinkamai vykdyti kitas Sutarties sąlygas, o pagal Sutarties 11.1 punktą atsakovas (lizinguoto turto savininkas) įgijo teisę vienašaliai ją nutraukti, jeigu pirmasis nesumoka visos ar dalies sutartinės įmokos pagal grafiką, nevykdo kitos finansinės prievolės ir kt. (CK 6.574 str.). Nustatyta, jog atsakovas 2008-11-13 raštu Nr. 01-30-3273 2008-09-04 pranešė ieškovui apie vienašalį tarp kitų ir šios sutarties nutraukimą dėl neatsiskaitymo, šis su UAB „IREC LT“ (dabar – bankrutavusi UAB „Alternatyvi logika“) 2009-06-29 sudarė preliminariąją ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09-06-29/01, kuria įsipareigota iki 2009-10-30 sudaryti pagrindinę sutartį, 2009-06-30 sudarė turto pasaugos sutartį, tai yra faktiškai perdavė turtą UAB „IREC Lt“, o 2009-06-29, 2009-09-11 jis kreipėsi į atsakovą su pasiūlymais išpirkti lizinguotą turtą. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės teismui, kuris, kaip žinia yra fakto instancija, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų skolos faktą Sutarties nutraukimo momentu. Tokių duomenų nėra taip pat ir su apeliaciniu skundu naujai pateiktuose dokumentuose, kuriuos teisėjų kolegija prijungia prie bylos ir vertina visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 314 str.). Tokiu būdu teismas teisingai sprendė, kad pagal Sutartį nuosavybės teisė į minimą turtą ieškovui būtų perėjusi tik įvykdžius jos sąlygas, gi atsakovui teisėtai nutraukus Sutartį (res judicata), šis prarado teisę pasinaudoti viešbučio išpirkimo anksčiau laiko teise, numatyta Lizingo sutarties 4.6 punkte. Be to, ieškovas neįrodė, jog viešbučio pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „IREC Lt“ jam nepavyko sudaryti dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ netinkamo bendradarbiavimo, nes bylos medžiaga leidžia spręsti, jog pats ieškovas buvo nesąžiningas – nevykdymas lizingo sutarties, ėmė spręsti atsakovui priklausančio turto pardavimo klausimus savininko net neinformuodamas jo apie sudarytą preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (apie šią sutartį turto savininkui (atsakovui) pranešta ir ji pati pateikta tik 2009-10-02 (1 t., 34 b. l.). Teismas teisus, nurodęs, jog šie faktai suteikia pagrindą išvadai, kad pačiam ieškovui, o ne atsakovui tenka dėl tokio elgesio atsiradusių pasekmių rizika, kad nenustatyta sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.253 str. 5 d., 6.38 str. 2 d., 6.200 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 1.5 str. 1 d., Lizingo sutarties 4.6 p., CPK 178 str.).

32Teisėjų kolegija atmeta apelianto UAB „Šiaulių technika“ argumentą, kad teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad atsakovas nebuvo informuotas apie preliminariosios sutarties sudarymą ir iš viso neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas dar 2009-09-11 davė sutikimą ieškovui parduoti lizinguotą turtą. Apelianto teigimu, šis faktas įrodo, kad preliminarioji sutartis iš esmės atitiko atsakovo interesus. Be jau nurodytų argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėto UAB „Swedbank lizingas“ dokumento turinys, priešingai nei teigia apeliantas, nesuteikia pagrindo vertinti jį kaip sutikimą, jog jis įsigytų lizinguotą turtą, nes jame pateiktos vienareikšmės sąlygos, kurias ieškovas privalėtų įvykdyti, siekdamas įsigyti šį turtą – turi būti sumokėta neišpirkta turto vertė, padengta debitorinė skola, sumokėtos palūkanos, padengiamos turėtos išlaidos, – pareikalauta pateikti įrodymus, patvirtinančius galimybę jį įsigyti (1 t., 32 b. l.). Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas UAB „Šiaulių technika“ šiuos reikalavimus buvo įvykdęs, ar kad buvo pateikęs turto savininkui įrodymus, patvirtinančius realią galimybę juos įvykdyti. Priešingai, kaip jau minėta, atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ jis netgi neatskleidė fakto, kad su trečiuoju asmeniu UAB „IREC Lt“ deramasi dėl lizingo bendrovei priklausančio turto, ar kad jau yra sudaryta preliminarioji sutartis, kad šios bendrovės ūkinė finansinė būklė suteikia lizingo bendrovei realų pagrindą tikėtis, jog išvardytos sąlygos bus įvykdytos (CK 6.200 str.). Tuo tarpu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginius, kad UAB „IREC Lt“ finansinė būklė preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo gera – ši bendrovė liko skolinga 91 000 Lt už viešbučio įrangos nuomą, pagal darbuotojų ieškinį jai buvo iškelta bankroto byla, nustačius, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 7 217 121 Lt ir pačiai bendrovei patvirtinus teismui, jog yra nemoki ir nesugebės atsiskaityti su kreditoriais (byla Nr. B2-575-510/2012, atsakovas likviduojama dėl bankroto UAB „Alternatyvi logika“).

33Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo UAB „Šiaulių technika“ apeliacinio skundo argumentai, su šiuo skundu pateikti rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi apeliantui UAB „Šiaulių technika“ buvo atidėtas 30 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo priėmimo (2 t., 70-71 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas atmestas, valstybei iš jo priteistinas 39 240 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą nuo ginčijamos 14 000 000 Lt sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).

36Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą

39Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ (juridinio asmens kodas 144703791) valstybei 39 240 Lt (trisdešimt devyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt litų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.