Byla 2A-1716-794/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Jurita“, UAB „Justiniškių būstas“, 188-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Kražiai“, J. F

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės , Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“ ieškinį atsakovams B. P. (B. P.), M. M. (M. M.) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Jurita“, UAB „Justiniškių būstas“, 188-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Kražiai“, J. F.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl asmenų, darbo metu atlikusių stogo remonto darbus, veiksmų kvalifikavimo ir jų atsakomybės už sukeltą žalą nustatymo.

4Ieškovas „ERGO Insurance AS“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 137.350,00 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad galiojant jo teiktai draudimo apsaugai, 2010 m. birželio 29 d. apie 10:55 val. trečiajam asmeniui J. F. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), kilo gaisras. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovas trečiojo asmens nuostoliams atlyginti išmokėjo 135.000,00 Lt draudimo išmoką. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atlikusi ikiteisminį tyrimą nustatė, kad gaisras kilo atsakovams neatsargiai vykdant stogo remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai padarė žalą veikdami bendrai, jie yra solidarūs skolininkai.

5Atsakovai B. P. ir M. M. (toliau – atsakovai) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad remonto darbus jie atliko ne savo rizika kaip rangovai, bet kaip trečiojo asmens UAB „Jurita“ darbuotojai. Paaiškino, kad rangos sutartis sudaryta tarp atsakovo M. M. ir trečiojo asmens 188 – osios DNSB „Kražiai“ atstovo V. D. dėl darbų vykdymo, yra tariamas sandoris, sudarytas esant V. D. nesąžiningiems veiksmams siekiant atsakomybę perkelti atsakovams. Nurodė, kad ieškovas klaidingai apskaičiavo žalos dydį, kadangi neįvertino stogo ir buto nusidėvėjimo, nenustatė, kokie tiksliai daiktai buvo sugadinti ir nėra pateikta objektinė remonto sąmata.

6II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nurodė, kad gaisras 2010 m. birželio 29 d., 10:55 val. name, esančiame adresu Ankštoji g. 5, Vilniuje kilo dėl atsakovų vykdytų ugnies darbų, atsakovų darbo valandomis. Darbų vykdymo metu atsakovas M. M. buvo trečiųjų asmenų UAB „Justiniškių būstas“ (buvusi UAB „Litmilma) ir UAB „Jurita“ darbuotojas, o atsakovas B. P. – UAB „Jurita“ darbuotojas. Šios įmonės registruotos vienu adresu, viena iš tiesiogiai įmonių teikiamų paslaugų – statybos, remonto darbai. UAB „Justiniškių būstas“ taip pat dirbo V. D., kuris buvo ir namo, esančio ( - ), 188 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kražiai“ valdytojas. Byloje pateikta 2010 m. birželio 21 d. Rangos sutartį, sudarytą tarp bendrijos ir atsakovo M. M., teismas įvertinęs atsakovų paaiškinimus dėl sutarties pasirašymo atgaline data (po gaisro) ir liudytojo A. M. parodymus, kvalifikavo kaip tariamą sandorį, kuris buvo sudarytas nesiekiant sukurti sutarties šalims teisių ir pareigų.

9Gaisro metu atsakovai buvo darbdavių UAB „Jurita“ ir UAB „Litmilma“ žinioje – vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas ir buvo kontroliuojami darbdavio. Byloje nepateikta įrodymų, kad darbdaviai būtų turėję atsakovams pretenzijų dėl darbo drausmės ar neatliktų darbo funkcijų 2010 m. birželio 29 d. Atsakovai dirbdami naudojo UAB „Jurita“ priklausančius darbo įrankius, o darbams atlikti reikiamas medžiagas atsakovas M. M. pirko pagal sąskaitas - faktūras išrašytas UAB „Justiniškių būstas“. Įvertinęs nurodytas aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad atsakovams pagrįstai nekilo abejonių, jog jie atlieka savo tiesiogines darbo funkcijas, už kurias gauna atlygį ir veikia darbdavio interesais ir naudai. Ieškovui nesutikus keisti atsakovo, teismas atmetė ieškinį, kaip pareikštas netinkamiems atsakovams.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 11 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį tenkino.

11Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp atsakovo M. M. ir DNSB „Kražiai“ pirmininko V. D. pasirašyta 2010 m. birželio 21 d. statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo rizika atlikti gyvenamojo namo įlajos profilaktikos stogelio virš balkono remonto darbus, tai tariamas sandoris. Esant įrodomosios medžiagos prieštaravimams dėl aplinkybių, kaip 2010 m. birželio 29 d. atsakovai vykdė gyvenamojo namo stogo remonto darbus (ar atsakovai, atlikdami remonto darbus, veikė savarankiškai ir savo rizika, ar vykdydami tiesiogines darbo funkcijas), kolegija pripažino, kad atsakovų paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamoje byloje kardinaliai pasikeitė, nes jie siekė išvengti atsakomybės už kilusį gaisrą. Dėl to atsakovų paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams kolegija vertino kaip labiau atitinkančius faktinę situaciją. Teismas sprendė, kad stogo remonto darbus atsakovai vykdė ne atlikdami tiesiogines darbo funkcijas, bet individualios veiklos pagrindu siekdami gauti papildomų pajamų.

12Kolegija pažymėjo, kad ieškovas buvo apdraudęs trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį butą; dėl kilusio gaisro padarytą žalą pripažino draudžiamuoju įvykiu, todėl išmokėjo draudimo išmoką. Kadangi gaisras kilo atsakovams vykdant namo, kuriame yra trečiojo asmens butas, remonto darbus, tai jie tiesiogiai atsakingi už atsiradusius nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, kad gaisro padariniai galėjo būti šalinami ir ūkio būdu, prašomos priteisti žalos dydis pagrįstas konkrečiais apskaičiavimais, kurie susiję su kitais bylos įrodymais (UAB „Deglas“ lokaline sąmata, UAB „Irdaiva“ atliktų darbų aktais), kolegija sprendė, jog ieškovo išmokėta draudimo išmoka iš esmės atitinka reikalingas išlaidas sugadintam turtui atkurti. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija tenkino ieškinį.

13Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. sausio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

14Nurodė, kad byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vieni įrodymai teismo atmetami, nereiškia, kad kiti įrodymai savaime tampa pagrindu daryti išvadą dėl įrodinėjamos aplinkybės ir jų duomenų patikimumas neturi būti vertinamas. Nurodė, kad panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš esmės vieninteliu įrodymu – kasatorių ir V. D. parodymais, pateiktais ikiteisminio tyrimo metu, bet plačiau nevertino ir motyvuotai nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, kuriuos atmesdamas ieškovo ieškinį buvo įvertinęs ir savo išvadas pagrindęs pirmosios instancijos teismas, arba byloje esančius įrodymus vertino tiek, kiek jie atitiko ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokiomis lėšomis buvo apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“ bendrovei „Litmilma“ įsigyjant stogo remontui reikalingas medžiagas; netyrė, kokiu teisiniu pagrindu kasatoriai stogo remontui naudojo darbdaviui priklausančias darbo priemones; nenustatė, ar V. D. pagal pareiginius nuostatus ar nusistovėjusią praktiką buvo suteikti valdingi įgalinimai paskirstyti UAB „Jurita“ ir (ar) UAB „Litmilma“ darbuotojams darbus bei užduotis, netyrė ir plačiau nepasisakė dėl liudytojo A. M. parodymų.

15Taip pat nurodė, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Atliktinų statybos darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai gaisro metu sugadinto turto vertei. Nurodė, kad apeliacinis teismas nenustatė, koks buvo remontuojamo buto iki gaisro kilimo remonto etapas ir kokie darbai jau buvo atlikti, koks turtas buvo sužalotas ar sunaikintas dėl gaisro, kokios buto remonto ir stogo atkūrimo išlaidos faktiškai patirtos, kiek jų atliginta rangovams. Konstatavo, kad bute visiškai atlikto ir užbaigto remonto kaina nepagrįstai prilyginta neteisėtais veiksmais sukeltai žalai ir nenustatyta iki teisės pažeidimo buvusi gyvenamosios patalpos vertė. Nurodė, kad pastatų atkuriamosios vertės nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl tikslinga skirti ekspertizė.

16III. Apeliacinio skundo argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas „ERGO Insurance SE“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Atsakovai neįrodė, jog atlikdami stogo remonto darbus jie veikė savo darbdavių nurodymu. Aplinkybė, kad jie darbus atliko savo darbo metu neturi visiškos reikšmės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp J. F. ar 188 – osios DNSB „Kražiai“ ir UAB „Jurita“ ar UAB „Litmilma“ buvo sudarytos rangos ar kitos paslaugų teikimo sutartys. UAB „Jurita“ ar UAB „Litmilma“ nekaip negalėjo būti namo, esančio adresu Ankštoji g. 5, Vilnius, administratoriumi, kadangi namas randasi Senamiesčio seniūnijoje, o minėtos įmonės administravo pastatus esančius Justiniškių seniūnijoje. Vienas iš atsakovų su trečiuoju asmeniu 188 – ąja daugiabučių namų savininkų bendrija „Kražiai“ sudarė Rangos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kokius konkrečius darbus turi atlikti atsakovas. Pavaldumo santykiai siejo tik V. D., 188 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kražiai“ valdytoją ir UAB „Litmilma“ darbuotoją, atsakovą M. M., taigi V. D. negalėjo niekaip įtakoti atsakovo B. P. veiksmų vykdant darbus. Dali darbų atsakovai atliko pietų pertraukos metu. Liudytojo A. M. parodymai, kad jis matė, kaip V. D. po gaisro davė atsakovams pasirašyti kažkokius dokumentus, neįrodo jokių reikšmingų aplinkybių.

19Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai B. P. ir M. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

20Atsiliepimuose atsakovai laikosi panašios pozicijos. Nurodo, kad atlikdami stogo remonto darbus vykdė darbdavio nurodymus. Darbdavių įmonės yra susijusios, naudoja bendras patalpas, įrankius, perduoda viena kitai administruojamus daugiabučius namus. Apelianto nurodyta rangos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, naudojant atsakovo M. M. atžvilgiu psichologinę prievartą, ekonominį bei kitokį spaudimą, pastarajam paklūstant darbdavio įgalioto asmens nurodymams, siekiant išvengti darbdavių civilinės atsakomybės. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas B. P. ir V. D. būtų sudarę susitarimą dėl papildomo uždarbio. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra prejudicinis faktas ir joje aptariamos aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos. Rangos darbai vyko atsakovų darbo laiku, vadovaujant V. D., naudojant darbdavių įrangą bei medžiagas, todėl akivaizdu, kad atsakovai atliko savo darbo funkcijas.

21Trečiasis asmuo UAB „Justiniškių būstas“ apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu. Teismas nevertino aplinkybės, jog nei UAB „Jurita“, nei UAB „Justiniškių būstas“ jokių darbų adresu ( - ) nevykdė, jokie sutartiniai santykiai tarp nurodytų įmonių ir 188 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kražiai“ nesusiklostė. V. D. ir atsakovo B. P. nesiejo jokie darbo santykiai. Nurodo, kad pagal bylos medžiagą yra aišku, jog abu atsakovai, pasinaudodami darbdavių įrankiais, darbo metu papildomai uždarbiavo, t.y. veikė kaip privatūs asmenys. Teismas neįvertino, kad Rangos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

26Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. birželio 29 d., apie 10.55 val., name, esančiame adresu ( - ), kilo gaisras. Kilusio gaisro priežastis – atsakovų vykdyti ugnies darbai, pasekmė – žala nurodyto namo butui, kuris priklauso J. F. Kadangi butas buvo apdraustas, draudimo įmonė (apeliantas) išmokėjo draudėjai už gaisro padarytą žalą 135.000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.), apeliantas kreipėsi į teismą, prašant draudėjai išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovų.

27Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Pažymėtina, kad CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

28Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė yra nustatyti, kokiu pagrindu, t. y. ar atliekant savo darbines funkcijas, ar individualios veiklos pagrindu, atsakovai vykdė ugnies darbus, taip pat įvertinti įrodomosios medžiagos prieštaringumą dėl faktinių aplinkybių.

29Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

30Nustatyta, kad 2010 m. birželio 29 d. atsakovai vykdė grindų dangos (ruberoido) džiovinimo ir dengimo darbus. Nurodytų darbų atlikimo metu B. P. buvo UAB „Jurita“ darbuotuoju, o M. M. buvo UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ (buvusi UAB „Litmilma“) darbuotoju. 2010 m. birželio 29 d. buvo darbo diena, antradienis. Iš byloje pateikto UAB „Jurita“ rašto dėl B. P. darbo laiko (t. 1, b. l. 107), kuriame nurodyta, kad B. P. darbo laikas laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., pirmadieniais – ketvirtadieniais buvo nuo 7.15 val. iki 11.15 val. ir nuo 11.45 val. iki 16.00 val., galima spręsti, kad gaisras kilo nurodyto darbuotojo darbo valandomis. Nors duomenų apie atsakovo M. M. darbo laiką byloje nepateikta, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaisro kilimo dieną ir laiką, pagrįstai nurodė, kad labiau tikėtina, kad nurodytas darbuotojas ugnies darbus vykdė darbo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįstas apelianto argumentas, kad dali darbų atsakovai atliko savo pietų pertraukos metu, todėl net jei atsakovai būtų veikę darbdavio nurodymu, atsakomybė jiems nebūtų kilusi, kadangi atsakovai dirbo ne darbo metu. Kaip nurodyta, įrodymai patvirtina, kad gaisras kilo iki B. P. pietų meto, taip pat labiau tikėtina, kad gaisras kilo iki M. M. pietų meto.

31Gyvenamojo namo stogo remonto darbus organizavo 188-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kražiai“ pirmininkas V. D., kuris taip pat buvo trečiojo asmens UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas (t. 2, b. l. 1). Apeliantas nurodo, kad V. D. dirbo UAB „Justiniškių būstas“, todėl pavaldumo santykiai galėjo susiklostyti tik tarp V. D. ir M. M., kadangi B. P. dirbo UAB „Jurita“. Remiantis atsakovų paaiškinimais, V. D. buvo įgaliotas duoti tiesioginius nurodymus abiejų trečiųjų asmenų UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ darbuotojams. Liudytojas A. M., buvęs trečiojo asmens UAB „Jurita“ darbuotojas, patvirtino atsakovų paaiškinimus, nurodė, kad V. D. davė tiesioginį nurodymą atlikti stogo remonto darbus (t. 2, b. l. 46). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra pateikta V. D. pareiginių nuostatų, tačiau remiantis atsakovų ir svarbiausia, liudytojo A. M. parodymais, darytina išvada, kad pagal įmonėse nusistovėjusią praktiką, V. D. buvo suteikti valdingi įgaliojimai paskirstyti darbus abiejų įmonių darbuotojams, tuo pačiu ne tik UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojui M. M., bet ir UAB „Jurita“ darbuotojui, B. P..

32Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“ UAB „Litmilma“ vardu (dabartinis pavadinimas UAB „Justiniškių būstas“), iš kurių matosi, kad namo gaisro dieną, t.y. 2010 m. birželio 29 d. buvo pirkta bituminė danga. Teisėjų kolegija vertina, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas įmonės vardu akivaizdžiai reiškia, kad medžiaga buvo pirkta siekiant ją naudoti įmonės interesams, todėl preziumuotina, kad lėšos nurodytai medžiagai pirkti buvo skirti trečiojo asmens UAB „Justiniškių būstas“. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu tai, kad medžiaga buvo pirkta tą pačią dieną, prieš pat ugnies darbų pradėjimą. Vykdant balkono stogo taisymo darbus kietinta naudoti bituminę medžiagą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bituminė medžiaga buvo pirkta, siekiant ją panaudoti namo, esančio ( - ) taisymui. Pastebėtina, kad gyvenamojo namo stogo remonto darbai buvo vykdomi naudojant atsakovų darbdavio UAB „Jurita“ priklausiančias darbo priemonės, t. y. dujų balioną ir degiklį. Labiau tikėtina, kad atsakovų darbo metu, įrankiai buvo naudojami vykdant darbdavių pavedimus. Byloje nenustatyta, kad įrankiai galėtų būti naudojami kitu pagrindu.

33Apeliantas nurodo, kad tretieji asmenys UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ neaptarnavo gyvenamojo namo, esančio ( - ). Teismo nuomonė, mažiau tikėtina, kad atsakovams, pagal bendrovėse nusistovėjusią praktiką gavusiems V. D. įsakymus vykdyti įprastai atliekamus darbus, turėjo kilti abejonių, kad namas įmonių neaptarnaujamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į išdėstytus faktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams pagrįstai nekilo abejonių, jog jie atlieka savo tiesiogines darbines funkcijas, už kurias gauna atlygį ir veikia darbdavio interesais ir naudai. Apeliantas remiantis 2010 m. birželio 21 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 6/1 (toliau – Rangos sutartis), pasirašyta tarp atsakovo M. M. ir 188-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kražiai“ pirmininko V. D. (t. 1, b. l. 27), pagal kurią atsakovas M. M. savo rizika turėjo atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), įlajos profilaktikos stogelio virš balkono remonto darbus už 700,00 Lt, įrodinėjo, kad atsakovas M. M. veikė savo rizika ir yra atsakingas už sukeltą žalą. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 31), apklaustas M. M. nurodė, kad 2010 m. birželio mėnesį su V. D. apžiūrėjo namo, esančio ( - ) stogą, susitarė dėl jo remonto bei 2010 m. birželio 21 d. sudarė Rangos sutartį, o 2010 birželio 29 d., apie 10 val. kartu su B. P. pradėjo nurodyto namo taisymo darbus. Apklaustas liudytoju V. D. nurodė, kad 2010 m. birželio 23 d. apie 19 val. įvyko namo, esančio ( - ), gyventojų bendrijos susirinkimas. Buvo nutarta remontuoti stogo vandens piltuvą virš buto Nr. 11 balkono. Prieš bendrijos susirinkimą V. D. kartu su atsakovu M. M. apžiūrėjo ką reikia remontuoti. 2010 m. birželio 24 d. su M. M. buvo sudaryta Rangos sutartis dėl taisymo darbu, o 2010 m. birželio 29 d. buvo pradėti taisymo darbai. Pažymėtina, kad remiantis 188-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kražiai“ protokolų, protokolas pasirašytas 2010 m. birželio 23 d., Rangos sutartyje nurodyta, kad ji pasirašyta 2010 m. birželio 21 d., t. y. prieš minėtos bendrijos susirinkimą. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad Rangos sutartis pasirašyta įvykus gaisrui, t. y. atgaline data, nesiekiant sukurti jokių teisių ar pareigų, o tik siekiant nuslėpti aplinkybę, jog M. M. buvo trečiojo asmens darbuotojas. Pažymėtina, kad remiantis liudytojo A. M. paaiškinimais, 2010 m. birželio 29 d., įvykus gaisrui, V. D. liepė atsakovams pasirašyti popierius, kokius popierius M. M. pasirašė, liudytojas nežino. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių įrodymų visumą, remdamasi logikos dėsniais sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovai darbo metu, naudojant darbdaviams priklausančius darbo įrankius, darbdavių lėšomis pirktas medžiagas, pagal nusistovėjusią praktiką vykdydami trečiųjų asmenų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ įgalioto asmens pavedimus, taisant namo balkono stogą veikė darbdavių interesais.

34CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsižvelgus į tai, kad pagal visas bylos aplinkybės teisėjų kolegija nustatė, kad žala butui buvo padaryta vykdant darbdavio nurodymus ir veikiant darbdavio interesais, o ne veikiant savo asmeniniais interesais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kaip pareikštą netinkamiems atsakovams.

35Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apelianto atsakovams lygiomis dalimis priteisiamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.). Valstybės turėtas išlaidas kasaciniame teisme, susijusias su procesinių dokumentų įteikimų ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, kurios sudaro 17,00 eurų, priteisiamos iš apelianto (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti atsakovams B. P. ir M. M. iš ieškovo „ERGO Insurance SE“ po 407,00 Eur už žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą.

41Priteisti valstybei iš ieškovo „ERGO Insurance SE“ 17,00 eurų pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl asmenų, darbo metu atlikusių stogo remonto darbus,... 4. Ieškovas „ERGO Insurance AS“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti... 5. Atsakovai B. P. ir M. M. (toliau – atsakovai) su ieškinio reikalavimais... 6. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad gaisras 2010 m. birželio 29 d., 10:55 val. name,... 9. Gaisro metu atsakovai buvo darbdavių UAB „Jurita“ ir UAB „Litmilma“... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 11. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp atsakovo... 12. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas buvo apdraudęs trečiajam asmeniui... 13. Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m.... 14. Nurodė, kad byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų... 15. Taip pat nurodė, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, turi būti... 16. III. Apeliacinio skundo argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas „ERGO Insurance SE“ prašo panaikinti Vilniaus... 18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus... 19. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai B. P. ir M. M. prašo pirmosios... 20. Atsiliepimuose atsakovai laikosi panašios pozicijos. Nurodo, kad atlikdami... 21. Trečiasis asmuo UAB „Justiniškių būstas“ apeliacinį skundą prašo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 25. Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso... 26. Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais... 27. Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.263 straipsnyje nurodyta, kad... 28. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė yra nustatyti, kokiu pagrindu, t. y.... 29. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185... 30. Nustatyta, kad 2010 m. birželio 29 d. atsakovai vykdė grindų dangos... 31. Gyvenamojo namo stogo remonto darbus organizavo 188-osios daugiabučių namų... 32. Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Senukų... 33. Apeliantas nurodo, kad tretieji asmenys UAB „Jurita“ ir UAB... 34. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo... 35. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti atsakovams B. P. ir M. M. iš ieškovo „ERGO Insurance SE“ po... 41. Priteisti valstybei iš ieškovo „ERGO Insurance SE“ 17,00 eurų pašto...