Byla P-756-37-14
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai D. K. ir E. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 10–19), prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija), 765 056,07 Lt turtinei žalai ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu (II t., b. l. 152?161) pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą tenkino iš dalies: priteisė D. K. ir E. K. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 7 305,89 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteisė pareiškėjui D. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisė pareiškėjai E. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė.

6II.

7Pareiškėjai D. K. ir E. K. padavė apeliacinį skundą (II t. b. l. 165–174), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas 757 750,18 Lt turtinės ir 480 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti D. K. ir E. K. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 757 750,18 Lt turtinės ir 480 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

8Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, padavė apeliacinį skundą (II t. b. l. 176–180), kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą – atmesti pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą dalyje dėl reikalavimų Lietuvos valstybei, kaip nepagrįstą.

9III.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 (III t., b. l. 28–48) pareiškėjų D. K. ir E. K. bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kelia reikalavimus, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nustatytais iš atsakovų priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, iš dalies su nustatytais dydžiais nesutinka ir atsakovas. Be to, atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Inspekcija nesutinka, kad žala buvo padaryta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtais veiksmais, be to, mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma dalinė, o ne solidarioji atsakovų atsakomybė.

12Pažymėta, kad valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini trys elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veikos ir žalos. Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima (LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2960-12).

13Dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal minėtos institucijos sprendimų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą vienas iš apskrities viršininko uždavinių buvo įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas. To paties įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti apskrities viršininko įgaliojimai teritorijų planavimo, statybos, statinių naudojimo priežiūros ir paminklotvarkos klausimais. Įstatyme nustatyti ir apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 redakcija) patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 3 punktą, veiklą nacionaliniame parke reglamentuoja, jo apsaugos ir naudojimo režimą nustato Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Miškų įstatymas, Vandens įstatymas, Statybos įstatymas, Pajūrio juostos įstatymas, kiti įstatymai, tarptautiniai teisės aktai, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šie nuostatai ir kiti teisės aktai. Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir Nacionalinio parko planavimo schema) sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant aptartus apskrities viršininko uždavinius ir įgaliojimus bei teritorijai, kurioje yra byloje aptariamas nekilnojamasis turtas, taikomą ypatingą režimą nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėjo atlikti ne tik pasyvią statomo pastato apžiūrą, bet ir įsitikinti, kad statant statinį, kurio tinkamumo naudoti klausimas buvo sprendžiamas, jautrioje bet kokiam poveikiui ir saugojamoje aplinkoje nėra pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys veiklą šioje teritorijoje.

15Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 konstatuota, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype ( - ), Neringoje, esančio pastato (valčių namelio) rekonstrukciją bei vakarinėje dalyje vietą statyti naują alaus barą, o prie marių – naujo jachtklubo statybą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems marių pusėje esančią teritoriją papildomai apstatyti (paliekant esamą 1 aukšto pastatą) ir numatantiems marių pusėje esančią neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais. Taip pat aptariamoje civilinėje byloje konstatuota, kad patvirtinant detalųjį planą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatos.

16Taigi, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad tvirtinant detalųjį planą padaryti teisės aktų pažeidimai yra akivaizdūs, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją apie tai, kad projektuojant statinius buvo pažeisti teisės aktai informavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 31-354 (II t. b. l. 11) ir kaip nurodoma 2005 m. lapkričio 30 d. Jachtininkų viešbučių (antrojo etapo) ( - ), ( - ), Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti akto priede (II t., b. l. 16) – 2005 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. S-653. Minėtame priede, komisija, paskirta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 385, į kurios sudėtį įėjo ir pats vedėjas, konstatavo, kad Kuršių nerijos parko direkcijos nurodytos aplinkybės viršija komisijos kompetenciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad turėdama informacijos apie teisės aktų pažeidimus, Klaipėdos AVA būtų ėmusis veiksmų šiai informacijai ištirti, ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, ar kitu būdu užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams. Priešingai, patvirtindama aptariamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. aktus Klaipėdos AVA dalyvavo neteisėtose statinių statybose, kadangi pagal minėtų aktų priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnį statinio pripažinimo aktas priimamas paskutiniame statybų etape, juo yra patvirtinama statinio statybos pabaiga. Taigi konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai įgijo dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės ir Klaipėdos AVA veiksmų suformuotą nekilnojamąjį daiktą, kurį vėliau prarado, dėl ko patyrė žalą.

17Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijos nurodytos administracinės bylos Nr. A261-2960/2012 aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai, nurodytoje byloje žalos atlyginimo siekė UAB „Verslo investicijų projektų centras“, kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ji buvo ne tik įpareigota grąžinti akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ ( - ), Neringa, esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbučius (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )), žuvų restoraną, bet ir sumokėti D. K., E. K. 710 000 Lt, taip pat atitinkamas sumas kitiems fiziniams asmenims, o taip pat nugriauti minėtus pastatus. Taigi, nurodytoje byloje konstatuotinos kitos pasekmės ir nuostoliai, kuriuos patyrė ar galimai patirs ateityje UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Pareiškėjų atveju, nuostoliai jau patirti – pareiškėjai po teisminio proceso pradaro nekilnojamąjį turtą, kurį buvo įgiję nuosavybės teise, taikant restituciją neteko ir pačios nuosavybės teisės į tą nekilnojamąjį turtą, todėl jokie tolesni Klaipėdos apygardos teismo sprendimo vykdymo metu galimi veiksmai su aptariamais statiniais įtakos dabartinei pareiškėjų padėčiai neturės. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad žala pareiškėjams jau yra atsiradusi, jos dydis gali būti nustatytas.

18Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad žala pareiškėjams kilo ir dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų. Vadovaujantis anksčiau pateiktais motyvais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, atmestinas ir Inspekcijos argumentas, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma dalinė, o ne solidari atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje vertintinas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis.

19Dėl pareiškėjų argumentų, atlyginti turtinę žalą – sumą sumokėtą pardavėjui UAB „Verslo investicinių projektų centras“ įgyjant dalį jachtininkų viešbučio, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad restitucija, kurią nusprendė taikyti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kat. 21.4.1.1; 21.6; 30.4.1; 41; Teismų praktika 37, p. 81–101). Tai reiškia, kad pareiškėjai grąžina įgytą turtą, o pardavėjas – UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžina pareiškėjams jų sumokėtą sumą. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų teisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ gauti sumokėtus 710 000 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nuostoliai – neatgauta pinigų suma, sumokėta už aptariamą nekilnojamąjį turtą, atsirado dėl to, jog restitucija neįvykdyta visa apimtimi ir kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nevykdo teismo įpareigojimo – negrąžina pareiškėjams iš jų gautos pinigų sumos, taigi, nėra pagrindo teigti, jog tarp šios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Remiantis šiais argumentais taip pat atmestas pareiškėjų reikalavimas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti išlaidų pripažinimo turtine žala.

20Dėl pareiškėjų nurodytos turtinės žalos, susijusios su 2006 m. kovo 4 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-669/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-1283-13). Dėl pareiškėjo pateikiamų įrodymų sprendžia teismas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-2636-12). Pareiškėjų teigimu, pateiktas notaro E. S. 2006 m. kovo 4 d. kvitas Nr. 5092171 (I t., b. l. 73) įrodo, kad jie sumokėjo atlyginimo dalį nuo bendros visų pirkėjų sumokėtos notaro atlyginimo sumos 14 090 Lt, proporcingos jų įgytoms 8366/37140 dalims turto. Vadovaujantis šiuo teiginiu, matematiškai apskaičiavus proporcingą pareiškėjams tinkančią dalį gaunama 3 173,85 Lt (14 090,00 : 37140×8366=3 173,85) suma, o ne 3 853,00 Lt, kaip nurodyta minėtame kvite. Pareiškėjai nepagrindė, kodėl kvite nurodyta didesnė suma, todėl konstatuota, jog pareiškėjai nepateikė duomenų įrodančių už notarinės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimą patirtų išlaidų.

21Dėl sumos priteistinos už įmokų Valstybės įmonei Registrų centras pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas šią sumą apskaičiavo pagal byloje esančius duomenis, įrodančius įmokų sumokėjimą: kasos čekį 5,06 Lt sumai (I t., b. l. 75) ir kvitus 169,98 Lt ir 170 Lt sumoms (I t., b. l. 78, 81) (5,06+169,98+170=345,04), pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog VĮ Registrų centrui sumokėjo 397,81 Lt.

22Pareiškėjų teigimu, pagal Civilinio kodekso 2.132 straipsnį jie turėjo teisę sudarant nekilnojamojo turto sandorį naudotis teisininko paslaugomis, už kurių suteikimą sumokėtą atlygį prašo įvertinti kaip patirtą žalą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip visų turėtų išlaidų atlyginimo garantija. Nukentėjusio asmens patirtas išlaidas pripažįstant tiesioginiais nuostoliais turi būti įvertinta, ar jos buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3256-11). Tad konstatuota, kad naudotis teisininko paslaugomis sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo pareiškėjų teisė, bet ne prievolė, todėl išlaidos už teisines paslaugas – 2 875,00 Lt pagrįstai nepripažinti atlygintina žala.

23Pareiškėjai taip pat prašė priteisti žalą patirtą įrengiant aptariamą statinį, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą, atsižvelgė tik į atsakovų teiginius, tačiau nemotyvavo, kodėl atmeta pareiškėjų nurodytus duomenis. Kaip jau minėta, įrodymus vertina teismas, jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr.16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją). Teisėjų kolegija pasisakė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kokia dalis turto, įrengto statinyje, negali būti atskirta nuo statinio, todėl prarasta. Be to, kaip buvo nurodyta anksčiau, turi būti įvertinta, ar išlaidos, kurių kaip žalos atlyginimo reikalaujama, buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju neįrodė, kad jų nurodytos išlaidos buvo patirtos įsigyjant įrangą, būtiną naudotis pastatu pagal paskirtį.

24Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų išlaidas turtui išlaikyti – turto draudimo mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas nepripažino tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už tuometinį naudojimąsi turtu, tai, kad pareiškėjai vėliau aptariamo turto neteko, dar nereiškia, jog pareiškėjai neturėjo naudos iš naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Kita vertus, išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto mokesčio – 7 777,00 Lt ir žemės nuomos mokesčiu – 1 047,04 Lt mokėjimu pagrįstai pripažintinos tiesioginėmis išlaidomis, t. y. žala, atsiradusia dėl atsakovų veiksmų. Pažymėtina, kad šiuos mokesčius pareiškėjai privalėjo mokėti kaip nekilnojamojo turto, pastatyto ant valstybinės žemės, savininkai, taigi pritaikius restituciją ir pripažinus sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t. y. nustačius, kad pareiškėjai nebėra įgiję ir neturėjo būti įgiję nuosavybės teise aptariamojo nekilnojamojo turto, konstatuotina, kad pareiškėjų sumokėti minėti mokesčiai atlygintini pareiškėjams. Juo labiau, kad pagal mokesčių mokėjimo metu galiojusios Nekilnojamojo turto įstatymo redakcijos 14 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, nagrinėjamu atveju – į vieno iš atsakovų, biudžetą. Į savivaldybės biudžetą mokamos įmokos ir už valstybinės žemės nuomą.

25Pareiškėjų teigimu, jiems turi būti atlyginta visa, kaip nekilnojamojo turto mokestis ir žemės nuomos mokestis sumokėta suma. Nors, kaip nurodo pareiškėjai, jie po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo datos t. y. po 2010 m. gruodžio 6 d. nekilnojamo turto mokestį mokėjo už 2010 m., tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad po nurodyto teismo sprendimo įsigaliojimo pareiškėjai neturėjo pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kaip minėta, įsiteisėjus sprendimui pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taigi pareiškėjai nuo 2010 m. gruodžio 6 d. neturėjo pareigos mokėti mokesčius ne tik už einamąjį laikotarpį, bet ir už praėjusį laikotarpį.

26Pareiškėjų teigimu, jie patyrė neturtinę žalą dėl priverstinio jų įtraukimo į bylinėjimąsi, dėl teisminio proceso viešinimo žiniasklaidoje, dėl prarasto nekilnojamojo turto. Teigia, jog patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, pablogėjo pareiškėjos sveikata, mano, jog pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, turtine padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju žalą patyrė dėl valstybės institucijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį privalo tarnauti žmonėms, veiksmų.

27Teisėjų kolegija pripažino, kad teisminis nagrinėjimas, turto praradimas sukėlė pareiškėjams neigiamas emocijas ir išgyvenimus ir akcentavo, kad E. K. patirti išgyvenimai galėjo turėti didesnį neigiamą poveikį dėl pablogėjusios sveikatos būklės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjams neteisėtais atsakovų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala. Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, su kuriuo nesutinka pareiškėjai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, jog asmuo įgydamas nekilnojamąjį turtą ir tapdamas dėl to susiklosčiusių civilinių teisinių ir kitų visuomeninių santykių dalyviu prisiima riziką dėl galimo tų santykių intensyvumo ir pobūdžio. Ypač akcentuotina tai, kad pareiškėjai įgijo nekilnojamąjį turtą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, ir būdami pakankamai apdairūs bei rūpestingi, be to, kaip patys nurodė, įgydami turtą naudodamiesi teisininkų paslaugomis, galėjo įvertinti konfliktinių situacijų galimybę dėl disponavimo aptariamu nekilnojamuoju turtu. Taip pat, pareiškėjai galėjo įvertinti galimą padidintą visuomenės ir tuo pačiu visuomenės informavimo priemonių dėmesį minėtam regionui ir jame vykstantiems įvykiams. Be to, atsakydama į pareiškėjų teiginius, dėl neigiamos nuomonės apie juos formavimo visuomenės informavimo priemonėse, teisėjų kolegija nurodė, kad tokiu atveju turtinei ir neturtinei žalai atlyginti numatytas asmens garbės ir orumo gynimo institutas (CK 2.24 str.)

28Apibendrinant išdėstytus motyvus ir nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pritaikė teisinį reglamentavimą, teisingai ir pagrįstai apskaičiavo priteistino turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dydį, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimas nepakeistas.

29IV.

30Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. sausio 17 d. (pagal spaudą ant voko, III t., b. l. 104) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 (III t., b. l. 53–68), taip pat prašė skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo bei LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutarties vykdymą sustabdyti. Atsakovo manymu, procesas šioje byloje atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktų pagrindu. Prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 grindžiamas šiais argumentais:

311. Šioje byloje buvo padaryti akivaizdūs civilinės teisės normų, reglamentuojančių viešosios atsakomybės taikymą, pažeidimai. Teismas padarė tiek viešosios atsakomybės sąlygas, tiek atsakomybės rūšį (solidarioji ar dalinė) reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, taip pat netinkamai taikė normas dėl atleidimo nuo atsakomybės (CK 6.5 str., 6.6 str., 6.271 str., 6.279 str., 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.250 str., 6.251 str., 6.253 str., 6.282 str.).

322. LVAT analogiškoje administracinėje byloje Nr. A822-701/2013, spręsdamas valstybės ir savivaldybės atsakomybės dėl žalos, kilusios teritorijų planavimo ir statybos srityje panaikintų administracinių aktų, taikė dalinę atsakomybę. Tai turėjo būti padaryta ir šiuo atveju, vadinasi teismas nukrypo nuo šios savo praktikos.

333. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 pateiktų išaiškinimų matyti, jog administracinio akto panaikinimo ir institucijos darbuotojų netinkamo veikimo klausimai, nagrinėjant bylas dėl žalos priteisimo, turi būti atskiriami ir išsamiai analizuojami, kadangi akto panaikinimas automatiškai nereiškia institucijos veiksmų neatitikimo teisės aktams. Panašus aiškinimas pateiktas LVAT administracinėse bylose Nr. A261-116/2008, A146-1155/2009, A146-1337/2010, A662-2265/2011, A502-3034/2011.

344. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 buvo surašytas nepažeidžiant šį procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, šis aktas pripažintas negaliojančiu tik todėl, kad jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė. Taigi, byloje neegzistavo prejudicinis faktas dėl Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų buvimo. Be to, veiksmų neteisėtumą turėjo įrodyti pareiškėjai, jie to nedarė, todėl teismas be pagrindo darė išvadą apie jų egzistavimą.

355. Pareiškėjai taip pat turėjo įrodyti priežastinio ryšio buvimą, teismas, nustatęs šio ryšio buvimą nagrinėjamu atveju nukrypo nuo LVAT ir LAT praktikos (civilinės bylos Nr. 3K-3-556, 3K-3-518/2006, 3K-7-345/2007, 3K-3-91/2010 ir kt.).

366. Nepagrįstai teismas priteisė pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą, t. y. žemės sklypo nuomos mokestį (pareiškėjai iš naudojimosi sklypu turėjo naudos), tuo pažeistas CK 2.249 straipsnis bei 6.271 straipsnis.

377. Dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad pareiškėjai turėjo įrodyti jos egzistavimo faktą, to nebuvo padaryta. Be to, šiuo atveju neturtinė žala pernelyg nutolusi nuo Lietuvos valstybės veiksmų. Teismas to neįvertino, neatsižvelgė į tokius kriterijus kaip atsakovo kaltė, padarytos turtinės žalos dydis, atsiradusias pasekmės, o ir priteista suma neatitinka teismų praktikoje nustatytų sąžiningumo, teisingumo ir pagrįstumo kriterijų.

388. Netgi jeigu teismas būtų nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos valstybė turėjo būti atleista nuo atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, arba žalos dydis turėjo maksimaliai būti sumažintas. Šiuo aspektu teismas neįvertino daugelio aplinkybių: pareiškėjai turėjo pareigą žinoti apie Kuršių nerijos teritorijos režimą, įsigydami turto turėjo elgtis apdairiai, dėl neteisėto detaliojo plano patvirtinimo atsakomybė tenka AB poilsio namams „Ąžuolynas“, kuri organizavo detalųjį planavimą, RUAB „Verslo investicijų projektų centras“, t. y. statinio statytojui, taip pat kitiems šiame procese dalyvavusiems subjektams.

399. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė paminėtas teisės normas, todėl nukrypo ir nuo šių teisės normų taikymo praktikos, suformuotos LVAT praktikoje, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinės atsakomybės taikymo klausimais. Vadinasi, procesas šioje byloje turėtų būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41V.

42Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

43Proceso atnaujinimo institutas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas, nes proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka. Teismo galia panaikinti ar pakeisti privalomą ir vykdytiną sprendimą turėtų būti naudojama esminėms klaidoms taisyti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 8564/ 02). Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

44Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir konkrečiai argumentuotas. Be to, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

45Iš pateikto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad šį prašymą Inspekcija grindžia iš esmės tuo, kad, jos manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė civilinės atsakomybės sąlygų buvimą – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį, taip pat neteisingai nustatė atsakomybės rūšį (ne solidarioji, o dalinė), nepagrįstai ir neteisingai nustatė priteistinos turtinės bei neturtinės žalos dydžius, nes neatsižvelgė ir neįvertino tam tikrų, Inspekcijos nuomone, svarbių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš esmės panašius argumentus Inspekcija išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų skundą bei apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5, III t., b. l. 11–14). Kaip minėta, siekiant procesą atnaujinti dėl teismo padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo, būtina pateikti argumentus, akivaizdžiai parodančius, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino taikytiną materialinę teisės normą. Šiuo atveju Inspekcijos argumentai yra susiję ne su netinkamu materialinės teisės normos aiškinimu, tačiau su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu teisės normos kontekste. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį nurodytų materialinės teisės normų pažeidimą, Inspekcijos argumentacija atspindi tik jos nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o prašyme nurodyti motyvai liudija, jog atsakovo Lietuvos valstybės atstovas iš esmės siekia, kad iš naujo būtų įvertintos faktinės bylos aplinkybės, konstatuotina, kad Inspekcija nepagrindė ir neįrodė, jog byloje, kurioje procesą siekiama atnaujinti, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas. Prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu netenkinamas.

46Nagrinėjamoje byloje Inspekcija taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Iš minėtos nuostatos akivaizdu, jog vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais, t. y. nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byla Nr. P822-34/2013 ir kt.).

47Be to, teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos, nes kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos, atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

48Nagrinėjamu atveju Inspekcija prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kitų civilinės atsakomybės elementų aiškinimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog nurodomų administracinių bylų faktinės aplinkybės panašios arba tapačios nagrinėjamai bylai, taip pat nepateikia įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

49Inspekcijos nurodoma administracinė byla Nr. A822-701/2013, priešingai nei teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, negali būti laikoma analogiška nagrinėjamai situacijai (nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų įsigyto pastato Kuršių nerijos teritorijoje, kuriai taikomas ypatingas režimas, o administracinėje byloje Nr. A822-701/2013 ginčas spręstas dėl Kauno miesto tarybai nuosavybės teise priklausiusios asfaltuotos sporto aikštelės nuomos). Taigi, prašyme atnaujinti procesą pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti administracinių teismų formuojamos praktikos vienodumu minėtais klausimais, todėl prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu taip pat netenkintinas.

50Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismo praktikos pavyzdžiai, kuriuos Inspekcija nurodė prašyme atnaujinti procesą, nevertintini proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą prasme, kadangi minėtos nuostatos paskirtis užtikrinti vienodos praktikos formavimą administracinėse, o ne civilinėse, bylose.

51Visumoje įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad jis yra orientuotas į visos bylos peržiūrėjimą iš esmės, o ne į konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų įrodinėjimą. Tuo tarpu proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Tokių esminių ir akivaizdžių klaidų buvimo nagrinėjamu atveju Inspekcija nenurodė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir atmestinas. Procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 atnaujinti atsisakytina (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

53Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 netenkinti.

54Procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 atsisakyti atnaujinti.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai D. K. ir E. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu (II t.,... 6. II.... 7. Pareiškėjai D. K. ir E. K. padavė apeliacinį skundą (II t. b. l.... 8. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir... 9. III.... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi... 11. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas... 12. Pažymėta, kad valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini... 13. Dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant... 15. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje... 16. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad tvirtinant detalųjį... 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijos nurodytos... 18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos... 19. Dėl pareiškėjų argumentų, atlyginti turtinę žalą – sumą sumokėtą... 20. Dėl pareiškėjų nurodytos turtinės žalos, susijusios su 2006 m. kovo 4 d.... 21. Dėl sumos priteistinos už įmokų Valstybės įmonei Registrų centras... 22. Pareiškėjų teigimu, pagal Civilinio kodekso 2.132 straipsnį jie turėjo... 23. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti žalą patirtą įrengiant aptariamą... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. Pareiškėjų teigimu, jiems turi būti atlyginta visa, kaip nekilnojamojo... 26. Pareiškėjų teigimu, jie patyrė neturtinę žalą dėl priverstinio jų... 27. Teisėjų kolegija pripažino, kad teisminis nagrinėjimas, turto praradimas... 28. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad... 29. IV.... 30. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. sausio 17 d.... 31. 1. Šioje byloje buvo padaryti akivaizdūs civilinės teisės normų,... 32. 2. LVAT analogiškoje administracinėje byloje Nr. A822-701/2013, spręsdamas... 33. 3. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008... 34. 4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė Lietuvos valstybės... 35. 5. Pareiškėjai taip pat turėjo įrodyti priežastinio ryšio buvimą,... 36. 6. Nepagrįstai teismas priteisė pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą,... 37. 7. Dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad pareiškėjai turėjo įrodyti... 38. 8. Netgi jeigu teismas būtų nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas,... 39. 9. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė paminėtas... 40. Teisėjų kolegija... 41. V.... 42. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 43. Proceso atnaujinimo institutas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 44. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 45. Iš pateikto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad šį prašymą Inspekcija... 46. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153... 47. Be to, teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai... 48. Nagrinėjamu atveju Inspekcija prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia... 49. Inspekcijos nurodoma administracinė byla Nr. A822-701/2013, priešingai nei... 50. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismo... 51. Visumoje įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymo atnaujinti... 54. Procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 atsisakyti atnaujinti.... 55. Nutartis neskundžiama....