Byla 2A-1693-370/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei ieškovės N. J. C. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-34-733/2012 pagal ieškovų D. P., N. J. C., V. S. ir S. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei ieškovės N. J. C. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai ieškiniu prašė pripažinti: tarp S. Š., kurio teisių perėmėja yra D. P., ir atsakovų 1995-08-29 sudarytą 0,0925 ha 3 994,92 Lt vertės žemės sklypo, esančio ( - ), tarp N. J. C. ir atsakovų 1995-08-25 sudarytą 0,1355 ha 6 502,68 Lt vertės žemės sklypo, esančio ( - ), tarp S. D., kurios teisių perėmėja yra V. S., ir atsakovų 1995-08-29 sudarytą 0,0205 ha 717,33 Lt vertės žemės sklypo, esančio ( - ), tarp J. B., kurio teisių perėmėjas yra S. B., ir atsakovų 1995-08-29 sudarytą 0,0218 ha 762,83 Lt vertės žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sandorius galiojančiais bei įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti juos viešame registre ieškovų vardais. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities valdytojo 1995-06-29 įsakymu Nr. 42 N. J. C., S. D. (kurios teisių perėmėja yra V. S.), J. B. (kurio turto paveldėtojas yra S. B.) ir S. Š. (kurio teisių perėmėja yra D. P.) buvo leista sumokėti avansu už perkamus privačių namų valdų žemės sklypus. Pagal minėto įsakymo 2 punktą žemės sklypų kaina indeksuojama pagal apmokėjimo metu nustatytą žemės kainos indeksą. Įsakymo priede Nr. l „Leidžiamų įsigyti žemės sklypus piliečiams sąraše“ buvo nurodyta, kad: Š. S. leidžiama įsigyti 925 kv. m plotą adresu ( - ), už 3 994,92 Lt, N. J. C. leidžiama įsigyti 1 355 kv. m žemės sklypą adresu ( - ), už 6 502,68 Lt, S. D. leidžiama įsigyti 205 kv. m plotą adresu ( - ), už 717,33 Lt, J. B. leidžiama įsigyti 218 kv. m plotą adresu ( - ), už 762,83 Lt. Ieškovai po minėto įsakymo kreipėsi į tuometinį Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių su pareiškimais dėl žemės sklypų išpirkimo. Žemės ūkio skyrius 1995 metais pateikė išvadas dėl perkamų žemės sklypų kainų ir ploto bei tais pačiais metais atsiuntė mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta konkreti žemės sklypo kaina, kurią reikia sumokėti kiekvienam prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. S. Š. už perkamą žemės sklypą 1995-08-29 įmokėjo 159,80 valstybės vienkartinių išmokų, kas atitiko 1 384,65 Lt. Šias išmokas ir teisę į žemės sklypo išpirkimą paveldėjo D. P.. 1995 metais už perkamą žemės sklypą J. B. sumokėjo 762,83 Lt ir visiškai sumokėjo už perkamą žemės sklypą. S. D. 1995-08-29 sumokėjo visą kainą už perkamą žemės sklypą, sumokėdama vienkartinėmis išmokomis, kas tuo metu atitiko 717,33 Lt. N. J. C. už 1995-08-25 perkamą žemę sumokėjo 260,11 valstybės vienkartinių išmokų, t. y. tiek, kiek buvo reikalinga sutarties pasirašymui. Visi perkamų žemės sklypų plotai buvo suderinti 1995-06-06 su Šilutės rajono vyriausiuoju architektu ir planas patvirtintas notaro. Sumokėję už žemės sklypą ieškovai su Žemėtvarkos skyriumi nepasirašė jokios sutarties, nes nebuvo parengtas detalusis planas. Ieškovai V. S. ir S. B. yra visiškai sumokėję už perkamą žemės sklypą, o N. J. C. ir D. P. – beveik pusę perkamos žemės sklypo kainos. Ieškovai atmatuotais žemės sklypais iš dalies naudojasi, tačiau negali visiškai disponuoti savo pirkiniais, dėl to negali būti pabaigtas detalusis planas. Visos formalios pirkimo–pardavimo sąlygos buvo įvykdytos, žemės sklypai ieškovų valdomi, planai padaryti, už žemę sumokėta, tačiau atsakovai iki šiol delsia atlikti savo prievolę ir nesudaro su jais pirkimo–pardavimo sutarčių notarine tvarka, todėl teismas turi pripažinti sandorius galiojančiais CK 1.93 str. 4 dalies pagrindu.

4Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ( - ), nėra ir niekada nebuvo suformuotas joks sklypas, nebuvo įregistruotos ribos Registrų centre, todėl nėra objekto, dėl kurio būtų galima sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, šalims nežinoma, koks sklypas ir kokiomis ribomis galėtų būti parduotas ieškovams. Ieškovų avansiniai mokėjimai ateityje bus įskaityti sudarant sutartis dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo. Po avansinių mokėjimų turėjo būti suformuotas žemės sklypas, patvirtintas planas, įregistruotas registrų centre, deja, tačiau tai nebuvo padaryta įstatyme atsiradus pakeitimui, pagal kurį reikėjo sudaryti detalųjį planą. Ieškovai jį rengė, tačiau nebaigė. Pirmas planas buvo daromas 2005 m., jis nebuvo patvirtintas. 2006-08-08 įvyko papildomas viešas susirinkimas, kurio metu gyventojai nepritarė pakeitimams pagal Klaipėdos apskrities patikrinimo aktą. Šiame akte buvo nepritarta pirmojo varianto detaliajam planui. Ieškovai nesutiko su patikslinimais, dėl šios priežasties UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ sustabdė teritorijos detaliojo plano darbus adresu ( - ). Šis raštas parodo, kad ieškovai patys sustabdė detaliojo plano rengimą, žemės sklypo suformavimą. Ieškovai neginčijo valstybės institucijos veiksmų, t. y. detaliojo plano nepatvirtinimo. Šiai dienai ( - ), nesuformuotas joks sklypas, nėra jokių duomenų: unikalaus numerio, kadastrinių matavimų, taigi nėra pagrindo sudaryti sutartį dėl žemės pirkimo. Nacionalinė žemės tarnyba, o prieš tai Klaipėdos apskrities viršininko administracija niekada nevengė sudaryti sutarties notarine tvarka, tiesiog nebuvo suformuotas žemės sklypas, dėl kurio būtų galima sudaryti sandorį. Nesant pirkimo objekto, negalima laikyti, kad kita šalis vengia sudaryti sandorį, joks notaras nepatvirtintų tokio sandorio, kuriame neegzistuoja joks objektas. Ieškovai kreipėsi dėl plano parengimo, kuris šiai dienai prilyginimas detaliajam planui. Pasikeitus įstatymams, leidžiama nerengti detalaus plano, o galima parengti supaprastintą planą, kuris prilyginamas detaliajam planui. Ieškovai patys savo veiksmais stabdo teritorijų planavimo darbus, reikšdami nepasitenkinimus dėl preliminarios žemės sklypo ribų schemos, norėdami ją toliau tikslinti. Patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą, suformavus žemės sklypą ( - ), Nacionalinė žemės tarnyba galės įregistruoti šį žemės sklypą VĮ Registrų centre, o šis galės suteikti unikalų ir kadastrinį numerį ir tik tada atsirastų pagrindas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

5Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija nerealizuoja ir neginčija teisės įsigyti žemės sklypą ir jį eksploatuoti, tačiau šiuo metu nemato galimybės ieškovų reikalavimą tenkinti, nes sklypai nesuformuoti. Šiuo metu žemės sklypai gali būti suformuojami tik teritorijų planavimo dokumentais. Nėra suformuotas objektas, nėra ką pirkti ir nėra ką parduoti. Ieškovai yra pradėję teritorijų planavimo procedūras, kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, kuris yra išdavęs sąlygas dėl teritorijų planavimo, preliminari schema patvirtinta. Detaliojo planavimo procedūros yra ką tik prasidėjusios. Jeigu ieškovai nesutinka su kažkokiu administraciniu aktu, jie turi galimybę skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ieškovai, prašydami pripažinti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius galiojančiais, įgijo subjektines teises, nes teisiniam santykiui dėl valstybinio žemės sklypo įgijimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis. Nors S. D., J. B. ir N. J. C. yra pateikę tuo laikotarpiu spręsti žemės sklypų pardavimo klausimus įgaliotai institucijai adresuotus prašymus, tačiau nesama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų žemės sklypų planų, kurie sudarytų galimybę identifikuoti perkamus objektus, nei asmenų, turinčių tokią pačią teisę į namų valdos žemės sklypo įsigijimą – namo dalių bendraturčių – susitarimo, patvirtinto notaro. Pirkėjo pareiga turėti konkretaus perkamo sklypo planą kaip prielaida sandoriui dėl žemės pirkimo–pardavimo sudaryti buvo įtvirtinta ir įstatymo. Žemės įstatymo 14 str., galiojusio prašomų patvirtinti sandorių metu, numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Įrodymų, kad planas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, dėl ieškovų pageidautų įsigyti žemės sklypų buvo tuo metu parengtas, byloje nėra, to netvirtina ir patys ieškovai. Nors ieškovai teigia, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti dėl atsakovų kaltės, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo tada, kai jiems buvo leista susimokėti avansu už perkamus namų valdos sklypus, jie būtų skundę institucijų ar tarnautojų, atsakingų už sandorių sudarymą, veiksmus ar neveikimą. Teismas konstatavo, kad šalis sieja tik ikisutartiniai teisiniai santykiai, kol nustatyta tvarka neparengtas parduodamo žemės sklypo planas, pagal kurį nustatytinas savininkams parduotinų žemės sklypo dalių dydis, savininkų ir kompetentingos institucijos pirkimo – pardavimo sutartys dėl valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, negali būti sudarytos. Ieškovai tęsia žemės sklypų planavimo, jų įsigijimo tikslu, procedūras, t.y. jie 2011-09-29 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją prašydami leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamam gyvenamajam namui ir jo priklausiniams, esantiems ( - ), eksploatuoti ir toks leidimas jiems duotas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2011-11-21 įsakymu Nr. A1-1454. Suformuotus žemės sklypus ieškovai turės teisę įsigyti įstatymų nustatyta tvarka, o jų avansiniai mokėjimai bus įskaityti. Kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad žemės sklypai, dėl kurių įsigijimo prašoma pripažinti galiojančiais sandorius, yra neidentifikuoti, t. y. jie neturi unikalaus numerio, neaiški šių daiktų vieta žemės sklype, tokio sandorio negali pripažinti ir teismas, taikydamas CK 1.93 str. 4 dalį, nes sandoriai neturi objekto.

7Apeliaciniu skundu ieškovė N. J. C. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos reikalavimą pripažinti 1995-08-25 sudarytą 0,1355 ha 6 502,68 Lt vertės žemės sklypą, esantį ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nagrinėjo valstybinio žemės sklypo įgijimo santykiui atsirasti reikalingą juridinių faktų sudėtį. Teismas rėmėsi Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintų Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 4 punktu, Žemės įstatymo 14 straipsniu, tačiau iš sprendimo neaišku, kodėl, teismo nuomone, šie teisės aktai neleido sandorio sudarymo metu atsakovams su ieškove pasirašyti sutarties. Teismas neteisingai nurodo, kad prieš perkant žemės sklypus nebuvo įstatymus atitinkančių žemės sklypo planų. Byloje teismas nurodo, kad ieškovai yra pateikę 1995-06-06 sklypo planą, tačiau netinkamai jį vertina, nes šis planas pagal to meto teisės aktus buvo parengtas teisingai ir tinkamai patvirtintas. Teismas nepagrįstai aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų skundusi institucijas ar pareigūnus dėl neveikimo, motyvuoja išvadą, jog nėra atsakovų kaltės dėl nesudarytų sandorių. Vien faktas, kad sutartis nesudaryta, yra pakankamas įrodymas kad valdininkai vengia sudaryti sandorį. Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovai vengė sudaryti sandorį. Ieškovė nepažeidė nė vienos sandorio sudarymo metu galiojusios žemės sklypo pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovė sklypą įsigijo administracinio akto – Apskrities viršininko įsakymo – pagrindu, kuris iki šiol nėra pripažintas negaliojančiu. Tuo metu buvusių planų užteko sudaryti sandorį ir nereikėjo jokių detaliųjų planų. Teismas nepagrįstai taiko šiuo metu galiojančius įstatymus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nagrinėjami kitokie atvejai. Teismas nepagrįstai motyvuoja, kad šiuo metu sudarant sutartis turi būti laikomasi šiuo metu galiojančių procedūrų, ir kad ieškovė turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kad būtų gautas sutikimas suformuoti pardavimo objektą. Tačiau teismas užmiršo, kad jam patvirtinus ieškovės prašomo sandorio buvimo faktą, pagal CK nuostatas nereikalingas tokio fakto tvirtinimas – jį reiktų tik tinkamai įforminti. Dėl to buvo kreiptasi į savivaldybę, tačiau nepavyko susitarti, kadangi savivaldybės atstovai nusprendė revizuoti jau buvusius santykius ir atimti dalį ieškovės nupirkto ir valdomo sklypo. Teismo argumentas, kad sandorio netvirtintų notaras yra nepagrįstas, nes teismui patenkinus ieškinį sandorio notariškai tvirtinti nereiktų. Po ieškovei palankaus teismo sprendimo ieškovei beliktų atlikti reikalingas procedūras ir nekiltų joks ginčas ateityje.

8Atsiliepime atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį dėl žemės klypo dalies, adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, kadangi šiuo adresu nėra suformuotas žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas, kuris galėtų būti pirkimo–pardavimo sutarties objektu. Būtent todėl tarnyba neturėjo ir neturi jokių galimybių sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovus ir valstybę atstovaujančią instituciją siejo tik ikisutartiniai santykiai.

9Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvais. Nurodo, kad būtent dėl gyventojų nepritarimo 2006 m. buvo sustabdytas teritorijos prie pastatų, esančių ( - ), detaliojo plano projektavimo darbai. 2011-09-29 ieškovai kreipėsi į administraciją dėl leidimo rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamam namui ir jo priklausiniams, esantiems ( - ), eksploatuoti, administracijos direktorius 2011-11-21 įsakymu Nr. A1-1454 tokį leidimą davė. Suformuotus žemės sklypus ieškovai galės įsigyti įstatymų nustatyta tvarka.

10Ieškovai D. P., V. S., S. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valdytojo 1995-06-29 įsakymu Nr. 42 ieškovams buvo leista sumokėti avansu už perkamus privačių namų valdų žemės sklypus (t. 1, b. l. 40). Įsakymo priede Nr. l „Leidžiamų įsigyti žemės sklypus piliečiams sąraše“ buvo nurodyta, kad: Š. S. leidžiama įsigyti 925 kv. m plotą adresu ( - ), už 3 994,92 Lt, N. J. C. leidžiama įsigyti 1 355 kv. m žemės sklypą adresu ( - ), už 6 502,68 Lt, J. B. leidžiama įsigyti 218 kv. m plotą adresu ( - ), už 762,83 Lt, S. D. leidžiama įsigyti 205 kv. m plotą adresu ( - ), už 717,33 Lt (t. 1, b. l. 41, 178, t. 2, b. l. 4, 5). Ieškovai po minėto įsakymo kreipėsi į tuometinį Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių su pareiškimais dėl žemės sklypų išpirkimo (t. 1, b. l. 42–44). Žemės ūkio skyrius 1995 m. pateikė išvadas dėl perkamų žemės sklypų kainų ir ploto ir tais pačiais metais atsiuntė mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta konkreti žemės sklypo kaina, kurią reikia sumokėti kiekvienam prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 25–28, 32–39). S. Š. 1995-08-29 už perkamą žemės sklypą įmokėjo 159,80 valstybės vienkartinių išmokų kas atitiko 1 384,65 Lt. Šias išmokas ir teisę į žemės sklypo išpirkimą paveldėjo D. P. (t. 1, b. l. 24, 29, 48). J. B. 1995 m. sumokėjo 762,83 Lt už perkamą žemės sklypą. Jo turto paveldėtojas yra S. B. (t. 1, b. l. 22). S. D. 1995-08-29 sumokėjo vienkartinėmis išmokomis, kas tuo metu atitiko 717,33 Lt. Jos turto paveldėtoja yra V. S. (t. 1, b. l. 23, 30, 80). N. J. C. 1995-08-25 už perkamą žemę sumokėjo 260,11 Lt (t. 1, b. l. 31, 100). Byloje pateiktas ( - ), kiemo planas su 1995-06-06 Šilutės rajono vyriausiojo architekto suderinimo žyma. Jame nurodyti 6 gyventojai, pageidaujantys pirkti žemę, iš kurių tik du pasirašę sutinkantys su padalinimu (t. 1, b. l. 116). Sumokėję už žemės sklypus ieškovai su Šilutės žemėtvarkos skyriumi nepasirašė pirkimo–pardavimo sutarčių.

13Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

14Byloje nėra duomenų, kad apeliantė bandė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo įgyvendinti savo teises į žemės sklypą administracinėmis ar teisminėmis procedūromis, t. y. ji neskundė valstybės ar savivaldybės institucijų dėl ieškovės teises pažeidžiančių veiksmų/neveikimo, nesikreipė į teismą dėl žemės pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu (1964 m. CK 58 str. 5 d.). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė kartu su kitais gyventojais tik 2006-06-09 raštu kreipėsi į Šilutės rajono merą, prašydami padėti spręsti ginčo žemės sklypų priklausymo jiems klausimą (t. 1, b. l. 70), dalyvavo teritorijos prie pastatų ( - ) detaliojo plano projektavimo procedūrose (t. 1, b. l. 134–137), vėliau patys inicijavo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą (t. 1, b. l. 151).

15Kadangi ieškovė savo teises į žemės sklypą nusprendė įgyvendinti galiojant 2011 m. Civiliniam kodeksui, taikytinos šiuo metu galiojančios teisės normos, viena iš jų – CK 1.109 straipsnis, nustatantis, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškinio reikalavime nurodytas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jis negali būti civilinių teisių objektu, negali būti įformintas notarine tvarka (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.) ar teismo sprendimu (CK 1.93 str. 4 d., 6.393 str. 4 d.).

16Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi (CPK 329 str. 1 d., 328 str.), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333, 371 str.,

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai