Byla 2-569-210/2013
Dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo. Teismas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Ignei Maslovienei, Romutei Lengvenienei,

2dalyvaujant: ieškovo atstovams advokatui Jonui Butkui, atstovei T. D.,

3atsakovo atstovams advokato padėjėjams Ryčiui Martinkėnui, Eugenijui Kveragai,

4vertėjai D. S.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „NS Trading“ ieškinį atsakovui Suomijos įmonei „Jomet Oy“ dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

6

  1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės.
  1. 1. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės ir reikalavimo teisiniai argumentai.

7Ieškovas UAB „NS Trading“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu prašydamas teisminį ginčą nagrinėti Šiaulių apygardos teisme. Ieškinyje, grįsdamas savo poziciją dėl teismingumo, ieškovas rėmėsi Lietuvos Respublikos CPK nuostatomis reglamentuojančiomis teismingumo klausimus ir nurodė, kad CPK 30 str. 9 d. yra įtvirtinta nuostata, kad ieškiniai dėl sutarčių, kuriuose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti reiškiami pagal sutarties įvykdymo vietą. Ieškovo nuomone, šioje byloje būtent ir yra tokia situacija, kai ieškinio reikalavimai kildinami iš sutarties, kurios įvykdymo vieta numatyta ieškovo UAB „NS Trading“ buveinės vieta, t. y. Gabšių kaimas, Raseinių rajonas. Ieškovas teikiamuose procesiniuose dokumentuose ir teismo proceso metu akcentavo esmines, jo manymu, sąlygas, suteikiančias jam teisę ginčą nagrinėti pagal ieškovo buveinę, t. y. Šiaulių apygardos teisme. Nurodė, kad dar 2008-11-07 šalių pasirašytoje įrengimų pirkimo - pardavimo sutartyje abi pasirašiusios sutartį šalys numatė, kad automatinė pakavimo ir paletizavimo linija turi būti pristatyta į Lietuvos Respublikos Raseinių rajoną ir paleista iki 2009-03-16. Teigia, kad ši šalių – ieškovo ir atsakovo 2008-11-07 sudaryta ir pasirašyta įrengimų pirkimo - pardavimo sutartis nėra nutraukta iki šiol, ji nebuvo pakeista novacijos būdu, kaip tai numato CK 6.141 str., tai yra aiškiai ir neabejotinai šalims pareiškiant valią ir norą, kad yra pakeičiamas prievolės dalykas (parduodamas daiktas į gaminamą daiktą ir pardavimas į pagaminimą).

8Taigi, ieškovo manymu, nors atsakovas - Jomet Oy jau 2009-02-24 išsiuntė bendrovei „NS Trading“ naujos sutarties Nr. 203342 projektą elektroniniu paštu, o šią sutartį bendrovės „NS Trading“ vadovė pasirašė 2009-02-26, paliekant joje Jomet Oy įrašytą tikrovės neatitinkančią datą - 2008-11-07, o naujoje sutartyje Nr. 203342 buvo įrašyta sąlyga, kad sutartimi nesureguliuotiems klausimams bus taikomos Orgalime SE 01 elektros ir elektronikos produktų tiekimo bei surinkimo bendrosios sąlygos, kurių 72 punkte yra numatyta, kad visi ginčai, kylantys iš ar dėl sutarties, turi būti išsprendžiami pagal Tarptautinių Prekybos Rūmų Arbitražo taisykles, ši sutartis negali sukurti jokių teisinių padarinių, nes yra niekinė, taigi ir negaliojanti.

9Ieškovas teigia, kad UAB „NS Trading“ niekada nesutiko, kad šalių ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, nes netgi pati 2009-02-24-26 sutartis Nr. 203342 neturi aiškios šalių nuostatos dėl ginčų perdavimo arbitražui. Šioje sutartyje nėra arbitražinės išlygos. Taip pat nėra arbitražinio susitarimo, šalių pasirašyto ar esančio pasikeitimo raštuose ar telegramose. Sutarties nuoroda į Orgalime SE 01 nuostatų taikymą, ieškovo manymu, nereiškia arbitražinio susitarimo egzistavimo, kaip tas turi būti suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvencijos Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnį.

10Ieškovas taip pat nurodo, kad nors ieškovas dalyvavo ginčo, iškelto pagal Suomijos įmonės Jomet Oy nagrinėjime, (kuris, jo manymu, nėra tapatus šiam), Suomijos arbitražo teisme, kuriame 2011-08-03 buvo priimtas Arbitražo sprendimas, tačiau ieškovas UAB „NS Trading“ niekada nesutiko ir įgaliojimo tokiam sutikimui pareikšti juos atstovaujantiems LMR Attorneys Ltd Suomijos advokatams nesuteikė. Todėl mano, kad pagrįsta ieškovo pozicija teisinį ginčą nagrinėti Šiaulių apygardos teisme.

11Ieškovo ieškinio reikalavimų esmė.

12Ieškovas UAB „NS Trading“ ieškiniu prašo:

131) konstatuoti, kad 2009-02-26 sutartis Nr. 203342, pasirašyta tarp UAB „NS Trading“ ir „Jomet Oy“ yra niekinė;

142) įpareigoti „Jomet Oy“ įvykdyti sutartinę prievolę, numatytą 2008-11-07 pardavimo sutartyje, natūra, UAB „NS Trading“ gamykloje, esančioje Gabšių kaime, Raseinių rajone, Lietuvos Respublikoje, t. y. sumontuoti ir perduoti ieškovui veikiančią automatinę pakavimo ir paletizavimo liniją;

153) priteisti iš atsakovo „Jomet Oy“ 1392168,96 Lt negautos naudos atlyginimą ieškovui UAB „NS Trading“, kadangi dėl atsakovo laiku neįvykdytos sutartinės prievolės ieškovas prarado galimybę pasinaudoti paramos pinigais, kuriuos buvo skyrusi Nacionalinė Mokėjimų agentūra.

    1. Dėl sutarties pripažinimo niekine.

16Ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus dėl sutarties Nr. 203342 pripažinimo niekine nurodė, kad 2008-11-07 su atsakovu sudarė pardavimo sutartį dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos įsigijimo ir sumontavimo, pagal kurią minėta linija turėjo būti pristatyta į Lietuvos Respublikos Raseinių rajoną ir 2009-03-16 pradėti veikti . Pažymėjo, kad šalys susitarė, kad paskutinė pakavimo paletizavimo įrenginio paleidimo diena – 2009-03-31. Kartu nurodė, kad pagal sutarties sąlygas atsakovui 2008-11-10 sumokėjo 134400 eurų, o 2009-01-19 sumokėjo dar 134400 eurų. Taigi ieškovo teigimu abi sutarties šalys įrengimų pardavimo sutartį, sudarytą 2008-11-07, pradėjo vykdyti.

17Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl sutarties Nr. 203342 pobūdžio ir pasekmių, bei reikalavimo pripažinti šią sutartį niekine, nurodė, kad 2009-02-24 atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui sutarties Nr. 203342 projektą, pagal kurį pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai buvo keičiami į rangos teisinius santykius. Teigė, kad 2009-02-24 sutartį Nr. 203342, suklaidintas dėl sutarties pobūdžio ir pasekmių, pasirašė 2009-02-26, nors joje nurodyta pasirašymo data - 2008-11-07. Taigi, ieškovo manymu, sutartis Nr. 203342 yra niekinė, o 2008-11-07 pasirašyta šalių įrangos pardavimo sutartis yra galiojanti, nes ji nebuvo pakeista novacijos būdu, kaip tai numato CK 6.141 straipsnis.

18Ieškovas, savo ieškinio reikalavimuose ir teikdamas savo poziciją per atstovą teisme nurodo, kad CK 1.80 str. 1 d. pagrindu ieškovo ir atsakovo 2009-02-24-26 sutartis Nr. 203342 yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviai CK 6.141 str. 2 d. nuostatai, kad „novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta“. Siūloma sutartimi Nr. 203342, kurią suklaidintas pasirašė ieškovas, pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai buvo keičiami į rangos teisinius santykius, tačiau nuo ieškovo ši informacija buvo paslėpta po teisinėmis sąvokomis. Ieškovas nėra profesionalus teisininkas, pasirašant 2009-02-24 „Jomet Oy“ pasiūlytą sutartį profesionalus teisininkas ieškovui neatstovavo, todėl ieškovas buvo suklaidintas dėl sutarties pobūdžio ir pasekmių. Minėta, kad imperatyvi CK 6.141 str. 2 d. nuostata, nurodanti, kad „novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta“ iš „Jomet Oy“ pusės buvo pažeista. Pirkimo-pardavimo santykių pasikeitimas į rangos santykius be jokių abejonių reiškia teisinių santykių novaciją. Santykių pakeitimą siūlanti šalis privalėjo ne daryti formalias nuorodas į rangos teisinius santykius reglamentuojančius norminius aktus, o aiškiai ir nedviprasmiškai pareikšti, kad 2008-11-07 Lietuvos Respublikoje sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nustoja galios ir šalių santykius pradeda reguliuoti sutartis Nr. 203342, numatanti, kad šalis sieja rangos teisiniai santykiai.

19Ieškovo teigimu, jei atsakovas būtų pateikęs nurodytą informaciją, ieškovas nebūtų galėjęs pasirašyti sutarties Nr. 203342 2009-02-26, nes tokiam teisinių santykių pakeitimui jam būtų reikėję gauti Lietuvos Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimą, kuriam buvo pateikta paraiška dėl paramos ir ši parama atitinkamomis sąlygomis buvo paskirta.

20UAB „NS Trading“ atstovas sutartį Nr. 203342 pasirašė būdamas suklaidintas, neturėdamas Nacionalinės mokėjimų agentūros sutikimo keisti teisinių santykių pobūdį su pardavėju ir neišreiškė valios dėl teisinių santykių novacijos.

21CK 6.189 str. 2 d. yra nustatyta, kad šalys gali susitarti, jog sutarties nuostatos yra taikomos iki sutarties sudarymo atsiradusiems santykiams. Sutarties Nr. 203342 iniciatoriumi buvo firma „Jomet Oy“. Būtent atsakovas pasiūlė sutartį pasirašyti įrašant joje tikrovės neatitinkančią esminę aplinkybę - datą - 2008-11-07, kai sutartis buvo pasirašyta tik 2009 m. vasario 24 - 26 dienomis. Atsakovo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal CK 1.91 str. (sandorio sudarymas apgaulės būdu).

22Esant šioms aplinkybėms ir falktams ieškovas prašo 2009-02-24-26 d. šalių pasirašytą sutartį Nr. 203342 pripažinti niekine ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes.

    1. Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra.

23Viena šių teisinių pasekmių, anot ieškovo - įpareigoti „Jomet Oy“ įvykdyti sutartinę prievolę, numatytą 2008-11-07 pardavimo sutartyje, natūra, t. y. UAB „NS Trading“ gamykloje, esančioje Gabšių kaime, Raseinių rajone, Lietuvos Respublikoje, sumontuoti ir perduoti ieškovui veikiančią automatinę pakavimo ir paletizavimo liniją pagal šios sutarties sąlygas;

24Grįsdamas šią ieškinio poziciją ieškovas atkreipė dėmesį, kad 2009-03-16 automatinė pakavimo ir paletizavimo linija ieškovo gamykloje sumontuota ir paleista nebuvo, nes jau 2009-07-01 atsakovas pareiškė, jog sustabdo sutarties Nr. 203342 galiojimą, iki tol, kol jam bus sumokėta 40 procentų nuo galutinės mokėjimų sumos. 2009-07-02 atsakovas pranešė, kad sutartį sustabdė, remiantis Orgalime 24 ir 47 straipsniais, o 2009-10-03 atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį Nr. 203342.

25Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, nepriklausomai nuo atsakovo pareiškimo sustabdyti ir nutraukti sutarties Nr. 203342 galiojimą, kurią ieškovas apskritai laiko niekine, šalių santykius ir šiuo metu reguliuoja 2008-11-07 pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas privalo pateikti veikiančią pakavimo ir paletizavimo liniją ieškovo gamykloje Gabšių kaime Raseinių rajone Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo 2011-08-03 arbitražo sprendimo, kuris nepašalina atsakovo prievolės įvykdyti galiojančią sutartį ir joje suformuluotą atsakovui sutartinį įsipareigojimą natūra.

26Ieškovas, be kita ko teigia, kad ieškinio reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra Lietuvoje turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šalių aiškų susitarimą prievolę įvykdyti Lietuvoje. 2008-10-14 užsakymo patvirtinime, 2008-11-07 pardavimo sutartyje ir net niekinėje 2009-02-24-26 sutartyje Nr. 203342 yra aiškiai nurodyta, kad prekės pristatomos į Raseinius DDP sąlygomis pagal Incoterms 2000. Nurodytos sąlygos reiškia, kad eksportuotojas (šiuo atveju atsakovas) perduoda prekes ir įsipareigojimus importuotojo nurodytoje jo šalies vietoje. Tai reiškia, kad sutarties įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise ir tą įrodo minėta faktinė aplinkybė - sutarties įvykdymas Lietuvoje. Taikant CK 1.37 str. 1 d. ir 5 d. ieškovas daro išvadą, kad reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra turi būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.

27Nesutinka su atsakovo teikiamais argumentais dėl reikalavimų, nagrinėtinų pagal ieškovo ieškinį Šiaulių apygardos teisme, ir jau priimto sprendimo Suomijos Arbitražo teisme tapatumo, bei dėl ginčo palikimo nenagrinėtu, kadangi šalys yra sudarę arbitražinį ginčo pagal reguliuojamus sutartinius teisinius santykius nagrinėjimo arbitražo teisme susitarimą.

283. Dėl žalos (negautos naudos forma) atlyginimo.

29Ieškovas, argumentuodamas ieškinio reikalavimo poziciją dėl žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, jog žala bendrovei kilo dėl atsakovo kaltės, ir sutarties neįvykdymo. Nurodė, kad 2008-11-07 UAB „NS Trading“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė konkursinę dokumentaciją su prašymu skirti paramą. Nurodyta Lietuvos Respublikos valstybinė institucija įvertino konkurso sąlygas ir, atsižvelgiant į tai, kad UAB „NS Trading“ buvo sudariusi daikto, reikalingo „Modernios žuvų perdirbimo įmonės įkūrimo“ projekto įgyvendinimui įsigijimo sutartį, įsipareigojo skirti 60 procentų (1392168,96 Lt) automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos įsigijimui. Prašymą dėl finansavimo pagal šią sutartį UAB „NS Trading“ galėjo teikti iki 2009-08-31.

302009-06-15 UAB „NS Trading“ informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad prašymo dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos finansavimo pateikti negali dėl nepilnai atliktų darbų ir sutarties neįvykdymo.

312009-07-29 prašymo dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos finansavimo terminą Nacionalinė mokėjimo agentūra prailgino iki 2009-12-31. Tačiau ir po to ieškovas negalėjo pateikti mokėjimų agentūrai reikalangų dokumentų (dėl atsakovo veiksmų nevykdant sutartį) finansavimui ir paramai gauti, todėl sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra buvo nutraukta. Todėl ieškovas, dėl atsakovo kaltės neteko dalies finansavimo už įrengimus – t. y. 1392168,96 Lt automatinės pakavimo – paletizavimo linijos įsigijimui, Ši suma, ieškovo teigimu, ir sudaro ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas daro prielaidą, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Suomijos arbitražo teismo sprendimo galiojimą Lietuvoje, ieškovui neabejotinai kils prievolė sumokėti atsakovui arbitražo teismo sprendime nurodytas sumas.

    1. Ieškovo pozicija dėl ginčo tapatumo ir arbitražinio susitarimo šiam teisiniam santykiui nagrinėti galiojimo.

32Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl aukščiau paminėtų aspektų konstatuoja, kad šioje byloje ieškovo pareikštas ieškinys nėra tapatus išnagrinėtam arbitražo teisme. Teigia, kad tarp šios bylos ir arbitražo teisme išnagrinėtos bylos yra tik vienas jungiantis elementas – tai ginčo šalys. Tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas esmingai skiriasi.

33Nurodo, kad atsakovų minimas 2011-08-03 arbitražo sprendimas yra priimtas pagal Suomijos teisę. Mano, kad Lietuvoje jo atžvilgiu turi būti taikomos Suomijos materialinės teisės nuostatos (CK 1.10 str. pagrindu). Suomijos arbitražo įstatymo 40 str. numato teismo teisę arbitražo sprendimą pripažinti niekiniu, jei arbitražo sprendimas priimtas byloje, kuri negalėjo būti sprendžiama pagal Suomijos teisę, ir jei arbitražo sprendimas yra tiek nekompetentingas, kad negalima suprasti kaip ginčas buvo išspręstas.

34Ieškovas nurodo, kad Arbitražo sprendimas Suomijoje ieškovų nebuvo ginčijamas, todėl reikalavimų pripažinti jį negaliojančiu ieškovas teikti negali. Tačiau pagal Lietuvos teisės doktriną teismas turi teisę ir pareigą spręsti dėl niekinių sandorių. Taikant užsienio teisės normas konkretaus arbitražo sprendimo atžvilgiu teismas ex officio gali konstatuoti, kad arbitražo sprendimas yra niekinis.

35Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas be pagrindo teigia, jog šalys buvo pasirašiusios susitarimą dėl bylos teismingumo arbitražo teismui. Šiuo aspektu vertindamas teisinę situaciją, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, turėdamas galiojančią pirkimo pardavimo sutartį su ieškovu, atliko aktyvius veiksmus, kad šalių santykius reglamentuotų dar ir rangos sutartis, kurioje paslėpta forma buvo įrašyta arbitražo išlyga. Šalims nesusitarus dėl santykių novacijos iš pirkimo pardavimo į rangos, atsakovas privalėjo Lietuvos Respublikos teisme ginčyti pirkimo pardavimo sutartį ir tik po to galėjo kreiptis į arbitražą. Teigia, kad šis sudėtingas teisinis ginčas kilo ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovo veiksmų, kuriuos negalima laikyti teisėtais ir sąžiningais. Ieškovo manymu, sprendžiant iš esmės šalių ginčas visų pirma buvo teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir tik po jų sprendimo dėl sutartinių santykių pobūdžio ir konkrečios sutarties, reguliuojančios ginčo šalių santykius, galėjo būti pradėta ginčo procedūra arbitražo teisme.

  1. Atsakovo teisiniai argumentai dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės šiam teisiniam santykiui.
    1. Argumentai dėl ginčo, nagrinėjamo pagal UAB „NS Trading“ ieškinį tapatumo su jau išnagrinėtu arbitražo teisme.

36Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo visais reikalavimais ir kilusio teisinio ginčo sprendimo procesine tvarka, teigia, kad šis teisinis ginčas keliamas nepagrįstai ir negali būti nagrinėjamas teisme, nes nagrinėjamas ginčas yra tapatus jau išnagrinėtam Suomijos arbitražo teismo procese .

37Grįsdamas tokią savo poziciją atsakovas ir teikiamuose procesiniuose dokumentuose teismui ir teismo proceso metu nurodo, kad ginčas, kilęs tarp Suomijos įmonės Jomet Oy ir „NS Trading“, jau yra išnagrinėtas Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme, vieninteliam arbitrui priėmus 2011-08-03 galutinį ir įsiteisėjusį arbitražo sprendimą. Minimu arbitražo sprendimu vienintelis arbitras, vadovaudamasis šalių pateiktais įrodymais, nagrinėjo ir įvertino visus teisinius klausimus, kurie keliami ir ieškovo pareiškime, t. y., kuri iš dviejų sutarčių reguliuoja šalių santykius, susijusius su automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos pardavimu bei įrengimu, nagrinėjo šalims tenkančių sutartinių prievolių vykdymo ir galimos atsakomybės taikymo klausimus, arbitražinio susitarimo aplinkybes ir kita. Taigi, atsakovo manymu, akivaizdu, jog šiuos reikalavimus UAB „NS Trading“ kildina iš tų pačių teisinių santykių, iš kurių kilęs tapatus ginčas jau yra išspręstas Arbitražo sprendimu vienintelio arbitro. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, jog arbitražo teismo nagrinėjimo dalykas apėmė abiejų sutarčių taikymo šalių sutartiniams santykiams vertinimą.

38Atsakovas teigia, kad pagal Orgalime SE 01 (Bendrųjų sąlygų) 72 str. „visi ginčai kylantys iš ar dėl Sutarties turi būti išsprendžiami“ (pastaba: sąvoka „išsprendžiami“ turėtų būti suprantama kaip galutinis išsprendimas, ką patvirtina dokumento originale naudojama sąvoka „finally settled“ (angl.)) „pagal Tarptautinių Prekybos Rūmų Arbitražo taisykles vieno ar daugiau arbitrų, paskirtų pagal minėtas taisykles.“ Pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisyklių, taikytinų arbitražo procesui, kurio metu buvo nagrinėjamas šalių ginčas, 34 str. 6 d., „Kiekvienas sprendimas turi būti privalomas ginčo šalims. Pateikdamos ginčą sprąsti arbitražui pagal Taisykles, šalys įsipareigoja vykdyti bet kokį sprendimą nedelsiant ir turi būti laikoma, kad šalys atsisakė teisės reikalauti bet kokio atgręžtinio reikalavimo, jei toks atsisakymas gali būti teisėtas.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad arbitražo sprendimas yra galutinis ir privalomas šalims. Atsakovo pozicija dėl arbitražo sprendimo privalomumo šalims grindžiama ir tuo, kad jo manymu UAB „NS Trading“ nepasinaudojo teise apskūsti šį arbitražo sprendimą, kaip tai numatyta teisės aktuose. Taigi, atsakovo nuomone, arbitražo sprendimas yra įsiteisėjęs ir trijų mėnesių terminas pareikšti prašymą kompetentingam Suomijos teismui specialia tvarka patikrinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimą jau yra pasibaigęs, nes UAB „NS Trading“ nepasinaudojo teise pateikti tokį prašymą. Kartu atsakovas teigia, jog vertinant arbitražo sprendimo pripažinimą bei vykdymą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į baigtinį Niujorko konvencijoje nurodytų pagrindų sąrašą Lietuvos apeliacinis teismas gali atsisakyti arbitražo sprendimą pripažinti. Tačiau priešingai nei nurodo UAB „NS Trading“, joks teismas negali iš naujo spręsti dėl arbitražo sprendimu nustatytų klausimų t. y. neturi teisės jau išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės iš naujo. Tuo tarpu būtent tokį, ne tik Lietuvos Respublikos teisės normoms bei doktrinai, bet ir tarptautinės teisės principams prieštaraujantį reikalavimą ieškinyje reiškia UAB „NS Trading“, t. y. pripažinti Sutartį Nr. 203342 niekine (kas iš esmės reikštų arbitražinio susitarimo ir arbitražo sprendimo pripažinimą niekiniais) ir iš naujo išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Tokiu būdu būtų formuojama teismų praktika, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams gerbti ir pripažinti (išskyrus esant specialius pagrindus, susijusius su proceso teisės pažeidimais) nacionalinių ir užsienio arbitražų sprendimus pagal 1958 m. Niujorko konvenciją.

    1. Atsakovo argumentai dėl galiojančio tarp šalių arbitražinio susitarimo privalomumo šalims sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių teisinių santykių.

39Atsakovas teigia, jog šios bylos šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą aptariamiems ir nagrinėjamiems sutartiniams teisiniams ginčams spręsti.

40Grįsdamas tokią poziciją atsakovas teigia, jog UAB „NS Trading“ ieškinyje pateikti teiginiai, jog UAB „NS Trading“ nesutiko, kad šalių ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, o sutarties nuoroda į Orgalime SE 01 nuostatų taikymą nereiškia arbitražinio susitarimo egzistavimo, yra nepagrįsti ir klaidingi.

41Atsakovas mano priešingai nei teigia UAB „NS Trading“, savo poziciją motyvuodamas tuo, jog ieškovas, klaidingai interpretuoja 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas. Teigia, jog tam, kad būtų įvertintas arbitražinio susitarimo galiojimas, turi būti atsižvelgiama ne į 1958 m. Niujorko konvencijos II str. nuostatas, bet į konvencijos V str. 1 d. a) p., kuriame numatyta: „<...> šis susitarimas [arbitražinis susitarimas] negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą.“ Tokio aiškinimo pagrindimas, anot atsakovo, pripažįstamas ir Konvencijos taikymo doktrinoje, ir yra paremtas pasekmių nuoseklumo principu (angį. consistency in results): tiek arbitražinio susitarimo sudarymo metu, tiek ir vėliau vertinant priimtą arbitražo sprendimą, arbitražinio susitarimo galiojimas turi būti nustatomas pagal tą pačią taikytiną teisę. Kaip jau minėta, pagal bendrųjų sąlygų Orgalime SE 01 73 str., nutartis turi vadovautis nepriklausomais Rangovo šalies Įstatymais, t. y. Suomijos įstatymais. Taigi atsakovas iš šių teisės aktų nuostatų daro išvadą, kad arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas turi būti vertinamas pagal Suomijos teisę, dėl kurios taikymo sutartiniams santykiams šalys susitarė.

42Plėtodamas savo argumentus dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ir taikymo sprendžiant šalių sutartinius teisinius santykius, atsakovas nurodo, jog pagal Suomijos arbitražo įstatymo 3 str. 3 d., arbitražinis susitarimas „laikomas sudarytu raštu, jei, susitarimas, kuris buvo sudarytas (2) punkte (t. y. pateikiamas šalių pasirašytame dokumente arba sudarytas šalims apsikeičiant raštais) paminėtu būdu, yra pateikiamas kaip nuoroda į dokumentą kuriame yra arbitražinė išlyga.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas, Suomijos teisėje aiškiai įtvirtinta, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis tuo atveju, kai jis yra įtrauktas į šalių pasirašytos sutarties bendrąsias sąlygas, kaip yra šiuo konkrečiu atveju - į Orgalime SE 01.

43Be to, atsakovo manymu, ieškinyje pateiktus UAB „NS Trading“ argumentus, susijusius su arbitražinio susitarimo negaliojimu ir arbitražo teismo jurisdikcija, paneigia aktyvus UAB „NS Trading“ dalyvavimas arbitražo byloje, kilus ginčui dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo įrangos ir sutarčių galiojimo bei vykdymo, t. y. direktorės V. K. dalyvavimas asmeniškai pagrindiniame posėdyje (žr. Arbitražo sprendimo 37 p., 6 psl.), procesinių ir kitų dokumentų teikimas viso arbitražo proceso metu (Arbitražo sprendimo 17-33 p., 4-6 psl.) ir kitos susijusios aplinkybės – šalių susirašinėjimas elektroninėje erdvėje, atsiliepimo ir priešieškinio teikimas arbitražo byloje ir kita.

44Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bet kokie UAB „NS Trading“ argumentai pateikti teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, jog „atsakovas neatskleidė ieškovui, kad tuo pačiu susitariama dėl arbitražo“ yra visiškai nepagrįsti. Kartu visiškai nepagrįstais UAB „NS Trading“ teiginiais atsakovas laiko ir ieškovo poziciją, jog UAB „NS Trading“ atstovai Suomijoje samdyti advokatai, neturėjo tinkamų įgaliojimų pasisakyti dėl ginčo tarp Jomet Oy ir UAB „NS Trading“ nagrinėjimo arbitraže ir atstovauti UAB „NS Trading“ arbitražo procese. Mano, kad šiuos teiginius paneigia UAB „NS Trading“ su atstovais sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, jog atstovavimas ginče su Jomet Oy gali apimti „atstovavimą arbitražo procese pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo teismo taisykles“.

45Kartu atsakovas pabrėžia, jog arbitražo proceso metu UAB „NS Trading“ nereiškė prašymo arbitražo teismui atsisakyti jurisdikcijos nagrinėti ginčą, palikti Jomet ieškinį nenagrinėtu ar priimti tarpinį sprendimą dėl jurisdikcijos buvimo, nors tokią teisę turėjo pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisyklių 6 str. 3 d. ir 4 d. Atsakovas, grįsdamas savo poziciją dėl šios bylos proceso negalimumo Šiaulių apygardos teisme dėl jo nurodomų dviejų argument grupių, remiasi ir Lietuvos teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl mano, kad šiam šalių ginčui dėl Sutarties Nr. 203342 sudarymo aplinkybių, sutarčių vykdymo, galiojimo, nutraukimo ir kt. privalo būti sprendžiami tik arbitražo teisme pagal galiojantį šalių sudarytą arbitražinį susitarimą.

46Todėl prašo arba nutraukti civilinę bylą Nr. 2-569-210/2013, kadangi ginčas šioje byloje yra tapatus ginčui, jau išnagrinėtam Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme (2011 m. rugpjūčio 3 d. priimtas galutinis, įsiteisėjęs ir šalims privalomas Arbitražo sprendimas) arba palikti UAB „NS Trading“ ieškinį nenagrinėtu, kadangi tarp šalių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas.

47Ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

  1. Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai dėl ieškinio ir bylos šalių reiškiamų kitų procesinio pobūdžio reikalavimų.
    1. Bylos proceso esmė.

48Šiaulių apygardos teismo teisėjas priskirtoje jam civilinėje byloje pagal UAB „NS Trading“ ieškinį atsakovui Suomijos įmonei Jomet Oy dėl sutartinės prievolės įvykdymo, sutarties pripažinimo niekine ir negautos naudos priteisimo 2011 m. spalio 28 d. rezoliucija nutarė ieškovo ieškinį atsakovui priimti.

49Lietuvos Respublikos Civilinio proceso įstatymas, reglamentuodamas šią proceso stadiją suteikia teisėjui diskreciją, vadovaujantis įstatymu spręsti ieškinio priėmimo ir su tuo susijusius klausimus. Taigi, nustatęs, kad ieškinys atitinka visus jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, teisėjas imasi spręsti civilinės bylos iškėlimo klausimą ir savo sprendimą įformina CPK nustatyta tvarka (CPK 137 str. 1 d.). Kaip nurodoma teismų praktikoje, ieškinio priėmimas reiškia civilinės bylos iškėlimą ir sukelia tam tikrų teisinių padarinių, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Civilinės bylos iškėlimu prasideda pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadija ir CPK nustatytų procesinių terminų eiga. Be to, CPK 137 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir būtent šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Teismo vardu ieškinio priėmimo klausimą nustatyta tvarka, laikydamasis bylų paskirstymo teismuose taisyklių, vienvaldiškai išsprendžia teismo, kuriame pareikštas ieškinys, teisėjas. Kartu civilinės bylos iškėlimo klausimas išimtinai sprendžiamas pagal ieškovo ieškinio reikalavimus ir jo teikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus, ir tik išsprendus šį klausimą paprašoma atsakovo pateikti atsiliepimą ir kitus procesinius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje priėmus ieškinį atsakovas elgėsi pasyviai, neteikdamas procesinių dokumentų ir nevertindamas ieškinio pagrįstumo bei kitų procesinių aspektų, todėl teismas ieškovo prašymu ir vadovaudamasis CPK nuostatomis 2012 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą už akių.

50Vėlesnėse proceso stadijose 2013 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos teismo procesiniu sprendimu, sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismas priimdamas tokį procesinį sprendimą konstatavo, kad tokiu būdu, t. y. suteikus atsakovui galimybę teikti savo argumentus dėl ieškovo ieškinio reikalavimų teisme, nebus ribojamos atsakovo procesinės galimybės pareikšti savo poziciją ir nebus paneigiama jo teisė būti išklausytam.

51Atsakovas teikaimuose procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant teisme pareiškė dvejopo pobūdžio procesinius reikalavimus:

  1. nutraukti civilinę bylą Nr. 2-569-210/2013, kadangi, jo manymu, ginčas šioje byloje yra tapatus ginčui, jau išnagrinėtam Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teisme (2011-08-03 priimtas galutinis, įsiteisėjęs ir šalims privalomas arbitražo sprendimas);
  2. o jeigu teismas nuspręstų, kad šio ginčo dalykas nėra tapatus ginčui, dėl kurio Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismas 2011-08-03 priėmė arbitražo sprendimą, palikti UAB „NS Trading“ ieškinį nenagrinėtu, kadangi tarp šalių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas.

52Taigi šioje byloje atsakovas išreiškė priešingus ieškovo pozicijai argumentus ir dėl bylos teismingumo ir dėl 2011-08-03 arbitražo teismo sprendimo teisinės reikšmės ir įtakos šioje byloje keliamiems teisiniams reikalavimams, ir dėl šiam teisiniam ginčui taikytinos teisės. Todėl pirmiausiai išspręstini ir išnagrinėtini šie sudėtingi procesiniai klausimai, įvertinant šalių argumentus ir poziciją, nes ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo metu jie buvo spręsti tik formaliai. Tačiau kartu tai nereiškia, jog teismas grįžta į ieškinio priėmimo stadiją, nes civilinio proceso įstatymas yra nustatęs kokiu būdu galima išspręsti bylos teismingumo ir kitus procesinius klausimus jau bylos nagrinėjimo metu, kai ieškinio priėmimo klaisimas yra išspręstas.

    1. Dėl asmens subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo.

53Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir Civilinio proceso įstatymas garantuoja kiekvienam asmeniui, kai jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę į teisminę gynybą. Tačiau Konstitucijoje suteikta tik galimybė kiekvienam asmeniui šią teisę realizuoti, laikantis tam tikrų taisyklių, kurias nustato proceso įstatymas. Taigi šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių.

54Šios bylos kontekste šalys skirtingai supranta ir aiškina byloje esančias procesinio pobūdžio aplinkybes, kurios ieškovo manymu sudaro jam pakankamą teisinį pagrindą ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme pagal ieškovo buveinę, t. y. Šiaulių apygardos teisme, gi atsakovas, nepaneigdamas ieškovo konstitucinės teisės kreiptis dėl teisminės gynybos, teigia, kad ieškovas neturi teisės jos reikalauti Lietuvos Respublikos teisme. T. y. tarp šalių pirmiausiai kyla ginčas dėl bylos teismingumo.

    1. Dėl CPK 137 str. 2 d. 6 p. – t. y. teismo pareigos atsisakyti priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą ginčą spręsti arbitražui ir CPK 296 str. 1 d. 9 p., kuriame nurodyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui aiškinimo ir taikymo šiam teisiniam ginčui.

55CPK 137 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. O CPK 296 str. 1 d. 9 p. nurodoma, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui.

56Ieškovas teikdamas ieškinį Šiaulių apygardos teismui rėmėsi 2008-11-07 tarp šalių pasirašyta pardavimo sutartimi, kurioje nenumatyta, jog ginčus, kylančius iš šios sutarties šalys spręs arbitražo teisme. Todėl ieškovas teigė ir teigia, kad nors atsakovas - Jomet Oy jau 2009-02-24 išsiuntė bendrovei „NS Trading“ naujos sutarties Nr. 203342 projektą elektroniniu paštu, o šią sutartį UAB „NS Trading“ vadovė pasirašė 2009-02-26, paliekant joje Jomet Oy įrašytą tikrovės neatitinkančią datą - 2008-11-07, o naujoje sutartyje Nr. 203342 buvo įrašyta sąlyga, kad sutartimi nesureguliuotiems klausimams bus taikomos Orgalime SE 01 elektros ir elektronikos produktų tiekimo bei surinkimo bendrosios sąlygos, kurių 72 punkte yra numatyta, kad visi ginčai, kylantys iš ar dėl sutarties, turi būti išsprendžiami pagal Tarptautinių Prekybos Rūmų Arbitražo taisykles, ši sutartis negali sukurti jokių teisinių padarinių, nes yra niekinė, taigi ir negaliojanti. Todėl teigė, jog šalių ginčas turi būti sprendžiamas Šiaulių apygardos teisme pagal sutarties įvykdymo vietą.

57Ieškovas kartu teigė, jog UAB „NS Trading“ niekada nesutiko, kad šalių ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, nes netgi pati 2009-02-24-26 sutartis Nr. 203342 neturi aiškios šalių nuostatos dėl ginčų perdavimo arbitražui. Šioje sutartyje nėra arbitražinės išlygos. Taip pat nėra arbitražinio susitarimo, šalių pasirašyto ar esančio apsikeitimo raštuose ar telegramose.

58Teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą, bei nagrinėdamas ją teisme ne tik pagal ieškovo teiktus įrodymus, bet įvertinęs ir atsakovo šioje byloje teiktus duomenis sprendžia, jog ieškovo ieškinys Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir bylos šalių susitarimo teisinį ginčą, kildinamą iš aptariamų sutarčių nagrinėti arbitražo teisme. Todėl vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 9 p. ieškovo ieškinio pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

59Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys plėtodamos sutartinius teisinius santykius dėl pakavimo paletizavimo įrangos įsigijimo pasirašė dvi sutartis – 2008-11-07 pirkimo pardavimo sutartį ir 2009 m. vasario 24 – 26 d. rangos sutartį Nr. 203342. Pastarojoje yra aiški ir nedviprasmiška nuoroda į ginčų, kylančių iš šios sutarties vykdymo, nagrinėjimą pagal Orgalime SE 01 elektros ir elektronikos produktų tiekimo bei surinkimo bendrąsias sąlygas, t. y., kad visi ginčai, kylantys iš ar dėl sutarties, bus išsprendžiami pagal Tarptautinių Prekybos Rūmų Arbitražo taisykles. Šioje situacijoje, nevertinant Sutarties Nr. 203342 galiojimo šalių teisiniams santykiams, kyla pagrįstas klausimas, ar šalys tikrai susitarė dėl arbitražinės išlygos, ir ar šis susitarimas yra galiojantis, ir gali būti taikomas visiems ir iš šios ir iš aukščiau paminėtos 2008 m. lapkričio 7 d. sutarties kylantiems ginčams spręsti.

601958 m. Niujorko konvencijos nuostatos, reglamentuojančios arbitražinio susitarimo galiojimą, nurodo, kad sutarties šalių arbitražinis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam sutarties šalys tą susitarimą subordinavo. Tačiau nesant tokio nurodymo – tokio susitarimo galiojimas sprendžiamas pagal tos šalies, kur buvo padarytas toks sprendimas, įstatymą.

61Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tokio aiškinimo pagrindimas, pripažįstamas ir Konvencijos taikymo doktrinoje, ir yra paremtas pasekmių nuoseklumo principu. Tiek arbitražinio susitarimo sudarymo metu, tiek ir vėliau vertinant priimtą arbitražo sprendimą, arbitražinio susitarimo galiojimas turi būti nustatomas pagal tą pačią taikytiną teisę. Kaip jau minėta, pagal bendrųjų sąlygų Orgalime SE 01 73 str., nutartis turi vadovautis nepriklausomais Rangovo šalies Įstatymais“, t. y. Suomijos įstatymais. Taigi, arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas turi būti vertinamas pagal Suomijos teisę, dėl kurios taikymo sutartiniams santykiams šalys susitarė.

62Pagal Suomijos arbitražo įstatymo 3 str. 3 d., arbitražinis susitarimas „laikomas sudarytu raštu, jei, susitarimas, kuris buvo sudarytas (2) punkte (t. y. pateikiamas šalių pasirašytame dokumente arba sudarytas šalims apsikeičiant raštais) paminėtu būdu, yra pateikiamas kaip nuoroda į dokumentą kuriame yra arbitražinė išlyga.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas, Suomijos teisėje aiškiai įtvirtinta, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis tuo atveju, kai jis yra įtrauktas į šalių pasirašytos sutarties bendrąsias sąlygas, kaip yra šiuo konkrečiu atveju - į Orgalime SE 01.

63Taigi, įvertinus visumą šių teisinių argumentų darytina išvada, kad tarp ginčo šalių vykdant sutartis dėl pakavimo paletizavimo įrangos įsigijimo buvo sudaryta arbitražinė išlyga, spręsti kylančius teisinius ginčus arbitražo teisme. Tą aplinkybę, kad ieškovas UAB „NS Trading“ pripažino ir vykdė arbitražinę išlygą, patvirtina ne tik šalių pasirašytas susitarimas (ne kaip atskiras dokumentas, bet nuoroda sutartyje į Orgalime SE 01), patvirtina ir Suomijos arbitražo byloje esantys dokumentai bei šalių susirašinėjimas prieš ir vykstant arbitržo procesui. Štai Arbitražo sprendimo 37 p. nurodyta, kad nagrinėjime žodine tvarka buvo išklausyti šie asmenys ir liudininkai: Ponia V. K.. Iš to akivaizdu, kad UAB „NS Trading“ tuometė direktorė asmeniškai ne tik pasirašė susitarimą, bet ir aktyviai asmeniškai dalyvavo arbitražo bylos procese, be to, teikė į arbitražo bylą procesinius ir kitokius dokumentus, apie tai liudija Arbitražo teismo sprendimo 17-33 p.p.. Pažymėtina, kad nei viename teikiamų dokumentų UAB „NS Trading“ neginčijo ir nekėlė klausimo dėl arbitražinio šalių susitarimo galiojimo.

64Pažymėtina, kad iš atsakovo į šią bylą teiktų duomenų galima taip pat daryti išvadą, kad UAB „NS Trading“ sutiko su arbitražinės išlygos galiojimu (t. y. ir Orgalime SE 01 bendrųjų sąlygų taikymu šalių sutartiniams santykiams) ir galimybe kreiptis į arbitražo teismą kilus ginčui dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo įrangos patvirtino. Tokia išvada darytina iš UAB „NS Trading“ veiksmų dar prieš prasidedant arbitražinės bylos nagrinėjimui.

65Štai dar 2009-11-10 elektroniniame laiške, kuriame UAB „NS Trading“, reikšdama pastabas Jomet Oy dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pažymėjo, jog „...šis laiškas nedaro jokios įtakos pretenzijoms, kurias NS Trading gali pareikšti galimoje arbitražo byloje“.

66Tokią išvadą galima daryti ir iš į bylą teikto 2010-01-27 elektroninio laiško turinio, kurio kopija adresuota ir UAB „NS Trading“ direktorei V. K., kuriame aptariama galimybė šalims taikyti „4 variantą (ICC byla) ko, atsižvelgiant į susidariusią padėtį, panašu, kad nebus išvengta. Laiške nurodoma, kad jeigu nebus rastas susitarimas dėl Jomet įrangos grąžinimo, NS Trading yra pasirengusi inicijuoti ICC arbitražo procedūrą.“ (6 bylos tomas, psl 55-92).

67Byloje ieškovo keliamas klausimas, ar tuomečiai ieškovo UAB „NS Trading“ atstovai advokatai turėjo reikiamus įgalinimus veikti savo atstovaujamųjų naudai visa apimtimi, ar buvo nustatytos išlygos ir apribojimai dėl arbitražinės išlygos galiojimo.

68Teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovo UAB „NS Trading“ atstovo teiginius, jog „NS Trading“ atstovai – Suomijos advokatai neturėjo tinkamų įgaliojimų pasisakyti dėl ginčo tarp Jomet Oy ir UAB „NS Trading“ nagrinėjimo arbitraže ir atstovauti UAB „NS Trading“ arbitražo procese. Šiuos teiginius paneigia UAB „NS Trading“ su atstovais sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, jog atstovavimas ginče su Jomet gali apimti „atstovavimą arbitražo procese pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo teismo taisykles“ (6 bylos tomas, psl 55-92). Be to, primintina, kad UAB „NS Trading“ tuometė direktorė pati aktyviai dalyvavo arbitražo procese, bei dalyvaudama ir su tokiu procesu sutikdama nereiškė prašymo arbitražo teismui atsisakyti jurisdikcijos nagrinėti ginčą, palikti Jomet Oy ieškinį nenagrinėtu ar priimti tarpinį sprendimą dėl jurisdikcijos pakeitimo, nors tokią teisę turėjo pagal Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisyklių 6 str. 3 d. ir 4 d.

69Byloje keliamas klausimas, ar šis arbitražinis šalių susitarimas Sutartyje Nr. 203342 galioja ir ieškovo ieškinyje nagrinėjamai situacijai, kuri keliama sutarties, šalių pasirašytos 2008-11-07 dėl įrangos pirkimo pardavimo pagrindu. Ar jis (toks arbitražinis susitarimas) gali būti pripažintas niekiniu, kartu sprendžiant ir dėl sutarties, kuria toks susitarimas numatytas galiojimo.

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus, yra konstatavęs, kad arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau toks niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. K., I. V. K. ir R. W. A. v. K. v. UAB „Luksora“ ir A. L., bylos Nr. 3K-3-353/2012, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“,bylos Nr. 3K-3-62/2007). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pareiškime ir jo priėmimo metu ieškovas nereiškė tokio konkretaus reikalavimo - arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia, nors nurodė, kad sutartis Nr. 203342 yra niekinė ir prašė tai konstatuoti. Šioje sutartyje būtent ir yra nuoroda į šalių susitarimą dėl arbitražinės išlygos sprendžiant aptariamus sutartinius teisinius santykius. Taigi pagrįstai kyla klausimas, ar bendrosios kompetencijos teisme galima nagrinėti ir ex officio nepripažinti arbitražinio susitarimo. Primintina, kad tokio reikalavimo ieškinio pareiškime ieškovas nėra suformulavęs.

71Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pagrindo šį susitarimą pripažinti niekiniu nėra, nesant tam būtinos sąlygos – akivaizdaus jo prieštaravimo viešąjai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo nuostatai. Kartu toks prašymas dėl arbitražinės išlygos (ne)galiojimo negalėtų būti ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes šalys jau yra sprendę iš nagrinėjamų sutarčių kilusį teisinį ginčą remdamiesi nurodyta arbitražine išlyga Suomijos arbitražo teisme ir šią išlygą abi šalys pripažino, vadinasi ex officio pripažinti ją niekine pagal ieškovo reiškiamą ieškinį pagrindo nėra. Tačiau tai nereiškia, jog tokį reikalavimą ieškovas negali pareikšti arbitražo teismui, kuris yra kompetentingas nagrinėti prašymus ir dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia.

72Nors pagal formuojamą teisminę praktiką ir pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 2 d. arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai, tačiau prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui arba tuomet, kai šalys jau pasinaudojo arbitražine išlyga, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Ši norma imperatyviai įtvirtina arbitražinio teismo teisę spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši įstatymo norma turi būti suprantama taip, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus ne teismine, o kita jų pasirinkta tvarka, o galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme, šis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, vietoje arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti šį susitarimą t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutarti priimtą byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, AGE European Group Limited, ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“; Belgijos įmonė „HAECON“, Belgijos įmonė „SECO“ Technical ControlBureau for Construction, Belgijos draudimo kompanija „FORTIS AG“, bylos Nr. 3K-3-62/2007).

74Tokios pat pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir naujausioje savo formuojamoje praktikoje, kur įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos-kompetencijos doktrina). Taigi, kompetencijos-kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos, o arbitražinės išlygos autonomiškumas reiškia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetenciją nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, yra niekinė, arbitražinė išlyga yra išsaugoma, nes dėl pagrindinės sutarties negaliojimo ji automatiškai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos (C.byla Nr. 3K-3-431/2013).

75Teismas primena, kad Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 1 d. nustato jog visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Vadovaujanti nurodyta teisės norma arbitražas negali spręsti ginčų nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.); arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.).

76Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas nepatenka nei į vieną išimtį, kada arbitražinis susitarimas negali būti sudarytas, todėl visi šalių ginčai dėl Sutarties Nr. 203342 sudarymo, vykdymo, galiojimo, nutraukimo ir kt. privalo būti sprendžiami tik arbitražo teisme pagal galiojantį šalių sudarytą arbitražinį susitarimą.

    1. Dėl procesinės bylos baigties.

77CPK 296 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui.

78Šios bylos aplinkybės ir jos procesinė padėtis sąlygoja CPK 296 str. 1 d. 9 p. taikymą, todėl nutartyje išanalizuotoms sąlygoms ir aplinkybėms ieškovo UAB „NS Trading“ ieškinys atsakovui Suomijos įmonei „Jomet Oy“ dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo, paliktinas nenagrinėtu. Teismo nuomone, tokio procesinio sprendimo (nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtu) priėmimui neprieštarauja faktas, kad šioje byloje jau buvo priimtas Sprendimas už akių, tai yra galutinis teismo procesinis, nes šis sprendimas teismo nutartimi yra panaikintas ir byla nagrinėjama iš esmės ir iš naujo. Be to, Sprendimas už akių pagal teisės teoriją ir praktiką nelaikytinas klasikine teisingumo įgyvendinimo forma, nes jam nėra keliamas tikslas nustatyti byloje materialiąją tiesą. Šis teisės institutas reiškia procesinės padėties, kai viena proceso šalis be pateisinamos priežasties nepalaiko savo reikalavimo arba neteikia atsiliepimų (atsikirtimų) išeitį ir įvertinimą.

79Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas paliekamas nenagrinėtu, teismas kitų šalių keliamų procesinio, teisės taikymo ir faktinio pobūdžio reikalavimų, t. y. bylos esmės taip pat nenagrinėja.

    1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

80Pagal CPK 87 str. 1 d. 3 p. sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo, o pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą – kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Dėl to ieškovui UAB „NS Trading“ grąžintinas 18200 Lt sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo, pagal 2011-10-18 mokėjimo nurodymą Nr. ( - ) (b. l. 16, t. 1).

81Palikus ieškinį nenagrinėtu iš ieškovo priteistinos valstybei 98,63 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 77,20 Lt būtinų (vertimo) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3, 9 p., 93 str.).

82Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies, 9 punktu; 297 ir 298 , 286 straipsniais, teismas

Nutarė

83Ieškovo UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė Gabšių kaimas, Raseinių raj., a. s. ( - )) ieškinį atsakovui Suomijos įmonei „Jomet Oy“ (įmonės kodas 247.759, buveinė Lammintie 518, PL27 Fin-30101 Forssa, Suomija) dėl įpareigojimo natūra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

84Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė Gabšių kaimas, Raseinių raj., a. s. ( - )) 98,63Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 63 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 77,20 Lt (septyniasdešimt septynis litus 20 ct) būtinų (vertimo) išlaidų.

85Grąžinti ieškovui UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė Gabšių kaimas, Raseinių raj., a. s. ( - )) 18200 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. ( - ).

86Nutartį žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

87Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. dalyvaujant: ieškovo atstovams advokatui Jonui Butkui, atstovei T. D.,... 3. atsakovo atstovams advokato padėjėjams Ryčiui Martinkėnui, Eugenijui... 4. vertėjai D. S.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 6.
  1. Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos... 7. Ieškovas UAB „NS Trading“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su... 8. Taigi, ieškovo manymu, nors atsakovas - Jomet Oy jau 2009-02-24 išsiuntė... 9. Ieškovas teigia, kad UAB „NS Trading“ niekada nesutiko, kad šalių... 10. Ieškovas taip pat nurodo, kad nors ieškovas dalyvavo ginčo, iškelto pagal... 11. Ieškovo ieškinio reikalavimų esmė.... 12. Ieškovas UAB „NS Trading“ ieškiniu prašo:... 13. 1) konstatuoti, kad 2009-02-26 sutartis Nr. 203342, pasirašyta tarp UAB „NS... 14. 2) įpareigoti „Jomet Oy“ įvykdyti sutartinę prievolę, numatytą... 15. 3) priteisti iš atsakovo „Jomet Oy“ 1392168,96 Lt negautos naudos... 16. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus dėl sutarties Nr. 203342... 17. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl sutarties Nr. 203342 pobūdžio ir... 18. Ieškovas, savo ieškinio reikalavimuose ir teikdamas savo poziciją per... 19. Ieškovo teigimu, jei atsakovas būtų pateikęs nurodytą informaciją,... 20. UAB „NS Trading“ atstovas sutartį Nr. 203342 pasirašė būdamas... 21. CK 6.189 str. 2 d. yra nustatyta, kad šalys gali susitarti, jog sutarties... 22. Esant šioms aplinkybėms ir falktams ieškovas prašo 2009-02-24-26 d. šalių... 23. Viena šių teisinių pasekmių, anot ieškovo - įpareigoti „Jomet Oy“... 24. Grįsdamas šią ieškinio poziciją ieškovas atkreipė dėmesį, kad... 25. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes,... 26. Ieškovas, be kita ko teigia, kad ieškinio reikalavimas dėl prievolės... 27. Nesutinka su atsakovo teikiamais argumentais dėl reikalavimų, nagrinėtinų... 28. 3. Dėl žalos (negautos naudos forma) atlyginimo.... 29. Ieškovas, argumentuodamas ieškinio reikalavimo poziciją dėl žalos... 30. 2009-06-15 UAB „NS Trading“ informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą,... 31. 2009-07-29 prašymo dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos... 32. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl aukščiau paminėtų aspektų... 33. Nurodo, kad atsakovų minimas 2011-08-03 arbitražo sprendimas yra priimtas... 34. Ieškovas nurodo, kad Arbitražo sprendimas Suomijoje ieškovų nebuvo... 35. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas be pagrindo teigia, jog šalys buvo... 36. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo visais reikalavimais ir kilusio teisinio... 37. Grįsdamas tokią savo poziciją atsakovas ir teikiamuose procesiniuose... 38. Atsakovas teigia, kad pagal Orgalime SE 01 (Bendrųjų sąlygų) 72 str.... 39. Atsakovas teigia, jog šios bylos šalys yra sudariusios galiojantį... 40. Grįsdamas tokią poziciją atsakovas teigia, jog UAB „NS Trading“... 41. Atsakovas mano priešingai nei teigia UAB „NS Trading“, savo poziciją... 42. Plėtodamas savo argumentus dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ir taikymo... 43. Be to, atsakovo manymu, ieškinyje pateiktus UAB „NS Trading“ argumentus,... 44. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bet kokie UAB „NS Trading“... 45. Kartu atsakovas pabrėžia, jog arbitražo proceso metu UAB „NS Trading“... 46. Todėl prašo arba nutraukti civilinę bylą Nr. 2-569-210/2013, kadangi... 47. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto... 48. Šiaulių apygardos teismo teisėjas priskirtoje jam civilinėje byloje pagal... 49. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso įstatymas, reglamentuodamas šią... 50. Vėlesnėse proceso stadijose 2013 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos teismo... 51. Atsakovas teikaimuose procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant teisme... 52. Taigi šioje byloje atsakovas išreiškė priešingus ieškovo pozicijai... 53. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir Civilinio proceso... 54. Šios bylos kontekste šalys skirtingai supranta ir aiškina byloje esančias... 55. CPK 137 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu... 56. Ieškovas teikdamas ieškinį Šiaulių apygardos teismui rėmėsi 2008-11-07... 57. Ieškovas kartu teigė, jog UAB „NS Trading“ niekada nesutiko, kad šalių... 58. Teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą, bei nagrinėdamas... 59. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys plėtodamos sutartinius teisinius... 60. 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatos, reglamentuojančios arbitražinio... 61. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tokio aiškinimo pagrindimas,... 62. Pagal Suomijos arbitražo įstatymo 3 str. 3 d., arbitražinis susitarimas... 63. Taigi, įvertinus visumą šių teisinių argumentų darytina išvada, kad tarp... 64. Pažymėtina, kad iš atsakovo į šią bylą teiktų duomenų galima taip pat... 65. Štai dar 2009-11-10 elektroniniame laiške, kuriame UAB „NS Trading“,... 66. Tokią išvadą galima daryti ir iš į bylą teikto 2010-01-27 elektroninio... 67. Byloje ieškovo keliamas klausimas, ar tuomečiai ieškovo UAB „NS Trading“... 68. Teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovo UAB „NS Trading“ atstovo... 69. Byloje keliamas klausimas, ar šis arbitražinis šalių susitarimas Sutartyje... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką sprendžiant... 71. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pagrindo šį susitarimą pripažinti... 72. Nors pagal formuojamą teisminę praktiką ir pagal Komercinio arbitražo... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši... 74. Tokios pat pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir naujausioje... 75. Teismas primena, kad Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 1 d. nustato jog... 76. Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas nepatenka nei į vieną... 77. CPK 296 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad teismas pareiškimą palieką... 78. Šios bylos aplinkybės ir jos procesinė padėtis sąlygoja CPK 296 str. 1 d.... 79. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas paliekamas nenagrinėtu, teismas kitų... 80. Pagal CPK 87 str. 1 d. 3 p. sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis... 81. Palikus ieškinį nenagrinėtu iš ieškovo priteistinos valstybei 98,63 Lt... 82. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1... 83. Ieškovo UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė Gabšių... 84. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „NS Trading“ (įmonės kodas... 85. Grąžinti ieškovui UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė... 86. Nutartį žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei... 87. Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...