Byla 2A-3188-345/2012
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, trečiajam asmeniui J. D. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Dėl 2008 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio patirtų sužalojimų A. K. buvo nedarbingas nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. Už šį laikotarpį ieškovas jam išmokėjo 9782,37 Lt ligos pašalpą. Eismo įvykio kaltininkės trečiojo asmens J. D. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo Seesam Insurance AS. Ieškovas patirtą 9782,37 Lt žalą regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovo remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., CK 6.263, 6.290 str.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo Seesam Insurance AS 9782,37 Lt žalai atlyginti.

7Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo teisė įgyta ne subrogacijos, bet regreso pagrindu, CK 6.290 str. 3 d. aiškiai įvardintas teisinis santykis, t.y. regresas. Be to, ir CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtintas subrogacijos negalimumas civilinės atsakomybės draudimo atveju.

8Kadangi byloje reiškiamas regresinis, o ne subrogacinis reikalavimas, nėra taikomas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau ir TPVCAPDĮ) 16 str. 4 d. numatytas vienerių metų terminas pretenziniam reikalavimui pareikšti. Ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja, todėl taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas Seesam Insurance AS prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 s. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Ieškovas išmoką išmokėjo (žalą nukentėjusiam asmeniui atlygino) ne todėl, kad įstatymo ar sutarties pagrindu būtų atsakingas už žalą padariusio asmens (eismo įvykio kaltininko) veiksmus, bet todėl, kad tokią pareigą ieškovui sukuria jo, kaip valstybinio socialinio draudimo įstaigos, ir valstybiniu socialiniu draudimu apdrausto asmens (nukentėjusiojo eismo įvykio metu ir tapusio kreditoriumi pagrindinėje žalos atlyginimo prievolėje) santykis bei jo pagrindu atsirandančios prievolės. Tokiu būdu, ieškovo reikalavimas atsakovui yra subrogacinio pobūdžio.

122. Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad subrogacijos atveju, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį kreditorių ir žalą padariusį skolininkas, nesibaigia, tik keičiasi prievolės šalis. Reikalavimą perėmęs asmuo, pakeitęs kreditorių santykiuose su skolininku, pastarojo atžvilgiu negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo kreditorius. Tokiu būdu, naujasis kreditorius turi laikytis tvarkos ir sąlygų, kuriomis į už žalą atsakingą asmenį būtų kreipęsis pats nukentėjęs dėl žalos padarymo asmuo. Taigi ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo privalėjo reikšti vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis ir nustatyta tvarka. Todėl remiantis TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. ieškovas reikalavimą atsakovui dėl 3000,57 Lt negautų darbo pajamų atlyginimo privalėjo pareikšti iki 2010 m. kovo 17 d., reikalavimą dėl 1540,85 Lt – iki 2011 m. kovo 23 d. Tačiau pretenzijas ieškovas pareiškė praleidęs minėtus terminus.

133. Teismas nepagrįstai taikė ne CK 1.125 str. 7 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, bet CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė, draudiko, kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės santykiais, o sutartiniais (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) santykiais. Todėl subjektus, reiškiančius atgręžtinį reikalavimą į atsakingą draudiką pagal TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. saisto ne deliktiniai, o draudimo teisiniai santykiai.

144. Konstitucinio Teismo išaiškinimai 2012 m. balandžio 18 d. nutarime patvirtina, kad iš dėl eismo įvykio atsakingo asmens draudiko atgręžtinio reikalavimo tvarka gali būti išreikalautos tik tos sumos, kurios buvo išmokėtos nukentėjusiam asmeniui kaip žalos atlyginimas. Kadangi ieškovas A. K. išmokėjo 7861,63 Lt dydžio socialinio draudimo išmokas, teismo sprendimas yra nepagrįstas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisę reikalauti atlyginti išmokėtas socialinio draudimo išmokų sumas įgyja CK 6.290 str. 3 d. pagrindu, todėl teisę reikalauti atlyginti eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens kaltės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą ligos pašalpą turi tik ieškovas ir tik po to, kai išmoka atitinkamą pašalpą. TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti yra taikomas būtent nukentėjusiam trečiajam asmeniui, bet ne valstybinio socialinio draudimo įstaigai, nukentėjusiam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka išmokėjusiai valstybinio socialinio draudimo išmokas. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovo reikalavimui turi būti taikomas ne CK 1.125 str. 7 d., bet 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006 ir 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Kadangi nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, todėl A. K. buvo išmokėta 9782,37 Lt (7861,63 Lt išmokėta ligos pašalpa ir 1920,74 Lt išskaičiuoti mokesčiai) ligos pašalpa, kaip negautų pajamų kompensavimas. Kadangi pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. ligos pašalpa yra laikoma negautomis pajamomis, pajamų mokestį turi sumokėti ją mokantis VSDFV teritorinis skyrius.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

17Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų ribose.

18Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo apdraudęs trečiojo asmens J. D. civilinę atsakomybę. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu J. D. yra pripažinta kalta dėl 2008 m. gruodžio 5 d. įvykusio eismo įvykio. Eismo įvykio metu nukentėjęs A. K. buvo nedarbingas nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. balandžio 3 d., dėl ko ieškovas jam išmokėjo 9782,37 Lt dydžio ligos pašalpą.

19Ginčas tarp šalių yra kilęs iš esmės dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė atlyginti ieškovui žalą remdamasis tuo, kad ieškovas pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškė praleidęs TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytus terminus.

20Šiuo teisės aiškinimo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje pasisako, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Taigi J. D. 2008 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio metu buvus apsidraudus savo civilinę atsakomybę, ieškovui išmokėjus nukentėjusiajam A. K. ligos pašalpą ir ieškovui pareiškus atsakovui pretenziją dėl šios pašalpos išmokėjimo, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

21Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo aiškinimą ir į faktines aplinkybes, jog eismo įvykis atsitiko 2008 m. gruodžio 5 d., A. K. buvo nedarbingas iki 2009 m. balandžio 3 d., o ieškovas į atsakovą - žalą padariusio trečiojo asmens draudiką, su pretenzijomis kreipėsi 2010 m. kovo 30 d. ir 2011 m. vasario 2 d., atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimų. Nors pagal bylos dalyką, nagrinėjamu atveju yra taikytinas CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie atsakovo atsisakymą grąžinti ligos pašalpą, išmokėtą A. K., (kartu ir savo teisių pažeidimą) sužinojo tik 2011 m. kovo 28 d. gavęs atsakovo atsakymą, o ieškinys šioje byloje pareikštas 2011 m. gegužės 27 d., spręstina, jog ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

22Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo dydžio, nes pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. ieškovas už išmokėtą ligos pašalpą privalėjo sumokėti ir pajamų mokestį, kuris yra laikytinas atsakovo dėl trečiojo asmens veiksmų patirta žala, t.y. kurią remiantis tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklosčiusių civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių privalo atlyginti atsakovas.

23Kolegija daro išvadą kad ginčas pirmosios instancijos teismo iš esmės buvo išspręstas teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Dėl 2008 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio patirtų sužalojimų A. K. buvo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo teisė įgyta ne subrogacijos, bet... 8. Kadangi byloje reiškiamas regresinis, o ne subrogacinis reikalavimas, nėra... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas Seesam Insurance AS prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Ieškovas išmoką išmokėjo (žalą nukentėjusiam asmeniui atlygino) ne... 12. 2. Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama,... 13. 3. Teismas nepagrįstai taikė ne CK 1.125 str. 7 d. numatytą vienerių metų... 14. 4. Konstitucinio Teismo išaiškinimai 2012 m. balandžio 18 d. nutarime... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 17. Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų,... 18. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo apdraudęs trečiojo asmens J. D.... 19. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš esmės dėl to, ar atsakovas pagrįstai... 20. Šiuo teisės aiškinimo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje pasisako,... 21. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatyto... 22. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo dydžio,... 23. Kolegija daro išvadą kad ginčas pirmosios instancijos teismo iš esmės buvo... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti...