Byla 2A-1037-798/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. Š

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UDB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UDB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. Š..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo priteisti iš atsakovo 2 311,16 Lt žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad apdraustoji J. N. ieškovui pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-11 iki 2010-02-26. Nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje, t. y. apdraustoji tapo laikinai nedarbinga 2010-01-08 eismo įvykio metu. Ieškovas nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka paskyrė ir išmokėjo 2 311,16 Lt dydžio ligos pašalpą. Išmokėjus šią išmoką dėl kito asmens kaltės, ieškovui buvo padaryta 2 311,16 Lt dydžio žala, o ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka įgijo reikalavimo teisę į atsakingą draudiką. Ieškovas taip pat pažymi, kad ieškovas 2012-06-08 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas ją atlyginti atsisakė, nors ieškovas nepraleido vienerių metų termino pretenzijai pareikšti.

4Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad turėtų būti taikomas vienerių metų pretenzinis terminas numatytas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ). Šiame įstatyme taip pat numatyti draudimo išmokos dėl eismo įvykiu padarytos žalos mokėjimo pagrindai ir sąlygos. Ieškovas nurodo, kad asmuo turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtų reikalavęs jos atlyginimo iš žalą padariusio asmens draudiko. Žalos atsakovui atsiradimo diena yra ta diena, kurią ieškovas priėmė sprendimą skirti išmoką J. N. – 2010-03-03. Ieškovas pretenziją atsakovui pateikė tik 2012-06-14, todėl praleido TPVCAPDĮ numatytą pretenzinį terminą, o tai lėmė žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimą. Be to, ieškovas praleido ir CK 1.125 str. 7 d. numatytą ieškinio senaties terminą.

5Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepimo nepateikė.

6Teismo posėdyje šalys palaikė atitinkamai savo reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo prašė tenkinti ieškinį.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2010-01-08 K. B. g., Kaune, susidūrė J. N. vairuojamas automobilis MITSUBISHI Lancer, valst. Nr. ( - ) su eismo įvykio kaltininkės D. Š. vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. ( - ) (b.l. 11, 16). Pastarosios transporto priemonės valdytojas draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 19). Eismo įvykio metu nukentusi J. N. nuo 2010-01-11 iki 2010-02-26 buvo laikinai nedarbinga (b.l. 6-7). 2010-03-03 sprendimais ieškovas paskyrė jai už laikino nedarbingumo laikotarpį 2 311,16 Lt dydžio ligos pašalpą, kurią išmokėjo 2010-03-05 (b.l. 8-9). 2012-06-08 ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris 2012-07-10 pranešime atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo tos dienos, kurią nukentėjęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos (b.l. 17-19). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Pirmos instancijos teismo nuomone, socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką pagal pateiktą ieškovo pretenziją. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką nepraėjo vieneri metai, todėl atsakovas nepagrįstai argumentuoja, kad yra praleistas ir CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

8Atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nesutinka, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia būtų laikoma tas momentas, kai draudikas 2012 m. liepos 10 d. atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją. Apeliantas mano, kad toks ieškinio senaties termino skaičiavimas prieštarauja subrogacijos esmei ir paskirčiai, nes Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo. Skolininko padėtis nei prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis tokiu atveju nesikeičia. Ieškovo nuomone, draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Apeliantas pažymi, kad CK 1.127 str. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas Sodrai, išmokėjusiai išmoką, turi būti skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes eismo įvykis įvyko 2010 m. sausio 8 d., o ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį.

9Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas tvirtina, kad tik pareiškus reikalavimą atsakingam draudikui ir gavus atsisakymą šią pretenziją tenkinti, ieškovas įstojo į draudimo santykius, todėl ir vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šio atsisakymo pateikimo momento. Ieškovas paaiškina, kad į atsakovą dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi 2012-06-08, 2012-07-10 draudikas atsisakė atlyginti žalą, o ieškinys buvo pareikštas 2012-07-27, t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Ieškovo nuomone, CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovo nurodoma kasacinio teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012 negali būti laikoma precedentu nagrinėjamu atveju, nes skiriasi bylų aplinkybės.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-01-08 K. B. g., Kaune, susidūrė J. N. vairuojamas automobilis MITSUBISHI Lancer, valst. Nr. ( - ) su eismo įvykio kaltininkės D. Š. vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. ( - ) (b.l. 11, 16). Pastarosios transporto priemonės valdytojas draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 19). Eismo įvykio metu nukentusi J. N. nuo 2010-01-11 iki 2010-02-26 buvo laikinai nedarbinga (b.l. 6-7). 2010-03-03 sprendimais ieškovas paskyrė jai už laikino nedarbingumo laikotarpį 2 311,16 Lt dydžio ligos pašalpą, kurią išmokėjo 2010-03-05 (b.l. 8-9). 2010-03-03 sprendimais ieškovas paskyrė jai už laikino nedarbingumo laikotarpį 2 311,16 Lt dydžio ligos pašalpą, kurią išmokėjo 2010-03-05 (b.l. 8-9). 2012-06-08 ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris 2012-07-10 pranešime atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo tos dienos, kurią nukentėjęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos (b.l. 17-19).

13Taigi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl TPVCAPDĮ numatyto pretenzinio termino ir ieškinio senaties taikymo.

14Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią žalą padariusio asmens draudiko, o jo nesant, – iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPD įstatymas) 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-368/2012).

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga, nukentėjusiajai J. N. išmokėjo 2 311,16 Lt dydžio ligos pašalpą. Eismo įvykio, kurio metu sužalota J. N., D. Š. vairuojamu automobiliu. Pastarosios transporto priemonės valdytojas draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 19). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai J. N. socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), įgijo reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

17Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis nustato, jog pretenzija dėl padarytos žalos turi būti pareiškiama per 1 metus nuo žalos atsiradimo dienos, t.y. nuo eismo įvykio dienos, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto 1 metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

18Eismo įvykis įvyko 2010-01-08, o ieškovas į atsakovą UDB „Ergo Lietuva“ (žalą padariusio asmens draudiką) pretenzija kreipėsi 2012-06-08. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą išaiškinimą, draudikas turėjo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad atsisakymą patenkinti pretenziją ieškovas gavo 2012-07-18, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-07-30, t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

19Remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo... 4. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį... 5. Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepimo nepateikė.... 6. Teismo posėdyje šalys palaikė atitinkamai savo reikalavimus ir atsikirtimus,... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 8. Atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos... 9. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-01-08 K. B. g., Kaune, susidūrė J. N.... 13. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl TPVCAPDĮ numatyto... 14. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos... 15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo... 16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiamojo įvykio... 17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis nustato, jog... 18. Eismo įvykis įvyko 2010-01-08, o ieškovas į atsakovą UDB „Ergo... 19. Remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 22. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti...