Byla 1A-138-200-2013

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Viktoro Dovidaičio, Pavelo Frolovo, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, nuteistajam T. I., gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. I., a/k ( - ) gimęs ( - ) Vilniaus raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu dirbantis UAB „B“ (duomenys pakeisti), gyv. Vilniaus r., ( - ), neteistas, pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo 2011-09-14 - laisvės atėmimu trejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. dėl narkotinės medžiagos pardavimo 2011-09-19 laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo 2011-10-05 laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, atliekant ją pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir kardomojo kalinimo trukmę nuo 2011-10-05 iki 2012-04-20. Dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų pardavimo 2011-09-07 T. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. I. paliktos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p. pagrindu nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti T. I. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“ ir SIM kortelę ( - ), daiktinius įrodymus: paketą Nr. 0003553 su polietileniniu maišeliu (saugomus Vilniaus aps. VPK pagal 201-12-27 kvitą B, serija BBB Nr. 035889)), paketus Nr. 0017884 ir 0017886 su polietileniniais maišeliais ir rankų nuoplovomis (saugomus Vilniaus aps. VPK pagal 2011-11-17 kvitą B, serija BBC Nr. 016532), paketą Nr. 0042988 su polietileniniais maišeliais (saugomą Vilniaus aps. VPK pagal 2011-10-25 kvitą B, serija BBC Nr. 016513), paketą Nr. 0042757 su servetėle ir polietileniniu maišeliu (saugomus Vilniaus aps. VPK pagal 2012-03-19 kvitą B, serija BBB Nr. 038282), paketą Nr. AA51250823 su mobiliojo ryšio telefonu ir SIM kortele (saugomus Vilniaus aps. VPK pagal 2012-02-14 kvitą B, serija BBB Nr. 038244), taip pat narkotines ir psichotropines medžiagas (saugomas LP KTC pagal aktus: 2011-09-29 Nr. A3-7211, 2012-03-16 Nr. A3-7714 ir 2011-11-30 Nr. A3-7396), sunaikinti. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

2T. I. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-09-14, apie 18.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 33 Vilniaus g., Vilniaus mieste, už 200 litų neteisėtai pardavė A. B. viename polietileniniame maišelyje miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,258 g narkotinės medžiagos - kokaino, 0,002 g psichotropinės medžiagos – 1-benzilpiperazino (BZP) ir psichotropinės medžiagos - TFMPP (1-(3-(trifluorometilfenil)-piperazino, (kurio kiekio nustatyti nebuvo galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios standartinės medžiagos).

3T. I. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-09-19, apie 17.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 33 Vilniaus g., Vilniaus mieste, už 200 litų neteisėtai pardavė A. B., atlikusiai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ne mažiau kaip 0,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,318 g narkotinės medžiagos - kokaino.

4T. I. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai, su tikslu platinti laikė nenustatytomis aplinkybėmis įsigytus ne mažiau, kaip 0,948 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,084 g psichotropinės medžiagos – 4-metiletilkatinono (MEC), ir 0,336 g narkotinės medžiagos – kokaino iki 2011-10-05 16.45 val., kai automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 33 Vilniaus g., Vilniaus mieste, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis T. I. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs BK 22 str. 1d. 260 str. 1 d. (2011-09-19 epizodas) bei BK 260 str. 1 d. (2011-10-05 epizodas) numatytas nusikalstamas veikas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios minėtų nusikaltimų požymių, o dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (2011-09-14 epizodas), nuosprendį pakeisti ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Jei apeliacinės instancijos teismas neras pagrindo jo išteisinti dėl nurodytų veikų, apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jo veiksmus dėl 2011-09-14, 2011-09-19 ir 2011-10-05 epizodų perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., bei paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad apeliaciniu skundu yra skundžiama minėto nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. (2011-09-19 epizodas) bei BK 260 str. 1 d. (2011-10-05 epizodas), taip pat skundžiamas jo veiksmų kvalifikavimas kaip trijų savarankiškų nusikalstamų veikų. Be to, skundžiama, apelianto nuomone, neteisingai paskirta bausmė.

6Apeliantas mano, kad jo padarytų veikų kvalifikavimas kaip trijų savarankiškų nusikaltimų yra nepagrįstas, teismas nuosprendyje nemotyvavo savo išvados, kad padaryti trys savarankiški nusikaltimai, nors baigiamųjų kalbų metu gynėjas išsakė argumentus, kad padarytos veikos galėtų būti kvalifikuojamos tik kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp nuteistojo ir A. B. buvo susitarimas, kad A. B. kreipsis į jį, kai tik jai prireiks kokaino, kadangi kokainą apeliantas pats vartodavo ir jo dažnai turėdavo savo reikmėms. Tą savo parodymais patvirtino ir pati A. B., nurodžiusi, kad su apeliantu susitikinėjo tik siekdama įsigyti kokaino. Be to, tiek iš A. B. parodymų, tiek iš byloje esančio A. B. telefono apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas SMS žinučių turinys, matyti, kad atvykdamas susitikti su A. B., apeliantas žinojo, kad ji įsigys iš jo 1 g kokaino, ir todėl pasiimdavo vieną maišelį šios narkotinės medžiagos. Taigi apelianto subjektyvioji pusė pasireiškė vieninga tyčia - prireikus parduoti A. B. kokaino. Visos teismo konstatuotos apelianto padarytos nusikalstamos veikos įvyko per trumpą laiką (nuo 2011-09-14 iki 2011-10-05), visų veikų padarymo aplinkybės analogiškos - visos veikos padarytos automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus g. 33 namo, Vilniuje, visais atvejais apeliantas pardavė ar ketino parduoti tą pačią medžiagą - kokainą - ir tam pačiam asmeniui - A. B.. Tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, pripažįstami tęstiniu nusikaltimu. Taigi šiuo atveju apelianto veikos, nesant atsakomybę už atskirus epizodus šalinančių aplinkybių, atitiktų vieno tęstinio BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

7Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į veikų padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, tik formaliai konstatavo, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie sunkių. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskiriant bausmę, buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principams bei negali būti vertinama kaip teisinga. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jokių kitų asmenų, kuriems apeliantas būtų pardavęs narkotines medžiagas, išskyrus A. B., nebuvo. Byloje nebuvo paneigta ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad kokainą savo pažįstamai A. B. jis pardavė už savikainą, jo tikslas buvo ne užsidirbti, o palaikyti su A. B. artimus ryšius. Toks apelianto padarytų veikų pavojingumas yra žymiai mažesnis už tipinį BK 260 str. 1 d. numatytų veikų pavojingumą, kuomet baudžiamojon atsakomybėn traukiami versliškai narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekyba užsiimantys asmenys. Praeityje apeliantas nebuvo teistas, dirbo, šiuo metu taip pat dirba, charakterizuojamas gerai. Mano, kad paskyrus jam minimalią sankcijoje numatytą bausmę visi bausmės tikslai būtų pasiekti, o pirmosios instancijos teismo tiek už atskirus nusikalstamos veikos epizodus paskirta, tiek galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta.

8Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai nepripažino neteisėtais duomenų, gautų atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. 2011-09-14 pareigūnams sulaikius A. B. nusikaltimo vietoje su kokainu, iš karto po to, kai ji iš apelianto įsigijo kokaino, pareigūnai turėjo pakankamai duomenų traukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik A. B., bet ir apeliantą. Nepaisant to, 2011-09-19 pareigūnų nurodymu A. B. vėl prašė apelianto parduoti kokaino. Net ir 2011-09-19 jis nebuvo sulaikytas po to, kai pardavė narkotines medžiagas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau - NVIV) atliekančiai liudytojai. 2011-10-05 pareigūnų nurodymu A. B. vėl paprašė apelianto atvežti narkotinių medžiagų ir jas atvežęs jis buvo sulaikytas. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad NVIV laikas turi būti optimalus. t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteismini tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad 2011-09-19 ir 2011-10-05 A. B. iniciatyva įsigyti narkotines medžiagas iš apelianto kilo išimtinai tik policijos pareigūnų nurodymu ir tik dėl pareigūnų inicijuoto A. B. prašymo savo reikmėms turimą kokainą 2011-09-19 apeliantas pardavė A. B., o 2011-10-05 ketino jį parduoti. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad narkotines medžiagas jis būtų platinęs kitiems asmenims. Kadangi kitiems asmenims narkotinių medžiagų neplatino, akivaizdu, kad 2011-09-19 ir 2011-10-05 nusikalstamos veikos epizodų nebūtų padaręs, jei pareigūnai nebūtų ėmęsi iniciatyvos per A. B. iš apelianto įsigyti narkotinių medžiagų. Jau 2011-09-14 buvo pakankamai įrodymų, leidžiančių jį (T. I.) patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir NVIV jo atžvilgiu turėjo būti nutraukti. Nepaisant to, NVIV jo atžvilgiu buvo tęsiami iki 2011-10-05. Tokiu būdu teisėsaugos pareigūnai nepradėjo iki 2011-09-14 surinktų duomenų tyrimo kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos, o užsiėmė naujų nusikalstamų veikų „tiražavimu". Dėl šios priežasties dėl nusikalstamos iniciatyvos palaikymo teisėsaugos pareigūnų veiksmai peraugo į provokuojančius ir buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujų nusikaltimų padarymui. 2011-09-19 ir 2011-10-05 atlikti NVIV laikytini neteisėtais, o jų metu surinkti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais kaip neatitinkantys įrodymų leistinumo principo. Pirmosios instancijos teismas duomenis, surinktus 2011-09-19 ir 2011-10-05 NVIV atlikimo metu, turėjo pripažinti neteisėtais, ir dėl šių epizodų priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pripažinęs šiuos duomenis įrodymais ir jais grindęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pažeidė BPK 20 str. 1 ir 5 d. reikalavimus bei padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

9Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. I. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai T. I. pripažino kaltu neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tačiau apylinkės teismas T. I. inkriminuotus veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip tris atskiras nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (vieną iš jų ir pagal BK 22str. 1d.), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2011).

13LR BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

14Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp T. I. ir A. B. buvo susitarimas, kad A. B. kreipsis į jį, kai tik jai prireiks kokaino, kadangi kokainą T. I., kaip pats nurodęs, vartodavo pats ir jo dažnai turėdavo savo reikmėms. Tą savo parodymais patvirtino ir pati A. B., nurodžiusi, kad su T. I. susitikinėjo tik tikslu įsigyti kokaino. Be to, tiek iš A. B. parodymų, tiek iš byloje esančio A. B. telefono apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas SMS žinučių turinys, matyti, kad atvykdamas susitikti su A. B., T. I. žinojo, kad ji įsigys iš jo 1 g kokaino, todėl pasiimdavo vieną maišelį šios narkotinės medžiagos. Su liudytoja A. B. T. I. buvo pažįstamas, susipažinęs prieš metus, su ja susirašinėjo, kartais kartu leisdavo laiką klube, tai patvirtinta jo paaiškinimais ir SMS žinučių turiniu (b.l. 28-59, t. 1). Byloje nepaneigtas nuteistojo aiškinimas, kad A. B. parduodavo kokaino, siekdamas palaikyti su A. B. artimus ryšius.

15Nuteistojo T. I. veikos subjektyvioji pusė pasireiškė vieninga tyčia - prireikus parduoti A. B. kokaino, taip palaikyti su ja pažinties santykius. Visos teismo konstatuotos T. I. padarytos nusikalstamos veikos įvyko per trumpą laiką (nuo 2011-09-14 iki 2011-10-05), visų veikų padarymo aplinkybės analogiškos - visos veikos padarytos automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus g. 33 namo, Vilniuje, visais atvejais T. I. pardavė ar ketino parduoti tą pačią medžiagą - kokainą – vienam ir tam pačiam asmeniui - A. B.. Tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, pripažįstami tęstiniu nusikaltimu. Nagrinėjamu atveju T. I. padarytos veikos kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis BK 260 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Tai, kad visų trijų epizodų metu iš dalies skyrėsi narkotinių psichotropinių medžiagų sudėtis, kvalifikavimui reikšmės neturi, nes T. I. konkrečios miltelių sudėties nežinojo, paaiškino, kad pirko juos kaip kokainą visada iš to paties šaltinio – bare „B“ (duomenys pakeisti) pas vaikiną, kurį pažinojo iš matymo. Pardavė A. B. šių miltelių irgi kaip kokaino. Šios T. I. nurodytos aplinkybės nepaneigtos. Pirmosios instancijos teismas vieną nuteistojo veiką kvalifikavo kaip nebaigtą pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., nurodęs, kad 2011-09-19 kaltinamojo T. I. vykdyta nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, todėl teismo kvalifikuojama kaip nebaigta nusikalstama veika pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Tačiau perkvalifikavus nuteistojo veiką į vieną tęstinį nusikaltimą, vieno iš epizodų kvalifikuoti kaip nebaigto nereikia, kadangi kvalifikacija pagal BK 260 str. 1 d. šiuo atveju apima visas veikas.

16Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje T. I. atžvilgiu dviejuose epizoduose - 2011-09-19 ir 2011-10-05 buvo panaudoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai.

17BPK 159 straipsnis, reglamentuojantis leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numato, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Toks prokuroro prašymas 2011 m. rugsėjo 15 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, t.y. po to, kai buvo išaiškinta, kad A. B. 2011-09-14 nusipirko iš T. I. kokaino. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi leista A. B. laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2011-11-15 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus : įgyti iš T. I. narkotines ir psichotropines medžiagas (be teisės jas toliau platinti), t.y. daryti nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., darant garso ir vaizdo įrašus; Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo tikslu užmegzti su T. I. kontaktus, tartis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir perdavimo (b.l.74-75, t.1).

18Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus veiksmus. BPK 159 straipsnis, įtvirtindamas nuostatą, kad teismo nutartyje turi būti nurodyta NVIV trukmė, nepasisako nei dėl jų trukmės, nei dėl to, kiek kartų teismas gali NVIV pratęsinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant minėto klausimo teisinio reguliavimo spragų, NVIV negali tęstis begalę laiko. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas baudžiamojo proceso tikslams. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis (Baudžiamojo proceso paskirtis) nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės NVIV galiojimo dienos.

19Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo panaudoti per optimaliai trumpiausią laiko tarpą, jų tikslas buvo pilnai atskleisti T. I. daromą nusikalstamą veiką, 2011-09-19 buvo atliktas narkotinių medžiagų pirkimas, 2011-10-05 atlikto veiksmo tikslas – sulaikyti T. I.. Pareigūnai neprovokavo T. I. atlikti nusikalstamų veiksmų, panaudodami NVIV, tik prisijungė prie T. I. jau daromos nusikalstamos veikos, kurią T. I. būtų daręs ir nekontroliuojamas pareigūnų. NVIV dalyvei, A. B., veikusiai pagal teisėsaugos institucijų užduotį, 2011-09-19 paskambinus T. I. ir pasiūlius susitikti, net nenurodžius tiesiogiai susitikimo tikslo (nepaminėjus narkotikų tiesiogiai ar netiesiogiai), šis atsivežė į servetėlę supakuotos narkotinės medžiagos, pats nurodė A. B. paimti ją iš kuprinės, 2011-10-05 A. B. tik pasiuntus T. I. SMS žinutę šis pažadėjo greitai būti ir atvyko į įprastą vietą, atsiveždamas narkotikų.

20Apeliaciniame skunde T. I. nepagrįstai teigia, kad jau 2011-09-14 buvo pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai, ką jie nurodę ir apklausti liudytojais teisme (A. N., V. B., V. V., Ž. Ž.), turėjo tik operatyvinės informacijos, kad T. I. pardavinėja narkotikus Vilniaus mieste. A. B. sulaikymo momentu 2011-09-14 duomenų, leidžiančių apkaltinti T. I. nusikalstama veika, numatyta BK 260 str. 1d., nebuvo, nes nebuvo aišku, kokius parodymus duos A. B. ir būtų davęs T. I., nebuvo žinoma pas A. B. rastų miltelių cheminė sudėtis, A. B. iki susitikimo su T. I. nebuvo apžiūrėta, todėl turėjo galimybę teigti, kad įsigijusi narkotikus iki susitikimo su T. I.. Teisme apklaustas policijos pareigūnas V. B. paaiškino, kad NVIV buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad parduodamas buvo kokainas (b.l.98, t.3).

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais taikant NVIV, pripažino juos įrodymais, nes jie patvirtinti, esant BPK 159 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir nepažeidus tokių veiksmų ribos. Vertindamas šiuos įrodymus, teismas nepadarė BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo.

22Perkvalifikavus T. I. veiką į tęstinį nusikaltimą, keičiama ir jam paskirta bausmė, panaikinant bausmių bendrinimą už pirmos instancijos teismo nustatytas atskiras veikas pagal tris epizodus, nustatant trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliai.

23Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė. Kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir, kaip numato BK 54 str. 1 d. turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.

24Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, bausmės vidurkis yra penkeri metai. Skiriant bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatant jos trukmę, įvertinama tai, kad T. I. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 1 d., ir 11 str. 5 d.), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas tęstinis, padarytas 2011-09-14, 2011-09-19, 2011-10-05. Byloje nustatyta T. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracinės nuobaudos, paskirtos 2007-02-21 pagal ATPK 123 str. dėl to, kad vairavo automobilį be techninės apžiūros, galiojimas pasibaigęs, ji nesukelia teisinių pasekmių ir nevertinama. Nusikalstamos veikos metu ir dabar T. I. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai.

25Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant T. I. vienintelę BK 260 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą minimaliai.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1p.,

Nutarė

27Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti:

28T. I. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

29Panaikinti T. I. paskirtų bausmių subendrinimą.

30Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. I. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-09-14, apie 18.00... 3. T. I. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. už tai, kad jis... 4. T. I. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai, su tikslu... 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. I. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 6. Apeliantas mano, kad jo padarytų veikų kvalifikavimas kaip trijų... 7. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į veikų... 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. I. ir jo gynėjas... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. teismas... 12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 13. LR BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai... 14. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp T. I. ir A. B.... 15. Nuteistojo T. I. veikos subjektyvioji pusė pasireiškė vieninga tyčia -... 16. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje T. I. atžvilgiu dviejuose epizoduose -... 17. BPK 159 straipsnis, reglamentuojantis leidimą atlikti nusikalstamą veiką... 18. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti... 19. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje... 20. Apeliaciniame skunde T. I. nepagrįstai teigia, kad jau 2011-09-14 buvo... 21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais taikant... 22. Perkvalifikavus T. I. veiką į tęstinį nusikaltimą, keičiama ir jam... 23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 24. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas... 25. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,... 27. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti:... 28. T. I. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260... 29. Panaikinti T. I. paskirtų bausmių subendrinimą.... 30. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....