Byla 2-325-647/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas A. Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovo atstovei D. K., atsakovams T. P., J. R., atsakovo atstovui advokatui L. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui M. Š., 3-iojo asmens LR Aplinkos ministerijos atstovei L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, T. P., J. R., trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono 3 notarų biurui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalies panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-4J-25029 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. R.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jam tenkančia 0,35 ha žemės sklypo dalį bendrame l, 07 ha miškų ūkio paskirties žemes sklype ( - ) unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ), panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25030 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. R.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jam tenkančią 0,35 ha žemės sklypo dalį bendrame l, 07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25031 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. P.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į O,14 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jai tenkančią 0,37 ha žemės sklypo dalį bendrame l,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) pripažinti negaliojančia 2007-08-02 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 4674), patvirtinto Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V. dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į jam priklausančią žemės sklypo ( - ) Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 3500/10700 ploto dalį, paveldėjimo, taikyti restituciją natūra - įpareigoti J. R. grąžinti valstybei 0,26 ha valstybines reikšmės miško, patenkančio į jam priklausančią žemes sklypo ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 7000/10700 ploto dalį, taikyti restituciją natūra - įpareigoti T. P. grąžinti valstybei 0,14 ha valstybines reikšmes miško, patenkančio į jai priklausančią žemės sklypo Ašmenėlės kaime, Vilniaus raj., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 3700/10700 ploto dalį.

3Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-01-12 sprendimais Nr. 2.5-41-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr. 2.5-41-25030 buvo atkurtos atitinkamai J. R., T. P., M. R. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą- 0,73 ha žemės. 0,28 ha miško ( - ) seniūnijoje, Vilniaus rajone, grąžinant natūra bendrą 1,97 ha žemės sklypą žemes ūkio paskirčiai J. R. tenkant 0,66 ha, M. R. tenkant 0,66 ha, T. P. tenkant 0,65 ha žemės ploto, ir bendrą 1,07 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai J. R. tenkant O,35 ha, M. R. - 0,35 ha, T. P. - O, 37 ha žemės ploto. Nekilnojamojo turto registre minėtų VAVA sprendimų pagrindu buvo įregistruota J. R., T. P., M. R. nuosavybės teisė į 1,07 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuriame yra l,07 ha miško žemės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus: 2010-08-25 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybines reikšmes miškų plotų schemos fragmentą Nr. P1008-21919 bei 2010-08-25 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 21918, 2010-08-24 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 482 ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0,4 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinė miškų tarnyba 2010-08-30 rašte (reg. Nr. 1424) nurodė, kad Kalvelių girininkijos 159 kvartalo 9 sklypo plotas (0,40 ha) patenkantis į žemės sklypą Nr. ( - ) valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Kadangi nebuvo nustatyta kuriam savininkui priklauso kokia konkreti miško žemes dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), preziumuojama, kad T. P., J. R., M. R. dalys 0, 40 ha valstybinės reikšmės miško žemės plote yra proporcingos jų turimoms dalims visame l, 07 ha ploto žemės sklype, t.y. T. P. priklauso 0,14 ha (1400/10700 dalis viso žemės sklypo) miško žemės, J. R. – 0,13 ha (1300/10700 dalis viso žemės sklypo) miško žemės, M. R. - 0,13 ha (1300/10700 dalis viso žemės sklypo) miško žemės. Šių aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu galima konstatuoti, kad VAVA 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25029 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. R.‘‘ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybes teisės į jam tenkančią 0, 35 ha žemės sklypo dalį miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25030 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. D.“ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią O, 35 ha žemės sklypo dalį miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 0. 13 ha valstybinės reikšmės miško. 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25031 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. P.‘‘ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teises į jai tenkančią 0,37 ha žemes sklypo dalį miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 0,14 ha valstybines reikšmės miško, bendrame 1,07 ha žemės plote esančiame( - ), į kurį patenka viso 0,40 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinos. VAVA 2007-01-12 sprendimais 2.5-41-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr. 2.5-41-25030 atkurdama M. R., T. P., J. R., nuosavybės teises į aukščiau nurodytą l,07 ha ploto žemės sklypą Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. 4180/0200:128), kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pažeidė imperatyvias LR Konstitucijos 47 str., LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d., LR Žemės įstatymo 4 str., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str.,13 str. nuostatas. Dėl šios priežasties minėtu VAVA 2007-01-12 sprendimų dalys naikintinos kaip neteisėtos ir prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. M. R. 2003-07-21 mirė, o po jo mirties jam priklausiusią 3500/10700 dalį žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) 2003-07-09 testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S., paliko broliui J. R., kuris minėtą sklypo dalį paveldėjo pagal 2007-08-02 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T.P. V..

4Kadangi minėtas žemės sklypas neteisėto VAVA sprendimo pagrindu J. R. nuosavybėn buvo perduotas neteisėtai, ir vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, jis negalėjo būti perduodamas M. R. nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyto 2007-08-02 paveldėjimo teisės pagal testamentą dalis dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miško 35 ha dalyje žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. Nr. ( - ), kaip neteisėta pripažintina negaliojančia nuo liudijimo išdavimo momento, nes ji taip pat prieštarauja aukščiau nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms valstybinės reikšmės miško perleidimą privačion nuosavybėn (LR CK 1.80 str. l d.). Panaikinus VAVA sprendimų dalis ir pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, taikytina restitucija natūra, t.y. 0,40 ha žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) dalis grąžintina valstybės nuosavybėn, nes privačion nuosavybėn ji buvo įgyta neatlygintinai.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė D. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad reikalavimus grindžia imperatyvių įstatymų normų nesilaikymu ir pažeidimais - miškų įstatymų, Konstitucijos ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymą. Pagrindinė norma - valstybinė žemė negali būti privačioje nuosavybėje, ji turi būti gražinta valstybei. Dėl atsakovo argumentų dėl privačios nuosavybės neliečiamumo bei atlyginimo ir kompensacijos už žemę - negali būti net kalbama apie tai, nes žemė turi būti sugrąžinta valstybei. 2003 metų Vyriausybės nutarimu plotas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams. O vėliau priimtas 2007 metų VAVA sprendimas. Byloje asmenų sąžiningumas nevertinamas ir iš neteisės teisė neatsiranda, privačioje nuosavybėje miškas negali būti. Atsiliepimuose yra kalbama apie naujai įsigaliojusį reglamentavimą. Teismų praktikoje yra pasisakyta šiuo klausimu, yra 2010-12-02 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kur pasisakyta, kad procedūra turėjo būti atlikta iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovai nesikreipė į Aplinkos ministeriją ar NŽT, kad išimti ginčo sklypą iš valstybinės reikšmės miškų schemų, patikslinti schemas niekas neprašė. Atsiliepime pasisakoma dėl miško buvimo vietos. Apie tai jau kalbėta buvo. Aiškiai matyti kur yra ta ginčo vieta, vykdant teismo sprendimą, užtektų pamatuoti ir grąžinti valstybės nuosavybėn.Yra aukštesnės instancijos teismų sprendimai - sprendimas tai yra pagrindas įgyti turtą. Kitų dokumentų nuginčijimas nėra reikalingas, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą. Pretendentai nepraranda teisės atkurti nuosavybės teisę į jiems tenkančią buvusio savininko dalį.

6A. N. žemės tarnybos atstovas su ieškiniu nesutiko. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. R. V. nutarimu, žemės plotas turėtų būti patikslintas ir ginčo miškas išimtas iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. lapkričio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalies panaikinimo, paveldėjimo teises liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin, 1997, Nr. 65-1558) 6 str. 2 d. nustatyta, kad miškas, arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui, arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 str. l d. l p. nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimo Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.4 punkte nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos, kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 str. l d. 2-6 p.p. nustatytus atvejus). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) nepatenka į Atkūrimo įstatymo 13 str. l dalies 2-6 p.p. nustatytas išimtis ir į tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) pretendentams J. R., M. R., T. P. buvo grąžintas natūra, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos turi būti tikslinamos, išimant 0,4 ha miško plotą, iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo matyti, kad galimas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, buvo numatytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-10-06 įsakymo Nr. Dl-483 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9.3 p. buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos gali būti tikslinamos, kai apskričių viršininkai kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdami informaciją apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas (išskyrus miškus, esančius valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų miškus, miško parkus, valstybinius miško medelynus ir sėklines plantacijas, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškų, valstybinius miškus 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių), ir šiuo metu galiojančio Aprašo 13.4 punkte, todėl analizuojant šiuos norminius teisės aktus, darytina išvada, kad tinkamų minėtų teisės aktų vykdymo atveju tapo negalima tokia situacija, kai numatytas grąžinti natūra miškas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l dalies 2-6 punktuose nustatytus atvejus) galėtų būti pasiūlytas priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, numatytas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, išimant miško plotus, į kuriuos bus atkuriamos nuosavybės teisės natūra, iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. spalio l d. ieškinyje Nr.7.8-139 išdėstytus motyvus dėl valstybinės reikšmės miškų plotams priskirtų sklypų, kurie neatitinka Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l dalies 2-6 punktuose nustatytų kriterijų, privatizavimo, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimų Nr. 2.541-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr. 2.5-41-25030 panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių. Aprašo 13.4 punkte numatytas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas atsižvelgiant į pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas. Šiuo atveju nuosavybės teisės pretendentams J. R., M. R., T. P. jau atkurtos. Atkūrimo įstatymo l str. deklaruoja nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą, bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Teismo sprendimu panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimus Nr. 2.5-41-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr7 2.5-41-25030, o po to patikslinus valstybinės reikšmės miškų schemas, vėl būtų vykdomas nuosavybės atkūrimas J. R., M. R., T. P. į šiuo metu ginčijamą miško plotą, todėl toks teismo sprendimas nepašalintų, atitinkamų materialinių teisinių padarinių, neleistų apginti viešojo intereso, taip pat sukurtų, nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose. Ieškovas remiasi Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktais dokumentais: 2010-08-25 pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentu Nr. P1008-21919, bei 2010-08-25 pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Taksaciniais rodikliais Nr. 21918, 2010-08-24, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 482 ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0,4 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Ieškovas konstatuoja, kad iš ginčijamo sklypo tik dalis yra valstybinės reikšmės miško ploto. Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktoje VĮ Registrų centro 2010-09-30 pažymoje nurodoma, kad žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) suformuotas, atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas, ginčydamas dalį žemės sklypo nenurodo konkrečios buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Ieškovas ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas (pateikti VĮ Registrų centras įregistruotą ginčijamo žemės sklypo geodezinių matavimų bylą). Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovo J. R. atstovas advokatas paaiškino, kad prokuratūra veikia formaliai. Sprendimo panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių. Jo priėmimo metu galiojusiu LR miškų įstatymu buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai tai miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pagal tuo metu galiojusį piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymą, 6 str. buvo nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra, išskyrus tie, kurie yra valstybės išperkami. Po ginčo sprendimų priėmimo, LR Vyriausybė 2007 priėmė nutarimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų aprašo patvirtinimo. Pagal aprašo 13.4 p. schemos tikslinamos, kai NŽT kreipėsi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo. Atsižvelgiant į nutarimo esmę, darytina išvada, kad ieškinio tenkinimas nesukels teisinių pasekmių. Kai miškų plotai bus grąžinti valstybei, piliečiai turi teisę kreiptis į NŽT su prašymu vėl grąžinti tą patį mišką, tada NŽT turėtų kreiptis į aplinkos ministeriją dėl tų miškų išėmimo iš valstybinės reikšmės miškų išėmimo sąrašo. Pagal nutarimą nurodyta, kad jei toks prašymas pateikiamas, tie plotai yra tikslinami. Kokia yra prasmė šios bylos, jei atsakovai vėl turės galimybę susigrąžinti tuos miškus savo nuosavybėn. Pagal CK 4 knygos 96 str. 2,3 d. nėra pagrindo taikyti restituciją, nes iš sąžiningo įgijėjo žemės sklypai negali būti išimami. Nemano, kad atsakovai yra nesąžiningi įgijėjai. Valstybės tarnautojai rūpinosi procesu, turi specialių žinių. LR Viešojo administravimo įstatymo 4 str. l d. nustato valstybės tarnautojų pareigą laikytis teisės aktų, priimti sprendimus, kurie priklauso jų kompetencijai, todėl piliečiai neturėjo pagrindo netikėti priimtais sprendimais ir neturi nukentėti dėl valstybės tarnautojų galimų neteisėtų veiksmų. LR Konstitucijos 23 str. nustato, kad nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymų nustatyta tvarka ir teisingai atlyginama. Kaip nurodė savo sprendimuose LAT, pvz. 3K-3-506/2010, panaikinus AV sprendimą, atkurti nuosavybės teises piliečiams galimybė išlieka. Atkūrimo įstatyme 13 str. nustatyta, kad miškai išperkami valstybės, jei jie buvo priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemė turėtų būti išperkama, kaip minėjau, piliečiai turėtų teisę tą patį mišką susigrąžinti savo nuosavybėn. Konstitucinis teismas savo nutarime nurodė, kad Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, kad nuosavybės turėtojas turi teisę reikalauti, kad kiti nepažeistų jo nuosavybės teisių. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės neteisėtai. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti individualus sprendimas. Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlyginimas už paimtą nuosavybę. Vienašalė restitucija negalima, neatlyginant atsakovams. Teismo sprendimas nebūtų teisėtas, nes turi būti nuspręsta, kaip atlyginama atsakovams už paimtą žemę. Prašo netenkinti ieškinio, jis beprasmiškas, nes nesukels teisinių pasekmių, be to, turėtų būti atlygintinas žemės paėmimas.

8Atsakovė T. P. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad valstybė davė žemę, o dabar nori atimti. Tikisi iš teismo teisingumo. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei ir jos broliams J. R., M. R., pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo atkurtos nuosavybes teises į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamai į turtą- žemę ir mišką, gražinant natūra. Tai buvo padaryta 2007-01-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 2.5-41-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr. 2.5-41-25030. Šie sprendimai buvo priimti remiantis V. R. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą patvirtinančiomis pažymomis ir giminystės ryšius patvirtinančiais dokumentais. Minėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota T. P., J. R. ir M. R., nuosavybės teisė į 1,07 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuriame yra 1,07 ha miško žemės. Po M. R. mirties, t.y. 2003-07-21, jam priklausiusią žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalį paveldėjo J. R.. VĮ Vilniaus miškų urėdijoje atlikus valstybinės reikšmės miškų ribų patikrinimą nustatyta, kad T. P. ir J. R. priklausančiame žemes sklype kadastrinis Nr. ( - ) yra 0,40 ha valstybinės reikšmės miško. Urėdija įtardama, jog galimai neteisėtai yra pasisavintas valstybinės reikšmės miškas, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas yra teisėtas, nes buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, projektą suderinus su Vilniaus miškų urėdija. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, atliekant preliminarius matavimus. Ginčijamas žemės sklypas buvo grąžintas natūra, t.y. atsakovai atgavo tą sklypą, kurį faktiškai nuosavybės teise valdė jų tėvas M. R.. Lietuvos Respublikos K. T. yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (K. T. 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat K. T. yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė siekia bent iš dalies atkurti teisingumą - atkurti pažeistas nuosavybės teises: okupacines valdžios neteisėti veiksmai padare milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teises buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei (K. T. 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Teismo prašo Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus Nr. 2,5-41-25029. Nr. 2,5- 41-25031, Nr. 2,5-41-25030, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę (mišką) kaimo vietovėje, pripažinti teisėtais ir priimtais laikantis įstatymų, netenkinti ieškovo prašymo iš T. P., ir J. R. priteisti bylinėjimosi išlaidas, arba prašo jas sumažinti. Jei teismas įpareigotų grąžinti valstybei 0,40 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį sklype kadastrinis Nr. ( - ), atlyginti už jį perduodant neatlygintinon nuosavybėn lygiavertį miško sklypą iš laisvo miško fondo ir įpareigoti atitinkamas valstybės institucijas atlikti šiuos veiksmus.

9Atsakovas J. R.: su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad daug jėgų įdėjo, kad gauti tėvo žemę, daug pinigų išleido. Nori, kad žemė liktų, kaip ir buvo. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimui, jeigu bus patenkintas ieškovo ieškinys, patikslinus miškų plotu schemas nebus jokių formalių kliūčių atsakovams dar kartą įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai ir išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinyje išdėstytus motyvus dėl valstybinės reikšmės mišku plotams priskirto sklypo, kuris neatitinka atkūrimo įstatymo 13 str. l d. 2-6 p.p. nustatytu kriterijų, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimų Nr. 2.5-41-25029, 2.5-41-25030, 2.5-41-25031 panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių, nes Aprašo 13.4 punkte numatytas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, atsižvelgiant į pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas. Nuosavybės teisės J. R., M. R. ir T. P. jau atkurtos. Atkūrimo įstatymo l str. deklaruoja nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą, bei atkūrimo tvarką ir sąlygas, įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Teismo sprendimu panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimus Nr. 2.5-41-25029, 2.5-41-25030, 2.5-41-25031, o po to patikslinus valstybinės reikšmės miškų schemas, vėl būtų vykdomas nuosavybės atkūrimas į šiuo metu ginčijamą miško plotą, todėl toks teismo sprendimas nepašalintų atitinkamų materialinių teisiniu padarinių, neleistu apginti viešojo intereso, taip pat sukurtų nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose. Nuosavybės teisės ginčo žemės sklypus buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, t.y. administraciniais aidais, o ne sandoriais. CK 1.80 str. l d. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Administraciniu aktu laikomi administravimo subjekto (t.y. subjekto, atliekančio viešojo administravimo funkcijas) priimti teisės aktai, vykdant administravimo funkcijas (LR Administracinių bylų teišeitos įstatymo 2 str.). Tuo būdu, ginčo Vilniaus apskrities viršininko sprendimai nelaikytini sandoriais ir ieškovas visiškai nepagrįstai ir netinkamai prašo teismo taikyti CK 1.80 str., bei panaikinti ginčo sprendimų dalis, vadovaujantis CK 1.80 str. Pagal CK 4.96 str. 2 d. nekilnojamasis turtas (taigi ir žemės sklypas) negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį šis žemės sklypas grąžintinas tik tuo atveju, jei jis neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tačiau šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija yra valstybės įgaliota institucija klausimams dėl nuosavybes teisiu atkūrimo spręsti, todėl turėjo teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

10Trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad aplinkos ministerija neturi pagrindo nesutikti su ieškiniu. Tiek pagal miškų, tiek pagal žemės bei pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą miškai, kurie priskirti prie valstybinės reikšmės miškų negali būti privati nuosavybė. Pagal CK išimtinė valstybinė nuosavybė - tai išimtas iš civilinės apyvartos daiktas. Sandoriai dėl tokio daikto negali būti sudaromi. Jei NŽT kreiptųsi į Aplinkos ministeriją, būtų tikslinamos schemos. Nuo 2007 metų praėjo nemažai laiko, nuo ieškinio padavimo tai pat. Todėl žemė negali būti valstybinė nuosavybė kartu ir privati nuosavybė. Dėl teisėtų lūkesčių - pažymėtina, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad jei negalima grąžinti turto natūra, galima kompensacija, tai neprieštarauja neliečiamumo ir nuosavybės gynimo principams. Priimant VAVA sprendimą, nuosavybė turėjo būti atkurta kitais būdais, kurie numatyti įstatyme. Asmenys, kurie sudarė sandorius su išimtais iš civilinės apyvartos daiktais, negali būti laikomi sąžiningais. Sąžiningo įgijėjo institutas yra neigiamas, nes sandoris sudarytas su išimtu iš civilinės apyvartos daiktu. Valstybės turtas negali pereiti privačion nuosavybėn. Nėra pagrindo netenkinti prokuratūros ieškinio.

11Trečiojo asmens Vilniaus rajono 3 notarų biuro notaras T.P. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant ( LR ( - ) str.).

12Ieškinys tenkintinas.

13Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-01-12 sprendimais Nr. 2.5-41-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr. 2.5-41-25030 buvo atkurtos J. R., T. P., M. R. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą- 0,73 ha žemės. 0,28 ha miško ( - ) grąžinant natūra bendrą 1,97 ha žemės sklypą žemes ūkio paskirčiai J. R. tenko 0,66 ha, M. R. tenko 0,66 ha, T. P. tenko 0,65 ha žemės ploto, ir bendrą 1, 07 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai J. R. tenkant 0,35 ha, M. R. - 0,35 ha, T. P. - 0,37 ha žemės ploto ( b.l. 16, 18, 19). Nekilnojamojo turto registre minėtų VAVA sprendimų pagrindu buvo įregistruota J. R., T. P., M. R. nuosavybės teisė į 1,07 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuriame yra l, 07 ha miško žemės (b.l. 20). M. R. 2003-07-21 mirė, po jo mirties jam priklausiusią 3500/10700 dalį žemės sklypo ( - ). (kadastrinis Nr. ( - )) 2003-07-09 testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S., paliko broliui J. R. (b.l. 32), J. R. minėtą sklypo dalį paveldėjo pagal 2007-08-02 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V. (b.l. 17). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus: 2010-08-25 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybines reikšmes miškų plotų schemos fragmentą Nr. P1008-21919, bei 2010-08 25 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 21918, 2010-08-24 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 482 ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0,4 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinė miškų tarnyba 2010-08-30 rašte (reg. Nr. 1424) nurodė, kad Kalvelių girininkijos 159 kvartalo 9 sklypo plotas (0,40 ha) patenkantis į žemės sklypą Nr. ( - ) valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘ pakeitimo. Kadangi nebuvo nustatyta kuriam savininkui priklauso kokia konkreti miško žemes dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), preziumuojama, kad T. P., J. R., M. R. dalys 0,40 ha valstybinės reikšmės miško žemės plote yra proporcingos jų turimoms dalims visame l,07 ha ploto žemės sklype, t.y. T. P. priklauso 0,14 ha (1400/10700 dalis viso žemės sklypo) miško žemės, J. R. - 0,13 ha (1300/10700 dalis viso žemės sklypo) miško žemės, M. R. - 0,13 ha (1300/10700 dalis viso žemės sklypo) miško žemės (b.l. 8-14, 22-26).

14Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). (...) Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis (LR Aukščiausiojo teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčijamo sprendimo bei pirkimo-pardavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01) 6 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymu ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta: valstybinės reikšmės miškams, o to palies straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-67 L (redakcija, aktuali nuo 2006- 05- 31 iki 2008- 01- 01) 4 str. 4 d. 6 p. numato, kad miškų plotai valstybinės reikšmės miškams priskiriami Vyriausybės sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. ( - ) (įstatymo redakcija, buvusi aktuali nuo 2006 11 21 iki 2009 05 26) 6 str., 13 str. l p, miškai, kurie yra priskirti valstybines reikšmės miškams iš piliečių, turinčiu leisę į nuosavybės teisiu atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybe atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami.

15Įvertinus šias įstatymų nuostatas, bei aplinkybę, kad ginčijamų sprendimų sudarymo metu Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-01-12 sprendimais 2.5-41-25029, Nr. 2.5-41-25031, Nr. 2.5-41-25030, atkurdama M. R., T. P., J. R., nuosavybės teises į aukščiau nurodytą l, 07 ha ploto žemės sklypą Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. ( - )), kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, pažeidė imperatyvias paminėtų įstatymų normas, todėl darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad priimant šias sprendimų dalis, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, panaikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25029 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. D.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jam tenkančia 0,35 ha žemės sklypo dalį bendrame l,07 ha miškų ūkio paskirties žemes sklype ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), panaikinant Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25030 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. R.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jam tenkančią 0,35 ha žemės sklypo dalį bendrame l,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), panaikinant Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25031 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. P.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jai tenkančią 0,37 ha žemės sklypo dalį bendrame l,07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype Ašmenelės kaime, Vilniaus raj., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (CK 1.80 str., 1.6 str.). Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, taikoma restitucija, t.y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, ar sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.). Be to, valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kitiems asmenims nuosavybės teise negali priklausyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, taikytina restitucija natūra - įpareigojant J. R. grąžinti valstybei 0,26 ha valstybines reikšmės miško, patenkančio į jam priklausančią žemes sklypo ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 7000/10700 ploto dalį, taikyti restituciją natūra, įpareigojant T. P. grąžinti valstybei 0,14 ha valstybines reikšmes miško, patenkančio į jai priklausančią žemės sklypo ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) 3700/10700 ploto dalį.

16Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d., numatančia, jog bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, o taip pat atsižvelgiant į LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, juo labiau, kad iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga, kadangi jų veiksmai niekaip neįtakojo iš dalies panaikintų apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimo (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).

17Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2010-10-28 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( LR ( - ) str. )

18Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str.,96 str.,185 str., 270 str., 296 str. 1 d. 10 p. str.,

Nutarė

19Ieškinį tenkinti.

20Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-4J-25029 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. R.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,13 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jam tenkančia O, 35 ha žemės sklypo dalį bendrame l, 07 ha miškų ūkio paskirties žemes sklype ( - ) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. ( - ).

21Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2,5-41-25030 ,, Dėl nuosavybės teisiu atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. R.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0, 13 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jam tenkančią 0. 35 ha žemės sklypo dalį bendrame l, 07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype duomenys neskelbtini unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-12 sprendimo Nr. 2.5-41-25031 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. P.‘‘ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į O, 14 ha valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į jai tenkančią O, 37 ha žemės sklypo dalį bendrame l, 07 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

22Pripažinti negaliojančia 2007-08-02 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 4674), patvirtinto Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V. dalį dėl 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į jam priklausančią žemės sklypo( - ). unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 3500/10700 ploto dalį, paveldėjimo.

23Įpareigoti J. R. a.k. ( - ) grąžinti valstybei 0,26 ha valstybines reikšmės miško, patenkančio į jam priklausančią žemes sklypo ( - )unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 7000/10700 ploto dalį.

24Įpareigoti T. P. a.k. ( - ) grąžinti valstybei 0,14 ha valstybines reikšmes miško, patenkančio į jai priklausančią žemės sklypo ( - )unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 3700/10700 ploto dalį.

25Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010-10-28 teismo nutartimi, panaikinti, atsakovams įvykdžius teismo sprendimą.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.