Byla 2A-19-450/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams UAB „Druskininkų vandentiekis“, UADB „Ergo Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30000 Lt neturtinę žalą ir 559,80 Lt turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 1 d. Druskininkų vandens pramogų parke, priklausančiame atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“, leisdamasis vandens kalneliu „Ekstremalusis“ patyrė sveikatos sužalojimą. Jam parke buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Vėliau, kęsdamas didelius skausmus, jis kreipėsi į MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių, kuris nustatė, kad jam plyšo priekinis kryžminis raištis, sužalojimas kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovo teigimu, eksploatuojamas įrengimas (vandens atrakcionas) nebuvo tinkamai atsakovo kontroliuojamas. Gydydamasis traumą patyrė didelius nepatogumus, kentėjo fizinį skausmą, negalėjo normaliai judėti, kankino nemiga. Gydydamas traumą gydėsi ir su trauma susijusius kitus stuburo negalavimus. Turtinę žalą įvertino 559,80 Lt suma. Neturtinę žalą, pasireiškusią apribotomis judėjimo galimybėmis, negalėjimu užsiimti aktyvia veikla, komplekso dėl šlubavimo įgijimu, negalėjimu dirbti ir netekus pragyvenimo šaltinio keletą mėnesių, ieškovas įvertino 30000 Lt suma.

6Atsakovai UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, viena vertus, nustačius atsakovų atsakomybę, byloje turi būti taikoma subsidiari atsakomybė. Kita vertus, ieškovo sužalojimas gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu tik tokiu atveju, jei atsirastų draudėjo (UAB „Druskininkų vandentiekis“) civilinė atsakomybė. Šios bendrovės civilinė atsakomybė dėl ieškovo sužalojimo nėra nustatyta, todėl draudimo bendrovė negalėjo pripažinti šio įvykio draudiminiu. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ teikė paslaugas - galimybę naudotis konstrukcijomis - vandens kalneliais, kurie neturėjo trūkumų, atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus, buvo atlikti visi reikiami profilaktiniai takelių patikrinimai. Ieškovo susižalojimo faktas savaime nereiškia, kad nusileidimo takelis turi trūkumų. Asmuo, besilankantis aktyvaus poilsio vietose, prieš pasinaudodamas teikiamomis vandens pramogų paslaugomis, pats turi įvertinti savo fizines galimybes, numatyti riziką, galinčią kilti dėl konkrečios pramogos ekstremalaus pobūdžio ir laipsnio, atsižvelgiant į asmeninį gebėjimą visą nusileidimo laiką tinkamai vykdyti privalomus saugaus nusileidimo reikalavimus. Verslo subjektui (UAB „Druskininkų vandentiekis“) yra keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad fizinis asmuo, nusprendęs pasirinkti aktyvaus poilsio būdą, yra atleidžiamas nuo bendrųjų saugaus elgesio taisyklių, rūpestingam žmogui keliamų elgesio reikalavimų. Šiuo atveju ieškovo pareiga laikytis vandens parko vidaus taisyklių, kurios yra surašytos ir iliustruotos kiekviename vandens parko aukšte, prie kiekvieno nusileidimo kalnelio ir apie kurias informuoja budintys instruktoriai. Ieškovo teiginiai dėl susižalojimo aplinkybių yra neparemti jokiais įrodymais.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo D. J. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 412,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2000 Lt neturtinės žalos ir 559,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, 412,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ 675 Lt atstovavimo išlaidų ir 563 Lt išlaidų už ekspertizę; priteisė valstybei iš ieškovo 31 Lt pašto išlaidų; priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ valstybei 77 Lt žyminio mokesčio ir 18,72 Lt pašto išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ valstybei 30 Lt žyminio mokesčio ir 18,72 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-03-01 apie 15 val. ieškovas Druskininkų vandens pramogų parke, priklausančiame atsakovui UAB „Druskininkų vandentiekis“, leisdamasis vandens kalneliu „Ekstremalusis“ patyrė sveikatos sužalojimą. Spręsdamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimą, teismas nurodė, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011 kasacinis teismas konstatavo, kad visų įmanomų priemonių rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo reikalavimų, vykdant vandens parko pramogų veiklą bei naudojant joje vandens nusileidimo kalnelius, užtikrinimas yra sąlyga tokiai veiklai vykdyti ir tokiems objektams eksploatuoti, tačiau nepašalina jų pavojingumo, egzistuojančio dėl objektyvių tokių įrenginių savybių. Aukščiausiasis Teismas darė išvadą, kad atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“, užsiimdamas vandens pramogų parko ir pirčių komplekso organizavimo bei administravimo veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai (tarp jų – kalnelis „Ekstremalusis, kuriuo leisdamasis patyrė žalos ieškovas), vykdo rizikingą, susijusią su didesniu pavojumi padaryti žalos kitiems, veiklą, taigi – valdo didesnio pavojaus šaltinį, todėl kaip šio valdytojas yra atsakingas už ieškovo sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 str. taisykles. Remiantis tuo, kad teismų praktikos vienodumas yra vienas iš principų, kuriuo turi vadovautis visų instancijų teismai, į tai, kad Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs būtent dėl atsakovo valdomo Druskininkų vandens parko pramoginės veiklos, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad analogiškomis aplinkybėmis tokia pati išvada taikytina ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“, versdamasis komercine veikla, kurioje naudojami didesnę žalos padarymo riziką keliantys objektai, ir gaudamas pelną, privalo pasirūpinti vykdomos veiklos saugumu, o prireikus - iš veiklos gaunamo pelno atlyginti kilusią žalą. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nukentėjusysis, t.y. ieškovas D. J., naudodamasis vandens parko atrakcionu, elgėsi tyčia ar buvo jo didelis neatsargumas, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, kad ieškovas, turėdamas lėtinių susirgimų, turėjo elgtis apdairiai, tačiau iš bylos sisteminės analizės matyti, kad atsakovas, veikdamas kaip verslo subjektas, nebuvo informavęs ieškovo (ar kitų lankytojų) apie tai, kad naudojantis atrakcionais žmonėms, kurie turi lėtinių susirgimų (negalavimų), būtų nesaugu ir nerekomenduoti jais naudotis. Šiuo atveju konstatuota, kad ieškovas nebuvo iki galo apdairus, leisdamasis nuo ekstremalaus kalnelio, tačiau nėra jokių priežasčių konstatuoti jo didelio neatsargumo. Kadangi konstatuotos visos žalos atlyginimui būtinos sąlygos, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų 559,80 Lt turtinės žalos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo vartoti vaistai nėra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu įvykiu, kadangi abstraktūs argumentai įrodomosios reikšmės neturi. Atsakovas neįvardijo konkrečiai, kokie vaistai galėjo ir turėjo būti vartojami po įvykio (pastarieji įsigyti praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio), todėl teismas darė išvadą, kad ieškovui pateikus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį, ji priteistina. Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertino tokias aplinkybes: ieškovo patirtas sužalojimas buvo raiščio plyšimas, kuris medicininiu požiūriu yra mažesnio laipsnio sužalojimas už lūžį; esant plyšimui buvo apribota ieškovo judėjimo laisvė, bet ne visiškai suvaržyta (kaip lūžio atveju); be to, darbo užmokesčio negavus ir turint nedarbingumo pažymėjimą, ieškovas, kaip dirbantis asmuo, turėjo teisę gauti ligos ir nedarbingumo išmoką (tokių įrodymų byloje nepateikta), be to, medicinos pažymoje yra nurodyta, kad antstoliu dirbti asmuo gali. Pažymėjo, kad teismas, vertindamas byloje prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nėra aktyvus, t.y. vadovaujasi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Ieškovas nepridėjo įrodymų, kad raiščio plyšimas be sukelto skausmo ir nepatogumų sukėlė ir neišnykstamas pasekmes ieškovo sveikatai. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo paskirta medicinos ekspertizė nurodo, kad ieškovas iki įvykio turėjo lėtinius susirgimus, kurie po įvykio taip pat išliko; visos ligos, kuriomis ieškovas grindė savo nepatogumus, išsivystė anksčiau nei patirta trauma. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad konstatuotas ir paties ieškovo neatsargus elgesys (tik ne tokio laipsnio, kad eliminuotų civilinę atsakomybę atsakovams), teismas darė išvadą, kad 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas būtų protingas ir pagrįstas ieškovo išgyvenimams iš dalies kompensuoti. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitiktų suformuotą teismų praktiką, yra individualizuotas šioje civilinėje byloje, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus, todėl šią sumą atsakovai turės atlyginti ieškovui. Atsakovo atstovas yra nurodęs, kad UAB Druskininkų vandentiekis civilinę atsakomybę yra apdraudęs draudimo įmonėje UADB Seesam Lietuva su 1000 Lt frančize. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas darė išvadą, kad priteistą turtinę žalą - 559,80 Lt ir 2000 Lt neturtinę žalą turi atlyginti atsakovas – draudimo kompanija; 1000 Lt neturtinė žala priteisiama iš atsakovo UAB Druskininkų vandentiekis (kaip neatlygintina franšizė). Pažymėjo, kad kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisakė. Atsižvelgdamas į ieškovo atmestų bei patenkintų reikalavimų dydį, pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apelianto teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis nepagrįstai mažas, neatitinka bylos aplinkybių, taip pat formuojamos teismų praktikos. Neturtinės žalos padarymo faktą bei jos dydį ieškovas grindė eile neigiamų padarinių, dvasinių išgyvenimų, sunkumų, nepatogumų, kurie lėmė būtent nurodytos neturtinės žalos dydį. Tam pagrįsti ieškovas į civilinę bylą pateikė eilę medikų pažymų, vartojamų medikamentų pirkimo kvitų, nedarbingumo pažymas, taip pat ir pažymas, pagrindžiančias, jog ieškovo patirtos traumos gydymas bei reabilitacija trunka ilgą laiką, ko pasėkoje neigiamas traumos pasekmes ieškovas jaučia iki šiol. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir jų tinkamai neįvertino. Teismas, pasisakydamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai konstatavo ieškovo neatsargų elgesį, nors tokių duomenų byloje nebuvo. Nors teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi analogiška kasacinio teismo byla, tačiau skirtingai nei šiuo atveju, kasacinio teismo priteistos neturtinės žalos dydis sudarė 5000 Lt sumą. Pažymėjo, kad ieškovas yra dirbantis žmogus, kurio pajamos tiesiogiai priklauso nuo atlikto darbo rezultatų, o tai reiškia, jog būnant nedarbingu, pasiekti teigiamų darbo rezultatų, o tuo pačiu ir gauti pajamas, buvo nebeįmanoma. Kasacinio teismo minimoje byloje ieškovas buvo bedarbis, tad sukelta trauma pastarajam nesąlygojo tiesioginio pajamų praradimo, o tuo pačiu neigiamų pasekmių, susijusių su negalėjimu dirbti turimo darbo. Šioje byloje, įvertinus ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, žalą padariusio asmens kaltės formą, ieškovo sveikatos sutrikdymo padarinių sunkumą, išliekamąjį pobūdį, taip pat įvertinant byloje esančius medicininius dokumentus apie ieškovo sveikatą, gydymą, darbingumą, spręstina, kad šioje byloje teisingas, protingas ir pagrįstas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 30000 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus motyvus bei argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UADB „ERGO LIETUVA“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti ir priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas skunde nutyli, jog serga lėtinėmis ligomis, kurios neigiamai įtakojo ir įtakoja apelianto kojos kelio sąnario būklę. Žinodamas apie savo fizinių galimybių ir sąnario atsparumo sumažėjimą, vis tiek apsisprendė šliuožti pačiu ekstremaliausiu vandens atrakcionu iš tų, kurie įrengti vandens pramogų parke. Teismas teisingai konstatavo, kad tokie apelianto veiksmai buvo neatsargūs. Neteisingi apelianto argumentai apie tai, kad jis dėl vandens pramogų patirtos traumos negalėjo dirbti antstolio darbo, kentėjo ir kenčia skausmus, patiria nepatogumus. Teismas teisingai konstatavo, kad apelianto jaučiami nepatogumai, skausmai ir kitos neigiamos pasekmės susidarė ne dėl nagrinėjamo įvykio, bet dėl jo lėtinių ligų, nesusijusių su atsakovo veikla. Į bylą nėra pateikta medicinos dokumentų apie tai, kad apeliantas dėl traumos negalėjo dirbti antstolio darbo.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ prašė apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai konstatavo, kad apelianto jaučiami nepatogumai, skausmai ir kitos neigiamos pasekmės susidarė ne dėl nagrinėjamo įvykio, bet dėl apelianto lėtinių ligų, nesusijusių su atsakovo veikla. Į bylą nėra pateikta medicinos dokumentų apie tai, kad apeliantas dėl traumos negalėjo dirbti antstolio darbo. Apelianto įvardijama reikalaujama neturtinės žalos suma yra neadekvati ir nepagrįsta. Šiuo atveju vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atribojo su trauma nesusijusias lėtines ligas ir jų keliamus nepatogumus, tuo tarpu apeliantas savo reikalavimą grindžia būtent lėtinių ligų sukeltomis pasekmėmis.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Apelianto teigiama, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai mažas, neadekvatus padarytai žalai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo neatsargų elgesį, nors tokių duomenų byloje nebuvo.

17Neturtinės žalos atlyginimo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, o taip pat į specifinius tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, teismai turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (CK 6.250 str. 2 d.) [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2007]. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 str. 2 d. išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010]. Kaip teisingai nurodo apeliantas, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Vienok pažymėtina, kad neturtinės žalos nustatymas kiekvienoje byloje yra individualus, priklauso nuo žalą patyrusio asmens individualių ir net subjektyvių savybių, gyvenimo būdo, įpročių ir pan. Todėl net ir esant savo esme labai panašioms faktinėms situacijoms, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis gali skirtis. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011. Nors nagrinėjamoje ir nurodytojo kasacinio teismo civilinėje byloje ieškovai medicininiu požiūriu patyrė to paties laipsnio sužalojimus [nesunkius sveikatos sutrikdymus], tačiau vien ši faktinė aplinkybė negali būti besąlygiškas orientyras šioje civilinėje byloje ieškovui priteisti netgi analogišką 4000 Lt dydžio neturtinės žalos sumą. Kiekviena byla ir asmens patirta žala labai individualūs. Kaip jau minėta, neturtinės žalos dydis turi būti konkrečiai nustatomas kiekvienoje byloje, vadovaujantis individualioje byloje esančiomis bylai teisingai išspręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

18Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas, pasirinkdamas ekstremalaus pobūdžio pramogas, buvo nepakankamai apdairus, rūpestingas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertizės akte pateikta išvada, jog dar iki aptariamos traumos turėti ieškovo susirgimai [dešinio kelio sąnario degeneraciniai pakitimai] galėjo turėti įtakos priekinio kryžminio raiščio plyšimui (plyšimui atsirasti užtenka mažesnės traumos, lyginant su sveiku sąnariu). Taigi ieškovas, žinomas savo sveikatos būklę, turėjo tinkamai įvertinti riziką, pasirenkant tokio pobūdžio pramogas. Bylos medžiaga bei apelianto išsakyti teiginiai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio 3000 Lt sumai įvertinimo. Teisėjų kolegija vienareikšmiškai pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovo patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas [kelio raiščio plyšimas] be sukelto skausmo turėjo sąlygoti tam tikrų nepatogumų, susijusių su judėjimo laisvės suvaržymais, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad ieškovo patirta trauma sukėlė sunkias pasekmes ieškovo tolimesnei sveikatai, sukėlė ieškovui gilių psichologinių išgyvenimų [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl patirtos traumos ieškovo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2007 m. kovo 2 iki 2007 m. gegužės 22 d., tačiau ieškovas neįrodė, kad nedarbingumo laikotarpiu ženkliai pakito jo gyvenimas profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Ieškovo nurodoma, kad dėl nedarbingumo jis negalėjo pasiekti tam tikrų darbo rezultatų, gauti atitinkamo dydžio pajamų, tačiau šios faktinės aplinkybės daugiau turi reikšmės sprendžiant turtinės žalos [negautų pajamų forma] atlyginimo klausimą. Kita vertus ieškovas, kaip dirbantis asmuo, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, turėjo teisę gauti atitinkamas socialines išmokas, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais [LR CK 1.5 str. 4 d.], teisėjų kolegija sprendžia, kad 3000 Lt neturtinės žalos ieškovui atlyginimas proporcingas patirtos žalos pobūdžiai [dydžiai] ir dėl to atsiradusiems neigiamiems padariniams.

19Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad žala bei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš UADB „Seesam LIETUVA“, nurodant įmonės kodą 110012799. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis pastarasis kodas registruotas UADB „ERGO LIETUVA“ vardu, tuo tarpu UADB „Seesam LIETUVA“ nuo 2012 m. vasario 21 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimo tiek įžanginėje, tiek aprašomojoje dalyje atsakovu įvardijamas draudikas UADB „ERGO LIETUVA“. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „ERGO LIETUVA“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo buvo klaidingai nurodytas atsakovo pavadinimas, todėl tuo pagrindu tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis.

21Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo [apelianto] prašomos bei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos [LR CPK 93 str. 1 d.]. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokios išlaidos neatlyginamos [LR CPK 98 str. 1 d.].

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Patikslinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant sekančiai:

24„Ieškovo D. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti ieškovui D. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“, į.k. 152017984, 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 412,50 Lt (keturi šimtai dvylika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti ieškovui D. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“, į. k. ( - ), 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 559,80 Lt (penki šimtai penkiasdešimt devyni litai 80 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 412,50 Lt (keturi šimtai dvylika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš ieškovo D. J., a.k. ( - ) atsakovui UADB „ERGO LIETUVA“, į. k. ( - ), 675 Lt (šeši šimtai septyniasdešimt penki litai) atstovavimo išlaidų ir 563 Lt (penki šimtai šešiasdešimt trys litai) išlaidų už ekspertizę.

28Priteisti valstybei iš ieškovo D. J., a.k. ( - ) 31 Lt (trisdešimt vienas litas) pašto išlaidų;

29Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“, į.k. ( - ), valstybei 77 Lt (septyniasdešimt septyni litai) žyminio mokesčio ir 18,72 Lt (aštuoniolika litų 72 ct) pašto išlaidų

30Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“, į.k. ( - ), valstybei 30 Lt (trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir 18,72 Lt (aštuoniolika litų 72 ct) Lt pašto išlaidų.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė... 6. Atsakovai UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašė apeliacinės instancijos teismo... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UADB „ERGO LIETUVA“ nurodė,... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Druskininkų... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 17. Neturtinės žalos atlyginimo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra ne... 18. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 20. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje... 21. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo [apelianto] prašomos bei apeliacinės... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Patikslinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d.... 24. „Ieškovo D. J. ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Priteisti ieškovui D. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Druskininkų... 26. Priteisti ieškovui D. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“, į.... 27. Priteisti iš ieškovo D. J., a.k. ( - ) atsakovui UADB „ERGO LIETUVA“, į.... 28. Priteisti valstybei iš ieškovo D. J., a.k. ( - ) 31 Lt (trisdešimt vienas... 29. Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO LIETUVA“, į.k. ( - ), valstybei 77 Lt... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“, į.k. ( - ),...