Byla 2A-358-407/2015
Dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Registrų centras“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3274-232/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vokiečių vaistinė“ dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Registrų centras“),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl registruotą prekių ženklą sudarančių žymenų naudojimo juridinio asmens pavadinime.

4Ieškovas UAB ,,Gintarinė vaistinė“ 2011-03-21 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vokiečių vaistinė“ CK 2.39 straipsnio 3 dalies ir Prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1 punkto pagrindais ir prašė įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant juridinio asmens pavadinime registruoto prekių ženklo ,,Vokiečių vaistinė“ žymenis, taip pat įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų ,,Vokiečių vaistinė“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui savo komercinėje veikloje ir reklamoje naudoti ar leisti kitiems asmenims naudoti žymenis ,,Vokiečių vaistinė“, siekiant užkirsti kelią atsirandančios žalos didėjimui bei žalos ieškovų reputacijai padarymui.

5Ieškovas nurodė, kad jam priklauso prekių ženklas ,,Vokiečių vaistinė A“ (paraiškos Nr. 96-1334 padavimo data – 1996-06-03, registracijos Nr. 30544, registracijos data 1998-12-16, ženklas registruotas 35 klasės paslaugoms ,,reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“ pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją), prekių ženklas naudojamas vaistinės, esančios adresu Didžioji g. 13, Vilnius, veikloje (iškaboje ir reklamoje). Ieškovo teigimu, 2010-06-07 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB ,,Vokiečių vaistinė“. Pasak ieškovo, jis sutikimo atsakovui naudoti prekių ženklą juridinio asmens pavadinime nedavė, kreipėsi raštu į atsakovą su pretenzija dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, tačiau atsakovas į ieškovo kreipimąsi nesureagavo.

6Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėtas jo prekių ženklą sudarančio žymens ,,Vokiečių vaistinė“ naudojimas juridinio asmens pavadinime klaidina vartotojus, atsakovas gali būti priskirtas ieškovui priklausančiam vaistinių ,,Vokiečių vaistinė“ tinklui, atsakovas nesąžiningai naudojasi ieškovo prekių ženklo žinomumu.

7Ieškovas nurodė, kad prekių ženklo elementas ,,A“, vertinamas atskirai, neturi jokio skiriamojo požymio, todėl turi būti vertinama visa ieškovo prekių ženklo visuma; atsakovo juridinio asmens pavadinimą sudarantys žodžiai ,,Vokiečių vaistinė“ sutampa su pagrindiniais ieškovo prekių ženklo elementais, nulemiančiais bendrą prekių ženklo suvokimo įspūdį; sprendžiant klausimą dėl ieškovo prekių ženklo nesaugomų elementų ,,Vokiečių vaistinė“ naudojimo atsakovo juridinio asmens pavadinime teisėtumo, svarbu nustatyti ar visuomenė galėtų atskirti ieškovo prekių ženklu žymimas vaistines nuo atsakovo juridinio asmens pavadinimu ,,Vokiečių vaistinė“ vykdomos tos pačios – vaistinių – veiklos.

8Atsakovas UAB ,,Vokiečių vaistinė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (30 – 32 l.). Nurodė, kad nors ieškovas prekių ženklą registravo anksčiau nei buvo įregistruotas atsakovo juridinio asmens pavadinimas, tačiau ieškovo figūriniame prekių ženkle ,,Vokiečių vaistinė A“ žodžių junginys ,,vokiečių vaistinė“ yra nurodytas kaip nesaugomas elementas, taigi ieškovas neturi išimtinių teisių į žodžius ,,Vokiečių vaistinė“, šis žodžių junginys yra aprašomojo pobūdžio, todėl jo naudojimas atsakovo juridinio asmens pavadinime nepažeidžia ieškovo prekių ženklo skiriamojo požymio.

9Atsakovo teigimu, žodžių junginys ,,Vokiečių vaistinė“ negalėtų būti registruojamas kaip atskiras prekių ženklas dėl neatitikimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose numatytiems absoliutiems reikalavimams, taigi ieškovas negali monopolizuoti aprašomojo pobūdžio elementų ir jų pagrindu ginčyti kitų asmenų naudojamų žymenų; ieškovo prekių ženklas registruotas kaip vaizdinis, todėl turi būti vertinamas toks, koks yra registruotas; dominuojančiais elementais ieškovo prekių ženkle laikytini grafiniai šio prekių ženklo elementai, t. y. išskirtiniu šriftu raudona spalva užrašyta raidė A, kuri beveik penkis kartus didesnė, nei žodiniai šio prekių ženklo elementai (48 – 50 l.).

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir paskyrė byloje vartotojų nuomonės tyrimą dėl prekių ženklų ,,Vokiečių vaistinė“ ir ,,Vokiečių vaistinė A“ suvokimo, pavedant jį atlikti UAB ,,Vilmorus“ ir užduodant šiuos klausimus: ,,Kokiai įmonei priskirtumėte prekių ženklą ,,Vokiečių vaistinė A?“ (galimi trys atsakymų variantai – UAB ,,Gintarinė vaistinė“, UAB ,,Norfos vaistinė“, UAB ,,Vokiečių vaistinė“) bei ,,Kaip manote, ar vaistinė, žymima prekių ženklu ,,Vokiečių vaistinė A“ yra UAB ,,Vokiečių vaistinė“ padalinys?“ ( galimi atsakymų variantai Taip; Ne)“ (68 – 69 l.).

11Ieškovas 2012 m. birželio 26 d. rašytiniame paaiškinime teismui, iš esmės pakartodamas procesinių dokumentų argumentus, nurodė, kad visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro ,,Vilmorus“ 2012 m. vasario 9 – 21 d. atlikto tyrimo duomenimis, net 88,6 procentai respondentų prekių ženklą ,,Vokiečių vaistinė A“ priskirtų juridiniam asmeniui UAB ,,Vokiečių vaistinė“, o 76 procentai respondentų mano, kad prekių ženklu ,,Vokiečių vaistinė A“ žymima vaistinė yra UAB ,,Vokiečių vaistinė“ padalinys, taigi vartotojai klaidinamai sieja atsakovą su ieškovo vykdoma veikla (90 – 94 l.).

12Trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Registrų centras“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (24 – 25 l.).

13II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos16 d. sprendimu ieškinį atmetė (97 – 99 l.).

15Teismas sprendime nurodė, kad ženklas „Vokiečių vaistinė A“ įregistruotas kaip figūrinis, nors jame ir vartojami žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi elementai). Atsakovas savo pavadinime žodžius „Vokiečių vaistinė“ vartoja kartu su įmonės teisinę formą apibūdinančiu trumpiniu – UAB. Fonetiškai ir semantiškai atsakovo pavadinimas ir ieškovui priklausantis prekių ir paslaugų ženklas „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) yra panašūs, bet ieškovo figūrinio ženklo nesaugoma žodinė dalis sudaryta iš bendrinių žodžių ir neatitinka absoliučių ženklui keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikoma saugomu elementu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ženklą yra įregistravęs ne vaistinių veiklai, medikamentų ar medicinos, kosmetikos ir tualeto reikmenų prekybai (atsakovo veikla), bet verslo vadybai, tvarkybai, įstaigų veiklai, taigi šį ženklą vaistinės pavadinime naudoja ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį. Teismo teigimu, ieškovo reikalavimai grindžiami teismų praktika civilinėse bylose, kuriose nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl to teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad pagal PŽĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatą nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos, taigi ir atsakovo pavadinime vartojami žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi ženklo elementai) nepažeidžia ieškovo, kaip ženklo savininko, teisių.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų ir byloje esančių įrodymų, tarp jų dėl ieškovo pateiktos visuomenės apklausos rezultatų, vartotojų klaidinimo galimybės, jo prekių ženklo reputacijos, atsakovo veiksmų vertinimo kaip pažeidžiančių sąžiningos konkurencijos taisykles, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas neturi išimtinių teisių į jo prekių ženklą sudarančių žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ išimtinę apsaugą pagal PŽĮ 38 straipsnį ir negali drausti jo naudoti atsakovo juridinio asmens pavadinime.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo prekių ženklas yra figūrinis, jame aiškiai dominuoja grafinis elementas – stilizuota raudonos spalvos raidė „A“, kurios fone pavaizduota balta gyvatė ir lėkštė, po šiuo grafiniu elementu pateikti nesaugomi elementai – žodžiai „Vokiečių vaistinė“. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad prekių ženklą sustiprina būtent derinys su elementu „Vokiečių vaistinė“, nes nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo, atitinkamai nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriaisiais elementais ar turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį. Žodžių „Vokiečių vaistinė“ derinys yra nesaugomas ir negali būti skiriamasis prekių ženklo požymis. Nors ieškovas prekių ženklą sudarančius nesaugomus elementus „Vokiečių vaistinė“ naudoja kaip pagrindinius ir išsiskiriančius, tai nėra pagrindas pripažinti, kad taip jie įgijo skiriamąjį ir dominuojantį požymį, nes prekių ženklai saugomi tokie, kokie įregistruoti. Taigi, nesaugoma žodinė ieškovo prekių ženklo dalis neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų ženklui.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą dėl nesaugomos ženklo dalies, nepasisakė dėl ieškovo prekių ženklo, kaip žodinių bei vaizdinių elementų visumos, ir nelygino jo su atsakovo juridinio asmens pavadinimu. Teisėjų kolegija, palyginusi ieškovo prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“, kuriame dominuoja ir išsiskiria grafinis elementas „A“, o silpnasis nesaugomas žodinis elementas yra „Vokiečių vaistinė“, ir atsakovo pavadinimą „Vokiečių vaistinė“, pažymėjo, kad atsakovo pavadinime ir ieškovo prekių ženkle panašūs tik silpnieji nesaugomi žodiniai elementai „Vokiečių vaistinė“, o ieškovo prekių ženklo suvokimo įspūdį lemia grafinis elementas „A“, kurio nėra atsakovo pavadinime. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo pavadinimas panašus į ieškovo prekių ženklą.

19Teisėjų kolegijos teigimu, pagrįstai pripažinęs, kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo pavadinimas nėra tapatūs ar klaidinamai panašūs, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nevertinti ieškovo prekių ženklo reputacijos ir ar jai pakenkta, atsakovo nesąžiningumo naudojant pavadinimą klausimų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl byloje esančių visuomenės apklausos rezultatų, tačiau tai nepaneigia iš esmės teisingo teismo sprendimo. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas prekių ženklų panašumo tyrimas neįrodo, kad vartotojai ieškovui priklausantį figūrinį prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ priskiria būtent atsakovui UAB „Vokiečių vaistinė“ ar kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo pavadinimas klaidinamai panašūs. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, nes manė, kad jie neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

20Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinį skundą grindė tokiais argumentais:

211. Dėl nesaugomų prekių ženklų elementų reikšmės. Nurodė, kad teismų išvada neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis netapati: pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų, antrojo –vieno asmens prekes arba paslaugas atskirti nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Nors kiekvienas šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis tik jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, priešingu atveju atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti ženklus panašiais, iš esmės netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę; tai, kad du (ar daugiau) bendrinių žodžių sujungiami į vieną visumą, nebūtinai reiškia, jog toks ženklas negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu; vien tai, kad prekių ženklą sudaro nesaugomi elementai, savaime nereiškia, jog šiems elementams negali būti suteikta teisinė apsauga pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju teismai prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ žymens „Vokiečių vaistinė“ svarbą prekių ženklui vertino pernelyg formaliai, t.y. sprendė, kad tai nesaugomi elementai. Dėl to teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti kasatoriaus prekių ženklą ir atsakovo juridinio asmens pavadinimą panašiais.

222. Dėl nesaugomų ženklo elementų skiriamojo ir dominuojančio požymio. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jo prekių ženklo žymens „Vokiečių vaistinė“ skiriamojo ir dominuojančio požymio taip pat prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovas žymenį „Vokiečių vaistinė“ naudoja, kad vartotojui būtų aišku, kas nurodoma šiuo ženklu, kam jis priklauso. Nors šiame ženkle yra nesaugomų elementų, vis dėlto jie svarbūs vertinant kasatoriaus ženklo visumą: būtent prekių ženklo vaizdo visuma, o ne tik žymuo „A“ lemia bendrą suvokimo įspūdį, be to, prekių ženklas turi reputaciją. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad kasatorius prekių ženklą faktiškai naudoja ne tokį, koks registruotas, padarė išvadą, jog kasatoriaus prekių ženklo žymuo „Vokiečių vaistinė“ neįgijo skiriamojo ir dominuojančio požymio; teismas privalėjo analizuoti ir atsakyti į klausimą, ar kasatoriui priklausantis prekių ženklas atlieka savo skiriamąją funkciją, jei prekių ženklo žymeniui „Vokiečių vaistinė“ nesuteikiama teisinės apsaugos atsakovo juridinio asmens pavadinimo atžvilgiu; kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad vertinant prekių ženklo gebėjimą atlikti skiriamąją funkciją svarbus būtent paties žymens naudojimas, o ieškovo naudojamas žymuo „Vokiečių vaistinė“ atlieka jo vykdomos ūkinės komercinės veiklos išskyrimo iš kitų funkciją. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokią įtaką jo prekių ženklo skiriamajai funkcijai turi nesaugomas žymuo „Vokiečių vaistinė“. Atsižvelgiant į tai, kad būtent žodžiai „Vokiečių vaistinė“ kasatoriaus prekių ženkle leidžia ženklui atlikti skiriamąją funkciją, leidimas rinkoje egzistuoti kitam juridiniam asmeniui pavadinimu UAB „Vokiečių vaistinė“ susilpnina kasatoriaus faktiškai naudojamo prekių ženklo ir jį sudarančių žymenų skiriamąjį požymį; tai patvirtina byloje pateikta visuomenės apklausa. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas prekių ženklo žymenis nesaugotinais, todėl silpnaisiais elementais, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią sprendžiant dėl ženklo (ar jo elemento) apsaugos apimties, inter alia dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (jo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ yra ta aplinkybė, kuri lemia išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Teismas padarė išvadą, kad dominuojantis ir išsiskiriantis kasatoriaus prekių ženklo elementas yra grafinis žymuo „A“, nes elementai „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomi, todėl silpnieji. Tačiau kasatoriaus prekių ženklo elementas „Vokiečių vaistinė“ turi skiriamąjį požymį, o ženklas atlieka skiriamąją funkciją.

233.Dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į prekių ženklą. Nurodė, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens pavadinimo registracijos negalimumą dėl jo klaidinamo panašumo į įregistruotą prekių ženklą, turintį nesaugomų žymenų; teismų išvada pagrįsta vien tik prekių ženklų ir jų žymenų teisinę apsaugą reguliuojančių normų klaidingu aiškinimu, neįvertinti ieškovo argumentai dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų naudojantis kasatoriaus prekių ženklu, teismai netaikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, nes atsakovui įregistravus juridinio asmens pavadinimą susilpnėjo jo prekių ženklo žymens „Vokiečių vaistinė“ ir grafinio žymens „A“ skiriamieji požymiai, visuomenė klaidinama dėl prekių ženklo savininko, be to, ieškovo prekių ženklas turi reputaciją, taigi atsakovas, įregistruodamas juridinio asmens pavadinimą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

244. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, nenustatė ar ieškovo prekių ženklas turi reputaciją, ar atsakovo pavadinimo naudojimas lėmė nesąžiningą jo pranašumą, ar buvo pakenkta kasatoriaus reputacijai ir prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ skiriamajam požymiui.

25Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašė ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

261.Dėl kasatoriaus prekių ženklo ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumo. Nurodė, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog kasatorius neturi išimtinių teisių į jo prekių ženklą sudarančio žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ išimtinę apsaugą, taigi neturi teisės reikalauti uždrausti vartoti žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“ atsakovo juridinio asmens pavadinime; figūriniam ženklui priklausančių žodžių atkartojimas nesudaro pagrindo taikyti PŽĮ nustatytus draudimus kitiems asmenims naudoti savo žymenyse tokius žodžius.

272. Dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo tarpusavio santykio. Nurodė, kad prekių ženklas turi būti vertinamas toks, koks įregistruotas Prekių ženklų registre, šiuo atveju – figūrinis, sudarytas ne tik iš žodinių, bet ir iš vaizdinių elementų; ieškovo prekių ženkle naudojamas žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ negalėtų būti registruojamas atskirai kaip prekių ženklas, nes jis neatitinka absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

291.Dėl nesaugomo prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) elemento „Vokiečių vaistinė“ panaudojimo (atsikartojimo) atsakovo juridinio asmens pavadinime UAB „Vokiečių vaistinė“

  1. Dėl juridinio asmens pavadinimo funkcijos ir jo santykio su prekių ženklais

30Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška; pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis); antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis); tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė; jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję. Į šiuos aiškinimus dėl nurodytų objektų tarpusavio santykio turi būti atsižvelgiama ir nagrinėjant aptariamąjį ginčą, t. y. vertinti prekių ženklo nesaugomo elemento atsikartojimo atsakovo juridinio asmens pavadinime įtaką visuomenės suklaidinimo galimybei.

31Teismas pažymėjo, kad teisės normos, reglamentuojančios teisinį santykį prekių ženklas v. juridinio asmens pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti skirtas ženklas, ir juridinio asmens veiklos tapatumo ar panašumo klausimą palieka atvirą; tai per se nereiškia, kad šis klausimas nesvarbus ir tam tikrų aplinkybių kontekste negali turėti reikšmės; šiuo atveju tai reiškia, kad atsakyti į šį klausimą kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, paliekama teismo diskrecijai (CK 2.39 straipsnio 3 dalis).

32(b) Dėl nesaugomo prekių ženklo elemento panaudojimo (atsikartojimo) įtakos visuomenės suklaidinimo galimybei dėl juridinio asmens pavadinimo panašumo į prekių ženklą

33Kasacinis teismas nurodė, kad viena iš prekių ženklų teisėje esančių taisyklių nustato, jog nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos; tai reiškia, kad jie gali atsikartoti skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose ir (arba) juridinių asmenų pavadinimuose; vis dėlto nurodyta taisyklė yra bendroji ir neturėtų būti taikoma visais atvejais (t.y. neturėtų būti suprantama kaip absoliuti); atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnasis ženklo elementas gali turėti įtakos, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovui priklauso juridinio asmens pavadinimas UAB „Vokiečių vaistinė“, t. y. pagal šio pramoninės nuosavybės objekto teisinę prigimtį, kokių nors papildomų vaizdinių elementų ir negali būti; žodinių elementų galėtų būti, tačiau tokių nėra.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjusių teismų pateiktas vertinimas (net ir nekvestionuojant galutinio bylą nagrinėjusių teismų sprendimo dėl lyginamųjų pramoninės nuosavybės objektų panašumo), nurodant, ieškovas prekių ženklą naudoja ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį, o kaip vaistinės pavadinimą, kad nors ieškovas prekių ženklą sudarančius nesaugomą elementą „Vokiečių vaistinė“ naudoja kaip pagrindinį ir išsiskiriantį, tai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to jie įgijo skiriamąjį ir dominuojantį požymį, nes prekių ženklai saugomi tokie, kokie įregistruoti, kad, lyginant ieškovo prekių ženklą ir atsakovo juridinio asmens pavadinimą, atsakovo pavadinime ir ieškovo prekių ženkle sutampa tik silpnieji nesaugomi žodiniai elementai „Vokiečių vaistinė“, o ieškovo prekių ženklo suvokimą lemia grafinis elementas „A“, kurio nėra atsakovo pavadinime, negali būti laikomas visiškai atskleidžiančiu ginčo esmę, nes negali būti atmesta visuomenės suklaidinimo galimybė, kai lyginamuosiuose prekių ženkle ir juridinio asmens pavadinime sutampa skiriamojo požymio neturintis arba silpną skiriamąjį požymį turintis elementas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nesiaiškino, ar prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) ir juridinio asmens pavadinimo UAB „Vokiečių vaistinė“ bendras sukuriamas įspūdis nėra toks, dėl kurio būtų galimybė suklaidinti visuomenę dėl nurodyto prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo, nors ginčijamo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje atkartojama prekių ženklo nesaugoma dalis („Vokiečių vaistinė“). Teismas pažymėjo, kad vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ginčijamo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje (bendrinė dalis – UAB) be žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ nėra kitų papildomų žodinių elementų, o vaizdinių ir negalėtų būti dėl juridinio asmens pavadinimo, kaip pramoninės nuosavybės objekto, prigimties.

35(c) Dėl PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies 1 punkto, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (inter alia Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto) aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

36Kasacinis teismas nurodė, kad PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata nėra „klasikinės“ prekių ženklų teisės, bet pagal savo esmę –konkurencijos teisės norma, inkorporuota į prekių ženklų teisę (lex specialis); pagal šią normą numatoma galimybė pripažinti prekių ženklo pažeidimą net ir tais atvejais, kai kitas žymuo naudojamas peržengiant vadinamojo specifikacijos principo ribas (t. y. nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms), taigi nesant visuomenės suklaidinimo galimybės, kaip kad tai yra „klasikiniu“ teisių į prekių ženklą pažeidimo atveju. Tai expressis verbis matyti ir iš teisinio reglamentavimo: PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma artima nustatytajai Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tik šioje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte) reglamentuojamas platesnis teisinių santykių spektras – inter alia kalbama apie painiavos sukėlimą, kuris pagal savo pobūdį būtų artimesnis būtent faktiniam suklaidinimui, t.y. suprantama siauriau nei prekių ženklų teisėje. Pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu skiriamojo ženklo požymio pažeidimu pripažįstami atvejai, kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas. Tai yra, pagal reguliavimo expressis verbis, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintai normai taikyti (kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas), inter alia yra būtina nustatyti ir visuomenės klaidinimą. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte tokios sąlygos (kaip numatyta PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte), kaip matyti iš reglamentavimo, nėra.

37Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas galimybę taikyti PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3 dalies 1 punktą iš esmės todėl, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje esantys žodžiai „Vokiečių vaistinė“ atkartoja nesaugomus kasatoriaus prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) elementus, neatliko savarankiško vertinimo PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1 punkte įtvirtintų teisės normų prasme. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas tik pavyzdinis veiksmų sąrašas, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nepažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, šiuo sąrašu neapsiribojama. Teismas taip pat nurodė, kad tam tikro prekių ženklo žymens nurodymas kaip nesaugomo automatiškai ir besąlygiškai nepanaikina galimybės, kad prekių ženklo pažeidimas gali būti konstatuojamas, t. y. bendras sukuriamas įspūdis gali būti panašus, taigi tuo pagrindu konstatuojamas (esant skirtingoms sąlygoms) teisės normų, įtvirtintų lex specialis (CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1 punkte) arba konkurencijos teisėje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), pažeidimas.

38Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis, PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalies 1 punktas), nepateikė teisinio vertinimo dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perduodavę nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis).

39III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

40Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti, t. y. įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus naudojant juridinio asmens pavadinime registruoto prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) žymenis „Vokiečių vaistinė“; įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „Vokiečių vaistinė“; ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus (101- 108b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

  1. Teismas nesivadovavo Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) taisyklėmis, numatančiomis, jog nežymūs ženklų elementų skirtumai neturėtų vaidinti lemiančio vaidmens. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog vartotojas, išvydęs prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ ir juridinio asmens pavadinimą UAB „Vokiečių vaistinė“, susietų prekių ženklą su minėtu juridiniu asmeniu, kas reiškia, jog vartotojas yra klaidinamas; teismas be pagrindo nevertino ieškovo prekių ženklo kaip visumos, nors Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pažymima, kad, kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose be pasikartojančio bendrinio žodžio yra ir kitų skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma, o ne atskirų elementų panašumas;
  2. Ieškovo prekių ženklo žodžiai „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomi, tačiau yra svarbūs ieškovui, vertinant ženklo visumą, nes jie egzistuoja ženkle, o pačių elementų panaudojimas suteikia ženklui išskirtinę prasmę, siejamą būtent su pačiu ieškovu; ieškovo prekių ženklo vaizdo visuma, o ne vien žymuo „A“ turi įtakos bendram suvokimo įspūdžiui, nes ieškovo prekių ženklą sudaro ne vien grafinis elementas „A“;
  3. Teismas be pagrindo nevertino to, kad ženklą ypatingai sustiprina būtent elementų derinys „Vokiečių vaistinė“; be to, ieškovo prekių ženklas turi reputaciją, nes apelianto aktyviai naudojamas ir viešinamas nuo senų laikų;
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, naudodamas ženklą kaip vaistinės pavadinimą, naudoja jį ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį, kadangi prekių ženklo paskirtis „reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla“ suteikia ieškovui teisę ženklą naudoti vaistinės pavadinimui – iškabai, reklamai ir marketingui internete;
  5. Teismas neatsakė į klausimą, ar leidžiant egzistuoti pavadinimui UAB „Vokiečių vaistinė“, ieškovo prekių ženklas „Vokiečių vaistinė A“ atlieka savo skiriamąją (identifikacinę) funkciją, o byloje pateikti visuomenės apklausos duomenys patvirtina, kad didžioji dalis vartotojų ieškovo prekių ženklą priskirtų atsakovui, taigi ieškovo prekių ženklas tokiomis sąlygomis neatlieka savo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos;
  6. Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl neteisėtų žymenų „Vokiečių vaistinė“ naudojimo sąžiningos konkurencijos kontekste, nes šalys yra konkurentai, atsakovui buvo žinoma, kad toks ženklas yra registruotas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prekės ženklas neatlieka savo identifikacinės funkcijos, pripažintina, jog atsakovas nesąžiningai konkuruoja su ieškovu, taigi ieškinys tenkintinas;
  7. Teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, bei nuostatas, įpareigojančias argumentuoti šalių teikiamų motyvų atmetimą, nes nenurodė, kodėl nevertina visuomenės apklausos rezultatų, apelianto motyvų dėl vartotojų klaidinimo, nevertino ginčo žymenų panašumo.

41Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (115 – 118 b. l.). Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvoje galiojančiomis teisės normomis, atmesdamas apelianto ieškinį, nes ieškovo prekių ženkle esantis žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas, o paties ieškovo cituojamoje teismų praktikoje pažymima, kad žodinio elemento, į kurį asmuo neturi teisės, atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinamai panašiais; ieškovo prekių ženklo žodinis elementas neturi skiriamojo požymio, todėl žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ naudojamas atskirai neatlieka prekių ženklo funkcijos, t. y. negali atskirti vieno gamintojo prekių ar paslaugų nuo kito gamintojo prekių ir paslaugų. Atsakovo teigimu, turi būti vertinamas toks ženklas, koks jis yra įregistruotas, t. y. šiuo atveju turi būti nagrinėjamas figūrinis prekių ženklas, kuris yra sudarytas ne tik iš žodinių elementų, bet ir iš vaizdinių elementų; išėmus iš ieškovo prekių ženklo žodinius elementus, kurie nėra saugomi, saugomais elementais išlieka grafiniai šio prekių ženklo elementai, kurie yra dominuojantys, taigi ieškovas neįgijo išimtinių teisių į žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“. Atsakovo manymu, šioje byloje visuomenės tyrimai yra neaktualūs, nes žodinis elementas „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas ir negali būti monopolizuotas ieškovo, taigi negali būti pateiktas vartotojams kaip prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo palyginimo objektas.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

45Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

46Apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 263 str.).

47PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

48PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; 5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus veiksmus.

49CK 2.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų; to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus; juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

50Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, be kitų, savavališką naudojimą žymens, kuris yra panašus į kito ūkio subjekto registruotą prekės ženklą, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla.

51Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kitų teisių gynimo būdų, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais išaiškinta, kad pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 str. 1 d.). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 str. 1 d.). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).

53Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teisinį santykį prekių ženklas v. juridinio asmens pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti skirtas ženklas, ir juridinio asmens veiklos tapatumo ar panašumo klausimą palieka atvirą, tačiau tai per se nereiškia, kad šis klausimas nesvarbus ir tam tikrų aplinkybių kontekste negali turėti reikšmės. Šiuo atveju tai reiškia, kad atsakyti į šį klausimą kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, paliekama teismo diskrecijai (CK 2.39 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).

54Kasacinio teismo praktikoje dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimo nurodoma, kad panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas. Juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti; tai yra viena iš panašumo apraiškų. Taikant CK 2.39 straipsnį nepakanka nustatyti vien juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą. Turi būti nustatyta, kad pavadinimų panašumas neklaidina visuomenės. Tai reiškia, kad ne bet koks juridinio asmens pavadinimo panašumas neleidžiamas pagal CK 2.39 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2007). Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę; visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).

55Bylos duomenimis, Valstybinio patentų biuro ekspertas 1998-11-23 pranešimu Nr. 96-1334 informavo pareiškėją, UAB ,,R. R. W. MEDICAL TRADE“, kad, patikrinus pareikštą registruoti prekių ženklą pagal tuo metu galiojusio Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, priimtas sprendimas ženklą registruoti 35 klasės paslaugoms paraiškoje nurodytu šriftu. Pažymėtina, kad to paties pranešimo antrame lape įrašyta ,,Prašome žodžius ,,Vokiečių vaistinė“ priskirti prie nesaugomų elementų“ (135 – 136, 140 - 141 b. l.). Taigi, nors minėtame dokumente nėra nurodytas šį prašymą pasirašęs asmuo, tačiau akivaizdu, kad žodžiai ,,Vokiečių vaistinė“ nesaugomais ieškovo prekių ženklo elementais pripažinti ne eksperto sprendimu, įvertinus pareikšto registruoti prekių ženklo atitiktį absoliutiems reikalavimams, o pareiškėjo prašymu. Pažymėtina, kad ieškovas išimtines teises į prekių ženklą ,,Vokiečių vaistinė A“ (reg. Nr. 30544) įgijo 2008-06-05, teisių perėmimo iš bendros Lietuvos – Vokietijos įmonės UAB ,,R. R. W Medical Trade UAB“ pagrindu, tačiau, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas po šio teisių į prekių ženklą perėmimo būtų siekęs savo vardu įgyti teisinę apsaugą ir išimtines teises ir žodžių junginiui ,,Vokiečių vaistinė“ (CPK 178 str.). Manytina, kad ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl ieškovo prekių ženkle esančio nesaugomo elemento apsaugos apimties ir ieškovo teisės ginčyti šio žodžių junginio naudojimą kitų ūkio subjektų pramoninės nuosavybės objektuose.

56Be to, Prekių ženklų registro duomenimis, Lietuvoje yra registruotas tik vienas nacionalinis prekių ženklas su žodžių junginiu ,,Vokiečių vaistinė“, t. y. ieškovo prekių ženklas; Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje yra registruotas tik vienas juridinio asmens pavadinimas su žodžių junginiu ,,Vokiečių vaistinė“, t. y. priklausantis atsakovui.

57Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žymuo ,,Vokiečių vaistinė“, nors ir nurodytas kaip nesaugomas elementas ieškovo prekių ženkle, neturi skiriamojo požymio ar gali būti laikomas nurodančiu įmonės veiklos rūšį ar teikiamų paslaugų charakteristikas. Bylos duomenimis, ieškovo UAB ,,Gintarinė vaistinė“ veiklos licencijoje nurodomas ieškovo veiklos pobūdis - ,,visuomenės vaistinė“ (10 b. l.). Tačiau ieškovui jo paties prašymu jam priklausančiame prekių ženkle žymenį ,,Vokiečių vaistinė“ nurodžius kaip nesaugomą elementą, ieškovas savanoriškai atsisakė teisinės apsaugos šiam žodžių junginiui (PŽĮ 8 str. 4 d.).

58Byloje esančios reprezentatyvios Lietuvos gyventoju apklausos, atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro ,,Vilmorus“ 2012 m. vasario 9 – 21 d. duomenimis, 88,6 procentai respondentų, atsakydami į klausimą ,,Kokiai įmonei priskirtumėte prekės ženklą ,,Vokiečių vaistinė A“, nurodė UAB ,,Vokiečių vaistinė“, 4,1 procento – UAB ,,Gintarinė vaistinė“, 2,8 procento – UAB ,,Norfos vaistinė“ (77 b. l.). Nors didžioji dauguma respondentų nurodė, kad ieškovo prekių ženklą sietų su atsakovo juridinio asmens pavadinimu, tačiau pažymėtina, kad šios apklausos rezultatai vertintini kritiškai, kadangi respondentams, rodant kortelę su ieškovo prekių ženklu ir prašant atsakyti į aukščiau paminėtą klausimą, buvo nurodyti trys aukščiau paminėti juridinių asmenų pavadinimai, t. y. klausimas laikytinas menančiu, pateikiant galimus atsakymus ir taip apribojant respondentų galimybę laisvai atsakyti į užduotą klausimą. Tos pačios apklausos duomenimis, 76 procentai respondentų į klausimą ,,Kaip manote, ar vaistinė, žymima prekės ženklu ,,Vokiečių vaistinė A“, yra UAB ,,Vokiečių vaistinė“ padalinys?“ atsakė teigiamai, 19,3 procento respondentų – neigiamai, 4,7 procentai į klausimą neatsakė. Pažymėtina, kad į antrąjį klausimą teigiamai atsakė, t. y. ieškovo prekių ženklą su atsakovo juridinio asmens pavadinimu susiejo mažiau respondentų, nei atsakiusiųjų į pirmąjį klausimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ši apklausa, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina vartotojų suklaidinimo galimybės. Be abejo, teismas išvadą dėl galimybės suklaidinti vartotoją daro remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, tačiau nagrinėjamu atveju, minėta, sprendžiant dėl ieškovo prekių ženklo ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo sukuriamo bendro suvokimo įspūdžio vertinimo, itin svarbu atžvelgti į tai, kad žodžių junginys ,,Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas elementas ieškovo prekių ženkle, ir nesaugomas jis yra ne dėl neatitikimo absoliutiems reikalavimams prekių ženklams, o dėl paties pareiškėjo išreikštos valios registruojant šį prekių ženklą.

59Šis aspektas – išimtinių teisių į žodžių junginį ,,Vokiečių vaistinė“ apimtis – yra reikšmingas ir sprendžiant dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei taikant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurių taikymui reikšmingas žymens skiriamasis požymis. Minėta, žodžių junginys ,,Vokiečių vaistinė“ nelaikytinas neturinčiu skiriamojo požymio, tačiau nagrinėjamu atveju itin reikšminga ir tai, kad ieškovo prekių ženkle šis žodžių junginys yra nurodytas nesaugomu prekių ženklo elementu būtent paties pareiškėjo prašymu.

60Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti iš esmės teisingo apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.)

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl registruotą prekių ženklą sudarančių žymenų... 4. Ieškovas UAB ,,Gintarinė vaistinė“ 2011-03-21 kreipėsi į Vilniaus... 5. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso prekių ženklas ,,Vokiečių vaistinė... 6. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėtas jo prekių ženklą sudarančio žymens... 7. Ieškovas nurodė, kad prekių ženklo elementas ,,A“, vertinamas atskirai,... 8. Atsakovas UAB ,,Vokiečių vaistinė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį... 9. Atsakovo teigimu, žodžių junginys ,,Vokiečių vaistinė“ negalėtų būti... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi patenkino ieškovo... 11. Ieškovas 2012 m. birželio 26 d. rašytiniame paaiškinime teismui, iš esmės... 12. Trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Registrų centras“ atsiliepimu į... 13. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos16 d. sprendimu ieškinį atmetė (97... 15. Teismas sprendime nurodė, kad ženklas „Vokiečių vaistinė A“... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo prekių ženklas yra figūrinis,... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią... 19. Teisėjų kolegijos teigimu, pagrįstai pripažinęs, kad ieškovo prekių... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 21. 1. Dėl nesaugomų prekių ženklų elementų reikšmės. Nurodė, kad teismų... 22. 2. Dėl nesaugomų ženklo elementų skiriamojo ir dominuojančio požymio.... 23. 3.Dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į prekių ženklą.... 24. 4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nurodė, kad apeliacinės... 25. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašė ieškovo kasacinį skundą... 26. 1.Dėl kasatoriaus prekių ženklo ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo... 27. 2. Dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo tarpusavio santykio.... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino... 29. 1.Dėl nesaugomo prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr.... 30. Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo... 31. Teismas pažymėjo, kad teisės normos, reglamentuojančios teisinį santykį... 32. (b) Dėl nesaugomo prekių ženklo elemento panaudojimo (atsikartojimo) įtakos... 33. Kasacinis teismas nurodė, kad viena iš prekių ženklų teisėje esančių... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjusių... 35. (c) Dėl PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies 1 punkto,... 36. Kasacinis teismas nurodė, kad PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata... 37. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas galimybę taikyti PŽĮ 38... 38. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos... 39. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 40. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012... 41. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 45. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 46. Apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes bei... 47. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įregistruoto ženklo... 48. PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ženklo savininkas, vadovaudamasis... 49. CK 2.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo privalo turėti savo... 50. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad ūkio... 51. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su... 53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės... 54. Kasacinio teismo praktikoje dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo... 55. Bylos duomenimis, Valstybinio patentų biuro ekspertas 1998-11-23 pranešimu... 56. Be to, Prekių ženklų registro duomenimis, Lietuvoje yra registruotas tik... 57. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad... 58. Byloje esančios reprezentatyvios Lietuvos gyventoju apklausos, atliktos... 59. Šis aspektas – išimtinių teisių į žodžių junginį ,,Vokiečių... 60. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo apeliacinio skundo... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....