Byla e2A-498-368/2018
Dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašė priteisti iš atsakovo R. J. 2349,43 Eur nuostolių už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, 53,00 Eur žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau neturi paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkytojos statuso. 2017-01-31 dieną patikrinimo metu ieškovės darbuotojas adresu ( - ), nustatė savavališką paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, surašė patikrinimo aktą bei atliko fotofiksaciją. Savavališkai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalintos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo statinio ( - ), stogo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui dėl ko ieškovė patyrė 2349,43 Eur nuostolį. Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 51 punkte pateikta formule, atsižvelgiant į savavališkai prijungto vamzdžio 110 mm (0,11 m) diametrą ir kitus kriterijus, laikant, jog pažeidimo laikotarpis truko 10 parų.
  1. Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-02 UAB „Palangos vandenys“ išdavė technines vandentiekio ir buitinių tinklų pasijungimo sąlygas. Tad 2013-05-14 ieškovei su atsakovu sudarius sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra preziumuojama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. pagal ieškovės išduotas technines sąlygas. Jokie kiti vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami. Iki atsakovui prisijungiant prie ieškovės nuosavybės teise valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuotekas susidarančias tiek buityje, tiek paviršines (lietaus) tvarkė individualiai, jas išleisdamas į individualius jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius. Atliekant atsijungimo darbus nuo individualių valymo įrenginių ir prisijungiant prie ieškovės nuotekų valymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tinklai buvo atjungti. Ieškovės traktuojamas savavališkas prisijungimas galėjo įvykti tik dėl įdėtos galimai nesandarios sklendės, ko pasėkoje 2017-01-31 patikrinimo metu einantys dūmai buvo pastebėti per du lietvamzdžius, t. y. tik nuo dalies vasarnamio stogo, kas patvirtina, kad sklendė galėjo praleisti dūmus, tačiau nepatvirtina, kad nuotekos į ieškovei nuosavybės teise priklausančią nuotekų surinkimo sistemą aplamai pateko. Pažymėjo, kad nuotekų kiekis turėtų būti apskaitomas vadovaujantis 2007-04-02 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktu ir remiantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 52, o ne 51 punktu. Teigė, jog nustačius nuotekų kiekį, įkainis turėtų būti skaičiuojamas remiantis ne paviršinių nuotekų, o buitinių nuotekų kaina. Konkrečiu atveju nustatant, koks nuotekų kiekis galėjo patekti į ieškovės nuotekų infrastruktūrą, mano, jog būtina atsižvelgti ne į vamzdžio diametrą, bet į paviršiaus plotą, nuo kurio buvo surenkamos paviršinės nuotekos, iškritusių kritulių kiekį bei į kitus elementus. Kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie aplinkos ministerijos, dėl Palangos mieste iškritusių kritulių kiekio per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nes būtent teisės aktuose (Taisyklių 52 p.) yra nustatytas maksimalus šešių mėnesių terminas, už kurį gali būti apskaitytas nuotekų kiekis per savavališkai atliktą pasijungimą. Mano, jog ieškovė turėjo pateikti tik 29,31 Eur sąskaitą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės UAB „Palangos vandenys“ naudai iš atsakovo R. J. 1174,00 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 631,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  1. Teismas nustatė, jog ieškovė paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje, tačiau ieškovė nėra paskirta lietaus nuotekų tvarkytoja ir šia veikla neužsiima. Ieškovė atsakovui 2009 m. išdavė technines sąlygas vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti į vasarnamį adresu ( - ), o 2013-05-14 šalys sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovo lietaus nuotekoms tvarkyti ieškovės tinklais techninės sąlygos nebuvo išduotos, sutartis dėl jų tvarkymo nebuvo sudaryta. Ieškovė atlikdama patikrinimą 2017-01-31 nustatė, kad adresu ( - ), paviršinių (lietaus) nuotekų tinklas savavališkai prijungtas prie ieškovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (keitėsi nekilnojamojo turto adresų numeracija). Savavališko lietaus nuotekų prijungimo į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais – pasijungdamas savavališkai prie ieškovės nuotekų sistemos ir šalindamas paviršines (lietaus) nuotekas padarė ieškovei nuostolius. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas pažymėjo, jog juos aplamai nustatyti sudėtinga, galbūt neįmanoma, nes nėra aiški pažeidimo trukmė ir lietaus kritulių, patekusių į ieškovės nuotekų sistemą kiekis. Taip pat pabrėžė, jog teisinis reglamentavimas, nustatytas tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 ir 52 punktuose yra dviprasmiškas, turi spragų, todėl laikė, jog įstatymo trūkumai negali būti aiškinami prievolės turėtojui, šiuo atveju atsakovui nenaudinga prasme. Svarstydamas dėl Taisyklių 52 punkto taikymo ieškovės nuostolių apskaičiavimui, teismas padarė išvadą, jog pastaroji 29,31 Eur suma yra aiškiai per maža, kad atgrasytų nesąžiningus vartotojus nuo neteisėto paviršinių nuotekų įrenginių prisijungimo prie bendrų nuotekų tinklų. Teismas laikė, kad Taisyklių 51 punkte nustatyta nuostolių dydžio apskaičiavimo metodika yra tinkamesnė, todėl būtent ja ir rėmėsi apskaičiuodamas ieškovės nuostolius. Tuo pačiu atsižvelgdamas ir į papildomus kriterijus, teismas taikė CK 6.249 str. 1 d. nustatytą taisyklę, bei siekdamas išlaikyti šalių interesų proporciją, apskaičiavo nuotekų kiekį už 5 paras, iš atsakovo priteisiant 1174 Eur sumą nuostolių ieškovei.
  1. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomos teismų praktikos, teismas pažymėjo, jog ja vienareikšmiškai vadovautis negalima, kadangi ginčo situacijos nėra identiškos, bylų faktinės aplinkybės skiriasi, teismų sprendimuose nebuvo išsamiau analizuotos nuostolių apskaičiavimo metodikos bei nevertinta, kad kituose miestuose nuostoliai gali būti apskaičiuojami kita tvarka.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1.Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nėra teisinio reguliavimo tiksliai apskaičiuoti žalos dydį, neatsižvelgė ir nevertino to, kad šiuo atveju, žalos dydis gali būti nustatomas pagal paviršinių nuotekų kiekį, kuris galimai pateko į ieškovo valdomus buitinių nuotekų tinklus. Šiam kriterijui nustatyti reikalingi du pagrindiniai faktoriai: toje teritorijoje iškritusių kritulių kiekis bei teritorijos plotas nuo kurios paviršinės nuotekos surenkamos. Nustačius paviršinių nuotekų kiekį, turi būti nustatytas mokestis už nuotekų tvarkymą. Mokestis už nuotekų valymą skaičiuojamas tokio dydžio, priklausomai nuo to, kaip nuotekos buvo valomos, t. y. ar kaip paviršinės nuotekos, kurios praktiškai nevalomos išleidžiamos į gamtinę aplinką ar kaip buitinės nuotekos, kurių valymas yra daug sudėtingesnis bei brangesnis lyginant su paviršinių nuotekų valymu. Todėl teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, privalėjo objektyviai nustatyti žalos dydį, o ne remtis prielaidomis. 7.2. Teismas nesiaiškino kada galėjo būti atliktas pasijungimas, akte tai nenurodyta, aktas surašytas su esminiais trūkumais, tačiau teismas to nevertino. Būtent akte ieškovė privalėjo nurodyti nuo kokio ploto apelianto paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo atliktas pasijungimas, ar surašant aktą dalyvavo apeliantas. Iš to seka, kad ieškovei tinkamai nesurašius akto, visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės pereina apeliantei. 7.3. Nors akte nenustatyta pasijungimo data, tačiau Taisyklių 52 punkte aiškiai yra apibrėžtas terminas, už kurį nenustačius paviršinių nuotekų savavališko pasijungimo datos, (o šiuo konkrečiu atveju buvo pajungtos paviršinės nuotekos) gali būti skaičiuojama bauda. Maksimalus terminas žalai nustatyti 6 mėnesiai. Už tokį terminą teismui yra pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma, kurioje nurodytas iškritusių kritulių kiekis per 6 mėnesius, toje teritorijoje, kurioje stovi apelianto pastatas nuo kurio stogo dalies paviršinės nuotekos pateko į buitinių nuotekų tinklus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teikė ieškinį dėl deliktinės teisės pažeidimo, tai CK 1.125 yra nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, iš to seka, kad žalos dydžiui nustatyti negali būti imamas ilgesnis kaip 3 metų laikotarpis. Tad, teismui nustačius, kad žalos dydis, kuris paskaičiuotas už 6 mėnesių terminą yra per mažas (neva jis neatgraso nuo neteisėtų veiksmų) ir priėmus sprendimą skaičiuoti apelianto išleistų paviršinių nuotekų kiekį už trejus metus, šis kiekis neviršytų 150 m3. Analogiškas, Taisyklių 52 punktui nuotekų paskaičiavimo principas yra įtvirtintas ir kitose teisės aktuose. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, o turi būti įrodytas įprastine tvarka. Ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turėtų nuostolių dydį nepateikė. 7.4. Teismas visiškai nevertindamas ar pagal atsakovo pateiktą skaičiavimo tvarką, t. y. Taisyklių 52 punktą, būtų pilnai atlyginti ieškovės patirti nuostoliai tiesiog atmetė šią skaičiavimo tvarką tik todėl, kad nuostolių dydis turi apimti ne tik ieškovei padarytą žalą, bet ir turėti auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. atgrasyti nesąžiningus vartotojus. Už savavališką pasijungimą R. J. jau buvo nubaustas administracine tvarka. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio nustatymo, o ne auklėjimo priemonių taikymo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1.Apelianto pozicija dėl Taisyklių 52 punkto taikymo nustatant nuotekų kiekį ir kainą, nepagrįsta, nes bylos ginčo teisiniai santykiai nėra išimtinai privataus pobūdžio - jiems taikomas imperatyvus teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą. Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad Taisyklių 52 punktas taikomas tuomet, kai paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai savavališkai prijungiami prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o šios bylos atveju - apelianto įrenginiai buvo neteisėtai prijungti prie ieškovo buitinių nuotekų tinklų. Šis skirtumas yra reikšmingas, kadangi buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo paviršinių nuotekų. Paviršinėms nuotekoms padidinus bendrą vandens kiekį, patenkantį į nuotekų valyklą, sutrinka nuotekų valymo procesas, dėl to buitinės nuotekos nebeišteka iš gyventojų namų, pradeda kauptis ir tvindyti patalpas arba žemiau esančias teritorijas. Visa tai patvirtina didelį apelianto atliktų neteisėtų veiksmų (apelianto paviršinių nuotekų įrenginių prijungimas prie ieškovo buitinių nuotekų tinklų) pavojingumo laipsnį. Tai reiškia, kad priešingai apelianto įsitikinimui, šioje byloje negali būti taikomas Taisyklių 52 punktas. 8.2. Esant teismų konstatuotam Taisyklių 23, 23.2 punktų nuostatų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktą, t. y. administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad apeliantas savavališkai prisijungė ne prie paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o šiuo atveju pagal Taisyklių 28 punktą savavališkai išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 51 punkte nurodytu būdu. Pagal teismų praktiką svarbu, ne kokias nuotekas ir kiek jų faktiškai pažeidėjas išleido, o prie kokios infrastruktūros pažeidėjas savavališkai prisijungė. 8.3.Pagal Taisyklių 51 punkte pateiktą formulę ieškinyje nuotekų kiekis buvo apskaičiuotas tik už dešimt parų (kas yra tik trečdalis Taisyklių 51 p. nustatyto preziumuojamo pažeidimo laikotarpio). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, dar perpus sumažino ieškovo prašomą priteisti sumą. Skundžiamu teismo sprendimu apelianto interesai buvo užtikrinti net daugiau nei būtų galima tikėtis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apelianto neteisėti veiksmai truko žymiai ilgiau nei penkias paras (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31, t. y. 3 metus 8 mėnesius ir 17 dienų). 8.4.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo teismui pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų žalos dydį, nes ignoruoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žalą apskaičiuoti labai sunku. Tokiais atvejais taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, tai jų dydį nustato teismas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant ir į kitus kriterijus.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Apelianto R. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteisti nuostoliai padaryti neteisėtai prisijungus prie ieškovės nuotekų sistemos, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės ginčas kilo dėl pačių nuostolių dydžio ir jų apskaičiavimo metodikos taikymo.
  1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, rėmėsi LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau - Įstatymas), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu (patvirtintu LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, aktualia redakcija) (toliau – Reglamentas), LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis (patvirtintomis LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, aktualia redakcija (toliau - Taisyklės), CK 6.247, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir kitomis teisės normomis.
  1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pritaikytų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normų vertinimu, apeliantas savo poziciją grindžia tuo, kad pirma, nesant teisinio reglamentavimo kaip apskaičiuojamas žalos dydis kuomet savavališkai paviršinės nuotekos yra pajungtos į buitinių nuotekų tinklus, teismas, nevertino galimybės taikyti ne Taisyklių 51, o 52 punktą. Antra, teismas neatsižvelgė, kad žalos dydį tokiu atveju galima nustatyti atsižvelgiant į paviršinių nuotekų kiekį, kuris galimai pateko į ieškovės valdomus buitinių nuotekų tinklus (tai yra imant du kriterijus: toje teritorijoje iškritusių kritulių kiekį bei teritorijos plotą nuo kurio paviršinės nuotekos surenkamos). Nustačius paviršinių nuotekų kiekį, turi būti nustatytas mokestis už nuotekų tvarkymą. Mokestis už nuotekų valymą skaičiuojamas tokio dydžio, priklausomai nuo to, kaip nuotekos buvo valomos, t. y. ar kaip paviršinės nuotekos, kurios praktiškai nevalomos išleidžiamos į gamtinę aplinką ar kaip buitinės nuotekos, kurių valymas yra daug sudėtingesnis bei brangesnis lyginant su paviršinių nuotekų valymu. Trečia, byloje nėra jokių nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų.
Dėl ginčo esmės.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje (b. l. 10), tam turi licenciją (b. l. 15). 2017-03-01 aktu ieškovė dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų tinklo konstatavo padarytos žalos dydį (b. l. 11-14, 16-17, 56). Atsakovui siūlyta geruoju sumokėti žalą (b. l. 18, 20-21, 35). Apie pažeidimą pranešta savivaldybės viešosios tvarkos skyriui (b. l. 19). Atsakovas nesutiko su pretenzija (b. l. 22-23, 25-26, 58-59, 61, 63-64). Pateiktos atsakovo prisijungimo prie nuotakyno techninės sąlygos (b. l. 24, 54). Pateikta šalių sutartis dėl nuotekų tvarkymo (b. l. 32-34). Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (b. l. 37-43). Atsakovas pateikė LR Aplinkos ministerijos nuomonę ginčo klausimu (b. l. 65-66). Atsakovas pateikė pažymą apie iškritusius kritulius Palangos mieste (b. l. 67). Įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis administracinių nusižengimų bylose nustatyta, kad atsakovas neteisėtai pasijungė prie ieškovės buitinių nuotekų sistemos (b. l. 82-87, 107-117). Byloje pateikti dokumentai dėl pasijungimų tikrinimo tvarkos (120-124 b. l.).
  1. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieškovės nuotekų tinklų. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl konstatavo, kad atsakovo kaltė dėl neteisėto prisijungimo prie ieškovo nuotekų tinklų yra. Ieškovė teigia, ji dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 2349,43 Eur žalą. Atsakovas mano, kad ieškovės nurodytas žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.
  1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.), kuriuos ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka. Esminis apeliacinio skundo argumentas susijęs su tuo, kad ieškovė jai padarytų nuostolių dydį apskaičiavo tik teoriškai, remdamasi nustatyta poįstatyminiame teisės akte metodika, o teismas tokiam apskaičiavimui iš esmės pritarė, nesant byloje jokių įrodymų, kad ieškovė realiai nuostolius patyrė. Be to, atsakovas mano, kad ieškovės nuostoliai gali būti skaičiuojami ir pagal kitokią metodiką. Ieškovė su tuo nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad esant teismų konstatuotam Taisyklių 23, 23.2 punktų nuostatų pažeidimui, taikytinas Taisyklių 28 punktas, kuris nukreipia į Taisyklių 51 punktą ir savo poziciją grindžia tuo, kad svarbu, ne kokias nuotekas ir kiek jų faktiškai pažeidėjas išleido, o prie kokios infrastruktūros pažeidėjas savavališkai prisijungė. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina.
  1. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu. Atitinkamai Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 34 punkte apibrėžtas savavališkas prisijungimas būtent prie paviršinių nuotekų tvarkymo tinklų bei į juos išleistų paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimas.
  1. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal nurodytą formulę. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.
  1. Taisyklių 52 punkte nustatyta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.
  1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nurodytuose dviejuose 51 ir 52 Taisyklių punktuose nustatyta kardinaliai skirtinga savavališkai pašalintų nuotekų kiekio nustatymo tvarka – tiek jų kiekio apskaičiavimo būdas, tiek laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, trukmė. Be to, pagal Įstatymo 3 straipsnio 18 dalį į bendrą nuotekų sąvokos turinį įtrauktas ir kritulių vanduo, kas sukelia dviprasmybę, kadangi paviršinėms nuotekoms apibūdinti įstatyme įtvirtinti du terminai. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai pripažįsta, kad tai gali būti laikoma įstatymo trūkumu, kuris pasireiškia per galimybę dviprasmiškai aiškinti Taisyklių 51 ir 52 punktus.
  1. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje reikšminga tai, kad LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas atribodamas paviršines nuotekos nuo buitinių, ūkio ar gamybinės veiklos nuotekų (3 straipsnio 18 dalis, 25 dalis), ir įtvirtindamas taisyklę, jog abiejų nuotekų rūšys turi būti tvarkomos atskirai (Reglamento 5 punktas), nenumato atvejo kai buitinės, ūkinės, gamybinės nuotekos prijungiamos prie paviršinių nuotekų tinklų, o paviršinės nuotekos – prie buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklų. Tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas, nurodantis, jog teisinio reglamentavimo kaip apskaičiuoti nuostolių dydį kuomet paviršinės nuotekos pajungiamos į buitinius nuotekų tinklus, nėra.
  1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir viešai prieinamos informacijos, skirtingose Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose, detalesnės paviršinių (lietaus) nuotekų sistemų ir įrenginių naudojimo taisyklės, kuriose būtų nurodyta nuostolių apskaičiavimo tvarka išleidžiant paviršines nuotekas į buitinių nuotekų tinklus išvis miestų ir rajonų savivaldybių tarybų nėra patvirtintos. Kaip antai, Vilniaus ir Kauno miestuose dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo šiuo metu rengiami paviršinių nuotekų šalinimo ir valymo sistemų plėtros planai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-251 (pakeista 2015-01-01) nustatyta tik paviršinių nuotekų kaina išleidžiama į paviršinių nuotekų nuotakyną – 0,12 Eur/m3. Kitose savivaldybėse, esant pažeidimams ar neteisėtiems paviršinių nuotekų sistemų prisijungimams prie buitinių nuotekų sistemų, nuostolių dydžiai skaičiuojami būtent remiantis Taisyklių 52 punktu (Šiaulių miesto savivaldybė – pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tai nurodė UAB „Šiaulių vandenys“ atstovė, Rokiškio rajono savivaldybė (Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2004-12-23 sprendimas Nr. 212 ir su juo susiję dokumentai bei viešai prieinama informacija tinklapyje http://www.rokvandenys.lt/node/20), Alytaus miesto savivaldybė (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2002-04-25 sprendimas Nr. 49 ir su juo susiję dokumentai), Raseinių miesto savivaldybė (Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2003-09-25 sprendimas Nr. 181 ir su juo susiję dokumentai).
  1. Apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nuotekas turėjo skaičiuoti pagal metodiką įtvirtintą Taisyklių 52 punkte. Analogiškas paskaičiavimo principas įtvirtintas ir 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 patvirtintų „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ 9.24 punkte, kuriame nurodyta, kad „kur nėra lietaus nuotekų tinklo, paviršinio vandens, galinčio patekti į buitinių nuotekų tinklą, kiekis skaičiuojamas pagal formulę: W=10xMxcpxFxK (kub. m per metus) čia: M - vidutinis daugiametis metinis kritulių kiekis, mm; paviršinio nuotėkio koeficientas (priimama vidutinė reikšmė 0,4); F - baseino plotas, ha; K - koeficiento pataisa, jei sniegas išvežamas, K = 0,87. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad svarbu, ne kokias nuotekas ir kiek jų faktiškai pažeidėjas išleido, o prie kokios infrastruktūros pažeidėjas savavališkai prisijungė.
  1. Atsakant į šį ieškovės argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant teisinio reglamentavimo spragoms, (galimybei poįstatyminį aktą (Taisykles) traktuoti dviprasmiškai), tokios teisės spragos neturi būti aiškinamos prievolės turėtojui (vartotojui) nenaudinga prasme. Taip pat pabrėžtina, jog negali būti toleruojama situacija, kai toje pačioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant paviršinių (lietaus) nuotekų sistemų neteisėtam prisijungimui prie buitinių nuotekų sistemų nuostolių dydžiai skirtingose savivaldybėse apskaičiuojami skirtingai, remiantis skirtingais tų pačių Taisyklių punktais pasirinktinai, taip sukeliant prievolės turėtojui (šiuo atveju atsakovui) neadekvačias neigiamas ir nepagrįstas jokiais įrodymais finansines pasekmes, o ieškovei galimai sudarant sąlygas nepagrįstai praturtėti. Akcentuotina, kad apeliantas išleido paviršines (lietaus) nuotekas, kurios savo sudėtimi gali būti išleidžiamos be jokio papildomo valymo į gamtinę aplinką, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Todėl, nuostolių dydis, apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju, negali būti apskaičiuojamas abstrakčiai, remiantis prielaidomis ir patogesniu ieškovei Taisyklių punktu, siekiant pakartotinės auklėjamosios funkcijos, o įrodinėjamas bendra tvarka, pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį arba apskaičiuojamas pagal metodiką palankesnę prievolės turėtojui (vartotojui).
  1. Byloje nėra ginčo, jog atsakovo paviršinės nuotekos (krituliai, lietaus vanduo) į ieškovės buitinių nuotekų sistemą pateko nuo pastato stogo. Iš teismui ieškovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ne nuo viso stogo, o tik nuo dalies, nes dūmai, kurių pagalba buvo nustatomas savavalinis prisijungimas, ėjo tik pro du lietvamzdžius, pro kitus du lietvamzdžius dūmai nėjo, t. y. nuo pusės stogo, paviršinės nuotekos galėjo patekti į ieškovui priklausančius buitinių nuotekų tinklus. Visas pastato stogo plotas, kaip teigia apeliantas sudaro 120 m2, pusė stogo, nuo kurio gailimai paviršinės nuotekos pateko j buitinių nuotekų tinklus sudaro 60 m2. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomi du šių Taisyklių punktai, t. y. paviršinių nuotekų kiekiui nustatyti Taisyklių 52 punktas, o nustatant 1 m3 nuotekų tvarkymo kainą, reikia atsižvelgti į buitinių (brangesnę kainą) nuotekų tvarkymo kainą, o ne į paviršinių nuotekų tvarkymo kainą. Toks paskaičiavimas atitinka ne tik realias ieškovo turėtas išlaidas tvarkant apelianto išleistas paviršines nuotekas nuo dalies pastato stogo į ieškovo valdomus buitinių nuotekų tinklus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei kitose savivaldybėse taikomą nuostolių apskaičiavimo esant analogiškoms situacijoms, metodiką, įtvirtintą Taisyklių 52 punkte. Ieškovė, surašydama savavališko prisijungimo aktą, privalėjo nurodyti nuo kokio ploto apelianto paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo atliktas pasijungimas. Ieškovė akto tinkamai nesurašė.
  1. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė teigia, kad būtent Taisyklių 51 punkto ir jame nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodikos taikymo šios bylos ginčo santykiams pagrįstumą patvirtina teismų praktika, tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad atsiliepime į apeliacinį skundą minimų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, nagrinėtos bylos susijusios išimtinai tik su „UAB „Palangos vandenys“, bylos nenagrinėtos kasacine tvarka, todėl vienareikšmiškai vadovautis ieškovės nurodoma teismų praktika, nėra teisinio pagrindo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikšminga tai, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018). Byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas galimą nuostolių buvimo faktą nustatinėjo remdamasis liudytojų paaiškinimais, kad lyjant, dėl neteisėto prijungimo stipriai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo, tačiau įrodymų, konkrečia pinigine išraiška kiek daugiau ieškovė išnaudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų išlaidų, nepateikė.
  1. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant byloje įrodymų apie patirtus nuostolius ir tinkamai surašyto neteisėto prisijungimo akto, kuriuo remiantis būtų įmanoma apskaičiuoti žalos dydį pagal Taisyklių 52 punktą, laikytina, jog ieškovė nuostolių dydžio neįrodė.
Dėl bylos procesinės baigties.
  1. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, netinkamai vertino teisės normas, nurodytas šios nutarties 13 punkte, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, yra perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur už apeliacinio skundo padavimą, viso 800 Eur (89, 182 b. l.). Apeliacinį skundą tenkinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 800 Eur (aštuoni šimtai eurų 00 ct) atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

13Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

14Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atmesti.

15Priteisti iš ieškovės UAB „Palangos vandenys“ 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) atsakovui R. J. teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai