Byla 2-123-278/2010

1

2

3Panevėžys

4Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,

5sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

6dalyvaujant ieškovų atstovams V. D., adv. V. Baltrūnui,

7atsakovės J. R. atstovui adv. R. Gargasui,

8atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei V. K.,

9viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. D., V. D. ieškinį atsakovams J. R., akcinei bendrovei (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir,

Nustatė

10ieškovai nurodė, kad 2005-06-17 apie 12 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus - Žemaitės gatvių sankryžoje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 7-ajame kilometre, atsakovė J. R., vairuodama automobilį „Toyota-Carina“, v/n ( - ) išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. D. vairuojamam automobiliui „VW-Passat“, valstybinis Nr. ( - ) sukėlė avarinę situaciją, ko pasekoje, siekiant išvengti susidūrimo su atsakovės vairuojamu automobiliu, V. D. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Iveco-LD440E38. Įvykio metu V. D. vairuojamo automobilio keleivei nepilnametei L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos ieškovė L. D. buvo gydoma Kauno medicinos universiteto klinikos neurochirurgijos klinikoje, pablogėjus psichinei būklei, 2005-07-29 tolimesniam gydymui buvo perkelta gydymui į vaikų – paauglių psichiatrijos sektorių, o nuo 2005-08-16 buvo gydoma VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-11-02 L. D. nuo 2005-11-02 iki 2007-11-30 nustatė vidutinio neįgalumo lygį, o ieškovės sveikatos būklei nepagerėjus, atlikus pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą, šį lygį patvirtino ir 2007-11-28 - 2011-09-01 laikotarpiui. Teigia, kad dėl ieškovės gydymui, įvairioms procedūroms, vaistams, vitaminams, maistui bei kelionėms į gydymo įstaigas ieškovas turėjo 20 616, 35 Lt išlaidų. Nurodė, kad ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius, o tėvo akivaizdoje dukrai patyrus sunkius sužalojimus, didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą, išgyvenimus patyrė ir V. D.. Ieškovai teigia, kad tyrimas dėl eismo įvykio truko ilgiau nei 3 metus ir tik Kėdainių rajono apylinkės prokurorui priėmus 2008-08-26 nutarimą nutraukti V. D. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, atsirado ieškovų teisė į ieškinį. Nurodo, kad priėmus minėtą nutarimą tapo žinoma apie teisės pažeidimą, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo paduotas nepraleidus senaties termino. V. D. teigia, kad nuo 2005-06-17 aktyviai dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisminiuose procesuose gindamas savo ir dukters pažeistą teisę ir interesus, todėl, manant jog ieškinio senatis yra praleista, prašo teismą šį terminą atnaujinti. Nurodė, kad negali pateikti visų įrodymų, patvirtinančių turtinius praradimus, patirtus dėl sužalojimo eismo įvykyje, tačiau toje dalyje ieškinio atmetimas tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus patirtų išlaidų dydžio nustatymas, būtų neteisinga ir nesąžininga. Patikslinus ieškinį, prašė teismą priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ V. D. naudai 20 616,34 Lt žalos atlyginimo, 3 374 Lt žalos atlyginimo, susijusio su darbingumo netekimu ar sumažėjimu bei 1 567,50 Lt žalos atlyginimo, susijusio su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, visos žalos dydžio vienkartinę išmoką už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-09-01 bei 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimą L. D. naudai bei 398 274 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei iš atsakovės J. R. ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės J. R. ieškovo V. D. naudai Be to, prašė priteisti iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. D. ir ieškovų atstovas ieškinį prašo tenkinti.

12Atsakovės J. R. atstovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas ieškovas V. D., nes jo veiksmuose nustatyti grubūs KET reikalavimų pažeidimai, ko pasekoje buvo sunkiai sužalota ieškovė L. D.. Teigia, kad ieškovas vežė dukrą L. D. priekinėje automobilio sėdynėje neužsegtu saugos diržu, o J. R. išvažiavus iš šalutinio kelio, nestabdė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Nurodė, kad atsakovės ir V. D. automobiliai nekontaktavo, J. R. padaryti pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, o dėl ieškovei L. D. padarytų sužalojimų nebuvo pareikštas įtarimas. Teigia, jog 2008-08-26 nutarimu V. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl to, kad jis nekaltas, o dėl to, kad nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę. Teigia, kad žalą ieškovai patyrė ne dėl atsakovės kaltės.

13Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad J. R. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, tačiau reikalaujant priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, ieškovai privalo įrodyti visas atsakovei J. R. kylančios civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės J. R. atliktus neteisėtus veiksmus, jos kaltę, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nurodė, kad nors atsakovės J. R. civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ieškovai grindžia Panevėžio apygardos teismo 2008-01-30 nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir tuo, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2008-08-26 nutarimu V. D. nėra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, tačiau minėtuose dokumentuose nėra nurodoma, kad dėl eismo įvykio yra kalta atsakovė, todėl nėra AB „Lietuvos draudimas“ pareigos mokėti draudimo išmoką. Be to, nurodo, kad ieškinys dėl šio eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo yra paduotas praleidus CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintą 3 metų senaties terminą ir nesutinka su ieškovų nuomone, kad jų teisė į ieškinį atsirado Kėdainių rajono apylinkės prokurorui priėmus 2008-08-26 nutarimą nutraukti V. D. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio. Teigia, kad apie L. D. sužalojimą ieškovai sužinojo iš karto po eismo įvykio. Duomenų, kad J. R. buvo pareikštas ieškinys anksčiau, byloje nepateikta, o duomenų apie aplinkybes, kurios nutrauktų ar sustabdytų ieškininę senatį, nėra, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Be to, atsakovė nurodo, kad vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis išmoka dėl ieškovės sveikatos sužalojimo negalėtų viršyti įstatyme įtvirtintų 500 eurų, t.y. 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 522,33 Lt turtinės žalos atlyginimui (dėl negautų pajamų). Mano, kad kiti ieškovų reikalavimai įrodymais nepagrįsti, ieškinyje reikalaujamos priteisti negautos pajamos paskaičiuotos neteisingai, o turtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovės atstovė teigia, kad ieškovo V. D. pateiktas 20 000 Lt reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo nepagrįstas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Nurodė, kad tik asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tretieji asmenys (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės). Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Nurodo, kad CK nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Byloje nustatyta, kad 2005-06-17 apie 12 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus - Žemaitės gatvių sankryžoje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 7-ajame kilometre, įvykio autoavarija, kurios metu buvo sunkiai sužalota ieškovė L. D. (1 t., b.l.25-26). Iš baudžiamoje byloje Nr. 66-1-00730-05 esančio Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2005-12-21 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys yra nutrauktas nesant jos veikoje nusikalstamos veikos požymių. Nutarime konstatuota, kad J. R. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, nes vairuodama automobilį „Toyota-Carina“, v/n ( - ) išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. D. vairuojamam automobiliui „VW-Passat“, valstybinis Nr. ( - ) dėl ko sukėlė avarinę situaciją bei pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi (baudž. byla, b.l. 58-59). Iš šioje baudžiamoje byloje esančio 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo matyti, kad už padarytus Kelių eismo taisyklių 53 p., 196 p., 269.4 p. reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis ( - )2 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. J. R. atimta teisė 36 mėn. vairuoti transporto priemones (1 t., b.l. 83-87, baudž byla, b.l. 61). Minėtoje byloje nustatyta, kad nurodytų J. R. veiksmų pasekoje, siekdamas išvengti susidūrimo su jos vairuojamu automobiliu, V. D. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Iveco“- D40E38, vairuojamu A. L.. Autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota automobiliu „VW-Passat“ važiavusi L. D., kuriai nustatytas galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas, dėl ko ieškovė 2005-06-17 – 2005-08-16 laikotarpiu buvo gydoma Kauno medicinos universiteto klinikos neurochirurgijos klinikoje, vėliau psichiatrijos klinikoje, nuo 2005-08-16 - 2005-10-02, 2006-11-20 - 2006-12-14, 2006-01-30 - 2006-02-23, 2007-11-19 - 2007-12-13 VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“ (civilinė byla, 1 t., b.l. 28-29, 27, 32, baudž. byla, b.l. 31-32). Iš bylos dokumentų matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-11-02 - 2007-11-30 laikotarpiui L. D. nustatė vidutinio sunkumo neįgalumo lygį, kuris pakartotinai nustatytas 2007-11-28 laikotarpiui iki 2011-09-01 (1 t., b.l. 30-31). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. R. nurodė, kad ji avarinės situacijos nesukėlė, nėra susijusi su autoįvykiu, todėl neprivalo ieškovams atlyginti neturtinę žalą (2 t., b.l.75-79). Tačiau baudžiamoje byloje Nr. 66-1-730-05 esantys aukščiau paminėti duomenys, byloje apklaustų liudytojų A. M., S. R., Ž. D. parodymai bei Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2006-07-28 aktas, kuriame konstatuota, kad V. D. važiavimo kryptį ir greitį keitė ne dėl iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl techniniu požiūriu nusukimo manevras nelaikytinas lenkimu, o tik nusukimu nuo atsiradusios nenumatytos ir netikėtos kliūties, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, išvažiuodama į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, sukėlė avarinę situaciją dėl ko buvo sunkiai sužalota VW „Passat“ keleivė L. D. (baudž. byla, b.l. 92-94). Teismas daro išvadą, kad atsakovė, būdama eismo dalyve, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl jos veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovų patirta tiek materialine, tiek ir neturtine žala (CPK 6.245-6.250 str.). Atsakovės J. R. teiginiai, jog ji nematė ieškovo automobilio, nes jis galimai važiavo dideliu greičiu ir lenkė automobilius, kuriuos ji buvo pastebėjusi prieš išsukdama į pagrindinį kelią, objektyviais įrodymais nepagrįsti (CPK 178 str.). Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2008-08-26 nutarimu V. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę (baudž. byla, b.l. 254). CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojaus aplinkiniams (transporto priemonių ir kt.) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str.1 d.). Eismo įvykio metu atsakovė J. R. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl įvertinus aplinkybę, jog žala ieškovams atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nors ir padarytų dėl neatsargumo, ieškovai pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį prašo atmesti, nes ieškovai praleido ieškinio senatį. Ieškovai teigia, kad jų teisė į ieškinį atsirado Kėdainių rajono apylinkės prokurorui priėmus 2008-08-26 nutarimą nutraukti V. D. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, todėl vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalies, CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinį dėl 2005-06-17 eismo įvykio bei su juo susijusios turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pateikė nepraleidę ieškinio senaties termino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2005-06-17 V. D. aktyviai dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisminiuose procesuose gindamas savo ir nepilnametės dukros pažeistą teisę ir interesus, tačiau jų teisė į ieškinį atsirado nuo eismo įvykio, nes po jo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškovo V. D. teiginys, kad teisė į ieškinį atsirado po to, kai Kėdainių rajono apylinkės prokuroras 2008-08-26 nutarimu jo atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00730-08, yra nepagrįstas. Iš bylos dokumentų matyti, kad po įvykio, dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas V. D. kreipėsi į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę UAB “Baltikum draudimas”, aiškinosi kurioje draudimo bendrovėje yra apdrausta atsakovės J. R. civilinė atsakomybė, o BTA draudimui informavus, jog atsakovės automobilis nėra draustas, apie įvykį buvo informuotas LR transporto priemonių draudikų biuras (1 t., b.l. 39-40. Aplinkybė, kad J. R. automobilis Toyota-Carina v/n ( - ) eismo įvykio metu 2005-06-17 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovei pateikus tripliką (1 t., b.l. 105-109). Paminėtos aplinkybės, vykdomas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas bei rūpinimasis dukters sveikata leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senatis yra praleista dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.).

16Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė J. R. savo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l. 111-112, 2 t., b.l. 9-13). Nustačius jog dėl eismo įvykio yra atsakovės J. R. kaltė, dalį ieškovų prašomos priteisti žalos privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, nes draudikas turi iš draudimo sutarties kilusią pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą, išmokėdamas draudimo atlyginimą, o atsakovė J. R. privalo atlyginti žalą toje dalyje, kurioje jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka, CK 6.254 str. 2 d.). Kadangi eismo įvykis įvyko 2005-06-17, AB „Lietuvos draudimas“ mokėtinos išmokos klausimas sprendžiamas vadovaujantis įvykio metu galiojančia LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija (2004-03-05 įstatymo Nr. IX-2041 redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustatė, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų – 500 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500,00 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000,00 eurų dėl žalos turtui.

17Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl autoįvykio pasekmių yra ir ieškovo V. D. kaltės. Lietuvos Teismo ekspertizės centras 2006-07-28 aktu konstatavo, kad V. D. važiavimo kryptį ir greitį kreipė ne dėl iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl techniniu požiūriu nusukimo manevras nelaikytinas lenkimu, o tik nusukimu nuo atsiradusios nenumatytos ir netikėtos kliūties. Tačiau šiuo aktu konstatuota, kad nusukimo manevras nuo skersai judėjimo krypties judančios kliūties, kaip būdas išvengti eismo įvykio, šioje situacijoje, techniniu požiūriu buvo nesaugus ir nepriimtinas (b.l. 92-94). Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas vežė mažametę dukrą L. D., gim. 1993-09-02, priekinėje keleivio sėdynėje su neužsegtu saugos diržu, kas iš dalies taip pat įtakojo autoįvykio pasekmes. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-04-14 akto, atlikus autotechninę-medicininę ekspertizę, matyti, kad tyrimui pateikti duomenys nepatvirtina, jog eismo įvykio metu keleivė L. D. būtų prisisegusi saugos diržu, nes neužfiksuota, kad ji būtų patyrusi sužalojimus, būdingus eismo įvykio metu važiuojant su užsegtu saugos diržu, pvz., kraujosrūvų krūtinės ląstos srityje, šonkaulių ir raktikaulio lūžimus). Be to, ekspertai konstatavo esant tikėtina, kad keleivei važiuojant su užsegtu saugos diržu, šis diržas būtų apsaugojęs ją nuo atsitrenkimo galva į transporto priemonės salono kietas bukas dalis ir galva nebūtų sužalota (t.y. tikėtina, kad galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas šio eismo įvykio metu nebūtų padarytas). Esant paminėtiems duomenims teismas konstatuoja, kad dėl eismo įvykio pasekmių yra ir 30 procentų ieškovo V. D. kaltės, kas įvertintina priteisiant patirtą žalą (2 t., b.l.134-138).

18Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio metu ieškovė L. D. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, 2005-06-17 į Kauno medicinos Universiteto klinikų vaikų neurochirurgijos skyrių ji atvežta itin sunkios būklės, be sąmonės, intubuota, seduota 4 paras, 2005-07-28 pablogėjus psichinei būklei perkelta į vaikų-paauglių psichiatrijos sektorių gydymui dėl išsivysčiusio sujaudinto, neadekvataus elgesio. Po patirtos galvos traumos ieškovei pasireiškė ryškus kalbos ir motorikos sutrikimas, 2005-08-24, išrašant iš ligoninės V. D. nekalbėjo, jos bendravimas buvo gestų kalba, todėl nustatytas medikamentinis gydymas, vaikų psichologo užsiėmimai psichologinei adaptacijai gerinti, sanatorinis somatinis sveikatą atstatantis gydymas. Gydymo stacionare istorijoje Nr. VP-1045099-1/2005 nurodoma prognozė - pasveikimo - galimi paūmėjimai, darbingumo – bloga, gyvenimo - palanki (gydymo stacionare istorijos b.l. 169, 1 t. b.l. 25-26, 28-29). Nuo 2005-08-16 V. D. atvykus gydytis į VĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatoriją „Saulutė“ dėl vidutinio sunkumo dešinės pusės hemipazės ji negalėjo savarankiškai judėti ir pasirūpinti savimi (1 t., b.l. 27). Iš VšĮ Kėdainių ligoninė pažymos matyti, kad L. D. gydoma ir vaikų gydytojo neurologo dėl liekamųjų reiškinių po labai sunkios galvos smegenų traumos, diagnozė trauminė smegenų liga, dešinės kūno pusės parezė, ataksija. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad ieškovei skiriama kineziterapija gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis, gerinti judesių koordinaciją. Sanatorinis gydymas indikuotinas bent 1 kartą per metus. Skirtas medikamentinis gydymas smegenų kraujotakai ir medžiagų apykaitai gerinti Neurosanu, Tanakanu, Neuromulsivitu, ir šis gydymas yra būtinas. Reikalinga logopedo terapija. Šioje pažymoje konstatuota, kad po galvos traumų liekamieji reiškiniai būdingi ir neišnyksta, todėl reikalingas specialus ilgalaikis gydymas (1 t., b.l. 32). Ieškovai nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų, vaistams, vitaminams, papildams, pagerintam maistui, masažams, ieškovės priežiūrai, sauskelnėms, kelionės išlaidoms (kurui) bei dėl autoįvykio metu sugadintų rūbų, batų, dingusių daiktų (sidabrinės grandinėlės, telefono „Nokia“), ieškovas turėjo 20 616,34 Lt išlaidų. Be to, prašo priteisti žalos atlyginimą, susijusį su darbingumo netekimu ar sumažėjimu ir neturtinę žalą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad iki sužalojimų ieškovė buvo moksleivė, nebuvo įgijusi jokios specialybės ir nedirbo (1 t., b.l. 35, 37-38). Byloje nustatyta, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų L. D. iki 2011-09-01 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b.l. 30-31). Civilinio kodekso 6.285 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 14 metų, atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į iki sužalojimo nepilnamečio turėtus sugebėjimus, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Nustatyta, kad 2007-09-02 L. D. sukako 14 metų ir iki 2011-09-01 jai nustatytas vidutinio sunkumo neįgalumo lygis. Kadangi nepilnamečiam vaikui yra garantuojamas žalos atlyginimas, susijęs su jo darbingumo netekimu ar sumažėjimu, yra minimali mėnesinė alga, todėl įvertinus jos dydį atskirais laikotarpiais bei tą aplinkybę, kad 2007-12-01 ieškovei yra paskirta šalpos pensija iki 18 m. amžiaus, transporto išlaidų kompensacija, kurios minusuojamos iš minimalios algos, ieškovei priteistinas žalos atlyginimas, susijęs su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, laikotarpiu kai ieškovės šalpos pensija buvo mažesnė nei minimali mėnesinė alga (1 t., b.l.33). Ieškovai nurodo, kad ieškovei išmokėtina 3 374 Lt žalos atlyginimo, susijusio su darbingumo netekimu ar sumažėjimu (2007-09-02 - 2007-12-31 laikotarpiu 2 100 Lt (700x2); 2007-12-01 - 2007-12-31 – 135 Lt (700-564,5)x12; 2008-01-01- 2008-07-31- 948,50 Lt (800-664,50)x7; 2008-08-01- 2008-11-30 - 190 Lt (800-752,50)x4). Įvertinus, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnio 7 punktu, jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, o minimalus atlyginimas yra nustatytas už 8 val. darbo dieną arba 40 val. darbo savaitę, todėl L. D. negautos pajamos yra 1 012,20 Lt (12 : 40 x 3 374 Lt= 1 012,20 Lt, DK 196 str.).

19Be to, ieškovei nuo 2007-11-28 iki 2011-09-01 nustačius vidutinio neįgalumo lygį, vadovaujantis CK 6.288 str. 3 d. pagrindu ji įgijo teisę į visos žalos dydžio vienkartinę 1 567,50 Lt išmoką (nuo 2008-11-28 iki 2011-09-01; 800-752,50?47,50x33).

20Ieškovas V. D. nurodo, jog lankant dukterį Kauno medicinos universiteto klinikose, VšĮ Druskininkų sanatorijoje jis išleido 4 902,10 Lt kurui, 1 002 Lt sauskelnėms, 5 660 Lt maistui sau, motinai bei dukrai, 1 100 Lt sumokėjo už dukters slaugą, 700 Lt už masažus, be to, dėl autoįvykio patyrė 206 Lt žalą dėl sugadintų dukters rūbų bei 365 Lt dėl sidabrinės grandinėlės, telefono Nokia, viso 13 902,60 Lt išlaidų. Ieškovas teismui nepateikė jokių neįginčijamų įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas dėl dukters L. D. sužalojimo eismo įvykio metu, tačiau neatmestina, kad dalį nurodytų išlaidų V. D. patyrė ir jų atmetimas tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus ieškovo patirtų išlaidų dydžio nustatymas, būtų neteisingas ir sąžiningas ieškovo atžvilgiu (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str.1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tuo atveju jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Įvertinus, kad L. D. lankymui naudoto automobilio ( - ) vidutinės kuro sąnaudos pagal techninius duomenis yra 12 ltr. kuro 100 km, o vidutinė 1 litro kuro kaina Lietuvoje 2005-2006 m.m. buvo 2,98 Lt bei automobilio AUDI markės sunaudojimo miesto bei užmiesčio ribose kuro sąnaudas (mieste -12,5 ltr. kuro 100 km; užmiestyje - 7 ltr. kuro 100 km), todėl vidutinės ( - ) markės automobilio kuro sąnaudos 100 km yra 8,9 ltr. bei vadovaujantis esamais atstumais nuo Aristavos iki Kauno (60 km), darytina išvada, kad vienam L. D. lankymui jai gydantis Kauno m. išleista 31,83 Lt (60 km x 2 = 120 km.; 120 km x 8,9 1: 100 km = 10,68 ltr. kuro vienai kelionei; 10,68 ltr. kuro x 2.98 Lt = 31,83 Lt vienai kelionei). Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad dukrą 2005-06-17 - 2005-10-02 laikotarpiu V. D. lankė 55 kartus, todėl darytina išvada, kad vykimui į Kauno m. ir grįžimui kurui buvo išleista 1 750,65 Lt (55 x 31,83 Lt = 1 750,65 Lt). Kadangi nuo Aristavos iki Druskininkų yra 179 kilometrai (Aristava - Kaunas 60 km ir Kaunas - Druskininkai 119 km), todėl įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, vienam L. D. lankymui VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė" ieškovas galėjo išleisti ne daugiau kaip 94,94 Lt (179 km x 2 = 358 km; 358 km x 8,9 1: 100 km = 31,86 ltr. kuro vienai kelionei; 31,861 x 2,98 Lt = 94,94 Lt vienai kelionei). VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė" L. D. ieškovas lankė 9 kartus, todėl jos lankymui galėjo būti išleista 854,46 Lt (9 x 94,94 Lt = 854,46 Lt). Nors V. D. nurodo, kad į minėtą sanatoriją slaugyti jo dukters vyko ir ieškovo motina, kurią automobiliu du kartus nuvežė G. P., tačiau teismui nepateikti duomenys, kad ieškovas apmokėjo motinos kelionę, be to, nepateikti duomenys iš kur ir kokiu automobiliu vyko V. D. motina į Druskininkus, todėl priteisti kuro išlaidas už šias keliones nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad dėl dukters lankymo gydymo įstaigose turėtų kuro išlaidų suma sudaro 2 605,11 Lt (1 750,65+854,46).

21Ieškovas nurodo, kad 2005-06-17 - 2005-09-02 (77 dienas), kiekvieną dieną vidutiniškai buvo naudota po 20-10 vnt. sauskelnių ir dėl to išleista 1 002,00 Lt, už vienas sauskelnės mokant po 2 litus. Iš byloje esančios Gydymo stacionare istorijos bei sanatorijos „Saulutė“ duomenų matyti, kad sauskelnės buvo reikalingos šiose gydymo įstaigoje, tačiau jos klinikose buvo teikiamos, be to, esant sunkioms traumoms, sauskelnių vertė kompensuojama, t.y. už 20 vnt. pakuotę vidutiniškai mokama iki 2 Lt priemoka, todėl įvertinus, jog tikėtina, kad ligonei buvo reikalingas papildomas sauskelnių kiekis, darytina išvada, kad sauskelnėms pirkti galėjo būti išleista 78 Lt (77 x 10 : 20 vnt. = 39 pakuotės x 2 Lt = 78 Lt).

22Ieškinyje nurodoma, kad L. D. buvo slaugyta nuo 2005-07-12 iki 2005-07-21 ir už slaugą V. J. sumokėta 500 Lt, be to, 600 Lt sumokėta VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė" darbuotojams, tačiau duomenų, kad šios išlaidos buvo reikalingos ar šios lėšos būtų panaudotos dukters poreikiams tenkinti, nėra, todėl priteisti minėtas išlaidas nėra pagrindo. V. D. nurodo, kad L. D., slaugių, jo paties maistui buvo išleista 5 660 Lt. Tačiau nurodyta išlaidų suma mažintina iki 1 000 Lt, nes įvertinus stacionarinio gydymo trukmę, sanatorinį gydymą neatmestina, kad jo metu ieškovei buvo reikalingas pagerintas maistas ir tam buvo skiriamos lėšos. Kitos išlaidos maistui negali būti tenkinamos, nes nepriklausomai nuo V. D. buvimo ligoninėje ar sanatorijoje tiek ieškovas, tiek senelė ar kiti mergaitės slaugytojai būtų maitinęsi, todėl šios išlaidos nelaikytinos išlaidomis susijusiomis su autoįvykiu. Įvertinus, kad ieškovei sanatorijoje buvo skiriamas masažas, nepaneigta, kad ši procedūra buvo reikalinga ir tęsiama grįžus iš sanatorijos, todėl ieškovo teiginys, kad masažams išleista 700 Lt yra įtikinantis.

23V. D. nurodo, kad įvykio metu buvo sugadinti 570 Lt vertės drabužiai ir daiktai. Nepaneigta, kad L. D. buvo sunkiai sužalota, todėl teismas daro išvadą, kad po įvykio ieškovės vilkėti rūbai, kurių vertė 206 Lt nebuvo tinkamai naudojimui dėl jų įplėšimų bei sutepimų. Tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, kad įvykio metu L. D. segėjo sidabrinę grandinėlę bei turėjo telefoną. Be to, V. D. nenurodė kas atsitiko šiems daiktams ar jie buvo sugadinti ir kaip, ar pamesti, todėl ieškovo teiginys, kad dėl įvykio buvo patirta ir 365 Lt žala, atmestinas (CPK 178 str.).

24VšĮ Kėdainių ligoninė pažyma patvirtina, kad ieškovei yra skirtas medikamentinis gydymas smegenų kraujotakai ir medžiagų apytakai gerinti Neurosanu, Tanakanu, Neuromulsivitu ir šis gydymas jai yra reikalingas (1 t., b.l. 32). Ieškovas nurodo, kad minėtiems vaistams išleista 6 713,75 Lt. Kadangi ieškovei medikamentai naudotini pastoviai, ilgą laiką ir vaistai ieškovei nebuvo kompensuojami, todėl konstatuotina, kad byloje nepaneigta, jog išlaidos buvo būtinos (1 t., b.l. 41-47). Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad dėl V. D. sužalojimo, ieškovas V. D. turėjo 11 302,86 Lt išlaidų.

25Ieškovai prašo teismą priteisti iš atsakovų ir neturtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius, kurie kilo ją sužalojus autoįvykio metu, transporto priemonių valdytojams pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Todėl, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-393/2008).

26Be to, pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant apie ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, pakito jos gyvenimo būdas. Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, todėl neteisėti kito asmens veiksmai, padarius žalos asmens sveikatai, sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiajam asmeniui, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė, kuri yra nepilnametė, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet turės įtakos jos sveikatai ir ateityje, nes po tokių traumų būdingi liekamieji reiškiniai ir neišnyksta bei reikalingas specialus ilgalaikis gydymas, be to, ieškovei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, patiriami pakitimai bendraujant su bendraamžiais, po autoįvykio pasikeitė ir jos gyvenimo kokybė (1 t., b.l. 28-32). Įvertinus, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau įvertinus, kad autoįvykis kilo dėl neatsargumo ir tai, kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos, o tuo pačiu nesiėmė priemonių ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiąjai, teismas konstatuoja, kad ieškovei L. D. padaryta 50 000 Lt neturtinė žala. Kadangi ieškovės sveikata buvo sužalota dėl dviejų padidinto šaltinio valdytojų kaltės, tame tarpe ir V. D., kurio yra 30 proc. kaltės dėl kilusių pasekmių, o atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl draudikas turi pareigą atlyginti ieškovei 70 procentų dėl autoįvykio patirtus nuostolių, jų tarpe išlaidas, susijusias su darbingumo netekimu, dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas bei 1 726 Lt neturtinę žalą, o atsakovė J. R. – 33 274 Lt neturtinę žalą ieškovei (CK 6.283 str.1-2,4d., 6.254 str.1d., 50 000 x 70% - 1 726 Lt? 33 274 Lt).

27V. D. nurodo, kad dėl dukters sužalojimų jis taip pat patyrė neturtinę žalą ir prašo iš atsakovės J. R. priteisti 20 000 Lt. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo ir tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus ši žala gali būti priteista tėvams, sutuoktiniui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Iš bylos dokumentų, paaiškinimų matyti, kad ieškovė augo ir gyveno su tėvu, tarp jų buvo artimas dvasinis ryšys, todėl tėvo akivaizdoje dukrai patyrus sunkius sužalojimus, V. D. neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukters sveikatos jai esant komos būsenoje, vėliau dėl sužalojimų pasekmių, todėl esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus, jog dėl autoįvykio pasekmių yra dalis ir jo kaltės, teismas daro išvadą esant pagrindui ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės J. R. ieškovui priteisti 3 500 Lt neturtinę žalą (CK 1.5 str.).

28Dėl paminėtų aplinkybių, ieškinys tenkintinas iš dalies.

29Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai bei ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos, įvertinus, jog ieškinys yra iš esmės patenkintas, priteistinos iš atsakovių (1 t., b.l. 1, 2 t., b.l. 84, 164, CPK 80 str.1 d. 1 p., 83 str.1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.1 d.).

30Šalių į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą įneštos lėšos ekspertizės išlaidoms apmokėti, grąžintinos šalims proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu (CPK 89 str. 2 d., 2 t. b.l.131,132).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str. str. teismas

Nutarė

32ieškovų L. D. ir V. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

33Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 708,54 Lt žalos atlyginimo, susijusio su darbingumo netekimu ar sužalojimu, 1 097,25 Lt vienkartinę žalos atlyginimo išmoką ir 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 3 531,79 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną Lt 79 ct) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės L. D. (a.k. ( - ) naudai.

34Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 7 912 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus dvylika Lt) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo V. D. (a.k. ( - ) naudai.

35Priteisti iš atsakovės J. R. (a.k. ( - ) 33 274 Lt (trisdešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo L. D. (a.k. ( - ) naudai.

36Priteisti iš atsakovės J. R. (a.k. ( - ) 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieškovo V. D. (a.k. ( - ) naudai.

37Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 1 450 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt Lt) atstovavimo išlaidų V. D. naudai bei 343,30 Lt žyminio mokesčio ir 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 385,30 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (į.k. 5660).

38Priteisti iš atsakovės J. R. (a.k. ( - ) 2 000 Lt (du tūkstančius Lt) atstovavimo išlaidų V. D. naudai, 1 103 Lt žyminio mokesčio ir 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 161 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

39Grąžinti atsakovėms AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) ir J. R. (a.k. ( - ) po 298,86 Lt (po du šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt 86 ct), o ieškovui V. D. (a.k. ( - ) - 327,61 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis Lt 61 ct) į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. LT307300010002389014, esančią AB “Swedbank“, banko kodas 73000, įmokėtų lėšų, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtos ekspertizės atlikimui.

40Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.