Byla 2-123-278/2010
1
2
3Panevėžys
4Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,
5sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
6dalyvaujant ieškovų atstovams V. D., adv. V. Baltrūnui,
7atsakovės J. R. atstovui adv. R. Gargasui,
8atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei V. K.,
9viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. D., V. D. ieškinį atsakovams J. R., akcinei bendrovei (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir,
Nustatė
10ieškovai nurodė, kad 2005-06-17 apie 12 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus - Žemaitės gatvių sankryžoje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 7-ajame kilometre, atsakovė J. R., vairuodama automobilį „Toyota-Carina“, v/n ( - ) išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. D. vairuojamam automobiliui „VW-Passat“, valstybinis Nr. ( - ) sukėlė avarinę situaciją, ko pasekoje, siekiant išvengti susidūrimo su atsakovės vairuojamu automobiliu, V. D. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Iveco-LD440E38. Įvykio metu V. D. vairuojamo automobilio keleivei nepilnametei L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos ieškovė L. D. buvo gydoma Kauno medicinos universiteto klinikos neurochirurgijos klinikoje, pablogėjus psichinei būklei, 2005-07-29 tolimesniam gydymui buvo perkelta gydymui į vaikų – paauglių psichiatrijos sektorių, o nuo 2005-08-16 buvo gydoma VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-11-
11Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. D. ir ieškovų atstovas ieškinį prašo tenkinti.
12Atsakovės J. R. atstovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas ieškovas V. D., nes jo veiksmuose nustatyti grubūs KET reikalavimų pažeidimai, ko pasekoje buvo sunkiai sužalota ieškovė L. D.. Teigia, kad ieškovas vežė dukrą L. D. priekinėje automobilio sėdynėje neužsegtu saugos diržu, o J. R. išvažiavus iš šalutinio kelio, nestabdė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Nurodė, kad atsakovės ir V. D. automobiliai nekontaktavo, J. R. padaryti pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, o dėl ieškovei L. D. padarytų sužalojimų nebuvo pareikštas įtarimas. Teigia, jog 2008-08-26 nutarimu V. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl to, kad jis nekaltas, o dėl to, kad nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę. Teigia, kad žalą ieškovai patyrė ne dėl atsakovės kaltės.
13Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad J. R. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, tačiau reikalaujant priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, ieškovai privalo įrodyti visas atsakovei J. R. kylančios civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės J. R. atliktus neteisėtus veiksmus, jos kaltę, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nurodė, kad nors atsakovės J. R. civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ieškovai grindžia Panevėžio apygardos teismo 2008-01-30 nutartyje nurodytomis aplinkybėmis ir tuo, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2008-08-26 nutarimu V. D. nėra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, tačiau minėtuose dokumentuose nėra nurodoma, kad dėl eismo įvykio yra kalta atsakovė, todėl nėra AB „Lietuvos draudimas“ pareigos mokėti draudimo išmoką. Be to, nurodo, kad ieškinys dėl šio eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo yra paduotas praleidus CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintą 3 metų senaties terminą ir nesutinka su ieškovų nuomone, kad jų teisė į ieškinį atsirado Kėdainių rajono apylinkės prokurorui priėmus 2008-08-26 nutarimą nutraukti V. D. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio. Teigia, kad apie L. D. sužalojimą ieškovai sužinojo iš karto po eismo įvykio. Duomenų, kad J. R. buvo pareikštas ieškinys anksčiau, byloje nepateikta, o duomenų apie aplinkybes, kurios nutrauktų ar sustabdytų ieškininę senatį, nėra, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Be to, atsakovė nurodo, kad vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis išmoka dėl ieškovės sveikatos sužalojimo negalėtų viršyti įstatyme įtvirtintų 500 eurų, t.y. 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 522,33 Lt turtinės žalos atlyginimui (dėl negautų pajamų). Mano, kad kiti ieškovų reikalavimai įrodymais nepagrįsti, ieškinyje reikalaujamos priteisti negautos pajamos paskaičiuotos neteisingai, o turtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovės atstovė teigia, kad ieškovo V. D. pateiktas 20 000 Lt reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo nepagrįstas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Nurodė, kad tik asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tretieji asmenys (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės). Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Nurodo, kad CK nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais.
14Ieškinys tenkintinas iš dalies.
15Byloje nustatyta, kad 2005-06-17 apie 12 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus - Žemaitės gatvių sankryžoje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 7-ajame kilometre, įvykio autoavarija, kurios metu buvo sunkiai sužalota ieškovė L. D. (1 t., b.l.25-26). Iš baudžiamoje byloje Nr. 66-1-00730-05 esančio Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2005-12-21 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys yra nutrauktas nesant jos veikoje nusikalstamos veikos požymių. Nutarime konstatuota, kad J. R. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, nes vairuodama automobilį „Toyota-Carina“, v/n ( - ) išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. D. vairuojamam automobiliui „VW-Passat“, valstybinis Nr. ( - ) dėl ko sukėlė avarinę situaciją bei pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi (baudž. byla, b.l. 58-59). Iš šioje baudžiamoje byloje esančio
16Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė J. R. savo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l. 111-112, 2 t., b.l. 9-13). Nustačius jog dėl eismo įvykio yra atsakovės J. R. kaltė, dalį ieškovų prašomos priteisti žalos privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, nes draudikas turi iš draudimo sutarties kilusią pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą, išmokėdamas draudimo atlyginimą, o atsakovė J. R. privalo atlyginti žalą toje dalyje, kurioje jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka, CK 6.254 str. 2 d.). Kadangi eismo įvykis įvyko 2005-06-17, AB „Lietuvos draudimas“ mokėtinos išmokos klausimas sprendžiamas vadovaujantis įvykio metu galiojančia LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija (2004-03-05 įstatymo Nr. IX-2041 redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustatė, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų – 500 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500,00 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000,00 eurų dėl žalos turtui.
17Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl autoįvykio pasekmių yra ir ieškovo V. D. kaltės. Lietuvos Teismo ekspertizės centras 2006-07-28 aktu konstatavo, kad V. D. važiavimo kryptį ir greitį kreipė ne dėl iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl techniniu požiūriu nusukimo manevras nelaikytinas lenkimu, o tik nusukimu nuo atsiradusios nenumatytos ir netikėtos kliūties. Tačiau šiuo aktu konstatuota, kad nusukimo manevras nuo skersai judėjimo krypties judančios kliūties, kaip būdas išvengti eismo įvykio, šioje situacijoje, techniniu požiūriu buvo nesaugus ir nepriimtinas (b.l. 92-94). Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas vežė mažametę dukrą L. D., gim. 1993-09-02, priekinėje keleivio sėdynėje su neužsegtu saugos diržu, kas iš dalies taip pat įtakojo autoįvykio pasekmes. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-04-14 akto, atlikus autotechninę-medicininę ekspertizę, matyti, kad tyrimui pateikti duomenys nepatvirtina, jog eismo įvykio metu keleivė L. D. būtų prisisegusi saugos diržu, nes neužfiksuota, kad ji būtų patyrusi sužalojimus, būdingus eismo įvykio metu važiuojant su užsegtu saugos diržu, pvz., kraujosrūvų krūtinės ląstos srityje, šonkaulių ir raktikaulio lūžimus). Be to, ekspertai konstatavo esant tikėtina, kad keleivei važiuojant su užsegtu saugos diržu, šis diržas būtų apsaugojęs ją nuo atsitrenkimo galva į transporto priemonės salono kietas bukas dalis ir galva nebūtų sužalota (t.y. tikėtina, kad galvos smegenų ir jų kamieno sumušimas šio eismo įvykio metu nebūtų padarytas). Esant paminėtiems duomenims teismas konstatuoja, kad dėl eismo įvykio pasekmių yra ir 30 procentų ieškovo V. D. kaltės, kas įvertintina priteisiant patirtą žalą (2 t., b.l.134-138).
18Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio metu ieškovė L. D. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, 2005-06-17 į Kauno medicinos Universiteto klinikų vaikų neurochirurgijos skyrių ji atvežta itin sunkios būklės, be sąmonės, intubuota, seduota 4 paras, 2005-07-28 pablogėjus psichinei būklei perkelta į vaikų-paauglių psichiatrijos sektorių gydymui dėl išsivysčiusio sujaudinto, neadekvataus elgesio. Po patirtos galvos traumos ieškovei pasireiškė ryškus kalbos ir motorikos sutrikimas, 2005-08-24, išrašant iš ligoninės V. D. nekalbėjo, jos bendravimas buvo gestų kalba, todėl nustatytas medikamentinis gydymas, vaikų psichologo užsiėmimai psichologinei adaptacijai gerinti, sanatorinis somatinis sveikatą atstatantis gydymas. Gydymo stacionare istorijoje Nr. VP-1045099-1/2005 nurodoma prognozė - pasveikimo - galimi paūmėjimai, darbingumo – bloga, gyvenimo - palanki (gydymo stacionare istorijos b.l. 169, 1 t. b.l. 25-26, 28-29). Nuo 2005-08-16 V. D. atvykus gydytis į VĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatoriją „Saulutė“ dėl vidutinio sunkumo dešinės pusės hemipazės ji negalėjo savarankiškai judėti ir pasirūpinti savimi (1 t., b.l. 27). Iš VšĮ Kėdainių ligoninė pažymos matyti, kad L. D. gydoma ir vaikų gydytojo neurologo dėl liekamųjų reiškinių po labai sunkios galvos smegenų traumos, diagnozė trauminė smegenų liga, dešinės kūno pusės parezė, ataksija. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad ieškovei skiriama kineziterapija gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis, gerinti judesių koordinaciją. Sanatorinis gydymas indikuotinas bent 1 kartą per metus. Skirtas medikamentinis gydymas smegenų kraujotakai ir medžiagų apykaitai gerinti Neurosanu, Tanakanu, Neuromulsivitu, ir šis gydymas yra būtinas. Reikalinga logopedo terapija. Šioje pažymoje konstatuota, kad po galvos traumų liekamieji reiškiniai būdingi ir neišnyksta, todėl reikalingas specialus ilgalaikis gydymas (1 t., b.l. 32). Ieškovai nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų, vaistams, vitaminams, papildams, pagerintam maistui, masažams, ieškovės priežiūrai, sauskelnėms, kelionės išlaidoms (kurui) bei dėl autoįvykio metu sugadintų rūbų, batų, dingusių daiktų (sidabrinės grandinėlės, telefono „Nokia“), ieškovas turėjo 20 616,34 Lt išlaidų. Be to, prašo priteisti žalos atlyginimą, susijusį su darbingumo netekimu ar sumažėjimu ir neturtinę žalą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad iki sužalojimų ieškovė buvo moksleivė, nebuvo įgijusi jokios specialybės ir nedirbo (1 t., b.l. 35, 37-38). Byloje nustatyta, kad
19Be to, ieškovei nuo 2007-11-28 iki 2011-09-01 nustačius vidutinio neįgalumo lygį, vadovaujantis CK 6.288 str. 3 d. pagrindu ji įgijo teisę į visos žalos dydžio vienkartinę 1 567,50 Lt išmoką (nuo 2008-11-28 iki 2011-09-01; 800-752,50?47,50x33).
20Ieškovas V. D. nurodo, jog lankant dukterį Kauno medicinos universiteto klinikose, VšĮ Druskininkų sanatorijoje jis išleido 4 902,10 Lt kurui, 1 002 Lt sauskelnėms, 5 660 Lt maistui sau, motinai bei dukrai, 1 100 Lt sumokėjo už dukters slaugą, 700 Lt už masažus, be to, dėl autoįvykio patyrė 206 Lt žalą dėl sugadintų dukters rūbų bei 365 Lt dėl sidabrinės grandinėlės, telefono Nokia, viso 13 902,60 Lt išlaidų. Ieškovas teismui nepateikė jokių neįginčijamų įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas dėl dukters L. D. sužalojimo eismo įvykio metu, tačiau neatmestina, kad dalį nurodytų išlaidų V. D. patyrė ir jų atmetimas tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus ieškovo patirtų išlaidų dydžio nustatymas, būtų neteisingas ir sąžiningas ieškovo atžvilgiu (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str.1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tuo atveju jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Įvertinus, kad L. D. lankymui naudoto automobilio ( - ) vidutinės kuro sąnaudos pagal techninius duomenis yra 12 ltr. kuro
21Ieškovas nurodo, kad 2005-06-17 - 2005-09-02 (77 dienas), kiekvieną dieną vidutiniškai buvo naudota po 20-10 vnt. sauskelnių ir
22Ieškinyje nurodoma, kad L. D. buvo slaugyta nuo 2005-07-12 iki 2005-07-21 ir už slaugą V. J. sumokėta 500 Lt, be to, 600 Lt sumokėta VšĮ Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė" darbuotojams, tačiau duomenų, kad šios išlaidos buvo reikalingos ar šios lėšos būtų panaudotos dukters poreikiams tenkinti, nėra, todėl priteisti minėtas išlaidas nėra pagrindo. V. D. nurodo, kad L. D., slaugių, jo paties maistui buvo išleista 5 660 Lt. Tačiau nurodyta išlaidų suma mažintina iki 1 000 Lt, nes įvertinus stacionarinio gydymo trukmę, sanatorinį gydymą neatmestina, kad jo metu ieškovei buvo reikalingas pagerintas maistas ir tam buvo skiriamos lėšos. Kitos išlaidos maistui negali būti tenkinamos, nes nepriklausomai nuo V. D. buvimo ligoninėje ar sanatorijoje tiek ieškovas, tiek senelė ar kiti mergaitės slaugytojai būtų maitinęsi, todėl šios išlaidos nelaikytinos išlaidomis susijusiomis su autoįvykiu. Įvertinus, kad ieškovei sanatorijoje buvo skiriamas masažas, nepaneigta, kad ši procedūra buvo reikalinga ir tęsiama grįžus iš sanatorijos, todėl ieškovo teiginys, kad masažams išleista 700 Lt yra įtikinantis.
23V. D. nurodo, kad įvykio metu buvo sugadinti 570 Lt vertės drabužiai ir daiktai. Nepaneigta, kad L. D. buvo sunkiai sužalota, todėl teismas daro išvadą, kad po įvykio ieškovės vilkėti rūbai, kurių vertė 206 Lt nebuvo tinkamai naudojimui dėl jų įplėšimų bei sutepimų. Tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, kad įvykio metu L. D. segėjo sidabrinę grandinėlę bei turėjo telefoną. Be to, V. D. nenurodė kas atsitiko šiems daiktams ar jie buvo sugadinti ir kaip, ar pamesti, todėl ieškovo teiginys, kad dėl įvykio buvo patirta ir 365 Lt žala, atmestinas (CPK 178 str.).
24VšĮ Kėdainių ligoninė pažyma patvirtina, kad ieškovei yra skirtas medikamentinis gydymas smegenų kraujotakai ir medžiagų apytakai gerinti Neurosanu, Tanakanu, Neuromulsivitu ir šis gydymas jai yra reikalingas (1 t., b.l. 32). Ieškovas nurodo, kad minėtiems vaistams išleista 6 713,75 Lt. Kadangi ieškovei medikamentai naudotini pastoviai, ilgą laiką ir vaistai ieškovei nebuvo kompensuojami, todėl konstatuotina, kad byloje nepaneigta, jog išlaidos buvo būtinos (1 t., b.l. 41-47). Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad dėl V. D. sužalojimo, ieškovas V. D. turėjo 11 302,86 Lt išlaidų.
25Ieškovai prašo teismą priteisti iš atsakovų ir neturtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl galvos smegenų ir jų kamieno sumušimo ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrįžtamus sveikatos pokyčius, kurie kilo ją sužalojus autoįvykio metu, transporto priemonių valdytojams pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Todėl, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
26Be to, pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant apie ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata,
27V. D. nurodo, kad dėl dukters sužalojimų jis taip pat patyrė neturtinę žalą ir prašo iš atsakovės J. R. priteisti 20 000 Lt. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo ir tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus ši žala gali būti priteista tėvams, sutuoktiniui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Iš bylos dokumentų, paaiškinimų matyti, kad ieškovė augo ir gyveno su tėvu, tarp jų buvo artimas dvasinis ryšys, todėl tėvo akivaizdoje dukrai patyrus sunkius sužalojimus, V. D. neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukters sveikatos jai esant komos būsenoje, vėliau dėl sužalojimų pasekmių, todėl esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus, jog dėl autoįvykio pasekmių yra dalis ir jo kaltės, teismas daro išvadą esant pagrindui ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės J. R. ieškovui priteisti 3 500 Lt neturtinę žalą (CK 1.5 str.).
28Dėl paminėtų aplinkybių, ieškinys tenkintinas iš dalies.
29Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai bei ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos, įvertinus, jog ieškinys yra iš esmės patenkintas, priteistinos iš atsakovių (1 t., b.l. 1, 2 t., b.l. 84, 164, CPK 80 str.1 d. 1 p., 83 str.1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.1 d.).
30Šalių į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą įneštos lėšos ekspertizės išlaidoms apmokėti, grąžintinos šalims proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu (CPK 89 str. 2 d., 2 t. b.l.131,132).
31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str. str. teismas
Nutarė
32ieškovų L. D. ir V. D. ieškinį tenkinti iš dalies.
33Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 708,54 Lt žalos atlyginimo, susijusio su darbingumo netekimu ar sužalojimu, 1 097,25 Lt vienkartinę žalos atlyginimo išmoką ir 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 3 531,79 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną Lt 79 ct) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės L. D. (a.k. ( - ) naudai.
34Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 7 912 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus dvylika Lt) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo V. D. (a.k. ( - ) naudai.
35Priteisti iš atsakovės J. R. (a.k. ( - ) 33 274 Lt (trisdešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo L. D. (a.k. ( - ) naudai.
36Priteisti iš atsakovės J. R. (a.k. ( - ) 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieškovo V. D. (a.k. ( - ) naudai.
37Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 1 450 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt Lt) atstovavimo išlaidų V. D. naudai bei 343,30 Lt žyminio mokesčio ir 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 385,30 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (į.k. 5660).
38Priteisti iš atsakovės J. R. (a.k. ( - ) 2 000 Lt (du tūkstančius Lt) atstovavimo išlaidų V. D. naudai, 1 103 Lt žyminio mokesčio ir 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 161 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
39Grąžinti atsakovėms AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) ir J. R. (a.k. ( - ) po 298,86 Lt (po du šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt 86 ct), o ieškovui V. D. (a.k. ( - ) - 327,61 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis Lt 61 ct) į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. LT307300010002389014, esančią AB “Swedbank“, banko kodas 73000, įmokėtų lėšų,
40Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.