Byla 2A-867-324/2015
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-375/2014 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2010 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3879-584/2010 nustatytą išlaikymo dydį po 1000 Lt kas mėnesį ir priteisti iš jo išlaikymą dukrai M. G., gimusiai ( - ), po 350 Lt kiekvieną mėnesį iki pilnametystės, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti atsakovei, nustatyti bendravimo tvarką – pasiimti nepilnametę dukrą M. G. su savimi nedalyvaujant atsakovei kas antrą mėnesio penktadienį nuo 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., vieną kartą metuose vasaros sezono metu pasiimti dukrą su savimi vienam mėnesiui poilsiauti, nedalyvaujant atsakovei.

4Nurodė, kad jo vienintelės pajamos yra darbo užmokestis 300 Lt per mėnesį. Papildomų pajamų, nekilnojamojo turto neturi. Po teismo sprendimo ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 400 000 Lt. Sutinka skirti dukrai po 350 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad atsakovė neleidžia bendrauti su dukra. Nori, kad būtų sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant nepilnametę dukrą. Atsakovė, kliudydama bendrauti su dukra, traumuoja ją, pažeidžia jo ir dukters teises matytis ir bendrauti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nepakeitė 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio. Nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas su dukra M. G. turės bendrauti tarpininkaujant šeimos psichologui (psichoterapeutui) pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti šias paslaugas specialisto šalys turi susitarti ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, nesusitarus bendravimas vyksta VĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“. Atsakovė įpareigota užtikrinti M. G. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje, už specialisto mokamas paslaugas apmoka ieškovas. Tokia bendravimo tvarka nustatyta iki šalys sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas su dukra M. G. bendrauja toliau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka: ieškovas pasiima dukrą su savimi nedalyvaujant atsakovei kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val.; ieškovas pasiima, prieš tai suderinus su atsakove, dukrą su savimi vieną mėnesį vieną kartą metuose vasaros sezono metu, nedalyvaujant atsakovei.

7Nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos po 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio iš esmės nepakito. Priimant minėtą sprendimą ieškovas pats sutiko mokėti vaikui 1000 Lt kasmėnesinį išlaikymą, nors pagal bylos duomenis jo pajamos nesiekė 300 Lt. Kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ieškovo, einančio bendrovės vadovo pareigas ir sutinkančio mokėti 500 Lt išlaikymą, pajamos sudarė 20 Lt, grynosios pajamos – 12 Lt. Kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus dėl akcijų pardavimo, prekės ženklo pardavimo ir pajamų už tai negavimo (CPK 185 str.). Ieškovo nurodymą, kad netikslinga išsiieškoti pinigus, kuriuos įmonė skolinga jam, ir tuos pinigus naudoti vaiko išlaikymui, vertino kaip netinkamą prioritetų paskirstymą tarp įmonės interesų ir vaiko teisių.

8Sprendė, kad ieškovas privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą. Nesant duomenų apie ieškovo prarastą darbingumą ir dėl to sumažėjusias jo nuolatines pajamas, pablogėjusią sveikatos būklę, padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai, taip pat nesant duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, konstatavo, kad nėra aplinkybių, susijusių su ieškovo turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Šalių dukrai yra 7 metai, be bendrųjų poreikių, ji turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais, nustatyta lengva negalia dėl klausos pažeidimo, reikalingi klausos aparatai, stebima okulisto dėl konverguojančio žvairumo, toliaregystės, lanko logopedinį darželį, taigi vaikui augant jo poreikiai iš esmės tik padidėjo, o tai lemia didesnį piniginių lėšų poreikį. Dėl to ieškinio dalyje dėl išlaikymo dydžio keitimo atmetė kaip nepagrįstą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad sprendimas iš dalies nepagrįstas.

11Teismas neteisingai taikė ir aiškino įrodinėjimo procesą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius gaunamas pajamas, šių pajamų mažėjimą bei duomenis, kad po 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo atsirado nauji kreditoriniai įsipareigojimai. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino.

12Teisinis reguliavimas sudaro galimybę šalims sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101). Nurodo, kad ieškovo vienintelės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, papildomų pajamų ar nekilnojamojo turto neturi. Po 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimo ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos, atsirado kreditoriniai įsipareigojimai, kurie sudaro apie 400 000,00 Lt. Pagal gaunamas pajamas ir turtinę padėtį ieškovas neturi galimybių teikti nustatyto išlaikymo dydžio, o jo nepakeitus, teismas iš esmės sudarė sąlygas ir ateityje didėti išlaikymo įsiskolinimui.

13Teismas nepagrįstai akcentavo vaiko specialius poreikius – šie poreikiai jau buvo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimo dieną.

14Neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė sutiko, jog išlaikymas būtų sumažintas iki 500 Lt per mėnesį.

15Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį netenkinimo ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti pilnai.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti, ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

17Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatytas ieškovo mokėtinas dukrai išlaikymas atitinka šalių valią, yra proporcingas vaiko poreikiams, ieškovo turtinei padėčiai. Ieškovas pats sutiko mokėti 1000 Lt/mėn. išlaikymą, pabrėždamas dukters specialiuosius poreikius. Pagrindas dukrai teikiamo išlaikymo sumažinimui gali būti tik iš esmės pasikeitusi ieškovo turtinė padėtis. Tokių duomenų byloje nėra. Nurodo, kad ieškovo pajamos 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė 320 Lt, kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – 20 Lt. Šių pajamų dydį nustato pats ieškovas, būdamas UAB „Gigacor“ vadovas. Nurodo, kad pajamų pokytis nežymus, be to, apeliantas nepateikė įrodymų apie objektyvias aplinkybes, trukdančias jam susirasti darbą, už kurį būtų mokamas daugiau nei simbolinis darbo užmokestis. Ieškovo turimas reikalavimas bendrovei „Gigacor“, rodo, kad ieškovas turi oficialių pinigų šaltinių, iš kurių galėtų gauti lėšų vaiko išlaikymui, tačiau sąmoningai šių veiksmų neatlieka. Nurodo, kad tiek 2010 m., tiek šios bylos metu ieškovas sutiko mokėti ženkliai didesnį išlaikymą, nei ieškovo oficialios pajamos. Tai suponuoja, kad ieškovas disponuoja ženkliai didesnėmis pajamomis nei deklaruoja ir yra pajėgus mokėti 1000 Lt išlaikymą. Nurodo, kad ieškovui priklauso prekės ženklas ( - ) bei tinklapis ( - ), per kurį vykdomi pardavimai elektroniniu būdu už Lietuvos Respublikos ribų, todėl iš jų gaunamos pajamos neatsispindi ieškovo pateiktose pažymose. Iš ieškovo dabartinės sutuoktinės sąskaitos išrašų matyti nuolatiniai pinigų įnašai, nesusiję su jos darbo santykiais, ženklios išlaidos, įsigytas Land Rover automobilis už pusę šimto tūkstančių litų, tai kelia pagrįstų abejonių dėl oficialių pajamų tikrumo. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad 400 000 Lt kreditoriniai reikalavimai atsirado po 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo. Vykdomasis raštas dėl 510 126,10 Lt išieškojimo kreditoriaus AB SEB bankas naudai buvo išduotas dar 2009 m. rugsėjo 10 d. Realizavus hipoteka įkeistą turtą, kreditorinis reikalavimas sumažėjo iki 355 623,56 Lt. 2013 m. vasario 20 d. AB SEB banko reikalavimą sudarė 355 623, 56 Lt pagrindinės skolos, 15 729 Lt vykdymo išlaidų ir nenurodytą sumą 5% metinių procesinių palūkanų formoje. Taigi, ieškovo įsipareigojimai kreditoriams iš esmės nepasikeitė nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. Teismas teisingai pažymėjo, kad vaiko spacialiųjų ir bendrųjų poreikių visuma nesumažėjo, o tik padidėjo atsižvelgiant į vaiko amžių. Atsakovė byloje niekada nebuvo išreiškusi sutikimo sumažinti išlaikymą iki 500 Lt, todėl ieškovas nepagrįstai savo apeliacinį skundą grindžia šia aplinkybe.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo sumažinimo pagrindų nebuvimą.

22Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

23Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuojantis CK 3.201 straipsnis nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (2 dalis). Remiantis straipsnio 3 dalimi, teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. 2010 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3879-584/2010 šalių dukrai yra nustatytas ieškovo teiktino išlaikymo dydis po 1000 Lt kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo šiuo teismo sprendimu priteista išlaikymo suma gali būti sumažinta tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, t.y. jei iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo padėtis (CK 3.201 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų sumažinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, pagrįstai rėmėsi apeliacine tvarka vertinamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja.

24Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo pateiktų įrodymų dėl turtinės padėties nevertino, juos netinkamai įvertino (tuo paneigiamas vertinimo nebuvimas).

25Ieškinyje dėl išlaikymo sumažinimo ieškovas nurodė, kad vienintelės jo gaunamos pajamos yra darbo užmokestis. Iš 2010 m. sausio – 2013 m. vasario mėnesių, 2013 m. spalio – 2014 m. rugsėjo mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų apie ieškovo draudžiamąsias pajamas matyti, kad 2010 m. sausio – birželio mėn. jos sudarė 800 Lt, 2010 m. liepos – 2012 m. rugsėjo mėn. – nuo 309 iki 320 Lt, nuo 2012 m. spalio – 25, 75 Lt; 20,60 Lt; 15,45 Lt; nuo 2014 m. sausio – 12,12 Lt, nuo 2013 m. spalio – 96,96 Lt, 2013 m. gruodžio mėn.– 6,06 Lt. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio pagrindu nurodytus argumentus apie uždarbio sumažėjimą, nes, priimant 2010 metais teismo sprendimą dėl išlaikymo, ieškovas pats sutiko mokėti vaikui 1000 Lt kas mėnesį, nors tuo metu jo pajamos nesiekė 300 Lt; šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko mokėti vaikui 500 Lt išlaikymą, nors jo grynosios pajamos tesudaro 12 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka. Logiška manyti, kad, gaudamas tik 12 Lt darbo užmokesčio, ieškovas neišgyventų.

26Palyginus ieškovo uždarbio dydį su jo paties deklaruotomis išlaikymo galimybėmis akivaizdu, kad darbo užmokestis UAB „Gigacor“ nėra vienintelės jo gaunamos pajamos (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. ieškovas sudarė dukters gyvybės draudimo sutartį Europos bendrovėje Compensa Life Vienna Insurance group SE, galiojančią iki 2076 metų, kurios pirmųjų keturių metų draudimo įmokos atitinkamai sudaro 2 400, 4 800, 7 200, 9 600 Lt, t.y. ženkliai daugiau, nei per metus ieškovas teigia gaunantis darbo užmokesčio). 2013 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino pardavęs UAB „Gigacor“ akcijas Didžiosios Britanijos įmonei, taip pat prekės ženklą, gavęs labai nedaug pajamų, to įrodymui teigė pristatysiąs sutartis, tačiau jų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų už parduotą turtą gavimo pripažinimas, slepiant jų kiekį, yra tikrosios ieškovo turtinės padėties atskleidimo vengimas. Neteikdamas šių įrodymų, ieškovas nepaneigė atsakovės atsikirtimų, jog ieškovui priklauso prekės ženklas ( - ) bei tinklalapis ( - ), per kurį vykdomi pardavimai elektroniniu būdu už Lietuvos ribų, todėl iš to gaunamos pajamos ieškovo pateiktose pažymose neatsispindi. Nors UAB „Gigacor“ yra skolinga ieškovui 24 038,62 Lt bei 646,74 Lt darbo užmokesčio, jis nesiėmė veiksmų skolai išieškoti. Tokia jo pozicija būtų nelogiška, nepaisant vadovavimo įmonei, jei nebūtų kito pragyvenimo šaltinio, apart ieškovo nurodomo 12 Lt darbo užmokesčio. Ieškovo ieškinyje nurodyti apie 400 000 Lt kreditoriniai įsipareigojimai atsirado iki teismo sprendimo priteisti išlaikymą priėmimo (vykdomasis raštas dėl 510 126,10 Lt skolos AB SEB bankui išieškojimo išduotas 2009 m. rugsėjo 10 d.). Nors ieškovo darbo užmokestis skaitmenine išraiška ir sumažėjo, ieškovo turtinė padėtis galimybės teikti vaikui išlaikymą požiūriu faktiškai nepasikeitė (CPK 185 straipsnis).

27Konstatavus, jog apeliantas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, darytina išvada, kad priteisto išlaikymo jis nemokėjo ne dėl to, kad neišgali mokėti paties pasiūlytos išlaikymo sumos. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį dėl teismo sudarytų sąlygų išlaikymo įsiskolinimo didėjimui – jas sudarė ne teismas, priteisęs išlaikymą ir nenustatęs pagrindų jam sumažinti, o apelianto elgesys, vengiant vykdyti CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą pareigą išlaikyti savo vaiką (pvz., 2013 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje jis nurodė prie išlaikymo galintis prisidėti, kai yra galimybių). Nagrinėjamoje byloje apeliantas pripažino galimą mokėti 500 Lt išlaikymo sumą, tačiau išlaikymo įsiskolinimo nesumažino ir šia dalimi.

28Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl kai kurių bylos įrodymų nevertinimo.

29Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo išlaikymo priteisimo šalių dukters bendrieji bei specialieji poreikiai nepasikeitė. Tokios išvados apeliantas iš esmės neginčija, tačiau, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės sutikimą sumažinti išlaikymą iki 500 Lt, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šio argumento įvertinimui svarbi aplinkybė yra vaiko poreikių nustatymas.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

31Vadovaujantis šiomis nuostatomis sutiktina su atsakovės atsikirtimais, kad priteistas išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į šalių dukters poreikius ir šalių galimybes jį teikti, tačiau, sprendžiant dėl apelianto reikalavimo sumažinti priteistą sumą dėl vaiko poreikių, aktualu tai, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimo metu šalių dukters poreikiai nebuvo analizuojami. Pirminiame ieškinyje ieškovė prašė priteisti 500 Lt išlaikymo, vėliau sumą padidino iki 1000 Lt. Siūlymą šią sumą mokėti atsakovas grindė tuo, kad vaiko poreikiai yra padidėję dėl pablogėjusios sveikatos (vaikas turi klausos ir regos sutrikimų, reikėjo klausos aparato). Nors atsakovė nagrinėjamoje byloje tiesiogiai nebuvo išreiškusi sutikimo su ieškiniu, jos atstovas 2013 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad, jei ieškovas sutiks mokėti įsiskolinimą, išlaikymą sutiktų mažinti (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė yra pripažinusi, jog vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 1000–1500 Lt (t. 1 b.l.95). Tai reiškia, kad vaiko poreikiai, išlaikymo priteisimo metu faktiškai buvę 1000 Lt dydžio, iki 2000 Lt sumos, atsižvelgiant į analogišką motinos pareigą išlaikyti vaiką, buvo padidinti tik pasiūlius tėvui, o ne dėl vaiko poreikių (civilinės bylos Nr.23879-584/2010 t. 2 b.l.14–15). Aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 2000 Lt mėnesinių išlaidų, įrodo ir apeliacine tvarka vertinamoje byloje esanti vaiko mėnesinių poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad kai kurios vaiko maistui skirtinos sumos yra akivaizdžiai per didelės ir nebūtinos (pvz., 35 Lt saldainiams). Nevisiškai tikėtina, kad septynerių metų vaiko higienos poreikiai kainuoja 28,30 Lt (kremas nuo saulės, priemonės nuo uodų ir erkių įprastai nuolat nenaudojami). Lentelėje pažymėta, kad klausos aparatai skiriami 6 metams, FM sistema– 12 metų. 564,62 Lt mėnesio išlaidos drabužiams ir avalynei reiškia, kad per metus šie vaiko poreikiai turėtų sudaryti 6775 Lt. Išlaidos ugdymo priemonėms 629,08 Lt per metus sudarytų 7549 Lt. Nerealu, kad kas mėnesį yra ir 261,15 Lt kitų išlaidų – tai paneigia šių išlaidų pobūdis (patalynė, rankšluosčiai, lova, čiužinys ir pan.).

32Įvertinęs nurodytas išlaikymo priteisimo aplinkybes, atsakovės pripažintus faktinius vaiko poreikius, poreikių lentelėje nurodytas išlaidas ir atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukrai 2012 m. rugsėjo 18 d.–2025 m. balandžio 13 d. laikotarpiui yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog realūs jos poreikiai yra sumažėję iki 405 Eur (1400 Lt) (1/2– 202,50 Eur) (CPK 185 straipsnis). Kadangi pareigą teikti išlaikymą turi ir atsakovė, tačiau jos pajamas yra mažesnės, nei realios ieškovo pajamas (1000 Lt darbo užmokestis, 2013-2014 metais – motinystės pašalpa antram vaikui auginti), ieškovui nustatytina didesnė dukters išlaikymo dalis, priteistą 1000 Lt (289,62 Eur) išlaikymą sumažinant iki 235 Eur (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių be pagrindo nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ieškinio netenkinimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

33Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo panaikintina, priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad priežastis, dėl kurios atsirado bylinėjimosi išlaidos, yra ieškovo elgesys (vengimas išlaikyti vaiką, pačiam pasiūlius išlaikymo sumą; didelis išlaikymo įsiskolinimas, jo nemažinimas, nors su pastarąja aplinkybė atsakovė siejo dalinį ieškinio pripažinimą), paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4,5 dalių nuostatas, nukrypstant nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse reglamentuotos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų klausimu nekeistina, apeliantui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.

34Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

35panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo. Priimti naują sprendimą. Ieškinį iš dalies patenkinti.

36Pakeisti 2010 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3879-584/2010 pagal R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nustatytą išlaikymo dydį, iš V. G. (asmens kodas ( - ) priteistą išlaikymą 1000 Lt kas mėnesį dukrai M. G., gimusiai ( - ), sumažinant iki 235 (dviejų šimtų trisdešimt penkių) Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei R. L. ( asmens kodas ( - )).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2010 m. rugsėjo 27 d.... 4. Nurodė, kad jo vienintelės pajamos yra darbo užmokestis 300 Lt per mėnesį.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos po 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu... 8. Sprendė, kad ieškovas privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad sprendimas iš dalies nepagrįstas.... 11. Teismas neteisingai taikė ir aiškino įrodinėjimo procesą, išlaikymo... 12. Teisinis reguliavimas sudaro galimybę šalims sumažinti arba padidinti... 13. Teismas nepagrįstai akcentavo vaiko specialius poreikius – šie poreikiai... 14. Neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė sutiko, jog išlaikymas būtų... 15. Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo pakeisti... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti,... 17. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatytas ieškovo mokėtinas... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai... 22. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 23. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuojantis CK 3.201 straipsnis... 24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo pateiktų... 25. Ieškinyje dėl išlaikymo sumažinimo ieškovas nurodė, kad vienintelės jo... 26. Palyginus ieškovo uždarbio dydį su jo paties deklaruotomis išlaikymo... 27. Konstatavus, jog apeliantas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, darytina... 28. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl kai kurių bylos... 29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo išlaikymo priteisimo šalių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko... 31. Vadovaujantis šiomis nuostatomis sutiktina su atsakovės atsikirtimais, kad... 32. Įvertinęs nurodytas išlaikymo priteisimo aplinkybes, atsakovės pripažintus... 33. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimo... 34. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį,... 36. Pakeisti 2010 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo daliniu...