Byla A-438-1342-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui Č. K.,

4pareiškėjo atstovui Dominykui Varnui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. K. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „RS studija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjo Č. K. atstovas advokatas Dominykas Varnas 2011 m. birželio 5 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašoma priteisti Č. K. 1450000 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Šiaulių rajono savivaldybės.

9Pareiškėjas Č. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog kadangi dėl ilgo bylinėjimosi ir neteisėtų valdžios atstovo veiksmų (tai, anot pareiškėjo, įrodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi 2010 n. gruodžio 16 d.), patyrė materialinę ir moralinę žalą, prašo patenkinti skundą ir priteisti jam materialinę ir moralinę žalą, nurodytą skunde. Pareiškėjo Č. K. atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžių metu nurodė, jog pritaria Č. K. prašymui tenkinti jo skundą ir priteisti skunde nurodytą 1 450 000 Lt turtinę žalą bei 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės. Pareiškėjas nurodė, jog pirmas neteisėtas veiksmas atliktas 2007 m. gruodžio 29 d. Tą dieną rajono savivaldybė surašė atsakymą į Č. K. prieš mėnesį pateiktą prašymą išduoti jam planavimo sąlygas detaliajam planui rengti jo paties sklypui, taip užkirsdama kelią naujos vertės atsiradimui, tiek Č. K. teisėtų lūkesčių ir teisėtų ketinimų įgyvendinimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu šis atsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtai nemotyvuotas, tai, anot pareiškėjo, reiškia jog 2007 m. gruodžio 29 d. atsakymu atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė neturėjo teisės neleisti pareiškėjui detaliai planuoti savo 5 ha žemės sklypo. Tuo laiku vyko kiti teisiniai procesai, dėl kurių 2008 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas dar vienas neteisėtas atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracinis aktas. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus detalųjį planą, atsirado nauja teisinė aplinkybė, laikinai (bet neteisėtai) suteikusi teisę Šiaulių rajono savivaldybei po pusės metų 2009 m. gegužės mėnesį, kadangi teismas įpareigojo detaliai svarstyti pareiškėjo prašymą leisti Č. K. detaliai planuoti savo sklypą, iš naujo apsvarstyti prašymą neigiama Č. K. linkme, nurodant, kad šalia Č. K. sklypo yra galiojantis Šiaulių miesto Daušiškių kapinių detalusis planas. Dėl tos aplinkybės negalimas gretimų sklypų paskirties pakeitimas į gyvenamosios dėl to, kad 300 m zonoje prie kapinių negalima statyti gyvenamųjų namų. Toks motyvas taip pat buvo grindžiamas neteisėtu 2008 m. gruodžio 28 d. administraciniu aktu, detaliojo plano patvirtinimu.

10Anot pareiškėjo, konstatavus, kad nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje įvardintos ir apskaičiuotos turtinės 1 450 000 Lt žalos atsiradimą lėmė išimtinai neteisėti atsakovo veiksmai, yra įrodytas ir antrasis, būtinasis, kriterijus tokio pobūdžio bylose, t. y. savivaldybės neteisėtų veiksmų buvimas, kai pripažįstama, jog valdžios įstaigos, įskaitant ir savivaldybės įstaigas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Iš Č. K. elgesio akivaizdu, kad jis būtų rengęs detalųjį planą, padavė 2007 m. lapkričio 16 d. prašymą leisti jam pradėti rengti detalųjį planą, sudaryti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį ir atlikti kitus veiksmus. Tą patį padarė 2010 m. ar 2011 m. pradžioje ir jam vėl buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas, sudaryta sutartis su juo, kaip su planavimo organizatoriumi. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo sprendimo neleisti teisėtai rengti Č. K. detalųjį planą ir neteisėto Daušiškių kapinių plano patvirtinimo, jis atsidūrė tokioje teisinėje ir ekonominėje situacijoje, kai su savo nuosavybe negalėjo elgtis taip, kaip numato įstatymai ir leido jo galimybės, 2008 m. gegužės mėn. jis vis dar nebuvo parengęs savo 5 ha žemės sklypo detaliojo plano, kurio tikslas – paskirties keitimas, suskaidymas į mažesnius sklypus. 2008 m. gegužės mėn. Č. K. žemės sklypas, kaip nustatė nekilnojamo turto ekspertas A. L., kurio pažyma nėra ginčijama ir nenuginčyta, būtų vertas 2 490 000 litų. Tas pats ekspertas tos pačios ataskaitos 12 psl. nurodė, jog „...sausio 7 d. eliminavus reikalingas atlikti investicijas, to paties žemės sklypo, su ta pačia paskirtimi, t.y. mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, su tuo pačiu detaliuoju planu, vertė sudaro tik 1 040 000 Lt...“, t.y. 1 450 000 Lt mažesnė. Šis laiko tarpas tarp 2008 m. gegužės mėn. ir 2011 m. sausio mėn. išsitęsė ne dėl Č. K. veiksmų ar neveikimo. Jis išsitęsė dėl neteisėtų rajono savivaldybės veiksmų neleidžiant Č. K. pasinaudoti įstatyme numatytomis galimybėmis.

11Pareiškėjo atstovo teigimu, vertės galbūt būtų likusios tos pačios, tačiau visas neigiamas pasekmes, kurias patyrė jo klientas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, turi prisiimti atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė kriterijus ir išaiškino: „...būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos dėl neturtinės žalos atlyginimo, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų (pareiškėjo atstovas nurodė, jog kalba apie emocinę depresiją ir dvasinę skriaudą), nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinio...“. Tai akivaizdu iš bylos nagrinėjimo ir Č. K. teisių nuolatinio pažeidinėjimo, neleidžiant jam detaliai planuoti savo žemės sklypo. Teismas nurodė: „...neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos...“. Savivaldybė priėmė teisinius aktus, t.y. kompleksinio vertinimo protokolą ir sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, 2 kartus neleido Č. K. rengti savo detaliojo plano. „...Veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę...“. Teismas remiasi Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 3K-3-337/2006, pažymėdamas emocinės depresijos ir dvasinės skriaudos darymo trukmę.

12Taigi, anot pareiškėjo, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas išaiškina teismams, jog ši nuolatinė žalos darymo veikla sukelia didesnius nei įprasta neturtinius praradimus. Dvasiniai išgyvenimai yra ilgesni, kartu neturtinė žala didėja. Kadangi skunde nurodoma neturtinė žala (sielvartas dėl didelės turto vertės akivaizdaus mažėjimo), t. y. Č. K. sklypas galėjo būti beveik 2,5 mln. vertės, toliau kaina krito dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pripažinus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos aktus ir veiksmus neteisėtais galutiniais teismų procesiniais sprendimais, natūralu, kad pareiškėjas prarado pasitikėjimą Šiaulių rajono savivaldybės valdžios institucijomis, jų vykdoma politika, matydamas, jog Šiaulių rajono savivaldybė negerbia jo, kaip piliečio, kaip nuosavybės turto santykių subjekto, kad jai yra svetimas teisėtumas ir teisingumo jausmas, pagarbos kito asmens teisėms ir nuosavybės apsaugai jausmas, prarado pasitikėjimą savivaldybės vykdoma politika ir veiklos teisėtumu. Pareiškėjo nuomone, pasitikėjimas kiekvienos įstaigos teisėtumu yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga ir teisė, tačiau savivaldybė, atimdama pasitikėjimą iš Č. K., padarė jam nemažą turtinę žalą, kurią prašoma įvertinti 30 000 Lt. Pareiškėjo manymu, tai nėra per didelė suma tokiam ilgai žalą darančiam procesui įvertinti, dvasinėms kančioms, sielvartui ir pažeminimams, sukeltiems Č. K., nustatyti. Tiek 2007 m. lapkričio 16 d., tiek 2010 m. gruodžio pabaigos Č. K. aktyvūs veiksmai kreipiantis dėl planavimo sąlygų išdavimo ir po ilgų svarstymų savivaldybėje tų sąlygų gavimas, sutarties pasirašymas dėl planavimo sąlygų perdavimo akivaizdžiai rodo Č. K. norą keisti savo sklypo paskirtį. Tik po to sužinojo, kad savivaldybėje galimai bręsta galimai neteisėti veiksmai, dėl kurių negalima gauti dokumentų, nes planavimo sąlygų sąvadas į bylą nėra pateiktas (jis yra tik kalbų lygmenyje (kokiam plotui, kam išduotas) ir tai susiję su ateities teisiniais ginčais. Tik ši informacija ir sustabdė Č. K. teisėtų lūkesčių įgyvendinimą, o ne noras pasipelnyti iš rinkos svyravimų. Tačiau, pasak pareiškėjo, to nėra, nors rinkos svyravimai vyksta, tačiau atsakovo vertimas laukti dėl savo neteisėtų veiksmų konstatavimo ir sukelia teisines pasekmes, kad nukentėjusį asmenį tokį, koks jis yra, su jo visomis aplinkybėmis, su rinkos svyravimo aplinkybėmis, privalai atstatyti į tą pačią padėtį, kokia buvo iki nukentėjimo.

13Pareiškėjo teigimu, jis nukentėjo 2007 m. pabaigoje–2008 m. pradžioje ir į tą padėtį prašo grąžinti. Anot pareiškėjo, atmestinas argumentas, kad byloje nepateikta jokia sutartis dėl pirkėjo Č. K. sklypui suradimo, įsipareigojimo ar preliminari sutartis, kuria būtų fiksuota konkreti Č. K. parduodamo žemės sklypo jau su pakeista naująja paskirtimi kaina. Tokią situaciją ir sukūrė pats atsakovas, neleisdamas atsirasti tai aplinkybei sau prieinamomis neteisėtomis priemonėmis, neleisdama detaliai planuoti. Kokį galėjo 2008 m. Č. K. surasti pirkėją, kuris, matydamas, kad žemės dabartiniam savininkui atsisakoma leisti detaliai pradėti planuoti žemės sklypą, protingai galėtų tikėtis, kad 2008 m. kovo ar gegužės mėn. tas planas bus parengtas ir jis tada mokės tuos 6300 litų už 1 arą arba 5,5 mln. Lt už visą sklypą. Pasak pareiškėjo, aišku, kad tokia aplinkybė neatsirado vien tik dėl atsakovo veiksmų ir dėl to pareiškėjas bei jo atstovas negali pateikti jokios sutarties ir reikia vadovautis nenuginčyta vertinimo ataskaita. Pareiškėjo vertinimu, jis ją patyrė akivaizdžiai ir vien dėl to, kad per baigiamąsias kalbas taupė teismo ir kitų laiką, nepasisakydamas, kiek jam nervų kainavo pats procesas ir nuosavo sklypo rinkos vertės mažėjimas, pasitikėjimo valdžios institucija praradimas, dar nereiškia, kad jis to praradimo nepatyrė. Anot pareiškėjo, planavimo sąlygų sąvadą tiek viena, tiek kita savivaldybė galėjo ir privalėjo keisti, kai 2008 m. kovo mėn. įsigaliojo Žmonių palaikų laidojimo įstatymas berengiant detalųjį planą, nes kiekvienas valdžios įstaigos veiksmas arba neveikimas turi būti motyvuotas, neturi likti jokių dviprasmybių, kodėl taip elgiamasi arba nesielgiama, lygiai taip pat, kaip ir buvo motyvuotas didesnio negu 40 ha ploto žemės teritorijos poreikis naujosioms miesto kapinėms.

14Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovas V. S. nurodė, jog su skundu nesutinka.

15Paaiškino, jog pareiškėjas bando įrodyti, kad Šiaulių rajono savivaldybė neleido jam sukurti (padidinti) turto vertės ir dėl ko jis negavo 1 450 000 Lt pajamų. Tačiau pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad toje vietoje buvo norinčių asmenų pirkti tokį sklypą minėtu laikotarpiu. Taip pat nebuvo sudaryta jokių pirkimo-pardavimo sutarčių. Nuo sąlygų sąvado išdavimo keisti žemės ūkio paskirties žemę pareiškėjas iki šiol jos nėra pakeitęs, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas ketino ir ketina keisti žemės paskirtį. Anot atsakovo, nesuprantama, kodėl savivaldybė privalėtų mokėti už tariamai negautas pajamas nuo tariamo žemės sklypo pardavimo, kai pareiškėjas net nekeitė jos paskirties ir greičiausiai neketina keisti žemės paskirties. Tai nesukelia teisėtų lūkesčių dėl žalos atlyginimo (taip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 26 d. administracinėje byloje Nr. A7-720/2004). Atsakovo atstovas nesutiko ir dėl pareiškėjo reikalaujamos moralinės žalos (30 000 Lt) atlyginimo. Pagal CK 6.246-6.250, 6.271 straipsnių nuostatas, valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų – neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (taip yra pasisakyta ir 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006 ir 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Todėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimui nepakanka vien teiginio, kad patirta žala, būtina konstatuoti faktines aplinkybes, leidžiančias nustatyti įprastų išgyvenimų ribų peržengimą, vertintiną pinigais. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, galinčių pagrįsti moralinę žalą, kad, pavyzdžiui, bylos vedimo metu neleidimas rengti detaliojo plano pakenkė jo reputacijai ar sveikatai. Kapinių detalusis planas galiojo iki 2010 m. gruodžio 16 d. tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu panaikino Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, todėl nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d. keisti žemės ūkio paskirties žemę buvo draudžiama, toks draudimas buvo teisėtas, kadangi ieškovo žemė pateko į kapinių sanitarinę apsaugos zoną. Atsakovo atstovas paaiškino ir tai, jog emocinė depresija yra liga, kuri turi netgi klasifikatoriaus kodą ligų sąraše. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokios medikų išvados ar ligos istorijos, kad jam konstatuota depresija ir yra išrašyti antidepresiniai vaistai, vadinasi, jis nepatyrė ypatingos žalos ar dvasinių išgyvenimų. Apie dvasinius išgyvenimus gali pasakyti psichologai, tačiau byloje jokių įrodymų šiuo klausimu pateikta nėra.

16Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovė S. B. nurodė, jog su skundu nesutinka.

17Pažymėjo, jog pareiškėjas vadovaujasi vien prielaidomis. Vien detalaus plano patvirtinimas dar nereiškia, kad jau pakeista paskirtis. Pakeista paskirtis laikoma tada, kai sklypai yra įregistruoti Registrų centre ir matosi, kad yra nebe žemės ūkio paskirties žemė, o kitos paskirties žemė. Kaip paaiškino atstakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovė, byloje nėra surinkta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kas būtų buvę jei Č. K. būtų pasirengęs detalųjį planą, pakeitęs paskirtį, visus sklypus įregistravęs registre, ar bent vienas sklypas būtų nupirktas, kadangi toje teritorijoje ir aplink yra parengti keli kvartalai gyvenamųjų namų, bet žinoma, kad yra daug neparduotų kitos paskirties sklypų. Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemės yra daug mažesnis, negu kitos paskirties. Jeigu būtų žemė pakeista į kitos paskirties žemę, tai žemės mokestis per tuos metus būtų išaugęs. Atsakovo atstovė pabrėžė, jog atsakovas parašė raštą, kad sklypas patenka į sanitarinę apsaugos zoną ir planavimo tikslo gyvenamųjų namų statybai detaliojo plano rengimui sąlygų neišduoda. Pareiškėjas galėjo prašyti keisti paskirtį į kitą, išskyrus gyvenamųjų namų paskirtį, galbūt gamybinę, sandėliavimo, komercinę ar kitokią ir pardavus galbūt būtų gavęs didžiulius pinigus.

18Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Ž. R. nurodė, kad tuo laiku pagal patvirtintus ir rengiamus dokumentus savivaldybė kitaip pasielgti ir negalėjo, kadangi 2007 m. akivaizdžiai buvo matyti, kad pareiškėjo sklypas patenka į planuojamo detalaus plano sanitarinę apsaugos zoną, o 2009 m. jau buvo patvirtintas ir nepanaikintas tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas tas planas. Šioje byloje buvo pateikta teigiama išvada 2008 m. birželio 10 d., o Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisa atsirado 2008 m. kovo 1 d., t.y. institucijai, tikrinančiai detalųjį planą, jau buvo galiojanti įstatymo pataisa ir institucija tą įstatymo pataisą turėjo įvertinti. Tas motyvas, kad savivaldybės taryba tuo pagrindu, kad atsirado įstatymo pataisa ir palaikų laidojimui numatė apribojimą 40 ha, turėjo atsisakyti motyvuotai tvirtinti detalaus plano, yra atmestinas, kadangi išvada buvo teigiama, o to kaip motyvo įvardinti savivaldybė nebeturėjo teisės, kadangi institucija dėl to pasisakė; ir dėl Teritorijų planavimo įstatymo, kuris numato, kad taryba gali netvirtinti tik motyvuotai, tai to motyvo savivaldybės tarybai nebeliko. Tai, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtintas Daušiškių kapinių detalusis planas tapo ginčo objektu ir prasidėjo teisminiai nagrinėjimai, įvyko dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisos, tai sukėlė įvairių institucijų savotiškas interpretacijas, nes vieni tą įstatymo nuostatą suprato vienaip, kiti – kitaip, kol pasisakė teismas. Iš pareiškėjo neišgirdo nei vieno argumento, kas sukėlė jam dvasinę skriaudą, dvasines kančias, nors jo atstovas pasakė, kad neturtinę žalą pareiškėjas patyrė akivaizdžiai. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad to neįžvelgia, nes dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai geriausiai apibūdinami paties žmogaus, kadangi jie išimtinai susiję su pačiu asmeniu, o ne jo atstovu. Neteisybės jausmas ar nusivylimas valstybės institucijomis nėra dvasinis neturtinės žalos pagrindas. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė ir jie negali būti traktuotini kaip neturtinė žala. Prašo skundo netenkinti.

19Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus atstovas N. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes jame daugelis motyvų yra paremta prielaidomis apie būsimą galimą pelną, pardavus žemės sklypus, skaičiuojama pagal kažkurių metų individualaus vertinimo atliktą skaičiavimą. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, šioje situacijoje savivaldybė įvertino pakankamai objektyviai ateityje planuojamą žemės sklypą kapinėms, numatė vietovę ir savo sprendimu neišduodama sąlygų sąvado pasielgė tinkamai.

20Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „RS studija“ atsiliepime nurodoma, jog su pareiškėjo Č. K. skundu dėl žalos atlyginimo jis nesutinka.

21Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė, atsisakydamas leisti pradėti privataus 5 ha sklypo detalųjį planavimą, suvaržė jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas tvirtina, kad Šiaulių rajono savivaldybė, neperduodama jam detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų, elgėsi neteisėtai ir sukėlė žalą pareiškėjui. Būtent savivaldybės valdžios institucijų ir jos darbuotojų neteisėti veiksmai yra būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui šiuo klausimu kreipusis į Šiaulių rajono savivaldybę, rengė Daušiškių kapinių detalųjį planą. Tuo metu jau buvo akivaizdu, kad Specialiajame plane (jį taip pat rengė trečiasis suinteresuotas asmuo) Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti numatytos teritorijos neužteks naujoms kapinėms įrengti, jos bus didesnės, o pareiškėjo sklypas pateks į sanitarinę apsaugos zoną. Tad, trečiojo suintereuotojo asmens nuomone, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, įvertinę esamą objektyvią situaciją ir netenkinę pareiškėjo prašymo, elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentavo, jog Šiaulių miesto kapinių vietos parinkimo specialiojo plano planavimo darbų programoje (2005 m. balandžio 26 d.) įvardintas vienas iš planavimo tikslų: „Suformuoti preliminarų žemės sklypą (pageidaujamas kapinių sklypo plotas apie 35 ha)“. Tai nėra užduotis suformuoti tiksliai tokio dydžio sklypą (tai patvirtina žodžiai: „preliminarų“, „pageidaujamas“, „apie“). Parenkant kapinių vietą (tai buvo pagrindinis specialiojo plano tikslas), buvo būtina žinoti, koks minimalus kapinių sklypo plotas gali būti realiai suformuotas. Specialiajame plane (jam buvo pritarta 2006 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-57, o patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-49) grafiškai buvo parodytas 53 ha dydžio preliminarus kapinių sklypas (preliminari sklypo formavimo vieta), neapsprendžiantis koordinatėmis jo tikslios konfigūracijos ir vietos. Tai yra kitos projektavimo stadijos (detaliojo plano) uždavinys. Rengiant Daušiškių kapinių detalųjį planą, Šiaulių rajono savivaldybės išduotose planavimo sąlygose (2006 m. rugpjūčio 8 d.) planuojamos teritorijos orientacinis plotas nurodytas 53 ha. Rengiant šį planą, buvo spręstas kompleksas uždavinių: kapinių išplanavimo struktūros idėja, privažiavimų prie kapinių ir inžinerinės infrastruktūros klausimai, aplinkosauginių ir sanitarinių reikalavimų kompleksas ir t. t. Visa tai ir yra detaliojo plano uždavinys – rasti optimaliausią, racionalų sprendimą, atsakantį į visus keliamus reikalavimus, po to suformuojamas konkretus sklypas. Atsižvelgus į privalomą vandens telkinių apsaugos zoną (ji užima 7,7 ha kapinių sklypo plotą), buvo suformuota intensyviai apželdinta kapinių prieigų teritorija. Tai padidino formuojamą kapinių sklypo plotą. Projektavimo eigoje ir atliekamų procedūrų (projekto pristatymų) metu kapinių dydis buvo pagrindžiamas perspektyva, numatant kapinių įrengimą etapais. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, tai logiška ir racionalu atsižvelgus į tai, kad aplink Šiaulius nėra tinkamų kapinėms įrengti teritorijų.

22Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė ir tai, jog priimant konkrečius sprendinius nuolat buvo konsultuojamasi su detaliojo plano užsakove Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Projekto pristatymo visuomenei procedūrų metu nebuvo paneigtas planuojamų kapinių sklypo dydis. 2008 m. birželio 10 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros (toliau – ir TPSVP) departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius išdavė patikrinimo aktą Nr. SA-43 su teigiama išvada. Šiaulių miesto Nuolatinėje statybos komisijoje yra institucijų, kurios išdavė planavimo sąlygas, atstovai. Suderinę detalųjį planą jie patvirtino, kad parengtas detalusis planas atitinka planavimo sąlygų sąvade išduotas planavimo sąlygas, o tuo pačiu patvirtino tokį kapinių plotą, kuris suderintas sprendiniais. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio nuostata, ribojanti projektuojamų kapinių dydį iki 40 ha, įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d. Detaliojo plano rengėjas (R. K. K. IĮ) pilnai parengė detalųjį planą 2008 m. sausio 15 d. (projektas parengtas ir suderintas, atliktos privalomos procedūros). 2008 m. vasario 29 d. gauta TPSVP departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus neigiama patikrinimo išvada (informuojant visuomenę apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą įsivėlė netikslumų – nebuvo informuoti kelių sklypų savininkai, kurių nedidelė dalis sklypo patenka į kapinių sanitarinę zoną, neatsakyta į visas pateiktas pretenzijas pareiškėjams). Dėl šių pažeidimų buvo pakartota viešojo svarstymo procedūra, nekeičianti detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano pagrindinis brėžinys formaliai buvo pakartotinai suderintas antrą kartą 2008 m. birželio 17 d. Tad jei ne šios formalios procedūrinės klaidos, detalusis planas būtų buvęs parengtas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas iki įsigaliojant 24 straipsnio nuostatai. Detalieji planai rengiami vadovaujantis sąlygų sąvado išdavimo dieną galiojusiais įstatymais, kurių reikalavimai atsispindi išduotose sąlygose. Tai suprantama, nes rengimo procesas yra neprognozuojamas ir užtrunka metus ir daugiau. Konkrečiu šiuo atveju jis truko nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo išduotas sąlygų sąvadas, iki 2008 m. birželio 10 d., kai buvo surašytas patikrinimo aktas: rengimo trukmė – metai ir 10 mėnesių.

23Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, akivaizdu, kad reikalavimas pradėti planavimo procedūras iš naujo, pasikeitus teisės aktams, neatitiktų protingumo kriterijų. Pareiškėjas turtinę žalą sieja su žemės sklypo verčių, buvusių skirtingais laikotarpiais, skirtumu. Tačiau jis remiasi prielaidomis, galimybėmis, o ne konkrečiais faktais. Č. K. sklypas nėra palankioje gyvenamajai statybai teritorijoje – sklypas yra viduryje dirbamų žemės ūkio laukų, nėra jokios infrastruktūros, tik privažiavimas, šalia – triukšmingos transporto magistralės. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį, į tai kad Č. K. sklypą įsigijo 2006 m. spalio 27 d., kai jau buvo patvirtintas specialusis planas (2006 m. kovo 3 d.), t. y. tada jam buvo žinoma, kad netoli jo sklypo formuojamos kapinės. Taigi teritorijų planavimo prasme sprendimas statyti gyvenamuosius namus yra abejotinas, kaip ir abejotina IĮ „Eksperts” parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje šios nepalankios aplinkybės nevertinamos. Projektavimo įmonių išduotos pažymos apie detaliojo plano rengimo trukmę yra tik prielaida, kad palankiai susiklosčius situacijai, detalusis planas gali būti parengtas per nurodytą terminą. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog detaliųjų planų rengimo praktika rodo, kad vidutiniškai projektai parengiami per 6-12 mėn., po jų eina tvirtinimo procedūros. Konkrečiu atveju, jeigu planavimo sąlygos Č. K. būtų išduotos tuo metu, kai jis kreipėsi (2007 m. lapkričio 14 d.), abu detalieji planai (Č. K. sklypo ir Daušiškių kapinių) būtų buvę rengiami vienu metu. Konfliktas tarp šių detaliųjų sprendinių, akivaizdu, būtų buvęs neišvengiamas. Galima daryti išvadą, kad ginčai dėl prioritetų būtų užsitęsę neprognozuojamą laiką (gal net iki teisminio proceso). Išvada – parengus sklypo detalųjį planą, jis greičiausiai jau būtų nuvertėjęs dėl susiklosčiusių ekonominių sąlygų. Kita vertus, įsiteisėjus Daušiškių kapinių detaliajam planui, Č. K. sklypo vertė gali padidėti. Sklypas yra tinkamas vystyti kapines aptarnaujančiai komercinei veiklai (nuo mokamos stovėjimo aikštelės iki paminklų dirbtuvių ar šarvojimo salės), ši veikla turėtų ilgalaikes garantijas. Reikalavimas priteisti 30 000 litų neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes rūpesčiai ginant savo teises neperžengia įprastų pastangų ir komercinės rizikos galimybės.

24II.

25Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo Č. K. atstovo advokato Dominyko Varno skundą dėl 1450000 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Šiaulių rajono savivaldybės atmetė kaip nepagrįstą.

26Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Šiaulių rajono savivaldybės veiksmų, t. y. 2007 m. gruodžio 29 d. atsakymo Nr. S-2730(8.9), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. “Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone” patvirtinimo. Pareiškėjas, remdamasis IĮ “Eksperts” Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/01-001, nurodo, jog 2008 m. gegužės 1 d., kai pareiškėjas turėjo būti baigęs rengti neteisėtai neleistą pradėti rengti savo 5 ha žemės sklypo detalųjį planą ir pakeitęs jo paskirtį, (padalinęs savo žemės sklypą į daugiau mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypų), sklypo vertė būtų buvusi 2490000 Lt, o šiuo metu, darant prielaidą, kad sklypo paskirtis yra jau pakeista, yra tik 1040000 Lt, t. y. šių sumų skirtumas (1450000 Lt) sudaro žalos dėl pareiškėjo turto vertės sumažėjimo dydį.

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių rajono savivaldybės) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

28Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-476/2009 nusprendė panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S-2730 (8.9) „Dėl organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano rengimui“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui perduoti Č. K. 2007 m. lapkričio 14 d. prašymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą iš naujo panaikino atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S-2730 (8.9) „Dėl organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano rengimui“ ir perdavė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Č. K. 2007 m. lapkričio 14 d. prašymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A502-1489/2010 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-229 „Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano tvirtinimo Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone“, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu sudarytos Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. birželio 17 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 89 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 10 d. atsakymą Nr. 53-583-K-(1.22). Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, konstatuotina, jog ginčo šioje byloje dėl to, kad buvo atlikti neteisėti Šiaulių rajono savivaldybės veiksmai (atsisakymas 2007 m. gruodžio 29 d. atsakymu Nr. S-2730(8.9) tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. „Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone” patvirtinimas), nėra.

29Pirmosios instancijos teismo nuomone, siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. reali turtinė ar (ir) neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Teismo vertinimu, pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės veiksmais. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas apie tai, ar pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, jis galimai būtų pakeitęs 5 ha žemės sklypo paskirtį, padalinęs savo žemės sklypą į daugiau mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypų, turtas būtų vertas ir jį būtų galima parduoti už beveik dvigubai didesnę kainą nei dabartiniu laikotarpiu.

30Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, būtų tikrai ir neišvengiamai pardavęs žemės sklypą už tokią kainą, kokia Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr.11/01-011 įvardinta kaip šio sklypo rinkos vertė 2008 m. gegužės 1 d. Pirmosios instancijos teismas pritarė ir atsakovo atstovo pozicijai, jog pareiškėjas nebuvo sudaręs jokios preliminarios sutarties dėl įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, dėl kurios neįvykdymo jis būtų patyręs tam tikrą žalą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patirtų netiesioginių nuostolių faktą grindžia vien prielaidomis, t. y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios pajamos pagal susiklosčiusią teismų praktiką nepripažįstamos negautomis pajamomis pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, jog šiuo atveju tarp pareiškėjo atstovo nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra ir negali būti tiesioginio priežastinio ryšio, kadangi pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo atstovo pateiktame skunde kaip vienas iš žalos nustatymo įrodymų nurodoma pasaulinė ekonomikos krizė bei ryškus nekilnojamojo turto kainų kritimas 2008 metų pabaigoje – 2009 metais. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas, su kuriuo pareiškėjas sieja prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą, tikrai atsirado dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, kuriuos lėmė ekonomikos krizė, ir būtent todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai (1450000 Lt) gali būti laikomi atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės veiksmų rezultatu. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatyta tik viena iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, teismas konstatavo, jog nėra visų sąlygų atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjo nurodomai turtinei žalai atlyginti.

31Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija, nuosekliai remdamasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), pažymi, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pabrėžtina, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. gruodžio mėn. 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2975-11 Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/306639) [2012-04-04] CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009).

32Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad dėl ilgo bylinėjimosi ir beprasmių ginčų su atsakovu patyrė ne tik įvairius nepatogumus, bet ir neteisybės jausmą, sielvartą dėl savo turto vertės mažėjimo dėl akivaizdžiai neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat prarado pasitikėjimą Šiaulių rajono savivaldybės valdžios institucijomis, jų veiksmais ir vykdoma politika. Taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas patyrė emocinę depresiją.

33Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 nurodoma, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Be to, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-320/2011 nurodoma, jog kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbūs įrodomieji faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pirmosios instanciios teismas pabrėžė, kad jam nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių išgyvenimų, patirtų bylinėjimosi su atsakove metu, ir jog nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sielvartą patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog prarado pasitikėjimą Šiaulių rajono savivaldybės valdžios institucijoms nepakankami priimti sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo Č. K. reikalavimas dėl 1450000 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Šiaulių rajono savivaldybės atmestinas kaip nepagrįstas.

34III.

35Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas Dominykas Varnas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą skundas grindžia motyvu, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas neteisingai sprendė dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagrindų buvimo, nes visiškai nepagrįstai nustatė tokių pagrindų neegzistuojant.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė bei tretysis suinteresuotasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ar yra visos trys privalomos sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti ir argumentuotai teisiškai įvertino pateiktus pareiškėjo įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Apeliacinis skundas atmestinas.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką.

41CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

42Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Šiaulių rajono savivaldybės veiksmų, t. y. 2007 m. gruodžio 29 d. atsakymo Nr. S-2730(8.9) „Dėl organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo plano rengimui“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (šis atsakymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-476/2009 panaikintas) ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo “Dėl Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone” patvirtinimo (šis sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1489/2010). Pareiškėjas, remdamasis IĮ “Eksperts” Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 11/01-001, nurodo, jog 2008 m. gegužės 1 d., kai pareiškėjas turėjo būti baigęs rengti neteisėtai neleistą pradėti rengti savo 5 ha žemės sklypo detalųjį planą ir pakeitęs jo paskirtį, (padalinęs savo žemės sklypą į daugiau mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypų), sklypo vertė būtų buvusi 2 490 000 Lt, o šiuo metu, darant prielaidą, kad sklypo paskirtis yra jau pakeista, yra tik 1 040 000 Lt, t. y. šių sumų skirtumas (1 450 000 Lt) sudaro žalos dėl pareiškėjo turto vertės sumažėjimo dydį.

43Ginčo šioje byloje dėl to, kad buvo atlikti neteisėti Šiaulių rajono savivaldybės veiksmai (atsisakymas 2007 m. gruodžio 29 d. atsakymu Nr. S-2730(8.9) tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. “Šiaulių miesto kapinių detaliojo plano Daušiškių kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių rajone” patvirtinimas), nėra. Atsakovo atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu yra nustatyti ir sprendžiant nagrinėjamą ginčą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai.

44Teisėjų kolegija pabrėžia, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

45Remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas.

46Pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, jis galimai būtų pakeitęs 5 ha žemės sklypo paskirtį, padalinęs savo žemės sklypą į daugiau mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypų, turtas būtų vertas ir jį būtų galima parduoti už beveik dvigubai didesnę kainą nei dabartiniu laikotarpiu.

47Kolegijos vertinimu, pareiškėjo sumanymas pirkti sklypą, kurio paskirtį pakeitęs ir padalinęs į daugiau mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypų, buvo jo apsisprendimas, kuris susijęs su verslui būdinga rizika dėl investicinio projekto sėkmės. Pareiškėjas, kaip matyti iš jo pateiktų argumentų, pirko sklypą turėdamas šį konkrečiai apibrėžtą tikslą, tuo pačiu pastebėtina, kad sklypo pirkimo metu (2006 m. spalio 27 d. (I t., b. l. 16)) Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu jau buvo patvirtintas specialusis planas Šiaulių miesto kapinių vietai parinkti (I t., b. l. 52), o jo pagrindu Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2006 m. rugpjūčio 8 d. patvirtino planavimo sąlygų sąvadą Nr. SPA-456, kurio tikslas – parengti sklypo suformavimo Šiaulių miesto kapinėms įrengti keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatant naudojimo būdą ir pobūdį bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus, detalųjį planą (I t., b. l. 52), taigi, pareiškėjas, būdamas rūpestingas, sklypo pirkimo metu galėjo pasidomėti teritorijų planavimo dokumentais, susijusiais su sklypu bei gretimu sklypu, bei įvertinti teisminių ginčų kilimo riziką.

48Be to, pastebėtina, kad 2006 m. spalio 27 d. nusipirkęs sklypą, pareiškėjas ne iškart, o po metų – 2007 m. lapkričio 14 d. – su prašymu kreipėsi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (I t., b. l. 56), kas rodo, kad pareiškėjas nebuvo ypač aktyvus siekdamas įgyvendinti savo verslo idėją. Be to, vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl negautų pajamų, kurias pareiškėjas tikėjosi gauti, bet negavo dėl atsakovo neteisėtų aktų bei dėl jų panaikinimo užsitęsusių teisminių ginčų, pastebėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad buvo norinčių asmenų pirkti pareiškėjo ar gretimai esantį sklypą minėtu laikotarpiu. Taip pat nebuvo sudaryta jokių pirkimo-pardavimo sutarčių. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų keitęs sklypo paskirtį nuo sąlygų sąvado išdavimo, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas ketino ir ketina keisti žemės paskirtį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, būtų tikrai ir neišvengiamai pardavęs žemės sklypą už tokią kainą, kokia Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr.11/01-011 įvardinta kaip šio sklypo rinkos vertė 2008 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas nebuvo sudaręs jokios preliminarios sutarties dėl įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, dėl kurios neįvykdymo jis būtų patyręs tam tikrą žalą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas patirtų netiesioginių nuostolių faktą grindžia vien prielaidomis, t. y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis. Tokios pajamos pagal susiklosčiusią teismų praktiką nepripažįstamos negautomis pajamomis pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

49CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. pareiškėjas nepateikė nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, galinčių pagrįsti moralinę žalą, kad, pavyzdžiui, bylos vedimo metu neleidimas rengti detaliojo plano pakenkė jo reputacijai ar sveikatai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

50Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336-12 ir kt.).

51Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų laikėsi.

52Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl neteisėtų atsakovo aktų priėmimo pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo aktų priėmimo jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto bei dydžio (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

53Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad atmetus apeliacinį skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjui nėra numatyta, kadangi jis nelaikomas šalimi, kurios naudai sprendimas yra priimtas (ABTĮ 44 straipsnis).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Pareiškėjo Č. K. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui Č. K.,... 4. pareiškėjo atstovui Dominykui Varnui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjo Č. K. atstovas advokatas Dominykas Varnas 2011 m. birželio 5 d.... 9. Pareiškėjas Č. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog kadangi dėl ilgo... 10. Anot pareiškėjo, konstatavus, kad nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje... 11. Pareiškėjo atstovo teigimu, vertės galbūt būtų likusios tos pačios,... 12. Taigi, anot pareiškėjo, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 13. Pareiškėjo teigimu, jis nukentėjo 2007 m. pabaigoje–2008 m. pradžioje ir... 14. Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovas V. S. nurodė, jog su skundu... 15. Paaiškino, jog pareiškėjas bando įrodyti, kad Šiaulių rajono savivaldybė... 16. Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovė S. B. nurodė, jog su skundu... 17. Pažymėjo, jog pareiškėjas vadovaujasi vien prielaidomis. Vien detalaus... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Ž. R.... 19. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 20. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „RS studija“ atsiliepime nurodoma, jog... 21. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, jog pareiškėjas skunde nurodo,... 22. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė ir tai, jog priimant konkrečius... 23. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, akivaizdu, kad reikalavimas... 24. II.... 25. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu... 26. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, kaip ne kartą yra išaiškinęs... 28. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos... 29. Pirmosios instancijos teismo nuomone, siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl... 30. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra... 31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 32. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos pirmosios... 33. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos... 34. III.... 35. Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovas Dominykas Varnas prašo panaikinti... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė bei... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Apeliacinis skundas atmestinas.... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 41. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 42. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš... 43. Ginčo šioje byloje dėl to, kad buvo atlikti neteisėti Šiaulių rajono... 44. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 45. Remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei... 46. Pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant... 47. Kolegijos vertinimu, pareiškėjo sumanymas pirkti sklypą, kurio paskirtį... 48. Be to, pastebėtina, kad 2006 m. spalio 27 d. nusipirkęs sklypą,... 49. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis... 50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos... 51. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį... 52. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokių... 53. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 55. Pareiškėjo Č. K. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos... 56. Nutartis neskundžiama....