1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,
dalyvaujant ieškovų atstovams: Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui Remigijui Senkui, Panevėžio apskrities VMI atstovui Aidui Vaidinauskui,
atsakovų A. L. ir D. L. atstovui advokatui Stasiui Zabitai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-92-425/2008 pagal ieškovų Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. L. ir D. L. dėl termino pratęsimo ir prievolių įvykdymo.
2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
3Ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) interesais kreipėsi į teismą su ieškiniu A. L. ir D. L. ir prašė pratęsti terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus E. L. E. L. palikimą priėmusiems įpėdiniams atsakovams A. L. ir D. L. , iš atsakovų solidariai priteisti Panevėžio apskrities VMI naudai 320 533,96 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 15 d. atliko mokestinį patikrinimą, kurio pagrindu E. L. priskaičiavo 315 114 Lt gyventojų pajamų mokesčių ir 5 419,96 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. 2006 m. kovo 10 d. mirusios E. L. turto, tarp jų ir 360 350 JAV dolerių arba 1 043 970 Lt paveldėtojai yra atsakovai A. L. ir D. L. , kurie priėmė palikimą. Apie mirusiosios nesumokėtus mokesčius tapo žinoma tik Panevėžio apskrities VMI atlikus mokestinį patikrinimą, t. y. 2007 m. birželio 15 d. VMI D. E. E. L. 360 350 JAV dolerių arba 1 043 970 Lt, rastų AB „Šiaulių bankas“ seife Nr. 406, nebuvo deklaravusi, todėl anksčiau apie gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą ieškovams nebuvo žinoma būtent dėl jos kaltės, todėl ši aplinkybė pripažintina svarbia pratęsti terminą pareikšti reikalavimus jos palikimą priėmusiems įpėdiniams. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip treji metai. E. L. nesumokėti mokesčiai susiję su valstybės biudžeto lėšų praradimu, o tai yra valstybės ir visos visuomenės rūpimas reikalas, t. y. viešasis interesas, kurį gina prokuroras.
4Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkini, pratęsė terminą Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui ir Panevėžio apskrities VMI pareikšti kreditorinius reikalavimus E. L. palikimą priėmusiems įpėdiniams A. L. ir D. L. . Teismas priteisė iš A. L. Panevėžio apskrities VMI 160 266,98 Lt bei 3 602,50 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, taip pat priteisė iš D. L. Panevėžio apskrities VMI 160 266,98 Lt bei 3 602,50 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; priteisė iš D. L. Panevėžio apygardos prokuratūrai 249 Lt procesinių dokumentų, įteikiant viešo paskelbimo būdu, išlaidų. Nurodė, kad A. L. nepagrindė įrodymais savo teiginio, jog dalis banko seife rastų pinigų priklausė E. L. motinai A. V. , kuri kartu su atsakovų motina augino švelniakailius žvėrelius, o uždirbtus pinigus dėl saugumo laikė banko seife. Panevėžio apskrities VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą dėl E. L. , 2007 m. birželio 15 d. „Patikrinimo aktu“ Nr. 32-28 nustatė, kad E. L. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nėra deklaravusi 360 350 JAV dolerių arba 1 043 970 Lt sumos, laikytos seife ir nėra dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių lėšų šaltinį. VMI tikrino fizinių asmenų pajamų mokestį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., gyventojų pajamų mokestį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 10 d. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į patikrinimo metu surinktą informaciją, padarė išvadą, kad nėra dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių 954 890,51 Lt (1 043 970 Lt - 16 000 Lt - 15 000,38 - 59 079,11 + 1 000 Lt) lėšų šaltinį, todėl, vadovaudamasis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, taikė 33 procentų pajamų mokesčio tarifą ir nuo šios sumos priskaičiavo 315 114 Lt nesumokėtą pajamų mokestį (954 890,51 Lt x 33 proc.). Be to, vadovaudamasi 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalimi (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1913 redakcija), 27 straipsnio 7 dalimi, 36 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (tpliau – MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 97 straipsnio 2 dalimi, patikrinimo metu nustatytai, tačiau nesumokėtai mokesčių sumai, VMI priskaičiavo 5 419,96 Lt (315 114 Lt x 0,04 proc. x 43 d. sk.) gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Teismas nurodė, kad atsakovai MAĮ nustatyta tvarka neapskundė Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 15 d. „Patikrinimo akto“ Nr. 32-28 bei patikrinimo pažymos Nr. 32-28, patvirtinus šias papildomai priskaičiuotas sumas: 315 114 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 5 419 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, nors tokią galimybę turėjo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apie konkrečius mirusios E. L. nesumokėtus mokesčius ieškovams tapo žinoma tik Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 15 d. atlikus mokestinį patikrinimą dėl Dalios E. L. ir surašius „Patikrinimo aktą“ Nr. 32-28 bei patikrinimo pažymą Nr. 32-28. Teismas padarė išvadą, kad tik po 2007 m. birželio 15 d. ieškovams tapo arba turėjo tapti žinoma apie E. L. nesumokėtus privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Ieškovai 2007 m. liepos 18 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą. Teismas padarė išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas ieškovams-kreditoriams pareikšti kreditorinius reikalavimus E. L. palikimą priėmusiems atsakovams buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – reikėjo surinkti informaciją apie velionės E. L. turtą ir pajamas, jos pateiktas deklaracijas, turimą turtą, visą tai susisteminti ir atlikti mokesčių administratoriui patikrinimą. Teismas nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir nurodė, kad nuo E. L. palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Teismas nustatė, kad mirusios E. L. turtą, tarp jų ir 360 350 JAV dolerių arba 1 043 970 Lt, paveldėjo lygiomis dalimis atsakovai, kurie priėmė palikimą, todėl laikė, kad atsakovai paveldėjo ir mirusios E. L. turtines prievoles sumokėti mokesčių administratoriaus priskaičiuotus mokesčius. Atsakovai už palikėjos E. L. skolas atsako visu savo turtu, nes priėmė palikimą padavę pareiškimą notarui (CK 5.52 str.). Kadangi atsakovai velionės palikimą priėmė lygiomis dalimis, už palikėjos skolas ieškovui kiekvienas iš atsakovų turi atsakyti individualiai.
5Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas skundą grindžia šiais motyvais:
61. Teismui buvo daromas aiškus poveikis, kadangi visas teisminis procesas buvo iš anksto komentuojamas per masines žiniasklaidos priemones, nurodant, kad A. L. yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu, buvo nuteistas dėl turto prievartavimo ir pan.
72. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl VMI patikrinimo apeliantas nepadavė skundo, tad neištyrė visos bylos medžiagos. Apeliantui 2007 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašytinai įteiktas atsakymas į skundą, kuriame nurodyta, kad jis nėra mokesčių mokėtojas ir jo skundas nenagrinėjamas. Panevėžio apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 6 d. raštas buvo pateiktas į bylą (CPK 197 str. 2 d.).
82. Panevėžio apskrities VMI turėtų įrodyti, kad pinigai gauti nelegaliu būdu arba gautos pajamos, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, t. y. įrodyti kaltę. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti J. B. , kuris galėtų patvirtinti, kokie asmenys su jo motina atvykdavo į banką, kad seife buvusi pinigų dalis priklauso ir jo močiutei A. V. .
93. E. L. deklaracijos yra be parašų, o apeliantui nėra žinoma, kad motina būtų naudojusis elektronine bankininkyste.
104. Teismas nepagrįstai nesiėmė veiksmų rasti ir informuoti apie bylą D. L. , apie bylą formaliai paskelbęs spaudoje. D. L. gyvena Ispanijoje, čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Teismas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti D. L. gyvenamosios ir faktinės vietos adreso. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą procesą byloje.
115. Teismas nepagrįstai pratęsė terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Prokuroras, pasirašęs ieškinį, žinojo apie palikimo priėmimą, kadangi saistomas santuokiniais ryšiais su notare, išdavusia atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus. Be to, FNTT buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl rastų pinigų, kurį kontroliavo J. Pupkai pavaldi prokurorė N. G. . Šioje byloje jis buvo apklaustas liudytoju. Todėl ieškovas nepagrįstai grindžia ieškinį VMI patikrinimo aktu ir pažyma, nors jis, kaip prokuroras, turi platesnius įgalinimus.
126. Patikrinimo aktas surašytas 2007 m. birželio 14 d., o pagrindas tokiam aktui surašyti buvo 2007 m. balandžio 18 d. pavedimas. E. L. mirė 2006 m. kovo 10 d. Tad ieškovo pavedimas kitam ieškovui yra perduotas praėjus 1 metams 1 mėnesiui ir 8 dienoms po apelianto mamos mirties. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė CK 5.63 straipsnio 4 dalimi. Prokuroras ne laiku kreipėsi į bendraieškovį dėl patikrinimo atlikimo.
13Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovai Panevėžio apskrities VMI ir Panevėžio apygardos prokuratūra prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad atsakovai, priėmę palikimą, turi pareigą mokėti mokesčius (CK 5.1 str. 2 d.). Mokesčių surinkimas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Prokuroras turėjo teisę, nesant susitarimo ar įgaliojimo VMI, kreiptis į teismą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tik 2007 m. birželio 15 d. VMI sužinojo apie nesumokėtus mokesčius, todėl tinkamai motyvavo savo išvadą. Apeliantas nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių dėl teismo šališkumo, patikrinimo akto tinkamumo ir piniginių lėšų įsigijimo šaltinio nustatymo. Byloje nenustatyta ir apeliantas nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundžiamą Panevėžio apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas, nesudarydamas atsakovui D. L. teisės dalyvauti teismo procese pačiam ar per atstovą, pažeidė šio asmens teisę į bylos šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą.
16Apeliacinis skundas netenkintinas.
17CK 5.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdiniai paveldi ir palikėjo turtines prievoles. CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai.
18Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas dėl mirusiosios E. L. mokestinės nepriemokos, kurią pagal MAĮ 92 straipsnį padengti privalo turto paveldėtojai – atsakovai A. L. ir D. L. Ginčo dėl fakto, jog A. L. ir D. L. lygiomis dalimis paveldėjo AB ,,Šiaulių bankas“ Panevėžio filiale E. L. išsinuomotame seife Nr. 406 rastus 360 350 JAV dolerius, nėra.
19Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad Panevėžio apskrities VMĮ neįrodė, jog šie pinigai gauti nelegaliu būdu arba kad tai pajamos, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, todėl atsakovams negalėjo atsirasti pareiga mokėti mokesčius. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, nes, kaip nustatyta byloje, Panevėžio apskrities VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą dėl E. L. , galiojančiu 2007 m. birželio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 32-28 nustatė, kad ji iki 2003 m. gruodžio 31 d. nėra deklaravusi 360 350 JAV dolerių arba 1 043 970 Lt sumos, laikytos seife ir nėra dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių lėšų šaltinį (t. 1, b. l. 9-12). Panevėžio VMI tikrino fizinių asmenų pajamų mokestį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., gyventojų pajamų mokestį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 10 d. ir, atsižvelgusi į patikrinimo metu surinktą informaciją, padarė išvadą, kad nėra dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių 954 890,51 Lt lėšų šaltinį, todėl, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikė 33 procentų pajamų mokesčio tarifą ir nuo šios sumos priskaičiavo 315 114 Lt nesumokėtą pajamų mokestį bei 5 419,96 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad byloje esantys tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai patvirtina atsakovų pareigą mokėti mokesčius bei delspinigius, o apeliantas, nesutikdamas su tokiu pagrindu, turėjo pateikti tokį nesutikimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo argumentai, jog seife buvusi pinigų dalis priklauso ir jo močiutei A. V. , taip pat nepagrįsti, nes apeliantas šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti J. B. , kuris galėtų patvirtinti, kokie asmenys su jo motina atvykdavo į banką, kad seife buvusi pinigų dalis priklauso ir jo močiutei A. V. . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2003 m. sausio 17 d. individualaus seifo vertybėms saugoti nuomos sutartį Nr. 1 (t. 1, b. l. 20) ir 2004 m. vasario 4 d. sutartį Nr. 1A (t. 1, b. l. 21), kurias banko vardu pasirašė J. B. , bankas išnuomoja klientui individualų seifą vertybėms saugoti (1 p.). Šiomis sutartimis nebuvo sutarta, jog banko atstovas privalo tikrinti ir fiksuoti asmenų, atvykusių kartu su seifo nuomos sutartį pasirašiusiu asmeniu, tapatybių. Be to, apelianto nurodytas J. B. buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje (Baudž. bylos Nr. 06-1-040700-06 t. 1, b. l. 70-71). Jis (J. B.) parodė, kad nežinojo apie seifo Nr. 406 turinį, o sutarties pagrindu šiuo seifu naudojosi tik mirusioji E. L. ir niekas kitas neturėjo įgaliojimų naudotis šiuo seifu ir jame esančiu turiniu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. B. apklausa teisme būtų perteklinė ir nepadėtų nustatyti bylai naujų reikšmingų aplinkybių ir neturėtų įtakos nustatant ginčo pinigų kilmę.
20Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto mirusios motinos E. L. užpildytos deklaracijos yra tinkamai patvirtintos, tad nėra pagrindo, nesant kitų įrodymų, abejoti šių deklaracijų autentiškumu ir jose pateikiamų duomenų teisingumu (Baudž. bylos Nr. 06-1-040700-06 t 2, b. l. 65-74). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas D. L. turi daugiau informacijos apie nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau nei šis atsakovas, nei apeliantas (patys ar per atstovą) nepateikė apeliacinės instancijos teismui jų turimą informaciją patvirtinančių įrodymų, paaiškinimų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.
21Atsakovas A. L. skunde nurodo, kad teismui buvo daromas poveikis, nes teisminis procesas buvo komentuojamas per masines žiniasklaidos priemones, nurodant, kad apeliantas yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu. Pažymėtina, kad remiantis CPK 21 straipsniu, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki, o remiantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad žiniasklaidos priemonių pagalba paskleista informacija apie apeliantą ar teismo procesą turėjo įtakos teismui priimant sprendimą, tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pats A. L. , apeliantas taip pat nedetalizavo, kokia konkreti informacija ir kaip galėjo įtakoti teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo skundo teiginių (CPK 178 str.).
22Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl VMI patikrinimo apeliantas nepadavė skundo, tad neištyrė visos bylos medžiagos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teigė, kad atsakovai MAĮ nustatyta tvarka neapskundė Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 15 d. patikrinimo akto Nr. 32-28 bei patikrinimo pažymos Nr. 32-28, patvirtinus papildomai priskaičiuotas sumas (315 114 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 5 419 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių), nors tokią galimybę turėjo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su minėtu apeliacinio skundo argumentu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog A. L 2007 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apskrities VMI dėl 2007 m. birželio 14 d. patikrinimo akto Nr. 32-28 ir patikrinimo pažymos Nr. 32-28. Panevėžio apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 6 d. rašte atsakydama į A. L. skundą nurodė (t. 1, b. l. 51), jog A. L. nėra mokesčių mokėtojas, dėl kurio surašytas Panevėžio apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. 32-28 ir patikrinimo pažyma Nr. 32-28, todėl jo pateiktas skundas nenagrinėjamas. Kita vertus, tame pačiame rašte yra nurodyta, jog šis atsakymas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o byloje nėra duomenų (o ir pats apeliantas neteigia priešingai), jog A. L. būtų pasinaudojęs šia teise. Todėl, kaip minėta, Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 14 d. patikrinimo akto Nr. 32-28 ir 2007 m. birželio 15 d. patikrinimo pažymos Nr. 32-28 galiojimas yra nenuginčytas ir nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje nesiremti šiuose dokumentuose nustatytais faktais ir aplinkybėmis (CPK 185 str.). Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino apskaičiuotų ir mokėtinų mokesčių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis teismas vertinti šių faktinių aplinkybių kitaip neturi pagrindo.
23Apelianto teigimu, ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras pavėluotai (praėjus 1 metams 1 mėnesiui ir 8 dienoms po apelianto motinos mirties) pavedė Panevėžio apskrities VMI atlikti patikrinimą, o teismas nepagrįstai pratęsė terminą remdamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi.
24Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti palikimo iš dalies (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga sumokėti mokesčius, nes tai yra turtinė prievolė. CK 5.63 straipsnio formuluotė patvirtina, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri aiškiai nustatyta įstatyme ir kuri galima nustačius svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. L. , kaip minėta, mirė 2006 m. kovo 10 d. (t. 1, b. l. 33), antstolis Andrius Bespalovas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2006 m. lapkričio 17 d. konstatavo, kad AB ,,Šiaulių bankas“ Panevėžio filialo seife Nr. 406 yra 360 350 JAV doleriai (t. 1, b. l. 18), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyrius 2006 m. lapkričio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas po to, kai atsakovai kreipėsi į Panevėžio 3-jo notarų biuro notarę V. Pupkienę norėdami paveldėti mirusios motinos pinigus, rastus minėtame seife, Panevėžio apygardos prokuratūra 2007 m. sausio 25 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities VMI dėl patikrinimo atlikimo ir pajamų apmokestinimo (baudž. bylos Nr. 06-1-04070-06 t. 1, b. l. 1-4), Panevėžio apskrities VMI 2007 m. balandžio 19 d. raštu informavo Panevėžio apygardos prokuratūrą, kad atlieka E. L. mokestinį patikrinimą (baudž. bylos Nr. 06-1-04070-06 t. 1, b. l. 13), Panevėžio apskrities VMI patikrinimą baigė ir aktą surašė 2007 m. birželio 14 d., patikrinimo pažymą išdavė 2007 m. birželio 15 d. (t. 1, b. l. 9-13), Panevėžio apskrities VMI 2007 m. birželio 22 d. informavo ieškovą, kad mirusio asmens nesumokėtus mokesčius, delspinigius padengia jo turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 8), ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2007 m. liepos 18 d. (t. 1, b. l. 4). Akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami būtini procesiniai veiksmai, siekiant išsiaiškinti pinigų kilmę, todėl ieškovai iki to laiko neturėjo pagrindo reikšti ieškinį. Tik atlikus išsamų dokumentų tyrimą ir turint ieškinį pagrindžiančius įrodymus, atsirado pagrindas ieškovams kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, todėl buvo pagrindas pratęsti terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata.
25Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti nėra reikšmingi. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių revizuojamo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d., 1 p.).
26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
27Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
