Byla e2A-432-538/2020
Dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. ir atsakovės L. L. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas R. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką tarp jo ir atsakovės L. L. J. (toliau – atsakovė) (įrašo Nr. ( - )), esant atsakovės kaltei; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei mergautinę pavardę – „S.“; pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ akcijų, kurių vertė – 2 896 Eur; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); po santuokos nutraukimo iš ieškovo atsakovei priteisti 4 552 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės turto dalį; neskirti termino susitaikymui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad nuo 2015 metų atsakovė atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti savo darbinei veiklai, o bendras sutuoktinių gyvenimas sugriuvo 2015 metų vasarą, kai atsakovė, dėl nesuprantamų priežasčių, išsikraustė į namo antrąjį aukštą, atsiskyrė rakinamomis durimis, pradėjo ignoruoti ieškovą su juo nustodama bendrauti, pradėjo jį žeminti, kreipėsi su išgalvotais melagingais pranešimais į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Dėl atsakovės veiksmų ikiteisminio tyrimo institucija formaliai buvo apribojusi ieškovo galimybę artintis prie jo namų. Per tą laiką atsakovė savavališkai persikraustė iš antro namo aukšto į pirmą aukštą, kuriame gyveno ieškovas. Atsakovė antrą aukštą paliko visiškai tuščią be daiktų, ieškovo dalį daiktų paliko bendrame koridoriuje, o kitus pasiliko arba išmetė. Pažymėjo, kad šiuo metu jis gyvena nuomojamame bute. Reikšdamas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad 1950 metais jo tėvas paskyrimu, iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato Vykdomojo Komiteto, gavo butą, adresu ( - ) (darbinis gatvės pavadinimas - ( - )). Nuo 1950 metų paskirtame bute apsigyveno ieškovo tėvai, ieškovas šiame bute gimė ir užaugo. Sudaręs santuoką, ieškovas su atsakove neturėdami kur gyventi, apsigyveno kartu su ieškovo tėvais. Mirus ieškovo tėvui, siekiant supaprastinti paveldėjimo procedūras ir keičiantis politinei santvarkai (Lietuvai atgavus nepriklausomybę), ieškovas vykdydamas mamos valią, kad pastarasis tiesiogiai įsigytų asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį butą, adresu ( - ), užpildė ir pateikė prašymą dėl buto įsigijimo ir 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą (namo dalį) adresu ( - ). Šis nekilnojamojo turto pirkinys buvo įsigytas už asmenines ieškovo pinigines lėšas, kurios sudarė: 4 258 talonų grynais pinigais sumokant banko skyriuje, likusioji suma, t.y. 30 662 talonai, buvo apmokėti ieškovo valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Šiuo pagrindu, ieškovas įgijo butą (namo dalį), adresu ( - ), asmeninės nuosavybės teise. Vėliau, ieškovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise įsigyti nuosavybės žemės sklypą ir 1995 m. vasario 23 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ), kuria įgijo 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypą, adresu ( - ). 1999 metais ieškovas bei jo kaimynė, kuriai priklausė kita pusė namo iš UAB ( - ) sulaukė pasiūlymo parduoti jų turimą gyvenamąjį namą, sudarytą iš dviejų butų, žemės sklypą bei garažą. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovui priklausantis 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypas, adresu ( - ), už 10 000 Lt; 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota ieškovui priklausanti 49/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, adresu ( - ), už 350 000 Lt; 1999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo mamai, kurią pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, priklausantis garažas, adresu ( - ), Klaipėda, už 70 000 Lt. Prieš sudarant išvardintus sandorius ieškovas, atsakovė bei ieškovo mama buvo susitarę, kaip po šio pardavimo bus pasidalintos piniginės lėšos, koks turtas ir kieno vardu bus įsigytas. Visi pritarė, kad gauti pinigai už parduodamą turtą, toliau liks tik ieškovo dispozicijoje, kaip asmeninis turtas gautas iš 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties. Visi pritarė, jog ieškovas turtą įsigis asmeninės nuosavybės teise. Buvo nuspręsta, kad visos piniginės lėšos gautos už ieškovo mamos parduotą garažą, atiteks atsakovei, kuri savo vardu įsigis butą, leidžiant ieškovo mamai tame bute gyventi. Vykdydamas susitarimą 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine sutartimi įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu už bendrą 200 000 Lt sumą. Ieškovo teigimu, už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta iš ieškovo pinigų, gautų pardavus jo asmenine nuosavybe turėtą turtą (jam priklausiusią žemės sklypo dalį ir 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - )). Parduodant ieškovo mamai priklausiusį garažą 1999 m. gegužės 25 d. ieškovo mamą pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, kuriai pirkėjas į jos asmeninę sąskaitą turėjo pervesti 70 000 Lt sumą iki 1999 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. gegužės 12 d. dieną jau buvo parduota visų (ieškovo, atsakovės, ieškovo mamos) gyvenamoji vieta ir reikėjo išsikraustyti, o dar pinigai už garažą nebuvo gauti, ieškovas siekdamas išvengti papildomo dokumentų tvarkymo bei papildomų kraustymosi nepatogumų, iš savo turimų piniginių lėšų (gautų pardavus namo dalį ir žemės sklypą) už atsakovę pardavėjui sumokėjo 52 000 Lt už 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ), atsakovės vardu įgytą butą, adresu ( - ). Vėliau atsakovė jam grąžino 10 000 Lt, kuriuos jis panaudojo namo remontui, o likusių pinigų nebereikalavo. Ieškovo mama pradėjo gyventi nupirktame bute, jame išgyveno iki pat savo mirties – ( - ). Po ieškovo mamos mirties bute liko gyventi ieškovo brolis, kuris mokėjo visus buto išlaikymo mokesčius. Kur atsakovė panaudojo 70 000 Lt gautus už parduotą garažą, ieškovas nežino. 2013 metų pavasarį ieškovas išvyko dirbti į ( - ) ir ( - ) atsakovei išdavė notarinį įgaliojimą, kad ji galėtų tvarkyti ir valdyti ieškovo turtą, spręsti einamuosius klausimus. Ieškovui būnant ( - ), atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, esantį, adresu ( - ), už 92 000 Lt sumą ir 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu nupirko kitą butą, adresu ( - ), už 54 000 Lt sumą.

93.

10Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, neskirti susitaikymo, priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos; palikti atsakovei „J.“ pavardę, ieškovui - „J.“ pavardę; nustatyti, kad išlaikymas vienas kitam nereikalingas; pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), šalių bendrąja jungtine nuosavybe; nutraukus santuoką turtą padalyti tokiu būdu - atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise: butą 25,80 kv. m. bendro ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 12 000,00 Eur vertės; ½ dalį gyvenamojo namo, 224,71 kv. m. bendro ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 57 500 Eur vertės; ½ dalį ūkinio pastato 50 kv. m. ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2 230 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo 0,09 ha ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 24 500 Eur vertės; UAB ( - ) akcijas, 2896 Eur vertės; ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį gyvenamojo namo, 224,71 kv. m. bendro ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 57 500 Eur vertės; ½ dalį ūkinio pastato 50 kv. m. ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2 230 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo 0,09 ha ploto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 24 500 Eur vertės; priteisti ieškovui iš atsakovės 14 896 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovei iš ieškovo 9 435 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui pagerinti; priteisti atsakovei iš ieškovo 1 392,04 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti; nustatyti, kad sprendimui įsiteisėjus, ieškovas turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S. ir atsakovė turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S., vykdomą antstolio K. K. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) pagal Šilutės rajono apylinkės 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Nurodė, kad iš pradžių šalių sutuoktinis gyvenimas klostėsi sklandžiai. Sutuoktiniai abu dirbo, augino du vaikus. ( - ) ieškovui netekus darbo, šeimoje atsirado finansinių sunkumų. Ieškovas vis nerado nuolatinio darbo, išskyrus atsitiktinius darbus, jo pajamos būdavo labai mažos, o atsakovė viena nepajėgė dengti šeimos išlaidų. Tam, kad ieškovas pradėtų dirbti ir prisidėtų prie šeimos pajamų, atsakovė 2007 m. lapkričio 15 d. su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį verslo steigimui, kuria gavo 40 000 Lt kreditą, iš kurių 2007 m. gruodžio 3 d. atidarė ieškovo vardu įmonę UAB ( - ), kurios vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas buvo ieškovas, taip pat nupirko krovininį automobilį ( - ). Tačiau vietoje planuoto ieškovo užimtumo ir prisidėjimo prie šeimos pajamų, ieškovas elgėsi priešingai - nedirbo, kredito įmokų ir augančių įmonės mokesčių nemokėjo. Todėl susidarė skolos ir po 1,5 metų įmonę teko uždaryti. Ieškovas nedengė savo įmonės skolų ir nedavė atsakovei pinigų kreditui už pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį dengti. Atsakovė viena dengė skolas, rūpinosi ieškovo įmonės uždarymu. Atsakovei laiku nepadengus kredito UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į teismą ir 2013 m. birželio 12 d. teismo įsakymu iš atsakovės buvo priteista skola, o jos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui J. P., kuris areštavo atsakovės banko sąskaitas ir turtą. Ieškovas toliau nedirbo ir pinigų skoloms dengti sutuoktinei nedavė. Atsakovei vienai nepajėgiant dengti skolų, sutuoktiniai 2011 metais nusprendė išvykti dirbti į ( - ), kurioje atsakovė susirado darbą ir dirbo, tačiau ieškovas nedirbo, todėl šalys 2012 m. balandžio 1 d. grįžo į Lietuvą. Vėliau ( - ) gyvenusi šalių dukra 2012 m. gegužės mėn. surado ieškovui darbą ir pakvietė jį atvykti į ( - ). Ieškovas ten nuvykęs įsidarbino, tačiau atsakovei pinigų šeimos skoloms dengti vis tiek nesiuntė. Teigė, kad maždaug po metų ieškovui grįžus iš ( - ) jis artimai bendravo su kita moterimi ir galimai buvo neištikimas atsakovei. Dėl tokio ieškovo poelgio atsakovė jautėsi pažeminta ir įskaudinta. Po kurio laiko atsakovė išgirdo ieškovo telefoninį pokalbį, kurio metu šis pašnekovui pasakė, kad žmona atsikratyti galima tik išvežus į psichiatrinę arba pasodinus į kalėjimą, tai sukėlė atsakovei baimę kontaktuoti su ieškovu, gyventi kartu su juo. Todėl atsakovė ( - ) įsikėlė gyventi į gyvenamojo namo, adresu ( - ), antrą aukštą, palikdama ieškovą gyventi pirmame aukšte. Nuo šio laikotarpio šalys bendro ūkio nebevedė ir nebegyveno santuokinio gyvenimo. Vėliau, atsakovei nesutikus duoti ieškovui pinigų, bei vėl pradėti gyventi su atsakovu šeimyninio gyvenimo, šis piktybiškai ėmė atsakovei kenkti, atjungdamas šildymo sistemą, vandenį, elektrą antrame aukšte, rašydamas pareiškimus policijai, kaltindamas nebūtais dalykais ir tokiu būdu siekdamas priversti atsakovę jį remti ir gyventi su juo. Dėl ieškovo piktybinio kenkimo, atjungiant namo šildymo sistemą, elektrą, psichologinio terorizavimo, varant atsakovę iš namų, atsakovė kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, kur jai nuo ( - ) buvo teiktos psichologo konsultacijos. Be to, ( - ) ieškovas konflikto metu sužalojo šalių dukrą, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie dukros, todėl jis išsikėlė gyventi iš namo, tačiau keršydamas parašė pareiškimą AB LESTO, prašydamas nutraukti elektros tiekimą name ( - ). Elektros tiekimas name buvo atjungtas. Kadangi gyvenamasis namas VĮ Registrų centre registruotas tik ieškovo vardu, atsakovei teko tris savaites, gyventi be elektros, šildymo, vandens, šviesos ir t.t. Tuo metu atsakovė negalėjo dirbti, nes ieškojo kur išeiti gyventi, važinėjo po institucijas prašydama, jog elektros tiekimas būtų atnaujintas, ieškojo įsigyti elektros generatorių, kad laikinai turėtų elektrą ir t.t. Laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios ( - ) ieškovas prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą, nuolat šaukdamas, užrakinėdamas bendrų patalpų duris ir kitaip kenkdamas atsakovei. Teigė, kad dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė nuolat patirdavo stresą, stiprų nerimą. Atsakovės įsitikinumu, ieškovas iš esmės pažeidė visas santuokines pareigas, nes buvo atsakovei nelojalus, jos negerbė, moraliai bei materialiai nerėmė, nesirūpino šeima, todėl šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nurodo, kad ji dėl atsakovo veiksmų išgyveno, patyrė ir dvasinį sukrėtimą dėl to, kad ieškovas elgėsi nedorai, taip pat dėl ieškovo veiksmų jai kilo emocinė depresija, nepatogumai, gyvenant būste be elektros, vienai rūpinantis šeimos reikalais be ieškovo pagalbos, moralinės ir turtinės paramos, išgyvenimai, patyrė neigiamus išgyvenimus dėl ieškovo policijai teikiamų nepagrįstų skundų. Be to, ieškovas savo nerūpestingu šeimos piniginių reikalų tvarkymu, sudarė dideles skolas, pavertė atsakovę skolininke, dėl ko atsakovė taip pat stipriai išgyveno ir tai jai sustiprino sukeltą emocinę depresiją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, prašė priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės nuomone, nenustačius jos kaltės dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo nepalikti jai santuokinės pavardės, be to, šalys turi bendrą vaiką, prašė palikti jai pavardę „J.“. Priešieškinyje taip pat nurodė, jog susituokusi su ieškovu gyveno kartu su ieškovo tėvais valstybei priklausančio namo dalyje, adresu ( - ). 1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ieškovo tėvai iš valstybės gavo talonus (investicinius čekius) būstui privatizuoti. Namo dalies, kurioje šalys gyveno - adresu ( - ), išsipirkimo iš valstybės kaina buvo 34 920 talonų. Šią sumą surinko atsakovė su ieškovu, sudėję savo talonus. Ieškovo mama iš savo talonų iš valstybės įsigijo garažą, adresu ( - ) (vėliau pavadinimas pakeistas į ( - ), todėl ieškovas ieškinyje neteisingai teigia, jog jo mama davė jam talonus būstui įsigyti. Minėtą namo dalį, adresu ( - ), sutuoktiniai įsigijo ( - ) Žemės sklypą, adresu ( - ), sutuoktiniai įsigijo iš valstybės taip pat už talonus ( - ) tik vieno ieškovo vardu. Perkant minėtą būstą ir žemės sklypą susitarimo, jog įsigyjamas būstas bus ieškovo asmeninė nuosavybė, ar kad tokiu būdu yra tvarkomi ieškovo tėvo paveldėjimo reikalai, kaip tai teigia ieškovas nebuvo. Atsakovė suprato, jog namo dalis įgyjama kaip jų šeimos turtas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, būstui įsigyti vien ieškovo turimų talonų neužteko, todėl už jį ieškovas sumokėjo ir bendrus šeimos, t. y. ir abiejų santuokos metu įgytus pinigus – 4 258 talonų. Atsakovė žinojo, jog minėtas turtas perkamas kaip jų bendras turtas, tik registruojamas ieškovo vardu. Nupirkę butą, adresu ( - ), jame toliau gyveno kaip ir iki būsto įsigijimo – kartu su ieškovu ir jo motina. Ieškovo mama iš savo turimų talonų buvo įsigijusi garažą, adresu ( - ), kurį ( - ) atsakovė veikdama su įgaliojimu pardavė, nes tuo metu ieškovo mama buvo prastos sveikatos ir jai buvo sunku tvarkyti teisinius reikalus. Pinigus už gautą garažą atsakovė atidavė ieškovo mamai. Nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai ( - ) iš valstybės įsigytą ir ieškovo vardu registruotą būstą, adresu ( - ) kurį ( - ) pardavė akcinei bendrovei (toliau – AB) „( - )“ už 350 000 Lt, o ( - ) iš valstybės ieškovo vardu įsigytą žemę 359/720 dalių 0,072 ha dydžio, adresu ( - ), ( - ) pardavė E. P. už 10 000 Lt. Iš už parduotą namo dalį ir žemę gautų pinigų sutuoktiniai (ieškovo vardu) ( - ) pirko nebaigtos statybos (92 proc. baigtumo) 146,94 kv. m. dydžio gyvenamąjį namą, adresu ( - ), už 150 000 Lt ir žemės sklypą 0,09 ha ploto už 50 000 Lt. Šio namo ir žemės sklypo įsigijimui panaudoti pinigai, gauti už parduotą namo dalį ir žemės sklypą ( - ). Kadangi dar buvo likę pinigų, ir ieškovo mama norėjo gyventi atskirai, sutuoktiniai 1999 m. gegužės 28 d. įsigijo butą, adresu ( - ), už 52 000 Lt. Šis turtas buvo įgytas atsakovės vardu, tačiau iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Šiame bute sutuoktiniai leido gyventi ieškovo mamai ir ieškovo broliui. Taip pat 1999 m. liepos 5 d. sutuoktiniai dalį likusių pinigų - 87 000 Lt paskolos sutartimi paskolino J. S., kuris sutuoktiniams pinigų negrąžino ir skola buvo priteista 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymu. Likę už parduotą turtą pinigai buvo investuoti į ūkinio pastato, adresu ( - ), statybą. Sutuoktiniai (atsakovės vardu) 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, adresu ( - ), už 92 000 Lt ir už gautus pinigus 2013 m. gegužės 29 d. įsigijo butą, adresu ( - ), už 54 000 Lt, kuriame leido gyventi ieškovo broliui. Už parduotą butą ( - ), likę pinigai (apie 38 000 litų) buvo panaudoti šeimos skoloms dengti. Be to, santuokos metu, sutuoktiniai būsto, adresu ( - ), remontui gavo paskolas: ( - ) atsakovė iš AB SEB banko gavo 12 000 Lt paskolą būsto remontui. Šią skolą padengė viena atsakovė. ( - ) atsakovė iš banko AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas „Hansabankas“) gavo 40 000 Lt paskolą būsto remontui. Šią skolą padengė viena atsakovė. 2008 m. liepos 16 d. atsakovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo sudariusi kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, kuria išsimokėtinai įsigijo PVC langus namui, adresu ( - ). Šį kreditą padengė viena atsakovė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. teismo įsakymu UAB „( - )“ iš ieškovo buvo priteista 1 400 Lt skola, 178,16 Lt palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 256,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Šią skolą padengė atsakovė, siųsdama draugei B. A. pinigus iš ( - ), o ši iš savo sąskaitos pervesdama kreditoriui. 2011 m. balandžio 19 d. ieškovas ir atsakovė iš banko AB „Swedbank“ gavo 37 369,30 Lt paskolą suteiktų kreditų grąžinimui. Šią paskolą padengė viena atsakovė. Santuokos metu atsakovė 2006 m. rugpjūčio 30 d. iš tėvo paveldėjo 28,62 kv. m. butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Šį turtą atsakovė 2006 m. gruodžio 4 pardavė už 45 000 Lt. Už parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo, adresu ( - ), ūkinio pastato statybai. Atsakovei santuokos su ieškovu metu 2001 m. kovo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į seneliui priklaususią žemę, atkuriant nuosavybės teises į 2,60 ha žemės, todėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. ( - ) atsakovei buvo perduotas 1,5751 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ). Šį žemės sklypą atsakovė pardavė 2014 m. gruodžio 11 d. už 6 000 Lt. Už parduotą turtą gauti pinigai irgi buvo panaudoti gyvenamojo namo ir gerbūvio, adresu ( - ), gerinimui. Taip pat atsakovei 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. ( - ) perduotas 0,81 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurį atsakovė pardavė 2015 m. liepos 31 d. už 4 000 Lt. Atsakovės teigimu, pardavus aukščiau nurodytą jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą gauti pinigai buvo skirti būsto, adresu ( - ), statybai ir remontui. Atsakovės manymu, ši aplinkybė ir tai, jog ji savo vardu kreipėsi į kredito įstaigas dėl kreditų būsto, esančio ( - ), užbaigimui ir pagerinimui (remontui) gavimo, parodo, kad atsakovė gyvenamąjį namą, adresu ( - ), naudojo kaip savo turtą, jį gerino, kas paneigia ieškovo argumentus apie tai, jog atsakovė žinojo, jog namas įgyjamas kaip ieškovo asmeninis turtas. Be to pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ieškovo vardu įsigytas žemės sklypas ir namo dalis ( - ), buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jį pardavus ir iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių piniginių lėšų įsigijus kitą turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu ( - ), jis taip pat laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įregistruotas tik ieškovo vardu. Atsakovė taip pat teigė, kad šalių gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ūkinis pastatas, adresu ( - ), buvo pastatytas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, kadangi už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ir parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo ir gerbūvio, adresu ( - ), gerinimui, teigia, jog atsakovė turi teisę į ½ turto vertės kompensaciją iš atsakovo, skaičiuojant pagal parduoto turto dabartinę rinkos vertę, todėl iš ieškovo prašo priteisti 9 435 Eur kompensaciją. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą atsakovės siūlomu būdu, atsakovei priteisus prašomą turtą, už jai atitenkančią didesnę turto dalį ieškovui priteisiant 14 896 Eur kompensaciją. Kadangi gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), buvo pilnai pastatytas, tačiau nepriduotas, ieškovė, gyvendama skyrium, buvo priversta sudaryti projektavimo darbų sutartį su UAB „Kartografiniai projektai“ dėl statybos užbaigimo deklaracijos tvirtinimui techninės dokumentacijos parengimo, deklaracijos parengimo info sistemoje, patvirtintos deklaracijos gavimo, todėl patyrė 1 403,29 Eur išlaidų. Be to, ieškovė, gyvendama skyrium, viena apmokėjo bendro turto išlaikymo išlaidas: mokesčius už gyvenamojo namo elektrą, dujas, už „Balticum TV“ paslaugas, krosnies remontą, iš viso už 1380,80 Eur sumą, todėl prašė iš ieškovo priteisti bendrą 1 392,04 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui prižiūrėti. Taip pat prašė teismo nustatyti, kad ieškovas turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S. pagal 2001 m. liepos 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1447-03.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo R. J. ieškinį ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) ir atsakovės L. L. J., asmens kodas ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. J. paliko pavardę „( - )“, o atsakovei L. L. J. pavardę – „J.“. Pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ) šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisė po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. J. ir atsakovei L. L. J.. Priteisė ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise butą esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Priteisė ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „( - )“, valstybinis Nr. ( - ), VIN kodas( - ). Priteisė atsakovei L. L. J. 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ akcijų, kurių vertė 2 896 Eur. Priteisė atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 4 552 Eur kompensaciją už nurodytą ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Priteisė atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 1 385,67 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti. Nustatė, kad ieškovas R. J. ir atsakovė L. L. J. turi teisę gauti po ½ dalį debitorinio reikalavimo antstolio K. K. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) dėl skolos išieškojimo pagal Šilutės rajono apylinkės 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03. Kitus byloje pareikštus reikalavimus atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

165.1.

17Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, šios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

185.2.

19Įvertinus tai, jog abi šalys sutinka su tuo, kad šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2015 m. vasario 16 d. ir byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog šalys po 2015 m. vasario 16 d. vedė bendrą ūkį, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu 2015 m. vasario 16 d., o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

205.3.

21Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei į aplinkybę, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė susilaukė bendrų vaikų, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ieškovo prašymas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę netenkinamas.

225.4.

23Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

245.5.

25Ieškovo paaiškinimai apie atsakovei išduotą įgaliojimą dėl galėjimo tvarkyti šeimos reikalus jam esant išvykus, šeimos skoliniai įsipareigojimai, finansinių reikalų tvarkymas patvirtina, jog šalys savo turtinius reikalus tvarkė bendrai.

265.6.

27Privatizacijos metu nekilnojamasis turtas ( - ), buvo įgytas panaudojus ne tik ieškovo, bet ir kitų šeimos narių lėšas (atsakovės ir ieškovo mamos), tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruotas ieškovo vardu.

285.7.

29Pagal ieškovo reikalavimus nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio ( - ), asmenine ieškovo nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką privalu spręsti klausimą dėl jo padalijimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys nekėlė naudojimosi tvarkos nurodytu turtu klausimo, todėl šioje byloje naudojimosi padalintu nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), tvarka nenustatytina, šalims išaiškinant teisę kilus ginčui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nustatymo.

305.8.

31Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant ateityje išvengti šalių konfliktinių situacijų, susijusių tiek su jų pačių bendravimu, tiek dėl buto naudojimosi tvarkos bei jo išlaikymo, įvertinus tai, kad daug metų butu ( - ) naudojosi ieškovo šeimos nariai, padarė išvadą, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas ieškovui pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, atsakovei priteisiant kompensaciją.

325.9.

33Bendro turto pagerinimas buvo atliekamas šalių santuokos metu, šalims gyvenant kartu bei tam naudojant bendras sutuoktinių lėšas, tiek iš bankų gautas paskolas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kaip ir kada iš nurodytų turto pardavimo sandorių gautos lėšos buvo panaudotos šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto pagerinimui, kiek atsakovės teigimu iš esmės tapo geresnis (brangesnis) šalims priklausantis turtas adresu ( - ).

345.10.

35Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos už bendro turto išlaikymą atsirado ne tik atsakovės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, bei yra susijusios su bendrąja jungtine esančio turto išlaikymu, todėl ši suma laikytina atsakovės nuostoliais ir ½ dalis jos, t. y. 1 385,67 Eur priteistina atsakovei iš ieškovo.

365.11.

37Tarp šalių ginčo dėl UAB „( - )“ akcijų nėra ir 100 vnt. UAB „( - )“ akcijų priteistinos atsakovei, o ieškovui priteistina 1 448 Eur kompensacija už nurodytą turtą.

385.12.

39Laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nustatytina, kad kiekvienai iš šalių priklauso ½ dalis reikalavimo teisės į J. S. skolos išieškojimą.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

416.

42Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti turtą (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - )) asmenine nuosavybės teise, priimant naują sprendimą – šį reikalavimą pilnai tenkinant; atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

436.1.

44Nekilnojamasis turtas - butas su žemės sklypu, adresu ( - ), buvo įgytas išimtinai tik iš apelianto asmeninių lėšų (valstybinių vienkartinių išmokų) bei jo mamos duotų „formaliųjų“ pinigų.

456.2.

46Atsakovė nebuvo tik „stebėtoja“, o pati aktyviai dalyvavo ir žinojo, koks turtas parduodamas, kam jis priklauso, kas perka naują turtą, kieno vardu jis registruojamas, pirkdama savo vardu butą, gaudama į savo banko sąskaitą 70 000 Lt, kurių realiai niekur nepanaudojo, o pasiliko sau.

476.3.

48Tarp šalių iš esmės buvo turto pasiskirstymas ir turto atskirumas, o šių aplinkybių pirmos instancijos teismas neįvertino.

496.4.

50Notarinio įgaliojimo išdavimo tikslas buvo, kad atsakovė galėtų tvarkyti ir valdyti apelianto turtą, spręsti einamuosius klausimus, kol šis bus išvykęs į ( - ), minėta aplinkybė parodo, kad atsakovė žinojo ir suprato, kieno vardu įregistruotas turtas viešame registre.

516.5.

52Bendras turtas“, kurį šalys „užgyveno“ iki faktinio išsiskyrimo 2015 metais, realiąja prasme turėtų būti vertinamas tik nuo 1999 metų.

536.6.

54Pirmosios instancijos teismas pripažindamas turtą šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir nebespręsdamas aplinkybių dėl turto pagerinimo ir su tuo susijusių aplinkybių iš esmės neatskleidė bylos esmės.

557.

56Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3252-1032/2019 panaikinti skundžiamose sprendimo dalyse ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, jog šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, atsakovei priteisiama iš ieškovo 2 000 Eur dydžio neturtinė žala, atsakovei priteisiamas asmeninės nuosavybės teise butas, adresu ( - ), o ieškovui 6 000 Eur kompensacija bei atsakovei iš ieškovo priteisiama 9 435 Eur kompensacija už atsakovės bendrajai jungtinei nuosavybei kurti ir gerinti panaudotas asmenines lėšas; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo argumentai:

577.1.

58Ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo atsakovė įrodinėjo įvairiais rašytiniais įrodymais, savo bei liudytojų B. A. ir J. J. parodymais, iš kurių matyti jog santuokos metu ieškovas slėpė nuo sutuoktinės pinigus, šeimos materialiai nerėmė, nesirūpino šeima, buvo neištikimas, tačiau teismas liudytojų parodymus palaikė prielaidomis ir neobjektyviais bei iš labai daug pateiktų įrodymų neįžvelgė atsakovės vienos pastangomis šeimos materialinės bazės kūrimo ir ieškovo šeimos nerėmimo, pajamų nuo sutuoktinės slėpimo, sutuoktinės negerbimo.

597.2.

60Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, ji ilgą laiką kentėjo ieškovo melą, nepagarbą jai kaip sutuoktinei, šeimos nerėmimą, prieš ją daromus neteisėtus ir moralės požiūriu nepriimtinus visuomenei veiksmus, tik trūkus kantrybei ji išsikėlė gyventi skyrium į namo antrą aukštą.

617.3.

62Šioje byloje teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo turtinė padėtis labai sunki - jis gauna tik 281,00 Eur netekto darbingumo išmoką, nedirba, yra ligotas, todėl nerealu bus išmokėti atsakovei priteistą kompensaciją pinigais. Tuo tarpu atsakovė, nors santaupų neturi, tačiau yra dirbanti ir turi galimybę gauti kreditą, be to, pagalbą pinigais jai prireikus, suteikti yra pažadėjusi dukra, todėl atsakovė turi realią galimybę išmokėti teismo priteistą kompensaciją pinigais ieškovui už jai atitenkančią didesnę turto dalį.

637.4.

64Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ūkinis pastatas, gerbūvis, bei gyvenamojo namo ploto padidėjimas atsirado iš jo uždirbtų lėšų bei neneigė, kad jog už minėtus parduotus turtus gauti atsakovės asmeniniai pinigai buvo investuoti šeimos turto kūrimui ir gerinimui, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai ir priteisti atsakovei kompensaciją.

658.

66Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

679.

68Nurodo, kad yra pateikęs apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad abu proceso dalyviai teikia apeliacinius skundus dėl tų pačių dalykų (objektų), ieškovas nurodo, kad palaiko savo argumentus ir motyvus, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl atskirai jų atsiliepime nebekartos ir neperrašinės jų turinio, bei prašo jais vadovautis.

6910.

70Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

7110.1.

72Turtas, adresu ( - ), buvo įsigytas iš ieškovo, atsakovės ir ieškovo mamos valstybės vienkartinių išmokų, tačiau notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje nėra detalizuojama, kurių asmenų turto įsigijimui valstybės vienkartinės išmokos panaudotos, nes to nurodyti notarui nebuvo privaloma.

7310.2.

74Faktas, kad ieškovo mama perdavė savo turimas valstybės vienkartines išmokas ieškovui, tam, kad šis už jas įsigytų turtą, parodo, jog ji realiai padovanojo savo vienkartines išmokas sūnaus šeimai.

7510.3.

76Nėra svarbu, kad ieškovas žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalį, adresu ( - ), bei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu ( - ), įgijo vien savo vardu, šis turtas vis tiek laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

7710.4.

78Turto pasidalijimo tarp sutuoktinių nebuvo, atsakovė aiškiai teismui parodė, kad jokių kalbų iš ieškovo ir jo artimųjų apie jų turto pasidalinimą santuokos metu nebuvo girdėjusi. Atsakovė gautus pinigus už ieškovo mamos parduotą turtą atidavė ieškovo mamai.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

81Apeliaciniai skundai atmestini.

829.

83Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

84Dėl ieškovo apeliacinio skundo

8510.

86Nustatyta, kad ieškovas R. J. ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove L. L. J., įrašo Nr. ( - ). 1950 m. ieškovo tėvas S. J. iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato Vykdomojo Komiteto, įgijo teisę valdyti namų valdą, adresu ( - ) (darbinis gatvės pavadinimas - ( - )). Ieškovo mamai S. M. J. ( - ) notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį, jog ji pergyveno savo sutuoktinį S. J. ir paveldėjo nuosavybės teise pusę bendro turto, kurį sudaro ( - ), esantis plytų garažas 2 boksas. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos miesto valdybos atstovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo, adresu ( - ), kurio kaina 34 920 talonai, iš kurių 4 258 talonus grynais pinigais pirkėjas (ieškovas) sumokėjo banko išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypą, adresu ( - ), už 10 000 Lt. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam priklausančias 49/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, adresu ( - ), už 350 000 Lt. 1999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo mamai S. J., kurią pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, priklausantis garažas, adresu ( - ), už 70 000 Lt. 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu, esančius ( - ), už bendrą 200 000 Lt sumą. Nurodytas nekilnojamasis turtas šiuo metu nekilnojamojo turto registre registruotas ieškovo vardu, nurodant, jog deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą įregistruota 2017 m. gruodžio 4 ir 8 d. 1999 m. gegužės 28 d. atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį adresu ( - ). 2013 m. kovo 19 d. ieškovas išdavė notarinį įgaliojimą atsakovei veikti jo vardu, apimantį visas sritis. Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) pardavė butą, adresu ( - ), už 92 000 Lt sumą ir 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) nupirko butą, adresu ( - ), už 54 000 Lt sumą, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu.

8711.

88Pirmosios instancijos teismas pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisė po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. J. ir atsakovei L. L. J..

8912.

90Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, argumentuoja, kad nekilnojamasis turtas - butas su žemės sklypu, adresu ( - ), buvo įgytas išimtinai tik iš apelianto asmeninių lėšų bei jo mamos duotų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį turtą pripažino sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe ir padalijo po ½ dalį šio turto. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9113.

92Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aktualiausią nagrinėjamam ginčui kasacinio teismo praktiką, pagal Butų privatizavimo įstatymą įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas.

9314.

94Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto turto nuosavybės formų klausimus, 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V. (bylos Nr. 3K-7-311/2002), išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

9515.

96Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (CPK 54 straipsnis, 1964 metų CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. SŠK 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Todėl nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

9716.

98Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - )., o ginčo turtas įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas ( - ). ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos miesto valdybos atstovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo, adresu ( - ), kurio kaina 34 920 talonai. Sutartyje nurodyta, kad ieškovas už įsigyjamą turtą sumokėjo 4 258 talonus grynais pinigais banko skyriuje, likusi suma – 30 662 talonai, nurodyta, jog sumokama valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Taigi nustačius, kad ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi nepriklausomai nuo to, kurio vardu įregistruota buto pirkimo – pardavimo sutartis ir kuris iš sutuoktinių panaudojo investicinius čekius ginčo buto įsigijimui, butas ( - ), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamos teismui paaiškinimus šalys pripažino, jog lėšos, gautos pardavus turtą ( - ), buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam adresu ( - ), įsigyti. Kaip minėta, šalių santuoka buvo sudaryta ( - ), o ginčo turtas, esantis ( - ), įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas ( - ) notarine pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo turtą, esantį ( - ), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė į dalintino sutuoktinių turto balansą.

99Dėl atsakovės apeliacinio skundo

10017.

101Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas buvo jai neištikimas, smurtavo ir savo elgesiu buvo nelojalus. Apeliantės argumentai atmestini.

10218.

103Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

10419.

105Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

10620.

107Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymo, nors šias aplinkybes patvirtinančių akivaizdžių įrodymų nepateikė, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nereiškė abipusės pagarbos. Aplinkybė, kad atsakovė išsikraustė į antrą namo aukštą, ir pati nusprendė nebepalaikyti šeiminių santykių su ieškovu iš esmės patvirtina ir iš atsakovės pusės lojalumo nebuvimą, pastangų nedėjimą spręsti susidariusias šeimos problemas. Pažymėtina, kad liudytoja A. J. yra šalių dukra, byloje yra duomenys, kad jos iniciatyva buvo kviesti policijos pareigūnai dėl ieškovo smurto prieš ją panaudojimo, taigi jos paaiškinimų nėra pagrindo laikyti objektyviais. Liudytojos B. A. paaiškinimais taip pat nėra pagrindo grįsti ieškovės teiginių dėl atsakovo neištikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendravimas ar telefoniniai skambučiai kitoms moterims neįrodo ieškovo neištikimybės fakto, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę atsakovė nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent ieškovo bendravimas su atsakovės nurodomomis moterimi turėjo lemiamą reikšmę šalių santuokos iširimui. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kurį laiką dirbo ( - ), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas negaudavo jokių pajamų ir visiškai neprisidėdavo prie šeimos gerbūvio.

10821.

109Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

11022.

111Konstatavęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo.

11223.

113Apeliantė argumentuoja, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ūkinis pastatas, gerbūvis, bei gyvenamojo namo ploto padidėjimas atsirado iš jo uždirbtų lėšų, bei neneigė, kad už minėtą turtą gauti atsakovės asmeniniai pinigai buvo investuoti šeimos turto kūrimui ir gerinimui, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai ir priteisti atsakovei kompensaciją. Šie argumentai atmestini.

11424.

115Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

11625.

117Kaip byloje nustatyta, santuokos metu namas, esantis ( - ), buvo įsigytas nepilno baigtumo, t. y. buvo neįrengtas antras aukštas ir nebaigtas ūkinis pastatas taip pat neatlikta galutinė namo registracija viešajame registre. Atsakovė teigė, jog atlikus statybos darbus namas padidėjo virš 70 kvadratų ir buvo pastatytas ūkinis pastatas.

11826.

119Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).

12027.

121Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, kad padidėjo nekilnojamojo turto adresu ( - ), vertė. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), buvo šeimos gyvenamoji patalpa, todėl atsakovės įvardinti turto gerinimo darbai buvo atliekami bendrai šeimos gerovei, taip pat būtina atsižvelgti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo taip pat galimai nusidėvėjo ir jam buvo būtinas einamasis remontas, kuris jokios pridėtinės vertės turtui nesukūrė.

12228.

123Be to, byloje yra duomenys, kad šalys ėmė paskolas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo gerinamas panaudojus paimtos paskolos lėšas, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad ½ namo atitenka ir atsakovei, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors ir buvo atlikti bendrąją jungtine nuosavybe šalims priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimai, tačiau jie buvo atlikti sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu.

12429.

125Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė, nors santaupų neturi, tačiau yra dirbanti ir turi galimybę gauti kreditą, be to, pagalbą pinigais jai prireikus, suteikti yra pažadėjusi dukra, todėl atsakovė turi realią galimybę išmokėti teismo priteistą kompensaciją pinigais ieškovui už jai atitenkančią didesnę turto dalį.

12630.

127Suoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012).

12831.

129Kaip byloje nustatyta, kad ( - ) atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį adresu ( - ), kuriame gyveno ieškovo mama, o vėliau ir brolis M. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir šalys ir liudytojai. Minėtą butą 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė pardavė už 92 000 Lt sumą. 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) atsakovė nupirko butą, adresu ( - ), už 54 000 Lt sumą, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu, o jame iki šiol gyvena ieškovo brolis, kuris nurodytu turtu naudojasi bei moka už jį komunalinius mokesčius.

13032.

131Pirmosios instancijos teismas ieškovui asmenines nuosavybės teise priteisė butą ( - ), priteisiant iš ieškovo atsakovei už nurodytą turtą 6 000 Eur kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks buto padalijimo būdas atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą ir nepažeidžia atsakovės interesų. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko, jog buto kaina 12 000 Eur. Kaip byloje nustatyta, bute gyvena ieškovo brolis, kuris ir priteisus ieškovei butą natūra gali gera valia iš buto neišsikelti, todėl dėl tokios situacijos tikėtina gali kilti nauji teisminiai ginčai. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas gali neturėti lėšų sumokėti kompensaciją atsakovei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, todėl ieškovui nemokant kompensacijos atsakovei, yra galimybė bet kada išieškoti iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto.

13233.

133Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinių skundų argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

134Dėl procesinės bylos baigties

13514.

136Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

137Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13815.

139Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistinos (CPK 93 straipsni 1 dalis).

140Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

141Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas R. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. 2.... 8. Nurodė, kad nuo 2015 metų atsakovė atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą... 9. 3.... 10. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo šalių santuoką... 11. 4.... 12. Nurodė, kad iš pradžių šalių sutuoktinis gyvenimas klostėsi sklandžiai.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovo R. J.... 16. 5.1.... 17. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, šios... 18. 5.2.... 19. Įvertinus tai, jog abi šalys sutinka su tuo, kad šalių santuoka faktiškai... 20. 5.3.... 21. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės... 22. 5.4.... 23. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 24. 5.5.... 25. Ieškovo paaiškinimai apie atsakovei išduotą įgaliojimą dėl galėjimo... 26. 5.6.... 27. Privatizacijos metu nekilnojamasis turtas ( - ), buvo įgytas panaudojus ne tik... 28. 5.7.... 29. Pagal ieškovo reikalavimus nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio ( - ),... 30. 5.8.... 31. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant... 32. 5.9.... 33. Bendro turto pagerinimas buvo atliekamas šalių santuokos metu, šalims... 34. 5.10.... 35. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos už bendro turto išlaikymą... 36. 5.11.... 37. Tarp šalių ginčo dėl UAB „( - )“ akcijų nėra ir 100 vnt. UAB „( -... 38. 5.12.... 39. Laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nustatytina,... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 41. 6.... 42. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 43. 6.1.... 44. Nekilnojamasis turtas - butas su žemės sklypu, adresu ( - ), buvo įgytas... 45. 6.2.... 46. Atsakovė nebuvo tik „stebėtoja“, o pati aktyviai dalyvavo ir žinojo,... 47. 6.3.... 48. Tarp šalių iš esmės buvo turto pasiskirstymas ir turto atskirumas, o šių... 49. 6.4.... 50. Notarinio įgaliojimo išdavimo tikslas buvo, kad atsakovė galėtų tvarkyti... 51. 6.5.... 52. Bendras turtas“, kurį šalys „užgyveno“ iki faktinio išsiskyrimo 2015... 53. 6.6.... 54. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas turtą šalių bendrąja jungtine... 55. 7.... 56. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019... 57. 7.1.... 58. Ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo atsakovė įrodinėjo įvairiais... 59. 7.2.... 60. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, ji ilgą laiką kentėjo... 61. 7.3.... 62. Šioje byloje teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo turtinė... 63. 7.4.... 64. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ūkinis pastatas, gerbūvis,... 65. 8.... 66. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės... 67. 9.... 68. Nurodo, kad yra pateikęs apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo.... 69. 10.... 70. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo... 71. 10.1.... 72. Turtas, adresu ( - ), buvo įsigytas iš ieškovo, atsakovės ir ieškovo mamos... 73. 10.2.... 74. Faktas, kad ieškovo mama perdavė savo turimas valstybės vienkartines... 75. 10.3.... 76. Nėra svarbu, kad ieškovas žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalį, adresu (... 77. 10.4.... 78. Turto pasidalijimo tarp sutuoktinių nebuvo, atsakovė aiškiai teismui... 79. Teisėjų kolegija... 80. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 81. Apeliaciniai skundai atmestini.... 82. 9.... 83. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 84. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 85. 10.... 86. Nustatyta, kad ieškovas R. J. ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos... 87. 11.... 88. Pirmosios instancijos teismas pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( -... 89. 12.... 90. Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, argumentuoja, kad... 91. 13.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aktualiausią nagrinėjamam ginčui... 93. 14.... 94. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 95. 15.... 96. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad Butų privatizavimo procesas... 97. 16.... 98. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ( - )., o ginčo... 99. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 100. 17.... 101. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 102. 18.... 103. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.... 104. 19.... 105. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 106. 20.... 107. Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių... 108. 21.... 109. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 110. 22.... 111. Konstatavęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 112. 23.... 113. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog... 114. 24.... 115. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant ginčui dėl turto pagerinimo iš... 116. 25.... 117. Kaip byloje nustatyta, santuokos metu namas, esantis ( - ), buvo įsigytas... 118. 26.... 119. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje... 120. 27.... 121. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė... 122. 28.... 123. Be to, byloje yra duomenys, kad šalys ėmė paskolas, todėl yra pagrindas... 124. 29.... 125. Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė,... 126. 30.... 127. Suoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose,... 128. 31.... 129. Kaip byloje nustatyta, kad ( - ) atsakovė notarine pirkimo – pardavimo... 130. 32.... 131. Pirmosios instancijos teismas ieškovui asmenines nuosavybės teise priteisė... 132. 33.... 133. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti... 134. Dėl procesinės bylos baigties... 135. 14.... 136. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 137. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 138. 15.... 139. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinius skundus bylinėjimosi... 140. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 141. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti...