Byla e2-291-603/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui, atsakovo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir K. U. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Iieškovai R. P. ir K. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovui R. P. iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko 85 358 Eur nuostolių atlyginimą; ieškovui K. U. iš atsakovo AB SEB banko 75 066 Eur nuostolių atlyginimą, metines procesines 5 proc. dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas ieškovams suteikė klaidingas investavimo rekomendacijas, neatskleidė su investavimu susijusių rizikų, dėl to ieškovai prarado į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo (toliau – Fondas) vienetus investuotas pinigų sumas.

83.

9GILD investicinio fondo vienetų platinimą atsakovas pradėjo 2001 m. balandžio mėn. 2007 m. gruodžio 28 d. GILD investicinius fondus valdanti AS GILD Arbitrage restruktūrizuota į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinį fondą. Savo veiklą GILD Arbitrage Risk Capital Fund pradėjo 2008 m. vasario 1 d., kai šiam investiciniam fondui perėjo AS GILD Arbitrage turtas ir įsipareigojimai. Visi investuotojų iki tol turėti GILD Arbitrage investicinio fondo vienetai konvertuoti į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo vienetus. GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo valdymas perduotas Estijoje registruotai bendrovei AS GILD Fund Management. Kaip nurodyta šio fondo taisyklėse, kurios ieškovams iki investuojant atitinkamas sumas į GILD investicinio fondo vienetus, pateiktos nebuvo, GILD investicinio fondo vienetų platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas.

104.

11Lietuvos Respublikoje GILD investicinio fondo vienetų platinimu aktyviai užsiėmė AB SEB bankas bei šios kredito įstaigos privačios bankininkystės departamentas. Investavimas į GILD investicinio fondo vienetus, įvertinus atsakovo ieškovams pateiktą informaciją, principas nebuvo sudėtingas: per finansų tarpininko įmonę (šiuo atveju - AB SEB banką), esant tokio tarpininko rekomendacijai, buvo perkami investicinio fondo vienetai, kurie vėliau už didesnę kainą (kurios dydis priklauso nuo fondą valdančios įmonės rezultatų naudojant investuotojų jiems perduotas lėšas, rinkos sąlygų ir kitų aplinkybių) turi atpirkti tuos pačius investicinio fondo vienetus.

125.

13Nepraėjus net vieneriems metams po GILD investicinio fondo įsteigimo, t. y. 2008 m. lapkričio mėn., fondą valdanti įmonė AS GILD Fund Management priėmė sprendimą sustabdyti prekybą GILD investicinio fondo vienetais ir nebeišpirkti šių vienetų iš investuotojų (tarp jų - ir ieškovų) iki 2009 m. gegužės 3 d. Vėliau šis terminas pratęstas iki 2009 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, kad AB SEB bankas, kuris ir rekomendavo ieškovams įsigyti GILD investicinio fondo vienetus, apie riziką, kad fondą valdanti įmonė gali priimti tokį sprendimą, atsakovų nebuvo įspėjęs.

146.

152013 m. vasario 8 d. iškelta bankroto byla GILD investicinį fondą valdančiai įmonei AS GILD Fund Management, o 2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovai gavo pranešimus iš atsakovo apie tai, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Estijos centrinio vertybinių depozitoriumo pateiktą informaciją, AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija uždaryta, kas reiškia, kad ieškovai prarado visas į GILD investicinį fondą investuotas pinigų sumas.

167.

17Iki atsakovui pradedant teikti investicines paslaugas R. P., R. P. jau buvo atsakovo klientas – būtent atsakovo banke esančioje atsiskaitomoje sąskaitoje R. P. laikė savo santaupas. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovui buvo žinomos jo klientų banko sąskaitose laikomų piniginių lėšų sumos, iš karto po to, kai 2007 m. pabaigoje R. P. pardavė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V.“ akcijas bei gavo reikšmingą pinigų sumą į savo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, susilaukė ir ženkliai didesnio dėmesio iš atsakovo privačios bankininkystės departamento bei pasiūlymų turimas santaupas pelningai investuoti. Tokiu būdu su R. P. susisiekė ir atsakovo privačios bankininkystės departamento darbuotoja R. R., kuri pasiūlė turimas santaupas investuoti.

188. R. P. neturėjo ir neturi išskirtinių žinių investavimo ar finansinių priemonių srityse ir todėl pats savarankiškai negalėjo nei pasirinkti investavimo krypčių, nei investuoti į finansines priemones. Atsakovas pasiūlė profesionalias savo paslaugas padedant ieškovui investuoti turimas santaupas, parenkant investavimo kryptis ir pan. Pasitikėdamas atsakovo teikiamų paslaugų profesionalumu, ieškovas R. P., 2008 m. sausio 4 d. su atsakovu AB SEB banku sudarė Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais, taip pat Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartis. Kaip ir kitiems klientams, sudarantiems su atsakovu minėtas sutartis, R. P. atsakovas taip pat pasiūlė investuoti į tas finansines priemones, kurios buvo standartiškai siūlomos daugumai atsakovo privačios bankininkystės departamento klientų ir įėjo į „šabloninį“ vertybinių popierių portfelį, tarp jų ir - GILD investicinio fondo vienetai. R. P. paaiškinta, kad investavimas į Fondo vienetus yra alternatyvi investicija, t. y. nesusijusi su pokyčiais finansų rinkose bei nuotaikomis jose, todėl neva R. P. jokiu būdu nepraras į Fondo vienetus investuotų lėšų, priešingai, gaus didesnę grąžą negu tą pačią sumą taupant indėlio sąskaitoje, kitaip tariant, investavimas į Fondo vienetus turėjo būti ne tik nerizikinga investicija, tačiau ir pelninga. Dar daugiau, atsakovo darbuotojų teigimu, būtent Fondo vienetai turėjo būti saugiausias viso investicijų portfelio elementas, kuris, esant didesniems svyravimams kitose portfelio pozicijose, tokius svyravimus kompensuotų. Būtent dėl šios priežasties investicijos į Fondo vienetus ir sudarė pačią didžiausią dalį visame investicijų portfelyje.

199.

20Pažymėtina, kad R. P. investavimo tikslas buvo sutaupyti pinigų. Pildant kliento konsultavimo anketą R. P. taip pat pažymėjo, kad jam priimtina, kad santaupos turėtų duoti pakankamai didelę grąžą be didelių svyravimų, t. y., visas investicinis portfelis tiek investavimo termino pabaigoje, tiek ir bet kuriuo investavimo laikotarpiu neturėtų sumažėti daugiau kaip 10 proc. Taigi R. P. investavimo tikslai, įsigyjant Fondo vienetų, buvo konservatyvūs, orientuoti į turimų santaupų išsaugojimą, o ne į riziką uždirbti dideles pinigų sumas ir su tuo susijusią galimybę prarasti didelę dalį investuotų lėšų. Tokiu būdu R. P. 2008 m. vasario 13 d. įsigijo 6 236 Fondo vienetų už 170 716 Eur. Pažymėtina, kad iki įsigyjant šiuos Fondo vienetus, R. P. nebuvo supažindintas su Fondo taisyklėmis, jam nebuvo pateikta tokių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Dar daugiau, apie tokių taisyklių egzistavimą R. P., iki pasinaudojant atsakovo investavimo rekomendacija įsigyti Fondo vienetų, nebuvo net informuotas.

2110.

22R. R., su kuria, kaip atsakovo atstove, bendravo R. P., neatskleidė esminių su investavimu į Fondo vienetus susijusių detalių, t. y., kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas, Fondas gali būti likviduotas, o Fondo vienetai nurašyti, kas reikštų, kad tokių investicijų vertė gali būti lygi nuliui. P. R. P. apie tokias rizikas taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi jam nebuvo pateiktas su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų aprašymas. Nepateikus nurodytos informacijos, R. P. taip pat nebuvo informuotas apie pagrindinę priežastį ir riziką, kuri sąlygojo investuotų lėšų praradimą - galimybę, kad bus sustabdytas Fondo vienetų išpirkimas, o vertybinių popierių emisija bus uždaryta. Be to, atsakovas taip pat neatskleidė tos aplinkybės, kad atsakovas, rekomenduodamas R. P. įsigyti Fondo vienetų, veikė būdamas interesų konflikte. Pažymėtina, kad žinodamas vien jau šią aplinkybę R. P. būtų atsisakęs įsigyti Fondo vienetų: situacija, kai atsakovas gauna piniginį atlygį iš Fondo už tai, kad paties atsakovo klientai, patariami atsakovo, įsigyja Fondo vienetų ir nereikalauja jų išpirkti, būtų leidusi R. P. pagrįstai abejoti atsakovo rekomenduojamų investicinių sprendimų sąžiningumu ir tuo, kad toks sprendimas yra naudingas būtent ieškovui, o ne pačiam atsakovui ar kitiems atsakovo klientams.

2311.

242016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. GILD investicinio fondo vienetų įsigijo iš viso už 170 716 Eur, nurodyta suma sudaro R. P. nuostolius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, kur kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovo neprofesionalių investuotojų naudai priteisintinos nuostolių sumos, R. P. prašo iš atsakovo priteisti tik pusę visos į Fondo vienetus investuotos sumos, t. y. 85 358 Eur.

2512.

26K. U. atsakovo klientu yra apytikriai nuo 1993-1994 metų. Kadangi bendradarbiavimo su atsakovu pradžioje K. U. didelių piniginių lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje AB SEB banke neturėjo, nesusilaukdavo ir aktyvių banko darbuotojų pasiūlymų investuoti į finansines priemones.

2713.

282004 m. lapkričio mėnesį K. U. pardavė dalį jo turėtų UAB „I.“ akcijų, dėl ko į K. U. atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta pirmoji didesnė (apie 500 000 Eur) suma. Nuo to laiko Atsakovas ir jo privačios bankininkystės departamento darbuotojai S. G. bei M. Č. ėmė itin aktyviai teikti investavimo pasiūlymus K. U. tiek skambindami telefonu, tiek ir kreipdamiesi elektroniniu paštu. Po ilgų atsakovo darbuotojų įkalbinėjimų, 2007 m. balandžio 16 d. K. U. ir atsakovas galiausiai sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, o 2007 m. balandžio 19 d. su K. U. elektroniniu paštu susisiekė AB SEB banko darbuotoja S. G. bei pasiūlė investuoti į alternatyvias investicijų priemones - GILD Asset Management valdomą GILD Arbitrage apribotos rizikos fondą. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, jog investicijų į šio Fondo vienetus rizika tesiekia 8 proc., tačiau galimybė uždirbti yra kur kas didesnė, investavimas į Fondo vienetus K. U. atrodė priimtinas. Pažymėtina, kad iki rekomenduodamas konkrečias investavimo kryptis, atsakovas neinformavo apie su investavimu į Fondo vienetus susijusias rizikas, įskaitant ir tai, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas, Fondas likviduotas, Fondo vienetų emisija uždaryta, kas reikštų, kad K. U. gali prarasti visas į Fondo vienetus investuotas lėšas. Tokiu būdu būtent dėl atsakovo darbuotojų pateiktų rekomendacijų 2007 m. gegužės 30 d. K. U. įsigijo 4 060 Fondo vienetų už bendrą 101 506 Eur sumą. 2007 m. spalio mėnesį prasidėjus akcijų kainų kritimui finansų rinkose, atsakovas dar labiau suaktyvino Fondo vienetų platinimą, teigdamas, kad būtent GILD investicinis fondas ir toliau dirba pelningai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas rekomendavo padidinti investicijų į Fondą dalį bendrame investicijų portfelyje, kadangi taip neva turėjo būti sumažinta nuostolingų portfelio elementų neigiama įtaka bendram investicijų portfelio rezultatui. Kita vertus, patariamas atsakovo, K. U. 2006 m. lapkričio 27 d. taip pat buvo įnešęs 600 000 USD terminuotą indėlį į SEB banko Ukrainos filialą SEB Agio Bank. Kaip matyti iš 2007 m. birželio 5 d. AB SEB banko pasiūlymo dėl investicijų, skirto K. U., iš pradžių atsakovas šio indėlio nelaikė K. U. vertybinių popierių portfelio dalimi. Būtent todėl atsakovas Ieškovui tuo metu rekomendavo įsigyti Fondo vienetų už apie 100 000 Eur, kas sudarytų 18 proc. bendro investicijų portfelio.

2914.

30Pateikdamas 2007 m. birželio 29 d. K. U. vertybinių popierių portfelio ataskaitą, atsakovas į portfelį įtraukė ir indėlio SEB Agio banke sumą, o tokiu būdu padidėjo ir K. U. investicijų portfelio vertė nuo pradinės 1,9 mln. LTL sumos iki 3,5 mln. LTL sumos. Tokiu būdu Fondo pozicija K. U. vertybinių popierių portfelyje sumažėjo nuo 18 proc. iki 10 proc. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovo teigimu, dėl Fondo veiklos specifikos, saugumo bei patikimumo jo dalis investicijų portfelyje turi būti didesnė, todėl S. G. 2008 metų vasarį pasiūlė K. U. papildomai investuoti į Fondą. Taigi 2007 m. vasario 26 d. K. U., patariamas S. G., įsigijo dar 1 750 Fondo vienetų už bendrą 48 626 Eur, po ko bendra K. U. į Fondo vienetus investuota suma sudarė 150 132 Eur.

3115.

32Pažymėtina, kad K. U. visiškai pasitikėjo AB SEB banko ir jo darbuotojų teikiamomis investavimo rekomendacijomis bei profesionalumu, taip pat ne kartą išsakytais pažadais, kad investicijos (ypatingai į Fondą) bus saugios ir pelningos. Savaime suprantama, kad K. U. nebuvo priimtina galimybė prarasti investuotas lėšas, ypač, atsižvelgiant į tai, kad tos lėšos buvo per ilgus metus sukauptos santaupos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki įsigyjant GILD investicinio fondo vienetų, K. U. nebuvo paaiškinta, jog fondas gali nuspręsti neatpirkti šių Fondo vienetų, dėl ko tokia investicija iš esmės taps bevertė, t. y. K. U. praras 100 proc. lėšų, už kurias buvo įsigyti GILD investicinio fondo vienetai. Be to, K. U. nebuvo pateiktos susipažinti fondo taisyklės arba galimų rizikų (įskaitant ir riziką, kad bus sustabdytas fondo vienetų išpirkimas arba patys fondo vienetai gali būti nurašyti) aprašymas.

3316.

342016 m. rugsėjo 8 d. K. U. gavo pranešimą iš atsakovo apie tai , kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Estijos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo pateiktą informaciją, AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija uždaryta, kas reiškia, kad K. U. prarado 150 132 Eur sumą, už kurią buvo įsigijęs dabar jau nurašytus GILD investicinio fondo vienetus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, kur kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovo neprofesionalių investuotojų naudai priteisintinos nuostolių sumos, K. U. prašo iš atsakovo priteisti tik pusę visos į Fondo vienetus investuotos sumos, t. y. 75 066 Eur. Už atsakovo paslaugas ieškovams atsakovui buvo mokamas solidus atlyginimas. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovai būtų turėję pakankamai patirties investavimo srityje, išmanę sudėtingas finansines priemones, jie net nebūtų sudarę sutarčių su atsakovu ir mokėję jam už suteiktas investicines paslaugas. Būtent dėl to, kad neturėjo reikalingos investavimo patirties bei žinių, ieškovai ir sudarė sutartis su atsakovu, kad pastarojo darbuotojai, turėdami reikalingą patirtį, licencijas, išsilavinimą, išmanantys investavimo į finansines priemones procesus, padėtų sėkmingai investuoti ieškovų santaupas.

3517.

36Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad priešingai nei kad teigia ieškovai, atsakovas tinkamai įvykdė visas savo sutartines pareigas ieškovų atžvilgiu, inter alia nepažeidė pareigos atskleisti su investavimu į Fondo vienetus susijusią riziką. Šios pareigos pažeidimą, kaip minėta, ieškovai sieja su tuo, kad atsakovas ieškovų atskirai neinformavo, jog Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar jie nurašyti. Šios hipotetinės rizikos neatskleidimas jokiu būdu negali būti siejama su informavimo pareigos pažeidimu, kadangi tai, kad įsigytos finansinės priemonės gali nuvertėti, nepriskiriama specialiai rizikai, su kuria klientai turi būti supažindinti atskirai. Bet kuriuo atveju tariamas informavimo pareigos pažeidimas gali būti aiškinamas tik ieškovo K. U. kontekste, nes ieškovo R. P. atveju pareiga atskleisti riziką, susijusią su galimu investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymu ar nutraukimu, net teoriniu lygiu nesvarstytina, nes atsakovas, valdydamas šio kliento investicijų portfelį patikėjimo pagrindais, pats priimdavo investavimo sprendimus.

3718.

38Teigia, jog negali būti laikoma, jog atsakovas pažeidė ir pareigą atskleisti galimą interesų konfliktą. Nenustačius, jog atsakovas nesiėmė veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalą klientų interesams, atsakovas neturėjo pareigos atskleisti apie galimą interesų konfliktą. Atsakovas nepažeidė ir savo kitų sutartinių įsipareigojimų ieškovų atžvilgiu: prieš teikdamas ieškovams finansines paslaugas, surinko ir įvertino informaciją apie jų investavimo tikslus, patirtį, žinias, finansinę padėtį ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes tam, kad galėtų veikti geriausiomis ieškovams sąlygomis ir jų interesais.

3919.

40Atsakovo civilinės atsakomybės taikymo negalimumas sietinas ir su tuo, jog ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (ieškovo sprendimą įsigyti Fondo vienetus lėmė Fondo veiklos teigiami finansiniai rodikliai ir šio sprendimo nebūtų pakeitę tai, kad atsakovas būtų išskyręs bendro pobūdžio riziką, susijusią su Fondo vienetų prekybos sustabdymu ar nutraukimu, interesų konfliktu ir pan.). Be to, atsakovo veiksmuose nėra kaltės: atsakovas ieškovams informaciją apie Fondą ir jo investicinius vienetus atskleidė taip, kaip tai būtų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas analogiškomis aplinkybėmis. Tai, kad ieškovai valdė didelės vertės vertybinių popierių portfelius, investavo į rizikingas finansines priemones, turi įvairiapusės patirties versle ir kt., rodo, jog sudarant sandorius dėl Fondo vienetų įsigijimo, jiems buvo suprantama investavimo į šias finansines priemones rizika. Ieškovai, suprasdami verslo nemokumo riziką, turėjo suvokti ir investicinio fondo nemokumo riziką. Todėl vien tai, kad atsakovas šios rizikos atskirai neišskyrė, neturėjo įtakos ieškovų investiciniams sprendimams, susijusiems su Fondo vienetų įsigijimu. Neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (visų pirma jo veiksmuose nenustačius neteisėtumo), jam nekyla pareiga atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.

4120.

42Atsiliepime atsakovas prašo ieškovų ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuostolių atlyginimo atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovui AB SEB bankui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4321.

44Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nei vieno iš ieškovų tiesioginis darbas ar išsilavinimas niekada nebuvo susijęs su investavimu į bet kokias finansines priemones, įskaitant ir investavimą į investicinių fondų vienetus. Teigia, kad nepagrįsti atsakovo atsikirtimų argumentai, kad ieškovai yra patyrę investuotojai, turintys pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties tam, kad galėtų savarankiškai priimti pagrįstus investicinius sprendimus dėl atskirų vertybinių popierių įsigijimo.

4522.

46Teigia, kad atsakovo atsiliepime netiksliai nurodoma, kad neva vienintelė GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo nemokumo priežastis buvo 2008 metais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė, kurios atsakovas negalėjo numatyti bei apie ją įspėti ieškovų. Nurodo, jog kai atsakovas teikė ieškovams investavimo rekomendacijas, pats atsakovas buvo nurodęs, kad Fondo veiklos rezultatai nepriklauso nuo situacijos akcijų ir obligacijų rinkose, dėl ko ir galima ekonominė krizė jam neva įtakos neturėtų turėti. Kilus ginčui tarp ieškovų ir atsakovo, atsakovas jau nurodo priešingai – neva Fondo likvidumo problemas sukėlė ekonominė krizė, o atsakovas dėl to nekaltas. Teigia, jog nepagrįsti atsakovo atsiliepimo argumentai, kad teismai, spręsdami ginčus, susijusius su investavimu būtent į Fondo vienetus, yra nurodę, jog aplinkybė, kad Fondas turi likvidumo problemų paaiškėjo tik 2008 m. lapkričio mėn., o iki to laiko nebuvo objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą dėl galimų fondo likvidumo problemų. Dar 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovas turėjo žinoti apie Fondo likvidumo problemas ir apie tai įspėti neprofesionalius investuotojus. Žinodamas šias aplinkybes, atsakovas privalėjo apie jas įspėti ir ieškovus, tačiau to nepadarė. Ši priežastis taip pat nulėmė, kad ieškovams padaryti nuostoliai.

4723.

48Dublike taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos kasacinis teismas atsakovo pareigą atlyginti nuostolius analogiškose bylose sieja ne su tuo, ar atsakovas numatė ar galėjo numatyti Fondo nemokumą, tačiau su tuo, kad atsakovas neinformavo neprofesionalių investuotojų apie riziką, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas arba visai nutrauktas. Atsakovas, būdamas finansų tarpininku, privalo atskleisti visas potencialiai įmanomas teorines su investavimu susijusias rizikas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, ir tas rizikas, kurios, finansų tarpininko duomenimis, yra mažai tikėtinos. Šiuo atveju atsakovas ieškovų neinformavo apie potencialiai įmanomą investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymą, nutraukimą, taip pat apie fondo vienetų likvidavimą. Vis dėlto pareigą įspėti neprofesionalų investuotoją apie visas potencialiai įmanomas investavimo rizikas atsakovas turi, o jos nevykdymas ir sukėlė ieškovams nuostolius. Teigia, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, neva ieškovo R. P. atveju atsakovas apskritai neturėjo informavimo pareigos, kadangi šio ieškovo investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais. Atsakovo teiginys, kad su klientu sudarius investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį atsakovas rizikų ieškovui R. P. atskleisti neprivalėjo, yra nepagrįstas, kita vertus, toks atsakovo teiginys įrodo paties R. P. ieškinyje nurodytas aplinkybes – atsakovas rizikų, susijusių su investavimu į Fondo vienetus, ieškovui net nebandė atskleisti. Atsakovo teiginiai, kad jis neprivalėjo atskleisti R. P. su investavimu susijusių rizikų, yra nelogiški bei nepagrįsti, taip pat prieštarauja ir teismų praktikai analogiškose civilinėse bylose.

4924.

50Nurodoma, jog atsakovas ir jo darbuotojai investicines paslaugas ieškovams teikė esant interesų konfliktui, apie kurį privalėjo informuoti ir pačius ieškovus. Tokios pareigos atsakovui neatlikus, ieškovai susidarė klaidingą įspūdį apie investavimo į Fondo vienetus naudingumą bei mažą rizikingumą. Pažymėtina, kad žinodami aplinkybes apie interesų konfliktą, ieškovai nebūtų investavę į Fondo vienetus, kadangi būtų žinoję, kad atsakovas neveikia geriausiais ieškovų interesais, tačiau iš ieškovų sudaromų sandorių siekia ekonominės naudos būtent sau.

5125.

52Dublike ieškovai taip pat nurodo, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino įstatyme numatytos finansų tarpininko pareigos surinkti informaciją apie neprofesionalų klientą bei šios informacijos neįvertino ir nesurinkęs ir neįvertinęs informacijos apie ieškovus, atsakovas neturėjo teisės teikti ieškovams investavimo rekomendacijų dėl Fondo vienetų įsigijimo. Teigiama, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės surinkti iš ieškovų informaciją apie jų finansinę padėtį, investavimo patirtį, tikslus ir tokiais savo neteisėtais veiksmais nulėmė ieškovų apsisprendimą investuoti į jiems netinkamas (per daug rizikingas) finansines priemones, t. y. Fondo vienetus.

5326.

54Ieškovai teigia, kad atsakovo nurodyti motyvai dėl priežastinio ryšio buvo ne kartą vertinti tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir kitų Lietuvos Respublikos teismų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismai iki šiol laikosi nuoseklios pozicijos, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei neprofesionaliems investuotojams, praradusiems į Fondo vienetus investuotas lėšas, atsiradusių nuostolių. Investavimas į Fondo vienetus ieškovams atsakovo darbuotojų buvo pristatyta kaip viena saugiausių investavimo krypčių. Ieškovams gavus informaciją, kad atsakovas gauna finansinę naudą ne tik iš Fondo vienetų pardavimo, tačiau dar ir iš to, kad tokius Fondo vienetus ieškovams įsigijus, ieškovai nereikalauja jų išpirkimo, ieškovai būtų galėję susidaryti ženkliai objektyvesnį vaizdą dėl atsakovo teikiamų investavimo rekomendacijų objektyvumo. Tokią informaciją turėdami, ieškovai Fondo vienetų nebūtų pirkę.

5527.

56Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovų reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Ieškovų atsakingos pareigos verslo struktūrose, investavimo patirtis, labai didelės vertės vertybinių popierių portfelių valdymas, investicijos į rizikingas finansines priemones ir kitos juos individualizuojančios aplinkybės aiškiai rodo, kad ieškovai, įsigydami Fondo vienetus, negalėjo nesuprasti rizikos, kuri yra susijusi su investavimu į šias finansines priemones. Atsakovas ieškovų atžvilgiu tinkamai įvykdė pareigą atskleisti su investavimu į Fondo vienetus susijusią riziką. 2007 m. gegužės mėn. ir 2008 m. birželio mėn., kai buvo sudaryti sandoriai dėl Fondo vienetų įsigijimo, nebuvo ženklų, jog Fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl ko gali būti sustabdyta ar net nutraukta prekyba Fondo vienetais. Todėl atsakovas objektyviai negalėjo informuoti ieškovų apie tai, ko pats nežinojo, ypač atskleisti 2009 m. pabaigoje paaiškėjusią aplinkybę, kad 2008 m. gegužės mėn. Fondas atliko fiktyvią 20 mln. Eur dydžio investiciją į tauriųjų metų kasyklas Armėnijoje. Informavimo pareigos pažeidimas negali būti siejamas ir su tuo, jog atsakovas neatskleidė hipotetinės rizikos, kad Fondo vienetų išpirkimas bet kuriuo metu gali būti sustabdytas arba nutrauktas, o pats Fondas likviduotas. Tai, kad įsigytos finansinės priemonės gali nuvertėti, nepriskiriama specialiai rizikai, su kuria klientai turi būti atskirai supažindinti. Be to, tariamas informavimo pareigos pažeidimas gali būti aiškinamas tik ieškovo K. U. kontekste, nes ieškovo R. P. atveju pareiga atskleisti riziką, susijusią su galimu investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymu ar nutraukimu, net teoriniu lygiu nesvarstytina, nes atsakovas, valdydamas šio ieškovo investicijų portfelį patikėjimo pagrindais, pats priimdavo investavimo sprendimus. Negali būti laikoma, jog atsakovas pažeidė ir pareigą atskleisti galimą interesų konfliktą. Nenustačius, jog atsakovas nesiėmė veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalą klientų interesams, atsakovas neturėjo pareigos atskleisti apie galimą interesų konfliktą. Prieš teikdamas ieškovams finansines paslaugas, atsakovas surinko ir įvertino visą reikšmingą informaciją apie jų investavimo tikslus, patirtį, žinias, finansinę padėtį ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes tam, kad galėtų veikti geriausiomis ieškovams sąlygomis ir jų interesais.

5728.

58Triplike nurodoma, jog atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima, nes neegzistuoja jai atsirasti būtinos sąlygos: atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų su ieškovais sudarytas sutartis arba imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, atsakovo veiksmuose nėra kaltės (atsakovas ieškovams informaciją apie Fondą ir jo investicinius vienetus atskleidė taip, kaip tai būtų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas analogiškomis aplinkybėmis), ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (ieškovų sprendimus įsigyti Fondo vienetus lėmė Fondo veiklos teigiami finansiniai rodikliai ir tai, kad ieškovams būtų nurodyta bendro pobūdžio rizika, susijusi su Fondo vienetų prekybos sustabdymu ar nutraukimu, nebūtų pakeitusi jų sprendimų; nuostoliai šiuo atveju kilo ne dėl informacijos neatskleidimo, o dėl Fondo valdytojų atitinkamų veiksmų ir Fondo nemokumo, už ką atsakovas negali būti laikomas atsakingu).

5929.

60Teismo posėdžio metu šalių atstovai iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir pozicijas, ieškovo atstovas akcentavo, jog ieškovai buvo suklaidinti atsakovo, kadangi ieškovai nebuvo tinkamai supažindinti su tuo, jog yra galimybė prarasti visas investuojamas lėšas. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog ieškovai pasirašydami sutartis su atsakovu, pildydami formas, nurodė, jog supranta prisiimamą riziką, todėl atsakovas nėra atsakingas dėl ieškovų patirtų nuostolių. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas neturėjo duomenų, jog fondas, į kurį investuotos ieškovų lėšos, dirbo nesąžiningai ir nebuvo galimybės numatyti, jog investuotos lėšos gali būti prarastos. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog atsakovas žino, jog analogiškose byloje ieškovams priteisiamos 50 proc. dydžio investuotos sumos nuostolių atlyginimas, tačiau atsakovas mano, kad kiekviena situacija individuali, todėl nesutinka sudaryti taikos sutarties su ieškovais. Prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovai riziką suprato ir ją prisiėmė.

61II.

62Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Ieškinys visiškai tenkintinas.

6330.

64Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo banke esančioje atsiskaitomoje sąskaitoje R. P. laikė savo santaupas. Po to, kai 2007 m. pabaigoje R. P. pardavė UAB „V.“ akcijas, jis susilaukė iš atsakovo privačios bankininkystės departamento pasiūlymų turimas santaupas pelningai investuoti. Su R. P. susisiekė atsakovo privačios bankininkystės departamento darbuotoja R. R., kuri pasiūlė turimas santaupas investuoti. I. R. P. 2008 m. sausio 4 d. su atsakovu AB SEB banku sudarė Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais, taip pat Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartis. R. P. 2008 m. vasario 13 d. įsigijo 6 236 Fondo vienetų už 170 716 Eur. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. GILD investicinio fondo vienetų įsigijo iš viso už 170 716 Eur, nurodyta suma sudaro R. P. nuostolius.

6531.

66Taip pat nustatyta, jog K. U. pardavė dalį jo turėtų UAB „I.“ akcijų, atsakovas ir jo privačios bankininkystės departamento darbuotojai S. G. bei M. Č. teikė investavimo pasiūlymus K. U.. 2007 m. balandžio 16 d. K. U. ir atsakovas sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį. 2007 m. balandžio 19 d. su K. U. elektroniniu paštu susisiekė AB SEB banko darbuotoja S. G. bei pasiūlė investuoti į alternatyvias investicijų priemones - GILD Asset Management valdomą GILD Arbitrage apribotos rizikos fondą. 2007 m. gegužės 30 d. K. U. įsigijo 4 060 Fondo vienetų už bendrą 101 506 Eur sumą. Atsakovas rekomendavo padidinti investicijų į Fondą dalį bendrame investicijų portfelyje, S. G. 2008 metų vasarį pasiūlė K. U. papildomai investuoti į Fondą. 2007 m. vasario 26 d. K. U. įsigijo dar 1 750 Fondo vienetų už bendrą 48 626 Eur, po ko bendra K. U. į Fondo vienetus investuota suma sudarė 150 132 Eur. 2016 m. rugsėjo 8 d. K. U. gavo pranešimą iš atsakovo apie tai, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Estijos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo pateiktą informaciją, AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija uždaryta, kad K. U. prarado 150 132 Eur sumą, už kurią buvo įsigijęs GILD investicinio fondo vienetus. Ieškovai kreipėsi į teismą, atsižvelgdami į formuojamą teismų praktiką, prašydami priteisti iš atsakovo 50 proc. patirtų nuostolių.

6732.

68Su ieškovu K. U. sudarytos konsultavimo sutarties ir su ieškovu R. P. sudarytos patikėjimo sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu, teikdamas konsultacijas dėl ieškovų investuojamo turto valdymo, atsakovas įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos ieškovams. Sutarčių bendrosios dalies 4.2. punktais ieškovai patvirtino, jog yra informuoti apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką, ir ieškovai prisiima vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių kainų kitimo riziką, bazinių palūkanų normos kitimo, perinvestavimo ir kitokią riziką. Sutarčių sąlygose nenumatyta, kad ieškovų įsigyjamų GILD Arbitrage vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti. Ieškovai manė, jog investicija į fondą yra saugi. Teigia, kad atsakovas neatskleidė su investavimu į fondo vienetus susijusios rizikos, tinkamai ir laiku nesurinko bei neįvertino informacijos apie ieškovų turimas žinias, patirtį investavimo srityje, rizikos toleravimą, tikslus ir neatskleidė informacija apie interesų konfliktą. Teigia, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys turi būti patenkintas.

6933.

70Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovų patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

7134.

72Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam. Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 ir kt.).

7335.

74Ieškovai nurodo, kad jie buvo suklaidinti dėl atsakovo parinktų ir pasiūlytų finansinių priemonių rizikos, t. y. rizikos, kad GILD investicinio fondo valdytojas turi teisę sustabdyti arba apskritai nutraukti fondo vienetų išpirkimą, kad fondo vienetai gali būti nurašyti, ir nežinojo apie galimybę prarasti visas į GILD investicinio fondo vienetus investuotas lėšas.

7536.

76Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančiame finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (1 dalis); visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama (2 dalis); finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (3 dalis). FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Tik surinkusi ir įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.

7737.

78Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

7938.

80Finansų tarpininko profesinio rūpestingumo standartas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankas, kliento neinformuodamas apie riziką, jog klientų įsigyjamų investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti, pažeidžia FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą ir tokie banko veiksmai kvalifikuoti kaip neteisėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

8139.

82Atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 9 straipsnio 3 dalies formuluotę, atitinkančią FPRĮ 22 straipsnio 4 dalį, esminiais faktais laikytina tokia informacija, kuri leidžia klientui suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę, joms būdingą riziką ir leidžia priimti pagrįstus investicinius sprendimus. (...) rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. (...) informacija apie investicinių fondų galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą patenka į FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintą banko pareigos atskleisti informaciją klientui apimtį, todėl toks neatskleidimas leidžia banko veiksmus kvalifikuoti kaip neatitinkančius šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

8340.

84Finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas, finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005).

8541.

86Kaip minėta, rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl šalių pasirašytose Investicijų portfelio valdymo konsultavimo arba patikėjimo sutartyse esantys bendro pobūdžio ieškovų patvirtinimai apie investavimo riziką, nėra tinkami. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovams buvo paaiškinta apie galimą siekiamų įsigyti GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymą arba nutraukimą.

8742.

88FPRĮ 3 straipsnio 13 dalis, kurioje apibrėžta Investicinių paslaugų ir investicinės veiklos sąvoka, bei 22 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti finansų maklerio įmonės pareigą suteikti informaciją, nenumato išimčių ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos atskleisti investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionalaus investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais (analogiškoje byloje e3K-3-525-687/2018, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikia būtent tokį aiškinimą).

8943.

90Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014, kuri pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisę iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai (toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo kitam AB SEB banko klientui, investavusiam savo lėšas į Fondo vienetus), 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatavo, kad bankas tinkamai neinformavo ieškovo apie galimybę Fondui sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą, todėl pažeidė Konsultavimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 4 dalies 2 punktą. Šie pažeidimai minėtoje byloje įvertinti kaip atsakovo neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

9144.

92Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą teikti ieškovams investicines paslaugas sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, veikti geriausiomis klientams sąlygomis ir jų interesais, užtikrinti, kad teikiama informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, atskleisti siūlomoms finansinėms priemonėms būdingą riziką. Vien apibendrintas rizikos nurodymas, nesant aiškaus paaiškinimo dėl ieškovų siekiamų įsigyti GILD investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymo arba nutraukimo galimybės, neatitinka reikalavimo atskleisti neprofesionaliajam investuotojui informaciją nedviprasmiškai, išsamiai ir suprantamai. Nagrinėjamu atveju bankas pažeidė ieškovų informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais ieškovų interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis, ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus.

9345.

94Ieškovai atsakovo neteisėtus veiksmus sieja ir su informacijos apie interesų konfliktą neatskleidimu. Teigia, kad atsakovas turėjo finansinį suinteresuotumą tuo, kad ieškovai sudarytų daugiau finansinių priemonių įsigijimo sandorių, pasirinktų rizikingesnes investavimo strategijas, kadangi už tai jai buvo mokami atitinkami investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais bei investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartyse numatyti atlyginimai. Nurodo, jog atsakovas buvo sudaręs distribucijos (platinimo) sutartis su Fondo atstovais, pagal kurias Fondą valdanti įmonė įsipareigojo atsakovui mokėti atlyginimą už atsakovo klientams išplatintus Fondo vienetus.

9546.

96FPRĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad finansų maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. Jei priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1K-17, 69 punkte yra nurodyta, jog finansų maklerio įmonė, siekdama nustatyti klientų finansiniams interesams galinčius pakenkti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais, įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių:1) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gali turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių kliento sąskaita; 2) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo klientui teikiamos paslaugos rezultatu arba kliento sąskaita sudaromo sandorio rezultatu yra suinteresuoti kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas; 3) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo turi finansinį ar kitokio pobūdžio suinteresuotumą teikti pirmenybę kito kliento ar kitos klientų grupės interesams kliento interesų sąskaita; 4) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo verčiasi ta pačia veikla kaip ir klientas; 5) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iš kliento atlygį, kuris yra susijęs su klientui teikiama paslauga ir kuris gali būti teikiamas pinigų, prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas.

9747.

98Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. vasario 7 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., bei 2008 m. sausio 1 d. buvo sudaręs Platinimo sutartis su Fondą valdančia įmone, kuriose (jos prieduose) numatytas valdymo mokestis, mokamas atsakovui už išplatintus Fondo vienetus; jo dydis siejamas su išplatintų fondo vienetų verte ir toks mokestis buvo mokamas. Akivaizdu, kad atsakovas buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD fondo vienetų, kad gautų didesnį atlyginimą (mokestį), t. y. siekti didesnės naudos sau, ir tuo pačiu kitam klientui.

9948.

100Aukščiau paminėtų taisyklių 75 punktas nustatė, jog esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieš teikdama investicinę paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimą apie finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, kuri finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. (...) Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui. Taigi, ieškovams neatskleisdamas informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą, atsakovas pažeidė tiek FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, bendrąją pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis, tiek fiduciarines pareigas ieškovams.

10149.

102Konstatuotina, kad atsakovas, prieš priimant ieškovams sprendimą įsigyti konkretaus fondo vertybinius popierius, tinkamai neinformavo jų apie GILD fondo veiklos ir su tuo susijusio investicinių fondų išpirkimo sustabdymo riziką, interesų konfliktą, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

10350.

104Ieškovai teigia, kad egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kaltė bei priežastinis ryšys, kadangi jų tikslas buvo sutaupyti pinigų, o investavimas į Fondo vienetus pasirinktas būtent dėl to, kad pats atsakovas nurodė tai, kaip saugią investavimo kryptį, kurios rizika yra minimali, o galimas pelnas vienas didžiausių. Kadangi atsakovas neatskleidė visų investavimo į Fondą rizikų, ieškovai pasirinko investuoti į Fondo vienetus.

10551.

106CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

10752.

108Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).

10953.

110Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios kategorijos bylose, vienoje iš jų nustatęs, kad atsakovas patarė ieškovui, kokius investicinius produktus pirkti, ir, neatskleidęs siūlomų produktų rizikingumo, pasiūlė ieškovui įsigyti šio poreikių neatitinkančių produktų, yra pripažinęs, jog atsakovas netinkamai teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių šis, žinodamas visą informaciją, nebūtų pirkęs. Tokiu atveju svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutartinės ir įstatyme nustatytos pareigos informuoti klientą apie finansinėms priemonėms būdingą riziką vykdymo (neinformavimo apie riziką, kad investicinių vienetų išpirkimas bus sustabdytas), ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių ieškovui žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

11154.

112Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

11355.

114Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas pripažino tinkama apeliacinės instancijos teismo išvadą, kuris, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (kad ieškovo tikslas buvo taupymas, o ne pelno gavimas, ieškovas pageidavo, kad santaupos būtų apdraustos, ieškovas siekė investuoti sąlyginai trumpą (iki 3 metų) laikotarpį tik į mažos ir vidutinės rizikos investicijas (nuo 8 proc. iki 12 proc.), sprendė, jog ieškovo nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovas būtų jį tinkamai informavęs apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, inter alia (be kita ko), apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą, t. y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

11556.

116Kaip matyti iš byloje esančių konsultavimo anketų ir kitų duomenų, R. P. investavimo tikslas buvo sutaupyti pinigų. Jam priimtina, kad santaupos turėtų duoti pakankamai didelę grąžą be didelių svyravimų, visas investicinis portfelis tiek investavimo termino pabaigoje, tiek ir bet kuriuo investavimo laikotarpiu neturėtų sumažėti daugiau kaip 10 proc. Taigi R. P. investavimo tikslai orientuoti į turimų santaupų išsaugojimą, o ne į riziką uždirbti dideles pinigų sumas ir su tuo susijusią galimybę prarasti didelę dalį investuotų lėšų. K. U. kliento anketoje nurodė, jog investuoja siekdamas kapitalo prieaugio, prisiima tik saikingą investicijų svyravimų riziką, tikėdamasis, kad grąža bus nors ir mažesnė, bet pastovi ir neigiamos grąžos laikotarpiai bus neilgesni negu keli mėnesiai. Ieškovai teigia, kad jiems nebuvo priimtina rizika prarasti investuotas pinigines lėšas; į GILD investicinio fondo vienetus investuoti jie nusprendė tik todėl, kad manė, jog tai yra saugi investicija.

11757.

118Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog žinodami informaciją apie galimybę sustabdyti ar nutraukti Fondo vienetų išpirkimą, GILD fondo rizikingumą, taip pat informaciją apie egzistuojantį interesų konfliktą (aplinkybę, kad atsakovas gauna piniginį atlygį iš Fondo už Fondo vienetų platinimą) ieškovai nebūtų sutikę investuoti į šio fondo vienetus. Byloje nėra duomenų apie ieškovų savarankiško investavimo patirtį.

11958.

120Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-686/2017 išaiškino, kad sprendžiant dėl priežastinio ryšio vertinama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. (...) Atitinkamai vertinant, ar žala kilo (padidėjo) dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų (neveikimo), svarbus jo elgesys iki žalos atsiradimo (sužinojimo, kad ji neišvengiamai kils), o ne paskesni jo veiksmai. Taigi, byloje įrodyta atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (CPK 178 straipsnis).

12159.

122Atsižvelgiant į ieškovų investavimo patirtį, tai, jog ieškovai ne vienerius metus užsiima verslu, ir jiems turi būti žinoma ir suprantama nemokumo rizika versle, todėl jie turėjo ir galėjo suvokti, kad kaip investuojant į bendrovių akcijas, taip ir į fondų vienetus, yra prisiimama kaip ir akcijų eminento, taip ir fondo mokumo rizika. Todėl ieškovai, priimdami sprendimą investuoti į GILD fondo vienetus, turėjo suprasti apie galimą fondo mokumo riziką arba kreiptis į atsakovą dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, tačiau nesiimdami šių priemonių, ieškovai, kaip investuotojai elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teismo vertinimu, yra pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė iš esmės analogiški teisiniai santykiai kaip ir šiame sprendimo minėtose bylose, todėl yra pagrindas vadovautis formuojama teismų praktika. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 26/07 yra išaiškinęs, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Atsižvelgiant į šiame sprendime jau minėta teismų praktiką analogiškose bylose, atsakovo atsakomybė už visus ieškovų patirtus nuostolius pripažintina 50 procentų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

12360.

124Žala yra asmens turto netekimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, R. P. GILD investicinio fondo vienetų įsigijo iš viso už 170 716 Eur. K. U. į Fondo vienetus investuota suma sudarė 150 132 Eur. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir jų vertė šiuo metu yra 0 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, kad GILD vienetų išpirkimas būtų atnaujintas. Dėl to ieškovai negalėdami parduoti fondo vienetų, tokiu būdu atgauti investuotų pinigų, patiria žalą. Be to, net ir galėdami parduoti fondo vienetus, ieškovų patirtos žalos dydis nepakistų, nes jie tapo beverčiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl atsakovo netinkamai suteiktos investavimo paslaugos nukentėjo ieškovų turtiniai interesai. Nustačius, kad dėl žalos atsiradimo 50 proc. yra kalti ir patys ieškovai, atsakovo ieškovui R. P. padaryta žala sudaro 85 358 Eur (170 716 Eur / 2), o ieškovui K. U. 75 066 Eur (150 132 Eur / 2). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai iš atsakovo reikalauja priteisti 50 proc. patirtų nuostolių, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo patenkinti visiškai.

12561.

126Ieškovai 2019 m. sausio 31 d. pateikė prašymą priteisti metines procesines 5 proc. dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovų reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovams priteistina 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12762.

128I. R. P., pateikdamas ieškinį sumokėjo 1 505 Eur, K. U. - 1 351 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovai patyrė atstovavimo išlaidas, kiekvienas po 3 630 Eur. Kadangi byla išspręsta ieškovų naudai, jų ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, jiems iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

129Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

130Ieškinį patenkinti visiškai.

131Priteisti ieškovui R. P., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, nuostolių atlyginimą - 85 358 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 5 135 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus).

132Priteisti ieškovui K. U., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, nuostolių atlyginimą - 75 066 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 4 981 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą).

133Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Iieškovai R. P. ir K. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas ieškovams suteikė klaidingas investavimo... 8. 3.... 9. GILD investicinio fondo vienetų platinimą atsakovas pradėjo 2001 m.... 10. 4.... 11. Lietuvos Respublikoje GILD investicinio fondo vienetų platinimu aktyviai... 12. 5.... 13. Nepraėjus net vieneriems metams po GILD investicinio fondo įsteigimo, t. y.... 14. 6.... 15. 2013 m. vasario 8 d. iškelta bankroto byla GILD investicinį fondą... 16. 7.... 17. Iki atsakovui pradedant teikti investicines paslaugas R. P., R. P. jau buvo... 18. 8. R. P. neturėjo ir neturi išskirtinių žinių investavimo ar finansinių... 19. 9.... 20. Pažymėtina, kad R. P. investavimo tikslas buvo sutaupyti pinigų. Pildant... 21. 10.... 22. R. R., su kuria, kaip atsakovo atstove, bendravo R. P., neatskleidė esminių... 23. 11.... 24. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS... 25. 12.... 26. K. U. atsakovo klientu yra apytikriai nuo 1993-1994 metų. Kadangi... 27. 13.... 28. 2004 m. lapkričio mėnesį K. U. pardavė dalį jo turėtų UAB „I.“... 29. 14.... 30. Pateikdamas 2007 m. birželio 29 d. K. U. vertybinių popierių portfelio... 31. 15.... 32. Pažymėtina, kad K. U. visiškai pasitikėjo AB SEB banko ir jo darbuotojų... 33. 16.... 34. 2016 m. rugsėjo 8 d. K. U. gavo pranešimą iš atsakovo apie tai , kad pagal... 35. 17.... 36. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad priešingai... 37. 18.... 38. Teigia, jog negali būti laikoma, jog atsakovas pažeidė ir pareigą... 39. 19.... 40. Atsakovo civilinės atsakomybės taikymo negalimumas sietinas ir su tuo, jog... 41. 20.... 42. Atsiliepime atsakovas prašo ieškovų ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl... 43. 21.... 44. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nei vieno iš ieškovų... 45. 22.... 46. Teigia, kad atsakovo atsiliepime netiksliai nurodoma, kad neva vienintelė GILD... 47. 23.... 48. Dublike taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos kasacinis teismas atsakovo... 49. 24.... 50. Nurodoma, jog atsakovas ir jo darbuotojai investicines paslaugas ieškovams... 51. 25.... 52. Dublike ieškovai taip pat nurodo, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino... 53. 26.... 54. Ieškovai teigia, kad atsakovo nurodyti motyvai dėl priežastinio ryšio buvo... 55. 27.... 56. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovų reikalavimai dėl... 57. 28.... 58. Triplike nurodoma, jog atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima, nes... 59. 29.... 60. Teismo posėdžio metu šalių atstovai iš esmės palaikė savo procesiniuose... 61. II.... 62. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Ieškinys visiškai... 63. 30.... 64. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo banke esančioje... 65. 31.... 66. Taip pat nustatyta, jog K. U. pardavė dalį jo turėtų UAB „I.“ akcijų,... 67. 32.... 68. Su ieškovu K. U. sudarytos konsultavimo sutarties ir su ieškovu R. P.... 69. 33.... 70. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios... 71. 34.... 72. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie... 73. 35.... 74. Ieškovai nurodo, kad jie buvo suklaidinti dėl atsakovo parinktų ir... 75. 36.... 76. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ)... 77. 37.... 78. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog komerciniams bankams... 79. 38.... 80. Finansų tarpininko profesinio rūpestingumo standartas reikalauja, kad... 81. 39.... 82. Atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos... 83. 40.... 84. Finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad valdydamas... 85. 41.... 86. Kaip minėta, rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl... 87. 42.... 88. FPRĮ 3 straipsnio 13 dalis, kurioje apibrėžta Investicinių paslaugų ir... 89. 43.... 90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014, kuri... 91. 44.... 92. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į formuojamą... 93. 45.... 94. Ieškovai atsakovo neteisėtus veiksmus sieja ir su informacijos apie interesų... 95. 46.... 96. FPRĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad finansų maklerio įmonė privalo imtis... 97. 47.... 98. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. vasario 7 d.,... 99. 48.... 100. Aukščiau paminėtų taisyklių 75 punktas nustatė, jog esant interesų... 101. 49.... 102. Konstatuotina, kad atsakovas, prieš priimant ieškovams sprendimą įsigyti... 103. 50.... 104. Ieškovai teigia, kad egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t.... 105. 51.... 106. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 107. 52.... 108. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme... 109. 53.... 110. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios... 111. 54.... 112. Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus... 113. 55.... 114. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas pripažino tinkama apeliacinės... 115. 56.... 116. Kaip matyti iš byloje esančių konsultavimo anketų ir kitų duomenų, R. P.... 117. 57.... 118. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog žinodami... 119. 58.... 120. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje... 121. 59.... 122. Atsižvelgiant į ieškovų investavimo patirtį, tai, jog ieškovai ne... 123. 60.... 124. Žala yra asmens turto netekimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta,... 125. 61.... 126. Ieškovai 2019 m. sausio 31 d. pateikė prašymą priteisti metines procesines... 127. 62.... 128. I. R. P., pateikdamas ieškinį sumokėjo 1 505 Eur, K. U. - 1 351 Eur žyminio... 129. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259,... 130. Ieškinį patenkinti visiškai.... 131. Priteisti ieškovui R. P., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB SEB banko,... 132. Priteisti ieškovui K. U., asmens kodas ( - ) iš atsakovo AB SEB banko,... 133. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...