Byla 3K-3-320/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. A. ir J. A. , atstovaujamos atstovės pagal įstatymą I. A. , kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. A. ir J. A. , atstovaujamos atstovės pagal įstatymą I. A. , ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir S. N. , dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ Marijampolės pataisos namams, išvadą byloje duodančiam Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami būtinosios valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos – valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatymo ir valstybės atsakomybės kartu su žalą padariusiu asmeniu taikymo klausimai.

6Ieškovės I. A. ir J. A. , atstovaujama atstovės pagal įstatymą I. A. , prašė teismo priteisti:

71) 12 725 Lt turtinę žalą I. A. iš Lietuvos Respublikos solidariai su atsakovu S. N. , iš kurio 12 725 Lt jai yra priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009, ir solidariai iš Lietuvos Respublikos bei S. N. 5000 Lt neturtinę žalą;

82) 5000 Lt neturtinę žalą J. A. solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir S. N., pavedant I. A. naudoti šias lėšas uzufrukto teise.

92007 m. gegužės 11 d. atsakovas S. N. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę VĮ Marijampolės pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono paskambino ieškovės I. A. nepilnametei dukteriai ieškovei J. A. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. A. pakliuvo į policiją ir už paleidimą reikia susimokėti. Atvykusiam nenustatytam asmeniui J. A. perdavė eurais, litais ir latais pinigus, kurių bendra suma – 12 725 Lt, priklausančius ieškovei I. A. . Ieškovių teigimu, pagal Bausmių vykdymo kodekso l priedo 6 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama, o pagal teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 90, 113 punktus pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Taisyklių XIX skyriuje nustatyta, kad nuteistieji gali skambinti tik taksofono aparatu, skambučiai yra registruojami, jų skaičius yra ribojamas, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Jeigu VĮ Marijampolės pataisos namai būtų užtikrinę, kad nuteistasis S. N. , būdamas laisvės atėmimo vietoje, neturėtų galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu, ieškovėms nebūtų padaryta žalos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu iš S. N. yra priteistas 12 725 Lt žalos atlyginimas, tačiau faktiškai žala neatlyginta. Ieškovių nuomone, nuteistieji neturi teisės nusikalstamai elgtis iš laisvės atėmimo vietų ir valstybė turi pareigą tuo rūpintis ir kontroliuoti. Dėl S. N. nusikalstamos veikos ir dėl VĮ Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovėms padaryta ir neturtinė žala, kuri atlygintina.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. –W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.), sprendė, kad neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių, taip pat ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, todėl ieškovės pateiktų papildomų įrodymų iš baudžiamosios bylos Nr. 1-278-564/2009 iš naujo teismas neanalizavo.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje D. B. v. AB „Krekenavos agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-544/2009, nurodė, kad, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl smurtinių nusikaltimų – nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, tačiau atsakovo S. N. padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie nusikaltimų žmogaus gyvybei ir nusikaltimų žmogaus sveikatai.

14Teismas nenustatė, kad VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo. To nenustatyta ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. Į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl neteisėtų VĮ Marijampolės pataisos namų darbuotojų veiksmų (neveikimo) būtų atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos drausminės nuobaudos ir pataisos įstaigos pareigūnų elgesys, tuo metu, kai S. N. skambino ieškovės dukteriai baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, VĮ Marijampolės pataisos namų administracijos priimtais sprendimais būtų pripažintas neteisėtu, aplaidžiu, pažeidžiančiu nustatytą tvarką. Tik S. N. veiksmai buvo pripažinti neteisėtais ir nusikalstamais; jis teismo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme; iš jo ieškovei priteista 12 725 Lt turtinė žala. Teismas nenustatė, kad VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnai būtų padėję S. N. įvykdyti nusikaltimą. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, negali būti sprendžiamas ir valstybės solidariosios atsakomybės klausimas (CK 6.271 straipsnis).

15Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog joms buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovė I. A. patvirtino, kad į psichologus, psichiatrus ar kitus medikus dėl tariamo streso, atsiradusio po nusikalstamos veikos padarymo, nesikreipė. Nusikaltimo padarymo dieną I. A. kvietė į namus greitąją pagalbą ir tai patvirtina byloje pateikta pažyma, tačiau joje nėra tiksliai įvardyta streso priežastis, todėl nepatvirtina neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė dvasinių kančių dėl S. N. nusikaltimo, t. y. žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovių reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo S. N. , ir tenkino dalį ieškinio – priteisė iš S. N. ieškovėms po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusią sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

17Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais, nurodė, kad ieškovių pareiga buvo įrodyti valstybės neteisėtų veiksmų faktą. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta bendro pobūdžio norma, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti mobiliuosius telefonus. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pataisos namų direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nutiestiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų, nustatyta Nuteistųjų laiškų siuntimo ir gavimo tvarka, Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pataisos namų pareigūnai nesilaikė nustatytos tvarkos, nevykdė VĮ Marijampolės pataisos namų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos konkrečios pareigos, kurią vykdant žalos neatsirastų. Remdamasis atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinio skundo turiniu, teismas konstatavo, kad draudžiamų daiktų kontrolė buvo vykdoma ir konkrečiai dėl S. N. ; taip pat pataisos įstaigos pareigūnai ėmėsi ir kitų prevencinių veiksmų, siekiant užkirsti kelią draudžiamų daiktų patekimui į pataisos namų teritoriją, t. y. rengė pasalas, vykdė teritorijos patruliavimą, atliko kratas, įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir pan. VĮ Marijampolės pataisos namuose nuteistieji atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, gali netrukdomai bendrauti, dėl to jų nuolatinė priežiūra yra negalima. Teismas atsižvelgė į atsiliepime nurodytus argumentus apie specifinius mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos namus atvejus, kurių kontrolė yra objektyviai pasunkėjusi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mobiliojo ryšio blokavimo įrangos įrengimas pataisos namuose būtų efektyvi atitinkamų nusikaltimų prevencinė priemonė, taip pat nenustatyta, kad 2007 m. pataisos namų pareigūnai turėjo pareigą imtis šių papildomų kontrolės priemonių. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (ir įrodymus iš baudžiamosios bylos – specialisto išvadą, telefoninių pokalbių išklotinę), teismas sprendė, kad pataisos namų pareigūnai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 4 dalis), taigi ieškovės neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

18Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad baudžiamoje byloje Nr. 1-278-564/2009 nebuvo sprendžiamas šis klausimas, todėl nėra pagrindo vadovautis CPK 182 straipsnio 3 punktu. Remiantis teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pokalbių išklotine S. N. naudojo prieš nepilnametę J. A. apgaulę, siekdamas sukelti jai neigiamus padarinius – stresą, baimę dėl motinos likimo, dėl kurių nepilnametė perdavė nepažįstamam žmogui pinigus. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas neturtinės žalos padarymo J. A. faktas. Nusikaltimo prieš nepilnametę dukterį padarymo faktas ir patirti turtiniai praradimai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus ir ieškovei I. A. . Šį faktą patvirtina pažyma apie nusikaltimo padarymo dieną du kartus ieškovei kviestą greitąją medicinos pagalbą; jai nustatyta ūmi stresinė reakcija. Byloje nėra duomenų, kad tą dieną būtų įvykusių ir kitų įvykių, kurie galėjo lemti ieškovės stresinę būklę, todėl priežastinis ryšys tarp neigiamų padarinių ir atsakovo S. N. veiksmų įrodytas. Įvertinęs ieškovėms kilusius dėl atsakovo S. N. neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius, padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčia, remdamasis CK 1.5, 3.185, 6.250 straipsniais, atsižvelgęs į teismų praktikoje priteistiną žalos dydį, teismas sprendė priteisti ieškovėms iš atsakovo S. N. po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

19III. Kasacinio skundo argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovė I. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti – priteisti: 1) I. A. iš Lietuvos Respublikos 12 725 Lt kompensaciją už turtinę žalą, padarytą solidariai su atsakovu S. N. , iš kurio 12 725 Lt kompensacija priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009; 2) I. A. ir J. A. (pavedant I. A. naudoti šias lėšas uzufrukto teise) – po 1000 Lt už padarytą neturtinę žalą solidariai iš Lietuvos Respublikos ir S. N. ; 3) I. A. solidariai iš Lietuvos Respublikos ir S. N. 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų (1200 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 300 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 300 Lt už kasacinio skundo parengimą).

21Ieškovės, remdamosi CK 6.271 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Karolis HES“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-377/2008; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.), nurodo, kad VĮ Marijampolės pataisos namai privalėjo užtikrinti, kad nuteistasis S. N. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturėtų mobiliojo telefono ir negalėtų juo skambinti. Lietuvoje iš viso veikia 11 laisvės atėmimo įstaigų, jose atlieka laisvės atėmimo bausmę iki 6000 kalinių (teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktas). Naudojantis mobiliuoju telefonu galima skambinti, susirašinėti, naudotis interneto paslaugomis, bendrauti realiu laiku su vaizdo perdavimu, per internetą daryti banko operacijas ir daryti nusikaltimus, ypač sukčiavimus. Pagal Taisyklių 90 punkto 2 papunktį, 113 punkto 2 papunktį šios įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuleistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Pagal Taisyklių XIX skyriaus Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka 124–126 punktus nuteistieji gali skambinti tik taksofono aparatu, skambučiai registruojami, jų skaičius yra ribojamas, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama. Teismai netinkamai taikė šias teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Kadangi įstaigos pareigūnų pareigos užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, taip pat pareiga kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu, yra nurodytos aiškiai, tai teismai turėjo remtis tikimybių pusiausvyros principu ir pripažinti, kad VĮ Marijampolės pataisos namai turėjo nurodytas pareigas. S. N. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš mobiliojo ryšio telefono skambino J. A. ir kalbėjo su ja dienos metu 2,5 val. Niekas iš pataisos įstaigos darbuotojų šiuo laikotarpiu nekontroliavo S. N. elgesio ir netrukdė jam to daryti, tai patvirtina, kad pareigos užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu, nebuvo vykdomos. Taigi valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyti. Jeigu VĮ Marijampolės pataisos namai būtų įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, S. N. nebūtų turėjęs mobiliojo telefono ir nebūtų paskambinęs J. A. ir išviliojęs iš jos pinigus, t. y. priežastinis ryšys tarp VĮ Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra.

22Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kadangi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta, tai ši byla kasacine tvarka nagrinėjama pasisakant tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų teisės normų taikymo prasme.

26Dėl būtinosios valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos – valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nustatymo

27Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Karolis HES“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. E. F. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010).

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 11 d. atsakovas S. N. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę VĮ Marijampolės pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono paskambino ieškovės I. A. nepilnametei dukteriai ieškovei J. A. ir, prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. A. pakliuvo į policiją ir už paleidimą reikia susimokėti. Atvykusiam nenustatytam asmeniui J. A. perdavė eurų, litų ir latų, kurių bendra suma – 12 725 Lt, priklausančių ieškovei I. A. . Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų nevykdymo pareigų, vykdant Bausmių vykdymo kodekso, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, t. y. neteisėto neveikimo, kai nurodytos įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė, ir dėl to, ieškovių nuomone, atsakovas S. N. turėjo galimybę padaryti nusikaltimą, dėl kurio jos patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

30Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. birželio 7 d.) 90 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Kartu pataisos įstaigos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu; reglamentuojama skambinimo telefonu tvarka (Taisyklių XIX skyrius). Analizuodama nurodytas teisės normas teisėjų kolegija daro išvadą, kad VĮ Marijampolės pataisos namų direktorius turėjo pareigą organizuoti įstaigos pareigūnų darbą taip, kad nuteistieji, tarp jų – ir atsakovas S. N. , neturėtų galimybės pasinaudoti mobiliuoju telefonu. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškovės neįrodė pareigūnų neteisėto neveikimo ir kad draudžiamų daiktų kontrolė buvo vykdoma (ir dėl S. N. ); taip pat kad pataisos namų pareigūnai ėmėsi ir kitų prevencinių veiksmų, siekiant užkirsti kelią draudžiamų daiktų patekimui į pataisos įstaigos teritoriją, ir sprendė, kad pareigūnai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 4 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad atitinkamos išvados padarytos ne byloje esančių, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu, o VĮ Marijampolės pataisos namų atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą nurodytais duomenimis apie pareigūnų veiksmus, siekiant užkirsti kelią mobiliųjų telefonų patekimui nuteistiesiems asmenims; tai prieštarauja CPK įtvirtintoms įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančioms teisės normoms (CPK 178, 185 straipsniai).

31Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl to, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių VĮ Marijampolės pataisos namų atsikirtimus į ieškinį, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės neįrodė VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėto neveikimo, pažeidė nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnį atsakovas Lietuvos valstybė taip pat turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus (išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti), tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos remiantis tik VĮ Marijampolės pataisos namų atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą nurodytais duomenimis. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su teisės aktų nustatytų viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymu, tai teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimus į ieškinį, t. y. kad buvo imtasi visų galimų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog mobilieji telefonai nepateks nuteistiesiems, esantiems pataisos įstaigos teritorijoje (Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktas, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl VĮ Marijampolės pataisos namų neteisėto neveikimo ir atsakovo Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas; dėl nustatyto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas procesinis sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl valstybės atsakomybės su žalą padariusiu asmeniu rūšies

33Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. Degimas, bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą.

34Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O. , bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; kt.).

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 12 725 Lt turtinę žalą ieškovės patyrė dėl nusikalstamų atsakovo S. N. veiksmų; tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Baudžiamojoje byloje I. A. priteistas 12 725 Lt turtinės žalos atlyginimas iš atsakovo S. N. . Be to, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo ieškoves patyrus neturtinę žalą ir priteisė joms po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo S. N. . Bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovių reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, minėta, nenustatę VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėto neveikimo. Taigi remiantis nurodytais duomenimis tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimas yra priteistas tik iš atsakovo S. N. . Ieškovės byloje įrodinėjo patyrusios turtinę ir neturtinę žalą ir dėl VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų nustatytų pareigų neatlikimo, neužtikrinus, kad nuteistajam S. N. nepatektų mobilusis telefonas, kuriuo jis padarė nusikaltimą, atitinkantį BK 182 straipsnio 1 punkte įtvirtintus požymius. Taigi byloje (taip pat ir kasaciniame skunde) keliamas valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų tinkamo vykdymo klausimas.

36Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi vienas bausmės vykdymo, kuris turi atitikti bausmės paskirtį, tikslų – visuomenės apsauga nuo naujų nuteistų asmenų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbus teisės šaltinis, aiškinant nurodyto tikslo ir su juo susijusių konkrečių laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuostatų įgyvendinimą nagrinėjamos civilinėse bylose kontekste, yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje nustatytos tam tikros valstybės pozityviosios pareigos imtis prevencinių priemonių siekiant apsaugoti atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas asmens teises, kurių veiksmingam įgyvendinimui gresia realus pavojus, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti (mutatis mutandis Mastromatteo v. Italy, no. 37703/97, judgment of 24 October 2002; Öneryıldız v. Turkey [GC], no. 48939/99, ECHR 2004‑XII; Georgel and Georgeta Stoicescu v. Romania, no. 9718/03, judgment of 26 July 2011). Šios pareigos turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms, turint omenyje tvarkos palaikymo šiuolaikinėje visuomenėje sunkumus ir žmogaus elgesio nenumatomumą bei operatyvinius pasirinkimus, kurie turi būti daromi prioritetų ir resursų atžvilgiu. Tačiau vykdydamos pozityviąją pareigą valstybės institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis priemonių, kurios, pagrįstai vertinant, galėtų pašalinti tokį pavojų. Būtent dėl bendro pobūdžio visuomenės apsaugos nuo potencialių asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, veiksmų EŽTT iki šiol yra pasisakęs Konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) kontekste (Mastromatteo v. Italy; Maiorano et autres c. Italie, no 28634/06, arrêt du 15 décembre 2009; Choreftakis et Choreftaki c. Grèce, no 46846/08, arrêt du 17 janvier 2012). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiose, taip pat kai kuriose EŽTT bylose dėl pozityviųjų (prevencinių) pareigų kitose situacijose bei pagal kitas Konvencijos nuostatas suformuoti principai su atitinkamais pakeitimais aktualūs ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuri susijusi su pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį garantuojama ieškovių nuosavybės apsauga (mutatis mutandis Öneryıldız v. Turkey; Blumberga v. Latvia, no. 70930/01, judgment of 14 October 2008), o tam tikra prasme (kaltininkas apgaulę panaudojo prieš nepilnametį asmenį, nurodydamas aplinkybes apie artimam žmogui – motinai – nutikusią nelaimę) – su Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) įtvirtintų teisių gynimu (mutatis mutandis Georgel and Georgeta Stoicescu v. Romania).

37Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus); teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktais pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, taigi imtis atitinkamų priemonių ir pareigūnų darbą organizuoti taip, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, bylos duomenimis, VĮ Marijampolės pataisos namams buvo žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema; įstaigos atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą nurodyta, kad buvo bandoma imtis įvairių priemonių, kad būtų užkirstas kelias mobiliųjų telefonų patekimui nuteistiems asmenims. Taip pat visuotinai žinomos aplinkybės – visuomenėje paplitusi ir pastaraisiais metais viešoje erdvėje, įskaitant ir profesionaliu (teisėsaugos) lygmeniu intensyviai diskutuojama nusikalstama veika, daroma mobiliaisiais telefonais apgaule įgyjant svetimą turtą (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi VĮ Marijampolės pataisos namams buvo arba turėjo būti žinoma apie realų pavojų, kad, patekus mobiliesiems telefonams į pataisos įstaigos teritoriją, gali būti daromos atitinkamos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis VĮ Marijampolės pataisos namai turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant įrodymų, jog VĮ Marijampolės pataisos namai tinkamai vykdė nurodytą pareigą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė nesant Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės (CPK CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys, 6.250 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant dėl nurodytos pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip ši teisės aktais reglamentuota valstybės pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos. Vertinant pareigos vykdymą, reikšmingi konkretūs VĮ Marijampolės pataisos namų veiksmai, kurių įgyvendinimas turi būti patvirtintas tinkamais įrodymais; taip pat ir tai, ar šios įstaigos nurodytos priemonės, kurių, kaip teigiama procesiniuose dokumentuose, buvo imtasi siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų patekimą nuteistiesiems, buvo tinkamos bei pakankamos atsižvelgiant į nusikalstamo šių telefonų naudojimo mastą ir su tuo susijusius pavojus, kad galima būtų konstatuoti, jog nebuvo VĮ Marijampolės pataisos namų neteisėto neveikimo bei atitinkamai valstybės pozityviosios pareigos apsaugoti ieškoves nuo nusikalstamų nuteisto atsakovo S. N. , laikomo bausmės atlikimo vietoje, veiksmų nevykdymo.

39Tam, kad būtų nustatyta, ar VĮ Marijampolės pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų, atsakovo pateiktų įrodymų pagrindu turi būti nustatinėjamos faktinės aplinkybės, tai nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje vis dėlto nustačius VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalys), nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei bus nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei S. N. nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala ieškovėms, kas jau konstatuota šioje byloje ir kasacine tvarka ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis neskundžiama (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, esant galimai tik Lietuvos valstybės dalinei atsakomybei dėl ieškovių patirtos žalos, jų reikalavimas priteisti iš šio atsakovo turtinės žalos atlyginimą solidariai su atsakovu S. N. teismų atmestas pagrįstai. Minėta, kad baudžiamojoje byloje Mariojampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, visos patirtos turtinės žalos atlyginimas – 12 725 Lt I. A. priteistas iš atsakovo S. N. . Ieškovėms pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą – baudžiamojoje byloje pareiškiant reikalavimą visą turtinę žalą priteisti iš atsakovo S. N. , šioje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos valstybės dalinės atsakomybės dėl ieškovių patirtos turtinės žalos atlyginimo, nes priešingu atveju ieškovės gautų daugiau, nei jos realiai patyrė turtinės žalos, tai prieštarautų žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nuostatoms (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą, nes, net ir nustačius VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės ieškovėms negali būti priteistas.

40Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, apeliacinės instancijos teismui šioje byloje netinkamai taikius valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas, yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimus priteisti ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje tinkamai neišspręstas atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimo klausimas (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 51 straipsnis).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

42Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės I. A. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo dalis atmesti ieškovių I. A. ir J. A. , atstovaujamos atstovės pagal įstatymą I. A. , reikalavimus priteisti iš Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

45Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami būtinosios valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos... 6. Ieškovės I. A. ir J. A. ,... 7. 1) 12 725 Lt turtinę žalą I. A. iš Lietuvos... 8. 2) 5000 Lt neturtinę žalą J. A. solidariai iš... 9. 2007 m. gegužės 11 d. atsakovas S. N. , atlikdamas... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir kasacinio teismo... 13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 14. Teismas nenustatė, kad VĮ Marijampolės pataisos namų pareigūnai neveikė... 15. Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog joms buvo padaryta neturtinė... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249... 18. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad baudžiamoje byloje Nr.... 19. III. Kasacinio skundo argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovė I. A. prašo panaikinti... 21. Ieškovės, remdamosi CK 6.271 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos... 22. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 26. Dėl būtinosios valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos – valstybės... 27. Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 11 d. atsakovas 30. Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis,... 31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis... 32. Dėl valstybės atsakomybės su žalą padariusiu asmeniu rūšies ... 33. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų... 34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 12 725 Lt turtinę žalą ieškovės... 36. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad... 37. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant įrodymų, jog VĮ... 39. Tam, kad būtų nustatyta, ar VĮ Marijampolės pataisos namai ėmėsi tinkamų... 40. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, apeliacinės... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 42. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 45. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...