Byla 2A-629-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Andžej Maciejevski ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovų E. J. ir I. J. atstovui advokatui Linui Sesickui, atsakovo SB „Pavilnys“ pirmininkei B. A., atsakovės D. G. ir SB „Pavilnys“ atstovei, advokatei Nijolei Pakalnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. J. ir I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. J. ir I. J. ieškinį atsakovams SB „Pavilnys“, D. G., tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, dėl pažeistų teisių gynimo ir kt.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, kad ribos, skiriančios E. J. ir I. J. žemės sklypą Nr. 3 ( - ), esantį SB „Pavilnys“, ( - ), taip pat sklypą Nr. 5 ( - ), esantį SB „Pavilnys“, ( - ), nuo atsakovės D. G. žemės sklypo Nr. 4 ( - ), esančio SB „Pavilnys“, yra nustatytos generaliniame sodininkų bendrijos plane ir 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, ir leisti suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje be atsakovės D. G. ir be sodininkų bendrijos „Pavilnys“ pirmininko, sutikimų.

4Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo 2008-11-24 aktuose, dėl ko ieškovai negali suderinti minėtų žemės sklypų ribų Žemėtvarkos skyriuje. Sklypai Nr. 3 ir Nr. 5 ribojasi su atsakovei D. G. priklausančiu sklypu Nr. 4, bei su SB priklausančiu bendro naudojimo keliu. Vilniaus apygardos teismas 2006-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-490/2006 leido ieškovams geodezinių matavimų planą derinti be sklypo Nr. 2 savininkų sutikimo, pripažinęs, jog jie nepagrįstai atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą (b. l. 23-27). Teismas konstatavo, jog ieškovų žemės sklypų riba atitinka sodininkų bendrijos generalinio plano ribas.

5Atsakovė D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji buvo kviesta į 2008-11-11 paskirtą ieškovams priklausančių žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo procedūrą, tačiau faktiškai šių žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-11-24 (šia data surašyti ir žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktai), o į 2008-11-24 vykusį žemės sklypo ribų paženklinimą atsakovė nebuvo kviesta. Ieškovų prašomos nustatyti žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribos neatitinka sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane pažymėtų ribų. 2008 m. balandžio mėn. atsakovės iniciatyva buvo atlikti jos Nr. 4 žemės sklypo geodeziniai matavimai (žemės sklypo Nr. 4 ribų parodymo-paženklinimo akte ieškovai taip pat atsisakė pasirašyti), pagal kuriuos atsakovei priklausančio žemės sklypo riba su ieškovams priklausančiu žemės sklypu Nr. 3 (gretimybė 1-2) yra 2,18 m ilgesnė, nei ieškovų pateiktoje kadastrinių matavimų byloje. Ieškovų pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodytas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas (285 kv.m.) neatitinka D. G. nuosavybės dokumentuose nurodyto žemės sklypo Nr. 4 ploto – 278 kv.m. Atsakovės nuomone, nustačius žemės sklypų ribas pagal ieškovų pateiktus dokumentus, gali būti pažeisti ne tik jos, bet ir kitų sodininkų bendrijos narių interesai, gali tekti tikslinti sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generalinį planą.

6Atsakovas sodininkų bendrija „Pavilnys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų teikiamame žemės sklypo Nr. 5 plane nepažymėti prie rytinės sklypų ribos ties kelio riba sumūryti stulpai naujai tvorai, todėl atlikti kadastriniai matavimai yra nepilni, netikslūs. Žemės sklypo Nr. 5 rytinė riba nesutampa su kelio riba, nurodyta sodų bendrijos generaliniame plane. Kitos ieškovų prašomos nustatyti žemės sklypų ribos taip pat neatitinka SB „Pavilnys“ generaliniame plane nustatytų ribų.

7Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, administracijos atstovui nedalyvaujant.

8Dublike ieškovai nurodė, kad jų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo Nr. 3 plotas (580 kv.m) atitinka sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytą žemės sklypo plotą, o sklypo kraštinės (61,00; 10,05; 55,46; 10,38) neviršija generaliniame plane nurodytų kraštinių ribų. Žemės sklypo Nr. 5 plotas (247 kv.m) taip pat atitinka sodininkų bendrijos generaliniame plane nurodytą žemės sklypo plotą, o trys iš keturių sklypo kraštinių (25,99; 10,10; 25,12; 9,25) yra mažesnės už generaliniame plane nurodytas kraštinių ribas. Tik viena sklypo kraštinė, nurodyta sklypo Nr. 5 plane (jos ilgis 10,10 m), yra nežymiai ilgesnė už generaliniame plane nurodytą kraštinės ilgį, tačiau skirtumas tarp kraštinių ilgių, numatytų ieškovų iniciatyva parengtame sklypo Nr. 5 plane ir bendrijos generaliniame plane, neviršija pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse leidžiamos paklaidos. Ieškovai pažymėjo, jog žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-11-11, tik sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai parengti 2008-11-24, todėl atsakovų argumentai dėl to, jog jie nebuvo tinkamai informuoti apie sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo datą bei laiką, nėra pagrįsti.

9Triplike atsakovas SB „Pavilnys“ nurodė, kad ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme dėl jo trūkumų. Ieškovai nepateikė teismui Žemėtvarkos skyriaus sprendimo dėl sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų suderinimo, kuriame būtų konstatuota, jog parengti žemės sklypų planai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kad Žemėtvarkos skyrius atsisako suderinti ribas tik dėl to, jog nėra atsakovų parašų. Ieškovai prašo nustatyti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, taip bandydami išvengti administracinių procedūrų ir perkeldami atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą teismui. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-09-06 raštu nurodė, kad viena iš aplinkybių, trukdančių suderinti minėtų žemės sklypų planus, yra tai, jog nepateikti duomenys, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-32-490/2006 nurodytas pagal E. J. pasiūlymą teismui pateiktas parengtas planas, atitinkantis sodininkų bendrijos generalinį planą, yra žemės sklypo planas, sudarytas 2007 m. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“. Atsakovo nuomone, ieškovai nagrinėjamoje byloje nori suderinti visiškai kitokias žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribas, nei buvo suderintos aukščiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje. Taip pat nurodė, kad atsakovai SB „Pavilnys“ ir D. G. neturi pareigos atsakyti dėl ieškovų teisių pripažinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo, nes tik Žemėtvarkos skyrius privalo tikrinti, ar nėra kliūčių, kliudančių suderinti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribas, todėl būtent Žemėtvarkos skyrius, o ne SB „Pavilnys“ ir D. G. nagrinėjamoje byloje trauktinas atsakovu.

10Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisti iš ieškovų E. J. ir I. J. atsakovei D. G. 400 Lt ir atsakovui sodininkų bendrijai „Pavilnys“ 1500 Lt atstovavimo išlaidų, bei valstybei 45,90 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad ieškovo pateiktuose žemės sklypų planuose (t. 1, b. l. 56, 73) visi žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 kraštinių ilgiai yra mažesni, lyginant su nurodytais 2002 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane kraštinių ilgiais (t. 1, b. l. 17), išskyrus ribos su ( - ) gatve kraštinę – pagal 2002 m. rugpjūčio mėn. planą bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su ( - ) gatve sudaro 19,25 m, tuo tarpu 2008 m. lapkričio mėn. planuose sklypo Nr. 3 riba su nurodyta gatve yra 10,05 m, o sklypo Nr. 5 riba su nurodyta gatve – 10,10 m (bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su ( - ) gatve – 20,15 m); sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane sklypo Nr. 3 riba su nurodyta gatve yra 10,20 m, o sklypo Nr. 5 riba su nurodyta gatve – 9,60 m (bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su ( - ) gatve – 19,80 m). Taigi prašomas nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su ( - )gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,50 m (tuo tarpu bendras prašomas nustatyti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribos su ( - ) gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,35 m). Toks prašomo nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su ( - ) gatve ilgio ir sodininkų bendrijos generaliniame plane numatyto minėtos ribos ilgio skirtumas (0,50 m) ženkliai viršija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 punkto leidžiamą matavimų paklaidą (0,05 m). Teismo nuomone, ieškovai mažų mažiausia nesąžiningai siekia įteisinti/nustatyti savo žemės sklypų ribas.

11Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai interpretavo ieškovo reikalavimus bei jo pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, bei priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų, todėl sprendimas yra naikintinas.

12Esminis ir pagrindinis ieškovų ieškinio reikalavimas buvo leisti suderinti žemės sklypų ribas be atsakovų sutikimo. Kitas ieškinio reikalavimas - nustatyti, kad ribos, skiriančios ieškovų sklypą Nr. 3, taip pat sklypą Nr. 5, nuo atsakovės D. G. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, SB „Pavilnys“ Nr. 4, Vilniuje, yra tos, kurios nustatytos 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose - yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo. Ieškinys yra dėl teisės pripažinimo, t.y, ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovo užsakymu parengtos kadastrinių matavimų bylos bei žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 planai atsakovų teisių nepažeidžia, bei patvirtinti ieškovo teisę teikti sklypų kadastrinių matavimų bylas derinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nesant atsakovų sutikimo, t.y., pripažįstant, jog atsakovai atsisako pasirašyti kadastrinių matavimo bylose nepagrįstai, neturėdami tam objektyvaus pagrindo. Ieškovai pateikė sklypo Nr. 3 ir Nr. 5 kadastrinių matavimų bylas, kurios yra parengtos nepažeidžiant sodininkų bendrijos generalinio plano.

13Ieškovų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo Nr. 3 plotas - 580 kv. m. visiškai atitinka 2002-05-20 Žemės sklypo bei sodo pastato pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto ir viešame registre įregistruoto, bei generaliniame sodininkų bendrijos plane nurodyto žemės sklypo Nr. 3 plotą, o nei viena iš sklypo kraštinių (61,00; 10,05; 55,46; 10,38) neviršija generaliniame plane nurodytų kraštinių ribų (63,6; 10,2; 57,7; 10,5).

14Ieškovų sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo Nr. 5 plotas - 247 kv. m. visiškai atitinka 2002-05-02 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto ir viešame registre įregistruoto, bei generaliniame sodininkų bendrijos plane nurodyto žemės sklypo Nr. 5 plotui, o trys iš keturių kadastrinių matavimų bylos dokumentuose nurodytų sklypo kraštinių (25,99; 10,10; 25,12; 9,25) yra mažesnės nei generaliniame plane nurodytų kraštinių ribos (26,0; 9,8; 25,4; 9,7). Sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų byloje pateiktame sklypo Nr. 5 plane nurodyta sklypo kraštinė (gretimybė 2-3), kurios ilgis 10,10 m., nežymiai viršija generaliniame plane nurodytą sklypo kraštinės dydį, tačiau, ieškovų žiniomis, jis neviršija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, Patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (Toliau - taisyklės), numatytos leistinos paklaidos dydžio.

15Teismas, nustatydamas leistinos paklaidos dydį visiškai nepagrįstai remiasi minėtų taisyklių 37 p., kur yra kalbama apie leistiną skirtumą tarp ribų posūkio taškų linijų tiesioginių matavimų ir poliniu būdu nustatytų koordinačių linijos ilgių, t.y., tarp leistiną paklaidą taikant du skirtingus matavimo metodus, bet ne apie leistiną tiksliųjų kadastrinių matavimų paklaidą nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto, kuri turi būti apskaičiuojama remiantis minėtų taisyklių 23 p. numatyta tvarka (žr. LAT 2009-05 29 nutartį c.b. 3K-3-226/2009).

16Jokių skaičiavimų dėl minėtos leistinos paklaidos teismas savo sprendime nepateikia, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ieškovo žemės sklypų bylas parengusių licencijuotų specialistų UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ (Licencijos Nr. 314) dokumentų atitikimu teisės aktų nustatytiems reikalavimams, bei UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ geodezininkės D. K. paaiškinimais byloje, jog ieškovų parengti žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 planai, įvertinus leistinas paklaidas, atitinka sodų bendrijos „Pavilnys“ generalinio plano reikalavimus. Argumentų ir matematinių skaičiavimų paneigiančių ieškovų parengtų sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 atitikimą generaliniam planui byloje nėra, todėl akivaizdu, jog minėta teismo išvada, kaip ir teiginys, jog atsakovai tokiu būdu siekia nesąžiningai įteisinti savo žemės sklypų ribas, yra nepagrįsta.

17Ieškovo sklypo plotas turi būti lyginamas ne su 2002 metų žemės sklypų planais, kurie nebuvo suderinti su Žemėtvarkos skyriumi ir įregistruoti viešame registre, o su byloje esančiu s. b. „Pavilnys“ generaliniu planu (Nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo normos, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str.). Teismo posėdžio metu tiek liudytoja D. K., tiek trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas pateikė teismui paaiškinimus, jog jei kadastriniuose matavimuose sklypas yra mažesnis, nesidengia su generaliniame plane nupieštais sklypais, tuomet derinimas įvyks, nes nėra pažeidžiamos niekieno teisės. Generaliniai planai yra parengti senai, jie yra netikslūs, liudytoja D. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog skaičiuojant sklypo plotą pagal generaliniame plane nurodytus kraštinių dydžius, matematiškai plotas, nurodytas generaliniame plane nėra gaunamas, todėl akivaizdu, jog nuokrypis nuo generalinio plano objektyviai egzistuoja. Ieškovų sklypų ribos, pažymėtos kadastrinių matavimo bylose, lyginant su generaliniu planu yra mažesnės, neįsiterpia nei į atsakovės D. G., nei į atsakovo s.b. „Pavilnys“ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus kelius (planuose pažymėta kaip „Pravažiavimas“ ir ( - ), todėl atsakovų šioje byloje interesai objektyviai nėra ir negali būti pažeidžiami.

18Atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovo kadastrinių matavimų byloje nurodyta sklypo Nr. 2 riba (61 m.) yra mažesnė nei 2006-05-25 nutartimi nustatyta Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba (63,5 m.) teismas ne tik išėjo už ieškinio ribų, tačiau ir visiškai nepagrįstai ir nesiremdamas jokiais faktiniais duomenimis padarė išvadą, jog minėtas ribų ilgių neatitikimas pažeidžia sklypo Nr. 2 savininko teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad ieškovų pateiktose kadastrinių matavimų bylose prašoma suderinti sklypo Nr. 3, o ne sklypo Nr. 2 ribas, taigi, ieškovui leidus suderinti sklypo Nr. 3 ribą tokio ilgio, kokia ji nurodyta kadastrinių matavimų bylose (61 m.) jokiu būdu automatiškai nereiškia, jog sklypo Nr. 2 savininkas negalės suderinti ilgesnės sklypo Nr. 2 kraštinės Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje.

19Pirmosios instancijos teismas netyrė sklypo Nr. 2 ir ieškovų parengtų kadastrinių matavimų bylose nustatytų sklypo Nr. 3 ribų pagal kitus kriterijus (sklypo posūkio taškų koordinates), nenustatė neatitikimo ar sklypo kraštinių persidengimo, todėl teismo išvada apie tai, jog ieškovo atlikta žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo vietoje procedūra yra atlikta su grubiais pažeidimais, kurie esmingai gali pažeisti kitų asmenų teises (sklypo Nr. 2 savininkų, nedalyvavusių šiame procese apskritai) yra pagrindas ieškinį atmesti, yra nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis, konstatuota nepagrįstai, neištyrus ir nenustačius tokiai išvadai pagrįsti reikalingų faktinių aplinkybių bei išeinant už ieškinio ribų.

20Pažymėjo, kad teismas atmetė atsakovų prašymą į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti Sklypo Nr. 2 savininkus. Sklypo Nr. 2 savininkas teismo nutartimi turėjo būti įtrauktas į bylą, o jo interesų pažeidimo mastas turėjo būti nustatytas realiai, o ne hipotetiškai. Teismas, atsisakydamas įtraukti i bylą sklypo Nr. 2 savininką, o po to atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, jog gali būti pažeistos į bylą neįtraukto asmens teisės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą, LR CPK 14 str. numatytą betarpiškumo principą, bei nesilaikė LR CPK 262 str. reikalavimo, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Į bylą neįtrauktų asmenų galimų interesų pažeidimo analizavimas, o juo labiau konstatavimas, nesant byloje faktinių tai patvirtinančių duomenų, tolygu teismo sprendinio pagrindimui prielaidomis ir samprotavimais.

21Byloje esanti sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų byla yra parengta kaip atskiras dokumentas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas atsietai nuo sklypo Nr. 3 kadastrinių matavimų bylos. Sklypas Nr. 5 ribojasi su atsakovės D. G. sklypu Nr. 4, P. S. 2-aja gatve, bei pačių ieškovų sklypu Nr. 3, bei niekaip nesisieja su sklypu Nr. 2 ir niekaip negali pažeisti jo savininkų interesų.

22Byloje yra pateiktas UAB „Kagema“ parengtas atsakovės D. G. sklypo Nr. 4 geodezinių matavimų planas, bei yra pateikti trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos paaiškinimai, jog įvertinus tai, kad tiek sklypo Nr. 3, tiek sklypo Nr. 4 kadastriniai matavimai atitinka teisės aktus, D. G. galės savo sklypo ribas įregistruoti ir ieškovo kadastriniai matavimai šiuo atveju nepažeidžia jos teisių. Tokie oficialių valstybės institucijų išaiškinimai byloje turi būti privalomi teismui, neturinčiam specialių geodezinių matavimų bylų vertinimui reikalingų žinių, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą tenkinti ieškinį dalyje dėl leidimo ieškovui suderinti sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų bylą be atsakovų sutikimo.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas SB „Pavilnys“ prašo Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

26LR CK 4.45 str. 1 d., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

27Byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Sodų bendrijoje „Pavilnys“ Nr. 3 ( - ) ir Nr. 5 ( - ). Atsakovei D. G. nuosavybės teise priklauso su ieškovais besiribojantis žemės sklypas Nr. 4 ( - ). Ieškovai prašo nustatyti, kad ribos, skiriančios ieškovų sklypus Nr. 3 ir Nr. 5 nuo atsakovės D. G. žemės sklypo Nr. 4 yra nustatytos generaliniame sodininkų bendrijos plane ir 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, bei leisti suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje be atsakovės D. G. ir be atsakovo SB „Pavilnys“ pirmininko, sutikimų.

28Taigi, norint leisti suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje be atsakovų sutikimo, būtina nustatyti tiek ieškovų, tiek atsakovų sklypų ribas, bei konstatuoti, jog ieškovų 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose nustatytos ribos atitinka SB „Pavilnys“ generalinį planą, sklypų privatizavimo dokumentuose nurodytas sklypų ribas bei plotus, bei žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotus sklypų plotus, bei ribų paženklinimo procedūra atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tik nustačius minėtas aplinkybes, ieškovams gali būti suteikta teisė be atsakovų sutikimo suderinti sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje. Taigi kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog ieškinio prašymas nustatyti, kad ieškovų ir atsakovų sklypų ribos yra tos, kurios nustatytos 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra tik išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo (suteikti teisę be atsakovų sutikimo suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje).

29Ieškovai prašo nustatyti, kad ribos, skiriančios ieškovų sklypus Nr. 3 ir Nr. 5 nuo atsakovės D. G. žemės sklypo Nr. 4, yra nustatytos generaliniame sodininkų bendrijos plane ir 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Tokiu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo nustatyti tik vieną ieškovų sklypų ribą, t.y., besiribojančią su atsakovės sklypu Nr. 3.

30LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 21 str. nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

31Taigi, teismas turi vertinti ne tik ieškovų ir atsakovės sklypų ribą, ir konstatuoti, jog ieškovų ir atsakovų sklypų plotas ir ribos yra tos, kurios nustatytos sodų bendrijos generaliniame plane bei 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktuose, tačiau vertinti ir visas ieškovų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, jog būtų galima konstatuoti, kad visos sklypų ribos atitinka sodų bendrijos generalinį planą bei 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktus, taip pat įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytas sklypų Nr. 3 ir Nr. 2 ribas. Todėl kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog teismas vertindamas viso sklypo koordinates, bei karštines, ir pasisakydamas dėl sklypų Nr. 3 ir Nr. 2, išėjo už ieškinio ribų. Nustačius tik iš vienos pusės ieškovų sklypų ribą (skiriančią nuo atsakovės D. G. sklypo), teismas neturi teisinio pagrindo suteikti ieškovams teisės be atsakovų sutikimo suderinti sklypų kadastrinių matavimų bylas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje, nes tokiu atveju teismo sprendimais ieškovai formuotų ir koreguotų savo sklypų ribas jiems priimtinausiu būdu, naudojantis įstatyme nustatytomis galimomis maksimaliomis paklaidomis. Be to, tokiu atveju dviejų teismų skirtingais sprendimais būtų nustatyta skirtinga sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba. Nors šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos, tačiau teismas vertindamas ieškovų pateiktus 2008 sklypų ribų paženklinimo aktus, turi vertinti visas ieškovų sklypų ribas, atsižvelgiant į teismo sprendimais jau nustatytas ribas bei koordinates.

32Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau tuomet, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto, (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, arba persidengia sklypai.

33Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog ieškovų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose žemės sklypo Nr. 3 sklypo kraštinės (61,00; 10,05; 55,46; 10,38) neviršija ar atitinka generaliniame plane nurodytas kraštinių ribas (63,6; 10,2; 57,7; 10,5).

34Ieškovų 2008 m. žemės sklypų planuose nurodoma, jog ieškovų sklypo Nr. 3 ir sklypo Nr. 2 riba (61 m) nustatyta įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Tuo tarpu minėta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytas nurodytų sklypų kraštinės ilgis yra 63,5 m. Taigi 2008-11-24 žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribų paženklinimo-parodymo aktais koreguojama jau teismo nutartimi nustatyta riba.

35Byloje nustatyta, kad ieškovo pateiktuose žemės sklypų planuose (t. 1, b. l. 56, 73) visi žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 kraštinių ilgiai yra mažesni, lyginant su nurodytais 2002 m. rugpjūčio mėn. žemės sklypo plane ir sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane (t. 1, b. l. 17), išskyrus ribos su ( - ) kraštinę. Pagal 2002 m. rugpjūčio mėn. planą bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su ( - ) yra 19,25 m, tuo tarpu 2008 m. lapkričio mėn. planuose sklypo Nr. 3 riba su minėta gatve yra 10,05 m, o sklypo Nr. 5 riba su minėta gatve yra 10,10 m. Bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su ( - ) gatve – 20,15 m). Sodininkų bendrijos „Pavilnys“ generaliniame plane sklypo Nr. 3 riba su nurodyta gatve yra 10,20 m, o sklypo Nr. 5 riba su nurodyta gatve yra 9,60 m. Bendra sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 riba su P. S. 2-ąja gatve yra 19,80 m.

36Taigi, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog prašomas nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su ( - ) gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,50 m ir (tuo tarpu bendras prašomas nustatyti sklypų Nr. 3 ir Nr. 5 ribos su ( - )gatve ilgis, lyginant su numatytuoju generaliniame plane, yra didesnis 0,35 m). Taigi, prašomo nustatyti sklypo Nr. 5 ribos su ( - ) gatve ilgio ir sodininkų bendrijos generaliniame plane numatyto minėtos ribos ilgio skirtumas yra 0,50 m ir ženkliai viršija Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 punkte leidžiamą 0,05 m matavimų paklaidą. Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog prašomos nustatyti sklypo ribos yra leistinos paklaidos dydžio.

37Apeliantai nurodo, jog pirmos instancijos teismas nurodydamas galimos paklaidos dydį nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 p., nes šiuos dydžius numato minėtų taisyklių 23 p. Kolegija neteisingai nurodytą taisyklių punkto numerį vertina kaip rašymo apsirikimą, nes nurodyta 0,05 m leistina paklaida atitinka taisyklių 23 p. nurodytas paklaidas, ir šis rašymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.

39Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo nustatyti sklypo ribas atsižvelgiant tik į ieškovų interesus, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2006-05-25 nutartimi nustatytą ieškovų sklypo Nr.2 ir Nr.3 ribas, užimant dalį sodų bendrijos kelio, nukrypstant nuo sodų bendrijos generalinio plano ribų, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju nėra pažeidžiamos atsakovų teisės.

40Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, jog vieni ar kiti įrodymai teismui suponavo pagrindą ieškinį tenkinti dalyje dėl leidimo ieškovams suderinto jų sklypų ribas be atsakovų sutikimo, nes teismas priima sprendimą vadovaujantis įrodymų visuma.

41Vadovaujantis išdėstytu kolegija atmeta apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

42Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, atsakovui Sodų Bendrijai „Pavilnys“ iš ieškovų priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų bei valstybei 16,90 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str.,98 str.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

Nutarė

45Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovų E. J. a.k. ( - ) ir I. J. a.k. ( - ) Sodų Bendrijai „Pavilnys“ į.k. 300877543, 1000 Lt atstovavimo išlaidų bei valstybei 16,90 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, kad ribos,... 4. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypų Nr. 3... 5. Atsakovė D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji buvo kviesta į... 6. Atsakovas sodininkų bendrija „Pavilnys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 7. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko... 8. Dublike ieškovai nurodė, kad jų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų... 9. Triplike atsakovas SB „Pavilnys“ nurodė, kad ieškinys apskritai... 10. Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo... 12. Esminis ir pagrindinis ieškovų ieškinio reikalavimas buvo leisti suderinti... 13. Ieškovų iniciatyva parengtose kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės... 14. Ieškovų sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų bylose nurodytas žemės sklypo... 15. Teismas, nustatydamas leistinos paklaidos dydį visiškai nepagrįstai remiasi... 16. Jokių skaičiavimų dėl minėtos leistinos paklaidos teismas savo sprendime... 17. Ieškovo sklypo plotas turi būti lyginamas ne su 2002 metų žemės sklypų... 18. Atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovo kadastrinių matavimų byloje... 19. Pirmosios instancijos teismas netyrė sklypo Nr. 2 ir ieškovų parengtų... 20. Pažymėjo, kad teismas atmetė atsakovų prašymą į bylą suinteresuotais... 21. Byloje esanti sklypo Nr. 5 kadastrinių matavimų byla yra parengta kaip... 22. Byloje yra pateiktas UAB „Kagema“ parengtas atsakovės D. G. sklypo Nr. 4... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas SB „Pavilnys“ prašo Vilniaus... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. LR CK 4.45 str. 1 d., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą,... 27. Byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai... 28. Taigi, norint leisti suderinti minėtų sklypų kadastrinių matavimų bylas... 29. Ieškovai prašo nustatyti, kad ribos, skiriančios ieškovų sklypus Nr. 3 ir... 30. LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų... 31. Taigi, teismas turi vertinti ne tik ieškovų ir atsakovės sklypų ribą, ir... 32. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės... 33. Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog ieškovų iniciatyva parengtose... 34. Ieškovų 2008 m. žemės sklypų planuose nurodoma, jog ieškovų sklypo Nr. 3... 35. Byloje nustatyta, kad ieškovo pateiktuose žemės sklypų planuose (t. 1, b.... 36. Taigi, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog prašomas... 37. Apeliantai nurodo, jog pirmos instancijos teismas nurodydamas galimos paklaidos... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų... 39. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo nustatyti sklypo ribas atsižvelgiant tik... 40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis... 41. Vadovaujantis išdėstytu kolegija atmeta apeliacinį skundą kaip... 42. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, atsakovui Sodų Bendrijai... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 45. Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 46. Priteisti iš ieškovų E. J. a.k. ( - ) ir I. J. a.k. ( - ) Sodų Bendrijai...