Byla 2S-961-425/2014
Dėl paslaugų kainos pagal paslaugų sutartį priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19044-866/2014 pagal ieškovų J. D., T. K., Z. K., A. K. ieškinį atsakovui A. B., trečiais asmuo notarė Rima Vižinytė, dėl pavedimo sutarties nutraukimo ir įgaliojimo panaikinimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl paslaugų kainos pagal paslaugų sutartį priteisimo,

Nustatė

2Atsakovas A. B. prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19044-866/2014 pagal ieškovų J. D., T. K., Z. K., A. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl pavedimo sutarties nutraukimo ir įgaliojimo panaikinimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl paslaugų kainos pagal paslaugų sutartį priteisimo.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-16 nutartimi atsakovo A. B. apeliacinį skundą priėmė, o jo prašymą dėl atleidimo sumokėti žyminį mokestį tenkino iš dalies – atidėjo 12 357 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė motyvus ir įrodymus apie sunkią savo finansinę būklę, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo teisė į teisminę gynybą nebus pažeista ne atleidžiant atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o atidedant žyminio mokesčio mokėjimą, iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas.

4Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 nutarties dalį, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundą, ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad teismo nutarties dalis neteisinga dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo. Nurodo, kad paduodant šioje byloje priešieškinį, tais pačiais argumentais, patvirtinančiais jo sunkią materialinę padėtį, apeliantas buvo iš dalies atleistas nuo tokio paties dydžio, t.y. 12 357 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, jis nurodė, kad jo finansinė padėtis nepasikeitė. Teismas nutartyje nenurodė argumentų, dėl ko pasikeitė teismo pozicija nurodytu klausimu. Žyminio mokesčio suma yra didelė, todėl fiziniam asmeniui, esant sunkiai finansinei padėčiai, žyminį mokestį sumokėti sunku. Esant prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas negalėjo spręsti dėl jo atidėjimo CPK 84 str. pagrindu. Teismas turėjo įvertinti, kad jis yra atsakovas, į bylą įtrauktas ieškovų iniciatyva.

5Atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (LR CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Pagal LR CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad tiek asmens turtinė padėtis, tiek ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamasis dalykas ir būtent teismas privalo nuspręsti, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atleisti nuo tam tikros dalies mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1563/2014). Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoja asmenį motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (LR CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgis minėtą įstatymo suteiktą teisę. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pareikšto prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui, kuris tokiu būdu privalo atskleisti teismui savo tikrąją turtinę padėtį, turinčią reikšmės sprendžiant pareikšto prašymo pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-991/2014).

8Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t.y. 1 373 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies - 12 357 Lt prašė atleisti. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teisėmis priklauso du žemės sklypai, kurių bendra rinkos vertė sudaro 4 330 Lt . Jo žmona I. B. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 83-87, 1 t.). Iš pateiktų SODROS duomenų bazės informacijos nustatyta, kad A. B. yra individualios įmonės savininkas. I. B. darbo užmokestis per 2014 m. sudaro 3 245,02 Lt. Be to, A. B. turi didelių finansinių įsiskolinimų kreditoriams vykdymo procese (b. l. 51-70, 3 t.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-19 nutartimi atsakovui A. B. paduodant priešieškinį žyminio mokesčio 12 357 Lt dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 182-183, 2 t.). Pirmosios instancijos teismui 2014-09-15 sprendimu priešieškinį atmetus, iš A. B. priteistas 12 357 Lt žyminis mokestis valstybės naudai (b. l. 177-184, 3 t.). Šios aplinkybės patvirtina, kad apelianto finansinė padėtis yra sunki. Esant tokiai materialinei padėčiai apeliantui kaip fiziniam asmeniui sumokėtina 12 357 Lt žyminio mokesčio suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 83 str. 3 d. bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti atsakovą A. B. nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Aptartais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, spręstinas iš esmės (CPK 83 str. 3 d.) – atleidžiant A. B. nuo dalies žyminio mokesčio, t.y. 12 357 Lt mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą.

9Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

10Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties dalį atidėti A. B. 12 357 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Atleisti atsakovą A. B. nuo dalies žyminio mokesčio, t.y. 12 357 Lt mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą.

Ryšiai