Byla 1A-36-361-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, gynėjui advokatui Mariui Venckui, nukentėjusiajam S. D. , jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, civilinio atsakovo atstovei Vidmantei Žilienei, nuteistajam A. K. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir UAB ( - ) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. , a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., paskiriant jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgaiu kaip 7 paroms bei atimant teisę vairuoti transporto priemonę 2 metus. Nuosprendžiu S. D. naudai iš nuteistojo A. K. priteista 2000 Lt atstovavimo išlaidų, o iš UAB ( - ) – 40000 Lt neturtinės žalos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3A. K. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 5 d., apie 13.05 val., Klaipėdos m. Taikos pr., ties 21 namu, būdamas blaivus, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo autobusą MAN EL 202, reg. Nr. ( - ) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, tiesiame kelio ruože, kelyje, kur važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, važiuodamas pirmąja eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sustojo praleisti pėsčiosios, ir partrenkė pėsčiąją V. D. . Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2007-07-19 V. D. ligoninėje mirė. A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis); 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių); 76 p. (jei prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus.

4Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 metams, bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Mano, kad šis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra per griežtas, neadekvatus jo padarytam nusikaltimui, nepakankamai atsižvelgta į bausmės skyrimo pagrindus, jos paskirtį, o civilinis ieškinys priteistas per didelis. Nuteistasis sutinka, kad įvykio metu buvo labai neatsargus ir veikė nusikalstamai nerūpestingai. Tačiau mano, kad šį eismo įvykį sąlygojo ir kiti veiksniai bei tam tikros aplinkybės. Nurodo, kad abu autobusai viena kryptimi važiavo beveik lygiagrečiai, 5 metrų atstumu, todėl jis ir nepastebėjo antrąja eismo juosta važiuojančio autobuso, vairuojamo liudytojo J. O. , stabdymo prieš perėją. Jo dėmesys buvo sutelktas į eismą pirmojoje juostoje. Liudytojas J. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad matydamas, kad jis nemato per perėją einančio žmogaus, signalizavo V. D. , o ne jam, kaip teigiama teismo nuosprendyje, kad atkreiptų jos dėmesį. Tačiau pastaroji, išgirdusi J. O. garsinį signalą, pradėjo bėgti niekur nežiūrėdama ir išbėgo į pirmąją eismo juostą, kuria važiavo jo vairuojamas autobusas. Todėl mano, jog eismo įvykį sąlygojo ne tik jo paties didelis neatsargumas, bet ir kiti veiksniai, t. y. J. O. garsinis signalas ir nukentėjusiosios neapdairumas. Pamatęs nukentėjusiąją, jis jau neturėjo jokių galimybių išvengti autoįvykio. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Nuteistasis taip pat mano, kad teismas, skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 metams, neatsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, o administracinių nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs. Autobuso vairuotoju dirba nuo 1979 metų, jokių sunkesnių autoįvykių ir piktybinių KET taisyklių pažeidimų nėra padaręs, be to, yra beveik pensinio amžiaus, nes iki senatvės pensijos liko tik 2 metai. Jokios kitos profesijos ir specialybės jis neturi, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemonę liktų be darbo, o kartu be pragyvenimo šaltinio ir negautų viso dydžio senatvės pensijos. Todėl mano, jog tai prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principams. Pažymi, kad jo įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, be to, jis prisipažino ir gailėjosi dėl šio nusikaltimo. Turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad pati nukentėjusioji nevykdė KET 93.4 p. reikalavimų (pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių). Be to, netekęs darbo jis neturės jokių galimybių atlyginti priteisto civilinio ieškinio, kurį civilinis atsakovas regreso teise prisiteis iš jo. Nurodo, kad turtinę žalą jau atlygino. Mano, kad nors teismas neturtinę žalą – 40 000 Lt – priteisė ne iš jo, o iš jo darbdavio – UAB ( - ), tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu būdu jo darbdavys turės atgręžtinio reikalavimo teisę į jį, todėl priteistas civilinis ieškinys sietinas ir su jo asmeniu. Todėl mano, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra priteistas per didelis. CK 6.250 str. nurodyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nepakankamai atsižvelgė į civilinio atsakovo UAB ( - ) pateiktą 2008-08-31 pelno ir nuostolių ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonė dirba nuostolingai, t. y. šiais finansiniais metais turi 775 760 Lt nuostolių. O jis jokio turto, iš kurio galėtų atlyginti neturtinę žalą, neturi. Be to, civilinis ieškovas S. D. nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų patyręs sunkių neigiamų pasekmių. Jis kartu su mama seniai negyveno, nebuvo jos išlaikomas, yra darbingas. Nuteistasis supranta, kad jis išgyveno dvasinį sukrėtimą, tačiau jam priteista satisfakcija yra per didelė.

5UAB ( - ) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendį ir civilinį ieškinį atmesti, nes nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dalinio patenkinimo, priteisiant nukentėjusiajam S. D. 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti, yra nepagristas, priimtas neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Nurodo, kad vadovaujantis CK 6.245–6.249 straipsniais civilinio atsakovo atsakomybei atsirasti privalo egzistuoti visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Vienas iš svarbiausių kriterijų civilinei atsakomybei kilti yra kaltė, jos forma ir dydis. Jos forma reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo ir kt. klausimus. Esant civilinei atsakomybei ir egzistuojant išvardytų sąlygų visumai teismas sprendžia neturtinės žalos klausimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisė A. K. už Kelių eismo taisyklių 51 p., 53 p. ir 76 p. pažeidimą neatsižvelgdamas į visas byloje esančias aplinkybes bei pėsčiosios V. D. neteisėtus veiksmus, kurie turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui. UAB ( - ) mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tik A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes byloje surinkti duomenys rodo, kad KET reikalavimus pažeidė tiek autobuso vairuotojas, tiek ir nukentėjusioji V. D. . Iš byloje pateiktų aplinkybių matoma, kad nuteistasis elgėsi labai neatsargiai ir nerūpestingai, tačiau sprendžiant dėl kaltės dydžio, civilinio ieškinio dydžio privalu atsižvelgti ir į nukentėjusiosios elgesį prieš įvykstant eismo įvykiui. Pėsčioji taip pat kaip ir vairuotojas buvo eismo dalyvė, kuri pagal KET 51 punktą privalėjo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. KET 53 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. KET 93 punkto 4 dalis numato, kad pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nukentėjusioji nesilaikė KET 51 p., 53 p. ir 93 p. 4 d. reikalavimų, o priešingai, neįsitikinusi saugaus perėjimo per likusią važiuojamosios dalies atkarpą, po garsinio signalo pasileido bėgti. Taigi pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika egzistuoja abiejų eismo įvykio dalyvių elgesyje. Kai kelių eismo dalyvis pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą (iš jų ir eismo dalyvių pareigas), jis atsako už kilusias neigiamas pasekmes. Teismas pėsčiosios KET 51 p., 53 p., 93 p. 4 d. reikalavimų pažeidimo neįžvelgė, todėl byloje esančios aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai. Remiantis bylos medžiaga ir liudytojo J. O. parodymus, pėsčioji pradėjo bėgli po garsinio signalo, kuris, anot J. O. , buvo skirtas jos dėmesio atkreipimui. Garsinio signalo panaudojimas, po kurio nukentėjusioji pradėjo bėgti, sąlygojo eismo įvykį, o bėgdama ji taip pat pažeidė KET reikalavimus, t. y. bėgo per likusią važiuojamosios dalies atkarpą, kas pagal KET draudžiama. Pėsčioji V. D. turėjo numatyti, kad likusioje dalyje gali pasirodyti kita transporto priemonė, todėl ji elgėsi labai nerūpestingai ir neatsargiai. Todėl konstatuotina, kad civilinės atsakomybės sąlygai žalos atsiradimui įtakos turėjo ir nukentėjusiosios veiksmai, todėl vadovaujantis CK 6.270 str. l d. nuosprendis dėl civilinio ieškinio dalinio patenkinimo turi būti naikintinas. Mano, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normą – CK 6.264 str., nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (LAT 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008, 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008). Pagal minėtą normą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. UAB ( - ) mano, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas ir apskaičiuotas nesiremiant visais CK 6.250 straipsnyje numatytais kriterijais. Nurodo, kad byloje nėra duomenų ar dokumentų, įrodančių pagristas neturtinės žalos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje patvirtino, kad byloje nepateikta duomenų, jog nukentėjusysis patyrė sunkių neigiamų pasekmių, be to, negyveno kartu su savo motina vienoje šeimoje, yra suaugęs, darbingas, turi savo šeimą, todėl neturtinės žalos reikalavimas vadovaujantis CK 6.284 str. l d. turi būti atmestas. CK 6.284 str. l d. numato baigtinį sąrašą asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, sąraše nenumatytas civilinis ieškovas, šioje byloje S. D. , kaip asmuo, turintis teisę į išlaikymą. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas yra siejamas su išlaikymo faktu, tačiau kaip matoma iš bylos medžiagos ir kaip numatyta nuosprendyje, civilinis ieškovas jau seniai nebuvo išlaikomas ar kitaip materialiai priklausomas nuo savo motinos. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstyti neigiami išgyvenimai nėra pagrįsti jokiais įrodomaisiais dokumentais. Moralinis skausmas, neigiami emociniai išgyvenimai – tai natūrali reakcija į artimo žmogaus netektį. Tačiau žmogaus mirties faktas ir dėl to patyrimas neigiamų jausmų nėra tęstinio pobūdžio, jis nesukelia liguistų pasekmių, kurios lydėtų artimąjį visą likusį gyvenimą. Laikui bėgant neigiamos emocijos blanksta, praėjus ilgesniam laikui žmogus susitaiko su realia padėtimi ir toliau gyvena visavertį gyvenimą. Todėl priteista 40000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams. Priteistas civilinio ieškinio dydžio pagrįstumas nėra matomas iš byloje esančios medžiagos. Apklausos metu nukentėjusysis S. D. grįsdamas savo neigiamus išgyvenimus dėl motinos mirties akcentavo kaltinamojo ir jo darbdavio UAB ( - ) veiksmus, kad nesulaukė jokios pagalbos nei iš kaltinamojo, nei iš jo darbdavio. UAB ( - ) pažymi, kad jų bendrovė įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“, o įstatymo pagrindu mokėdamas įmokas draudėjas (darbdavys) sudaro draudimo sutartį su draudiku apdraustojo naudai. Iš vienos pusės tai reiškia apdraustojo interesų apsaugą, o iš kitos – draudimo apsaugos suteikimą darbdaviui. Darbdavys, mokėdamas reguliarias įmokas draudimo kompanijai, perduoda savo riziką draudžiamųjų įvykių metu žalos atlyginimui ir pagrįstai tikisi, kad žalos padarymo rizika bus padengta draudiko įsipareigojimu apmokėti apdraustojo darbuotojo nuostolius iš sukauptų draudimo lėšų. Todėl ir šį kartą darbdavys pagrįstai tikėjosi, kad draudikas atlygins eismo įvykio metu atsiradusią žalą, o iš byloje esančios medžiagos matyti, kad žala yra atlyginta. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam S. D. yra atlyginusi 11 616,09 Lt žalą, ši suma apima ir 1726 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 125). UAB ( - ) taip pat nurodo, kad nagrinėjant CK 6.250 str. nurodytus kriterijus, pagal kuriuos vertinamas neturtinės žalos dydis, pabrėžtinas vienas esminių kriterijų – šią žalą padariusio asmens kaltės dydis. Remiantis anksčiau pateikta informacija, eismo įvykis įvyko esant abiejų eismo įvykio dalyvių kaltei, todėl neturtinė žala priteista nepagrįstai. Pažymi, kad draudimas pagal įstatymą yra atlyginęs neturtinę žalą, todėl reikalavus nepagrįstos sumos ir teismui priteisus 40000 litų civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes teismas ne iki galo įvertino žalos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl civilinio ieškinio klausimo turi įvertinti įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėties požymius, civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nukentėjusiojo S. D. išgyvenimus, patirtus po įvykio, faktą apie nebuvimą išlaikytiniu ir aplinkybę, kad žala nukentėjusiajam pagal teisės aktus yra jau atlyginta. Be to, analizuojant civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį ir išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio – autobuso vairuotojo ar keleivės – padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į nukentėjusiosios valinius veiksmus, dėl šių veiksmų įvykusius padarinius ir į medicinos eksperto išvadą Nr. KM 28/07(03). Joje nurodyta, kad V. D. mirties priežastimi buvo autoįvykio metu patirtų sužalojimų komplikacija – tromboembologija. Taip pat išvadoje nurodyta, kad tromboembologija retai pasitaikanti komplikacija (lyginant traumų skaičių ir šias komplikacijas), nėra dėsningos patirtai traumai. Remiantis nuosprendyje išdėstytais specialisto R. P. parodymais, pastarasis neturėjo duomenų apie galimas iki traumos buvusias ligas, todėl išvadoje ir nurodyta, kad trombas susiformavo kaip patirtų traumų pasekmė. Ši aplinkybė apie galbūt po traumos susidariusį trombą nėra absoliučiai pagrista, todėl teismas priimdamas nuosprendį ir traktuodamas priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – V. D. mirties, rėmėsi tikimybėmis. Pagrįsto ir absoliutaus patvirtinimo, kad trombas susidarė po traumos, o ne galbūt esant kitoms priežastims, byloje nėra. 2007-07-10 specialisto išvadoje Nr. G 1557/07(03) nurodoma, kad V. D. po autoįvykio nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinis ieškovas neturtinės žalos reikalauja būtent dėl motinos mirties, tačiau nesant civilinės atsakomybės sąlygai – priežastinio ryšio – civilinis ieškinys netenkintinas. Eismo įvykio pasekmė anot specialisto išvados Nr. G 1557/07(03), buvo sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl nustačius nukentėjusiosios kaltės dydį, jos veiksmų formą – didelį neatsargumą, priežastinio ryšio nebuvimą ir vadovaujantis CK 6.270 str. l d., ir 6.282 str. l d. priteistas neturtinės žalos dydis nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Piniginė neturtinės žalos kompensavimo išraiška nustatoma teismo įvertinus visas bylos aplinkybes ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms atsakomybei kilti. Todėl mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2008 m. spalio 14 d. nuosprendį, neišsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, netinkamai interpretavo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo turi būti keistina.

6Atsikirtime į A. K. ir UAB ( - ) apeliacinius skundus nukentėjusysis S. D. nurodo, kad su šiais apeliaciniais skundais nesutinka, nes mano, jog nuteistojo prašymas pakeisti nuosprendį ir neatimti iš jo teisės vairuoti yra nepagrįstas. Nuteistasis iki pat bylos išnagrinėjimo net nebuvo jo atsiprašęs, vengė bendrauti, nepadėjo finansiškai, neatlygino nei dalies neturtinės žalos savo noru. Priešingai, nuteistojo elgesys rodė, kad jis bando išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant akivaizdžiai eismo situacijai, kai jo mama buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje paskutinėje juostoje bebaigianti pereiti visą gatvę ir kai ją praleido sustojęs kitas autobusas, nuteistasis A. K. tokioje eismo situacijoje net nepripažino savo kaltės, atsakomybę dėl įvykio vertė jo žuvusiai mamai, ginčijo medicinos specialisto išvadas, įvykio mechanizmą ir pan. Tai rodo, kad jis nesigaili dėl to, kas įvyko, trukdė teismui nustatyti objektyvią tiesą ir akivaizdžiai vengė atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad jis daugelį metų dirbdamas vairuotoju, gerai žinodamas tą vietą, kur įvyko eismo įvykis, važiuodamas iš paskos kitoje juostoje buvusiam autobusui ir šiam sustojus praleisti pėsčiosios pasielgė itin neatsargiai ir šiurkščiai pažeidė taisykles, nes net nesustojo praleisti pėsčiųjų perėjoje esančios jo mamos, kai kitas autobusas ją praleido. Kadangi A. K. dėl itin aplaidaus neatsargumo sukėlė tragišką įvykį, nepripažino kaltės, išsisukinėjo, vengė atsiprašyti, žalos neatlygino, todėl teismo posėdžio metu jis prieštaravo bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau teismas priėmė švelnesnį nuosprendį, ir jis, nukentėjusysis, to nuosprendžio neskundė. Tačiau mano, kad esant tokioms aplinkybėms švelninti nuteistojo padėtį dar labiau nėra jokio pagrindo. Teisės vairuoti transporto priemones palikimas A. K. reikštų tai, kad dėl įvykio, kurio metu žuvo žmogus, jis nepatirtų jokio realaus nubaudimo, realaus poveikio už padarytą nusikaltimą. Mano, kad apeliantų teiginys, jog jo mama pažeidė KET 93.4 p. reikalavimą, yra nepagrįstas, nes ši taisyklė nereglamentuoja pėsčiųjų judėjimo pėsčiųjų perėjoje, o kalba apie situacijas, kai asmuo įžengia į gatvę iš už stovinčių automobilių, kitų kliūčių. Ėjimą per pėsčiųjų perėją reglamentuoja kitos taisyklės – KET 73, 74, 75, 76, 77, 87, 89, 90 punktai. Beje, KET 76 p. reikalauja vairuotojui sustoti ir įsitikinti, ar už gretimoje juostoje sustojusio automobilio nėra pėsčiojo, ir tik įsitikinus, kad jo nėra, leidžiama važiuoti toliau. Civilinio atsakovo UAB ( - ) teiginys, kad jis neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo remiantis CK 6.284 str. l d., yra nepagrįstas, prieštarauja teismų praktikai. LAT 2007-12-27 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-853/2007 išaiškino, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. l d. Šioje baudžiamojoje byloje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. BPK 110 str. l d. numato teisę civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala visais atvejais atlyginama, jei ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas nustatė ir išsamiai nuosprendyje motyvavo jo artimus ryšius su mama, nuolatinį bendravimą, savitarpio pagalbą ir pan., todėl pagrįstai priteisė jam neturtinę žalą.

7Apeliantų teiginiai apie didelį jo mamos V. D. neatsargumą yra nepagrįsti bylos medžiaga ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų požiūriu. Jo mama ėjo pėsčiųjų perėjoje Taikos pr. vairuotojams iš kairės į dešinę. Priešingos krypties vairuotojai sustojo ir ją praleido, todėl ji perėjo dvi eismo juostas. Autobuso vairuotojas J. O. sustojo, praleido jo mamą ir ji perėjo trečiąją eismo juostą, po to J. O. panaudojus garsinį signalą ji paspartino žingsnį ir norėjo pereiti paskutinę ketvirtąją eismo juostą. Ji nesielgė neatsargiai, nes ėjo per pėsčiųjų perėją, tris juostas perėjo saugiai, visi vairuotojai ją praleido, tuo tarpu A. K. šiurkščiai pažeisdamas KET 76 p. reikalavimus net nebandė stabdyti ir įsitikinti, ar perėjoje yra pėsčiųjų, nors priekyje gretima juosta važiavęs autobusas sustojo praleisti pėsčiųjų. Teismas teisingai konstatavo, kad V. D. jokių KET reikalavimų nepažeidė, todėl kalbėti apie jos didelį neatsargumą ir tuo pagrindu prašyti mažinti priteistos neturtinės žalos dydį arba šį reikalavimą visiškai atmesti nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad jį žeidžia tai, kad apeliaciniu skundu jo išgyvenimai dėl mamos mirties yra visiškai nuvertinti. Mano, kad teismas įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, išsamiai argumentavo savo nuosprendyje, rėmėsi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nenustatė jo mamos didelio neatsargumo, tačiau net beveik keturis kartus sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą, todėl priteistą neturtinės žalos dydį mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

8Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas UAB ( - ) atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

9Apeliaciniai skundai atmestini.

10Dėl faktinių aplinkybių

11Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo normas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

12Liudytojas J. O. vienareikšmiai parodė, kad jis buvo sustojęs, norėdamas nereguliuojamojo pėsčiųjų perėjoje praleisti pėsčiąją, o iš galo važiuojantis maršrutinis autobusas nestabdė, todėl jis norėdamas įspėti autobuso vairuotoją, o ne pėsčiąją nuspaudė garsinį signalą. Vadinasi, autobuso vairuotojas A. K. privalėjo prieš pėsčiųjų perėją sustabdyti autobusą, tačiau to nepadarė. Apeliaciniu skundu norima iš naujo vertinti medicinos specialisto išvadą. Apylinkės teismas pakvietė į teismo posėdį ekspertą R. P. , kuris dar kartą patvirtino, jog trombas susiformavo kaip V. D. patirtų traumų dėl pėsčiosios partrenkimo autoįvykio metu pasekmė. Vadinasi, tarp patirtų autoįvykio metu traumų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

13Dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

14Nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę 2 metus – skyrimo atmestini. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, įvertinus veikos padarymo aplinkybes ir šio nusikaltimo pasekmes, skirtinas BK 281 str. 5 d. sankcijos vidurkis – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

15Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Minėtame BK straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus žūties.

16Kelių eismo taisyklių 11 str. numatyta, kad eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Tų pačių Taisyklių 50 str. konstatuojama, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

17Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų viseto (nuteistojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialistų išvadų, transporto priemonės apžiūros protokolo duomenimis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis bei kitais duomenimis) įrodyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo V. D. , įvyko dėl nuteistojo kaltės, nes nuteistasis A. K. pažeidė KET 51, 53, 76 punktų reikalavimus, t. y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, taip pat laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitai ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to kilo eismo įvykis, kuriame žuvo V. D. .

18Aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. K. , jeigu jis būtų elgęsis tiek dėmesingai ir atsargiai, kiek to reikalauja Kelių eismo taisyklės, įvykio metu buvusiomis kelio ir eismo sąlygomis galėjo ir turėjo sustoti ties pėsčiųjų perėja ir praleisti tuo metu ja bėgančią pėsčiąją V. D. , nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu nuteistasis A. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo, vadinasi, A. K. veika buvo autoavarijos metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis.

19Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus. Šiuo konkrečiu atveju nusikaltimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis), būtent dėl šios priežasties ir atsižvelgus į tai, jog A. K. neteistas, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, gailisi dėl padarytos nusikalstamo veikos, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir pagrįstai paskyrė įpareigojimą be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atimti teisę vairuoti transporto priemonę 2 metus. Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto premonę atimta ne maksimaliam, o tik dvejų metų laikotarpiui, be to, A. K. šiuo metu yra darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybęs susirasti kitokio pobūdžio darbą. Nuteistasis ne kartą jau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o tai rodo, jog jam buvo būdingas neatsargus vairavimas, tuo tarpu šis pažeidimas labai šiurkštus, padariniai ypatingai sunkūs, be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis – profesionalus vairuotojas, o šis darbas reikalauja didelio dėmesingumo, rūpestingumo bei atsargumo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė adekvati ir tinkama, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atmetami.

20Dėl priteistos neturtinės žalos

21Kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 30000 Lt iki 90000 Lt, tuo tarpu analogiškose bylose, kai žūva žmonės, yra priteisiamos daug didesnės sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudž. byla Nr. 2K-238/2008; Nr. 2K-183/2008). Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam S. D. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina UAB ( - ) bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Keisti šią nuosprendžio dalį UAB ( - ) bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

22Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo ir už jį materialiai atsakingo darbdavio turtinę padėtį, sunkias nusikalstamos veikos pasekmes ir nukentėjusiojo ginamų pažeistų vertybių specifiką, kaltės formą (kaltinamasis sąmoningai nesiekė kitam asmeniui atimti gyvybę ir dėl to sukelti artimiesiems dvasines kančias), taip pat kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas siekė, kad dėl žalos atlyginimo nuteistajam A. K. ir UAB ,, ( - ) neatsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

23Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš UAB ( - ) 40000 Lt neturtinės žalos, beveik keturis kartus sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Priteista suma yra objektyviai protinga, todėl jos mažinti ar kitaip keisti pagrindo nėra, todėl UAB ( - ) bei nuteistojo A. K. apeliacinių skundų argumentai dėl per didelės neturtinės žalos priteisimo atmestini.

24AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo S. D. turtinės žalos (apie 11 tūkst. litų) ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 117, 119, 121, t. 1). Be to, Ligonių kasoms išmokėjo apie 12 tūkst. litų už gydymo paslaugas. Byloje draudimo poliso (sutarties) nėra, tačiau iš draudimo bendrovės pranešimo (b.l. 119, t.1) matyti, jog sutartis buvo standartinė. Žala atlyginta vadovaujantis bendru Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (11 str. 1 d.). Visa turtinė žala yra atlyginta, be to, atlyginta dalis neturtinės žalos – 500 eurų, t. y. 1726,40 Lt. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Tuo tarpu individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje (draudimo polise). Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju – valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisė. Draudimo sutartis paprastai sudaroma atitinkamoje valstybėje galiojančių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, todėl teismas turi ištirti atitinkamos draudimo įmonės draudimo taisykles. Iš jų sprendžiama, ar draudikas prisiėmė atsakomybę už atsakovo padarytą žalą, ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis yra draudžiamasis ir pan. Šiais klausimais aiškiai yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-7-115/2006. Tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis.

25Nukentėjusiojo S. D. advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė dar vieną atstovavimo išlaidas šioje byloje pagrindžiantį 1000 Lt priėmimo kvitą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš nuteistojo yra priteisiama gana didelė žala, jo materialinė padėtis yra sunki, atstovavimo išlaidos – 2000 Lt – jau buvo priteistos nagrinėjant bylą apylinkės teisme, atstovavimo išlaidos apygardos teisme nepriteisiamos ( BPK 106 str. 2 d.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

27nuteistojo A. K. ir UAB ( - ) apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 5 d., apie 13.05 val.,... 4. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008-10-14 Klaipėdos... 5. UAB ( - ) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Atsikirtime į A. K. ir UAB ( - ) apeliacinius skundus nukentėjusysis S. D.... 7. Apeliantų teiginiai apie didelį jo mamos V. D. neatsargumą yra nepagrįsti... 8. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas UAB ( - ) atstovė prašė apeliacinius... 9. Apeliaciniai skundai atmestini.... 10. Dėl faktinių aplinkybių... 11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 12. Liudytojas J. O. vienareikšmiai parodė, kad jis buvo sustojęs, norėdamas... 13. Dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės... 14. Nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės ir... 15. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam,... 16. Kelių eismo taisyklių 11 str. numatyta, kad eismo dalyvis – asmuo,... 17. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų viseto (nuteistojo, liudytojų... 18. Aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. K. , jeigu jis būtų elgęsis... 19. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus. Šiuo... 20. Dėl priteistos neturtinės žalos... 21. Kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių... 22. Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam priteisdamas neturtinės žalos... 23. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš UAB (... 24. AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo S. D. turtinės žalos (apie 11 tūkst.... 25. Nukentėjusiojo S. D. advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė dar... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 27. nuteistojo A. K. ir UAB ( - ) apeliacinius skundus atmesti....