Byla 2K-853/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei, gynėjui advokatui I. Brazlauskui, nukentėjusiosios atstovui S. Butkevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. G. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ S. G. naudai 2016,68 Lt žalos atlyginimo.

2Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios S. G. ieškinys patenkintas iš dalies, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendis pakeistas –– priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 2154,88 Lt S. G. naudai žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nukentėjusiosios S. G. atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nukentėjusiosios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, nuteistosios gynėjo, prašiusio nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

4D. K. nuteista už tai, kad 2006 m. balandžio 29 d., apie 12.20 val., Kupiškio rajone, Oniūnų kaimo ribose, kelio Kupiškis–Miliūnai-Gudgalys 9,280-ajame kilometre, vairuodama automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), artėdama prie ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko J. A., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 173 punktų reikalavimų, kliudė dviratininką, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindo kaulams, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, bei išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, J. A. 2006 m. gegužės 5 d. mirė.

5Kasaciniu skundu nukentėjusioji S. G. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutartį pakeisti: D. K. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams; patenkinti civilinį ieškinį dėl 30 500 Lt neturtinės žalos priteisimo.

6Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nuodugniai neišnagrinėjo visų aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su D. K. asmenybe. Nuteistoji kaltės nepripažino, stengėsi klaidinti teismą, kad neva dviratininkas pats iš dalies kaltas dėl eismo įvykio, nes, pasak jos, jis metėsi į kairę kelio pusę prieš atvažiuojantį D. K. automobilį. Tačiau nuteistoji net nebandė išvengti susidūrimo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad D. K. nesistengė atsiprašyti nukentėjusiosios ir geranoriškai atlyginti žalą.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistosios, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–120/2006). Kasatorė nurodo, kad ji šioje baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja (BPK 28 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK normomis (CK 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis), tačiau šioje byloje teismas netinkamai taikė šias normas. Kasatorė teigia, kad jeigu ji šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, tai, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, yra teisinis pagrindas patenkinti jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, kasatorės nuomone, jos civilinis ieškinys šioje byloje yra pagrįstas ir teismai be pagrindo atsisakė jį tenkinti. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai susiaurino asmenų, kuriems turi būti atlyginama neturtinė žala, ratą, neteisingai nurodydami, kad nustatant asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą, reikia vadovautis specialia CK 6.284 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyti konkretūs asmenys, turintys šią teisę, nes atlyginant nusikaltimu padarytą žalą įstatyme nėra konkrečiai nustatytas ratas žmonių, kuriems neturtinė žala atlygintina. Nusikaltimo padarymo atveju neturtinė žala gali atsirasti nukentėjusiesiems, tačiau įstatymas nekonkretizuoja, kad nukentėjusieji turi būti tik žuvusiojo vaikai ar tėvai. Kadangi pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, kasatorė mano, kad pakanka įrodymų, jog ji dėl nusikaltimo patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ji rūpinosi žuvusiuoju, jam padėdavo, tai rodo, kad žuvusysis J. A. jai buvo svarbus ir brangus asmuo, dėl kurio mirties patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, emocinę depresiją. Kasatorė nurodo, kad rūpinimasis brolio laidotuvėmis sukėlė papildomo skausmo ir tai rodo, kad J. A. jai buvo labai artimas.

8Nukentėjusiosios S. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10Kasatorės teiginys, kad teismas nuteistajai D. K. BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė netinkamai, nepagrįstas.

11Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12D. K. nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Jos padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis) ir paskirta bausmė, kuri savo dydžiu neviršija maksimalaus laisvės atėmimo bausmės už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus dydžio, nustatyto BK 75 straipsnio 1 dalyje.

13Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, tarp jų ir į duomenis, apibūdinančius nuteistosios asmenybės pavojingumą visuomenei. Teismas nustatė, kad D. K. anksčiau nebuvo pažeidusi nei baudžiamojo įstatymo, nei administracinės teisės normų reikalavimų, dirba, turi šeimą ir augina du nepilnamečius vaikus. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. padarytas nusikaltimas sukėlė sunkius padarinius, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri apeliacinės instancijos teismo pripažinta teisinga. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kadangi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, teismas taikė tinkamai, griežtinti bausmę nuteistajai D. K. nėra pagrindo.

14Pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, patikrinta apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant bylą pagal analogišką nukentėjusiosios S. G. skundą ir pripažinta pagrįsta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti teismų padarytų išvadų. Kasatorės nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji savaip aiškino įvykio situaciją, nesistengė atsiprašyti ir atlyginti žalos, ne visai atitinka bylos duomenis. Remdamasis specialisto išvada teismas konstatavo, kad ir nukentėjusysis dviratininkas J. A., važiuodamas dviračiu, nesilaikė saugaus eismo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo 2007 m. balandžio 26 d. posėdžio protokole užfiksuotas kaltinamosios atsiprašymas, gailėjimasis, o BK 75 straipsnio nuostatose nenumatytas reikalavimas atlyginti žalą. Taigi žalos neatlyginimas iki nuosprendžio priėmimo nėra kliūtis taikyti šią baudžiamojo įstatymo normą.

15Pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, nebuvo privalomas, o pagal BK 67 straipsnio 3 dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę, bet ne pareigą skirti tokią baudžiamojo poveikio priemonę (BK 68 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas ir dėl šio apeliantės skundo argumento, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas D. K. tokios baudžiamojo poveikio priemonės, įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgdamas taip pat ir į D. K. darbo pobūdį bei nustatęs, kad tokios poveikio priemonės nebuvo prašęs nė vienas iš teismo posėdžio dalyvių.

16Dėl BPK 109 straipsnio taikymo

17Kasatorės argumentai dėl BPK 109 straipsnio netinkamo taikymo, sprendžiant jos pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįsti.

18Kasatorė S. G. ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. gegužės 23 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 28 straipsniu, pripažinta nukentėjusiąja. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) ir neturtinės žalos 30 500 Lt atlyginimo ji pareiškė 2006 m. liepos 28 d., patikslintą civilinį ieškinį – 2007 m. vasario 28 d., kuriame taip pat prašė priteisti jai dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą, įvertinusi jos dydį 30 500 Lt. Savo prašymą ji motyvavo tuo, kad dėl brolio mirties, laidotuvių ir bylos tyrimo patyrė didelį emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dėl to susirgo ir gydėsi ligoninėje.

19Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad atvykdama iš Panevėžio ji nuolat rūpindavosi žuvusiuoju broliu, kuris gyveno vienas (išsiskyręs prieš 30 metų), pirkdavo jam drabužius, padėdavo ūkio darbuose.

20Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios S. G. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad BPK normos nenurodo giminaičių, pripažintų nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje, kurie po to galėtų pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas vadovaujasi specialia norma – CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti iš jo išlaikymą. Kadangi S. G. nebuvo J. A. išlaikoma, kartu su juo negyveno, priešingai, pati žuvusiuoju rūpinosi ir jam padėdavo, pirmosios instancijos teismo nuomone, tenkinant ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, būtų nepagrįstai išplėstos šeimos narių ir artimųjų giminių ratas, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o tai prieštarautų CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

21Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nukentėjusiosios S. G. apeliacinio skundo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė taip pat motyvuodama tuo, kad ji pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį nepatenka į asmenų ratą, turinčių teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

22Kasatorės teiginys, kad abiejų instancijų teismai, pasisakydami dėl CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pagrįstas.

23Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. G. negali būti taikomos CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes ji nebuvo žuvusiojo brolio J. A. išlaikoma, kartu su juo negyveno, o priešingai, pati žuvusiuoju rūpinosi ir jam padėdavo. Šis teismo argumentas nepagrįstas, nes teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Kasacinės instancijos teismo priimtose nutartyse pripažinta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Be to, atsižvelgtina į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2–151/2006, 3K–3–351/2007).

24Nagrinėjamoje byloje žuvusysis J. A. ir nukentėjusioji S. G. buvo susiję artimų giminaičių ryšiais asmenys, ir tas ryšys reiškėsi nuolatiniu S. Gudienės rūpinimusi vienišu broliu jam tvarkantis kasdieniniame gyvenime. Šias aplinkybes iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jų tinkamai neįvertino, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios apeliacinį skundą, tik pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadą, taip padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

25Nustatyti bylos duomenys apie nukentėjusiosios S. G. ir žuvusiojo J. A. asmeninių santykių pobūdį yra pagrindas svarstyti dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pripažinimo S. G. ir jos dydžio klausimą. Tačiau neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų, negali pasisakyti dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, tą gali padaryti apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiosios kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo klausimu perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

27Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios S. G. apeliacinio skundo prašymas priteisti neturtinę žalą, ir perduoti bylą dėl to nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

28Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nukentėjusiosios S. G.... 4. D. K. nuteista už tai, kad 2006 m. balandžio 29 d., apie 12.20 val.,... 5. Kasaciniu skundu nukentėjusioji S. G. prašo Kupiškio rajono apylinkės... 6. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 75... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas... 8. Nukentėjusiosios S. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 10. Kasatorės teiginys, kad teismas nuteistajai D. K. BK 75 straipsnio nuostatas... 11. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną... 12. D. K. nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta bausmė laisvės... 13. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas, svarstydamas... 14. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog... 15. Pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas... 16. Dėl BPK 109 straipsnio taikymo... 17. Kasatorės argumentai dėl BPK 109 straipsnio netinkamo taikymo, sprendžiant... 18. Kasatorė S. G. ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. gegužės 23 d. nutarimu,... 19. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. G. paaiškino, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios S. G. prašymą dėl... 21. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 22. Kasatorės teiginys, kad abiejų instancijų teismai, pasisakydami dėl CK... 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. G. negali būti taikomos... 24. Nagrinėjamoje byloje žuvusysis J. A. ir nukentėjusioji S. G. buvo susiję... 25. Nustatyti bylos duomenys apie nukentėjusiosios S. G. ir žuvusiojo J. A.... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 27. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 28. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos...