Byla e2A-1210-180/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5588-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera” ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Kongera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2016 m. gegužės 16 d. ir 2016 m. birželio 8 d. sprendimus, kuriais paprašyta pagrįsti pasiūlymo, pateikto administracinio pastato statybų Vilniaus rajono Nemenčinės miesto biatlono sporto komplekse darbų pirkime (toliau – pirkimas, konkursas), kainą, 2016 m. liepos 7 d., 28 d. sprendimus atmesti pasiūlymą ir pretenziją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Perkančioji organizacija, vertindama ginčo pasiūlymą, kurį ieškovė pateikė kartu UAB „RNVD Group“, neturėjo teisės prašyti pagrįsti jame nurodytą darbų kainą. Ginčo pasiūlymo kaina neturi VPĮ 40 straipsnyje nustatytų neįprastai mažos kainų požymių – yra tik 21,96 procentais mažesnė už pirkimui skirto finansavimo sumą.
  3. Nors pasiūlymo kainą pagrindžiantys duomenys perkančiajai organizacijai buvo pateikti, pastaroji nepagrįstai pasiūlymą atmetė. Priimdama tokį sprendimą, atsakovė nemotyvavo, kodėl jos (ieškovės) pateiktos išplėstinės lokalinės sąmatos nepagrindžia darbų pasiūlymo kainos. Perkančioji organizacija darbų kainą pagrįsti prašė techninėmis specifikacijomis, kurių pateikimas nebuvo nustatytas pirkimo sąlygose ir tokių dokumentų pateikimas nepagrindžia tiekėjo darbų kainos. Prašydama pasiūlymo kainą pagrįsti dokumentais, kurių pagrindimas nėra nustatytas nei pirkimo dokumentuose, nei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, perkančioji organizacija modifikavo konkurso sąlygų turinį, pažeidė skaidrumo principą. Be to, perkančioji organizacija darbų kainą prašė pagrįsti ir kitų ūkio subjektų komerciniais pasiūlymais, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinę paslaptį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, į ieškovę, prašydama pagrįsti jos pasiūlymo kainą, kreipėsi du kartus. 2016 m. gegužės 16 d. perkančioji organizacija paprašė ieškovės pagrįsti pasiūlymo kainą, pateikiant kainos išskaidymą, kuriame matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys, išskaidytų kainų pagrindimą bei kitą pasiūlymo kainą pagrindžiančią informaciją. 2016 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė pasiūlymo kainos pagrindimą su priedais, kurį išnagrinėjusi perkančioji organizacija nustatė, kad ieškovė pateikė lokalines darbų sąmatas pagal vieneto kainą sustambintai (su priskaitymais), o ne įkainiui, kurių negalima tiesiogiai palyginti su projektiniais įkainiais. 2016 m. birželio 13 d. perkančioji organizacija pakartotinai kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti išplėstines lokalines darbų sąmatas, iš kurių matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (lokalines sąmatos įkainiui (darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai); karkasinių pastatų gelžbetonių išorinių sienų plokščių, aliuminio ir plastikinių langų, durų, akmens masės plytelių grindų dangų, gelžbetonių laiptų konstrukcijų etc. technines specifikacijas bei komercinius pasiūlymus.
  3. Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti tokį pasiūlymą. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2 punkte nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 p.); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 p.). Neįprastai maža kaina yra laikoma tokia kaina, kuri atitinka bent vieną iš nustatytų sąlygų.
  4. Nustatęs, kad pirkimui planuojama skirti 840 000 Eur, o ginčo pasiūlymo kaina – 655 555,55 Eur, teismas sprendė, kad pastaroji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų ir paminėto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo 2.2 punkto pagrindu perkančiosios organizacijos pagrįstai buvo įvertinta kaip neįprastai maža. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė, kaip nepagrįstą, ieškovės argumentą, kad jos pasiūlyta darbų kaina neturi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnyje nustatytų neįprastai mažos kainų požymių.
  5. Perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymo kainos tikslinimo metu ieškovė žymiai sumažino pasiūlymo kainą (konkrečiosiose pasiūlymo pozicijose – pastato pamatams, lauko laiptams, pastato karkasui, perdangai, sienoms), nepateikė techninių specifikacijų bei komercinių pasiūlymų, todėl nusprendė ginčo pasiūlymą atmesti dėl nepagrįstos jo mažos kainos (pirkimo sąlygų 63.5 p.).
  6. Dėl to, ar neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir panašiai. Kilus abejonių dėl neįprastai mažos siūlomų paslaugų ar prekių kainos perkančioji organizacija pati nustato, ar tiekėjų pateiktas pagrindimas pašalina įtarimus, ar perkančiajai organizacijai yra pakankamai duomenų, siekiant įsitikinti realia galimybe teikti paslaugas už pasiūlytą kainą. Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai techninio projekto rengėjas 2016 m. birželio 30 d. raštu patvirtino, kad ieškovės lokalinėse sąmatose naudojama skirtinga skaičiavimo metodika, žemės darbų, statybos darbų sąmatose nenurodomos netiesioginės išlaidos, sąmatose nėra nurodyti darbo projekto ir išpildomosios medžiagos kaina, nepasidomėta, ar darbo projektą rengtų projektuotojas, parengęs techninį projektą, taip pat nustatytas žymus kainų neatitikimo ir trūkstamų pozicijų palyginimas. Perkančioji organizacija du kartus kreipėsi į ieškovę, prašydama ir sudarydama sąlygas jai pateikti tinkamus įrodymus, kurie pagrįstų jos siūlomą kainą. Atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą pirmąjį kartą, ieškovė pateikė tik lokalines darbų sąmatas, kurių pagrindu nebuvo galima nustatyti pasiūlymo kainos realumo, dėl to perkančioji organizacija pagrįstai antrą kartą prašė pateikti ne tik detalias darbų kainų paskaičiavimo sąmatas, bet ir technines specifikacijas, komercinius pasiūlymus, kurių nepateikusi, ieškovė sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti jos pasiūlymą.
  7. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė pirkimo procedūrų metu nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiekė bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, net pateikdama pretenziją nepateikė įrodymų, kurių reikalavo atsakovė neįprastai mažai kainai pagrįsti, o ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtino jos pasiūlytos kainos realumo ir ekonominio pagrįstumo.
  8. Teismas nesutiko su ieškove, kad ji neprivalėjo pateikti perkančiajai organizacijai trečiųjų asmenų komercinių pasiūlymų, nes tokia informacija laikytina komercine paslaptimi, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė šį argumentą patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino, ar ji kreipėsi į komercinius pasiūlymus teikiančius asmenis, prašydama komercinių pasiūlymų ir nėra gavusi atsakymų. Tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, turi būti pasiruošęs visomis įmanomomis priemonėmis pagrįsti savo pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą.
  9. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, taip pat turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010), teismas atmetė ieškovės argumentą, kad prašydama pasiūlymo kainą pagrįsti dokumentais, kurių pagrindimas nėra nustatytas nei pirkimo dokumentuose, nei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, perkančioji organizacija modifikavo pirkimo sąlygas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė – UAB „Kongera“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo pasiūlymo kaina turi neįprastai mažos kainos požymius, aprašytus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo 2.2 punkte. Ieškinyje buvo aiškiai paskaičiuota, kad ginčo pasiūlymo kaina nuo suplanuotų pirkimui skirti lėšų mažesnė tik 21,96 procentais. Tokio paskaičiavimo teismas nepaneigė, tačiau jo vertinimu 21,96 procentai yra lygu 30 procentų. Teismas tokios savo išvados nemotyvavo, nepateikė neįprastai mažos kainos paskaičiavimų. Sprendimas priimtas atlikus esminius ir absoliučius jo negaliojimą sudarančius teisės pažeidimus (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), todėl turi būti panaikintas.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo pasiūlymo kainą laikė neįprastai maža Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo 2.1 punkto pagrindu. Šios aplinkybės teismas nenagrinėjo ir nevertino, todėl ginčas laikytinas neišspręstas. Ieškovė įrodinėjo, kad pirkime tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis perkančiosios organizacijos buvo apskaičiuotas neteisingai, nes toks vidurkis skaičiuojamas tik nuo neatmestų pasiūlymų. Taigi kainų aritmetinis vidurkis turėjo būti skaičiuojamas pagal visų 16 pirkime pateiktų pasiūlymų kainas, tačiau net ir remiantis tokiu paskaičiavimu, ginčo pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių pagal paminėto įsakymo 2.1 punktą.
  3. Teismas pažeidė proceso teisės normas, išskirtinai nagrinėdamas ir vertindamas tik atsakovės argumentus ir eliminuodamas ieškovės nurodytą ir šiam ginčui prejudicinę reikšmę turinčią teismų praktiką.
  4. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, pateisindamas perkančiosios organizacijos reikalavimą pateikti technines specifikacijas ir komercinius pasiūlymus. Nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtintos rekomendacijos dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo (toliau – rekomendacijos) nenustato galimybės pasiūlymo kainą pagrįsti medžiagų techninėmis specifikacijomis ir komerciniais pasiūlymais, todėl perkančioji organizacija, reikalaudama ginčo pasiūlymo kainą pagrįsti dokumentais, kurie nenurodyti nei pirkimo sąlygose, nei rekomendacijose, pažeidė skaidrumo principą.
  5. Ieškinio pagrįstumas buvo įrodinėjimas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kad pirkimą vykdanti organizacija negali vertinti ir laikyti neįprastai mažomis kainomis atskirų pasiūlymo kainą sudarančių sudedamųjų kainos dalių. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, kad būtent už pasiūlyme nurodytą bendrą kainą tiekėjas įsipareigoja suteikti visas paslaugas, pateikti prekes ar atlikti darbus ir todėl tik galutinė prekių, paslaugų ar darbų kaina parodo tikrąją paslaugų, prekių ar darbų kainą. Kiekvienas tiekėjas gali turėjo individualią kainodaros sistemą, pagal kurią skaičiuoja siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainą, todėl negalima lyginti ir vertinti skirtingų tiekėjų siūlomas kainas pagal atskiras kainos sudedamąsias dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2218/2013).
  6. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad reikalavimas pateikti gaunamų produktų sutartis (susitarimai, komerciniai pasiūlymai) ir sąskaitas yra neteisėtas ir negali būti pagrįstas, nes tai pažeidžia tiekėjų komercinę paslaptį (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-578/2007).
  7. Perkančiajai organizacijai pateiktose išplėstinėse sąmatose aiškiai matosi medžiagos, darbo, mechanizmų kainos, todėl toks neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas laikytinas tinkamu.
  8. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, spręsdamas, kad perkančioji organizacija pagrįstai reikalavo pateikti medžiagų techninių specifikacijų ginčo pasiūlymo kainai pagrįsti. Tokie duomenys neįrodo kainos pagrįstumo, nes techniniame projekte konkrečiai perkančiosios organizacijos pageidautos medžiagos nėra tiksliai aprašytos. Vieninteliai akmens masės plytelių grindų dangos įrengimui keliami reikalavimai: matinės ir aukštos klasės. Tokių prekių kainos populiarioje elektroninėje parduotuvėje www.senukai.lt prasideda net nuo 1,21 Eur su PVM.
  9. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, skundžiamą sprendimą motyvuodamas projektų vadovo išvadomis. Remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, yra pagrindas prieiti prie išvados, kad projekto vadovo išvada visada bus šališka statytojui, nes projektų vadovas atstovauja būtent statytojo teisėms ir interesams. Be to, techninio projekto vadovo išvados negali būti laikomos tinkamais ir pagrįstais įrodymais, nes, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, projekto vadovas darbų tinkamumą, jų atitikimą normatyviniams teisės aktams gali vertinti tik pirkimo sutarties vykdymo metu. Pirkimo vykdymo procedūrų metu techninio projekto vadovas neturi ir negali turėto jokių duomenų, kad ieškovė pirkimo sutartį vykdys netinkamai.
  10. Nepagrįstas techninio projekto vadovo argumentas, kad ieškovė nepasidomėjo, ar darbo projektą parengtų projektuotojas. Statybą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia darbo projektą parengti ir pačiam rangovui.
  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Į bylą buvo pateiktas perkančiosios organizacijos komisijos 2016 m. gegužės 16 d. protokolas, iš kurio matyti, kad komisija, nagrinėdama tiekėjų pasiūlymus, tikrino, ar dalyviai nepasiūlė neįprastai mažos kainos. Išnagrinėję pasiūlymus, komisijos nariai pasiūlė kreiptis į atitinkamus tiekėjus, kurių pasiūlymų kaina buvo mažesnė kaip 15 procentų nuo visų (neatmestų) pasiūlymų kainų aritmetinio vidurkio, su prašymu pagrįsti jų pasiūlymuose nurodytas kainas. Visų tiekėjų kainos, pasiūlytos vokų atplėšimo metu, buvo nurodytas komisijos 2016 m. gegužės 3 d. protokole. 2016 m. gegužės 16 d. dviejų tiekėjų – UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Nord Via“ pasiūlymai buvo atmesti. Atitinkamai buvo apskaičiuotas visų likusių tiekėjų pasiūlymuose nurodytų kainų aritmetinis vidurkis.
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei kilo pareiga neįprastai mažą pasiūlymo kainą pagrįsti aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Reikalaudama ieškovės pagrįsti pasiūlymo kainą, perkančioji organizacija vadovavosi VPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, rekomendacijomis. Paminėti teisės aktai patvirtina, kad neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji sprendžia, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.
  2. Tiekėjo pasiūlymas vien tik dėl mažesnės kainos negali būti bet kokiu atveju priimtiniausias, nes tiekėjo siūloma daug mažesnė kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta, sukelti pagrįstų abejonių dėl jo (tiekėjo) sugebėjimų laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose teisinis reglamentavimas pirmiausiai yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo išvardytų grėsmių. Pagal VPĮ nustatytą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija visais atvejais privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą (VPĮ 40 str. 1 d.), o tokio dalyvio pasiūlymas turi būti atmetamas, jeigu jis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą jos nepagrindžia, t. y. nepateikia neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų.
  3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad remiantis VPĮ įtvirtintais neįprastai mažos kainos instituto tikslais, tokia kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Dėl to, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).
  4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantės ir UAB „RNVD Group“ pasiūlyme nurodyta kaina, sudaranti 655 555,55 Eur, laikytina neįprastai maža, ar apeliantės pateikti duomenys buvo pakankami nurodytos kainos pagrįstumui įrodyti.
  5. Perkančioji organizacija, siekdama išsklaidyti neaiškumus, remdamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, sudarė galimybę apeliantei pagrįsti pasiūlymo kainą bei pateikti kainos pagrindimo patikslinimus. Apeliantė pateikė perkančiajai organizacijai atitinkamus duomenis, kuriuos įvertinusi, pastaroji 2016 m. liepos 7 d. sprendimu apeliantės ir jos partnerės pasiūlymą atmetė. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas perkančiosios organizacijos sprendimus dėl įpareigojimo apeliantę pagrįsti pasiūlymo kainą, ginčo pasiūlymo atmetimo pripažino teisėtais.
  6. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė pirmiausia argumentuoja neįvertintomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis bei netinkamu neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutą reglamentuojančių normų taikymu. Nors perkančioji organizacija pagrįsti pasiūlymo kainą apeliantės reikalavo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ (toliau – įsakymas) 2.1 punkto pagrindu, teismas dėl nurodytos aplinkybės nepasisakė, tačiau konstatavo, kad ginčo pasiūlymo kaina laikytina neįprastai maža pagal paminėto įsakymo 2.2 punktą, nepaisant to, kad paties teismo nustatyti duomenys paneigia tokią jo išvadą.
  7. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo sprendimo motyvus, susijusius su ginčo pasiūlymo kainos pripažinimu neįprastai maža, apeliantė kvestionuoja pagrįstai.
  8. Neįprastai mažos pasiūlymo kainos sąvoka bei nustatymo metodą reglamentuoja įsakymas. Šis teisės aktas nustato prezumpciją, pagal kurią prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (įsakymo 2.1 p.); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (įsakymo 2.2 p.). Sutiktina su apeliante, kad, nustatęs, jog ginčo pirkimo finansavimo vertė – 840 000 Eur, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apeliantės pasiūlyta kaina – 655 555,55 Eur, atitinka įsakymo 2.2 punkte nustatytą neįprastai mažos pasiūlymo kainos prezumpciją. Atlikus aritmetinius nurodytų sumų palyginimo veiksmus, gaunama, kad ginčo pasiūlymo suma yra 21,96 procentais mažesnė nuo suplanuotų pirkimui skirti lėšų. Tokį rezultatą gavo ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko neturėjo pagrindo teigti, kad apeliantės pasiūlymo suma yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nei 840 000 Eur.
  9. Kita vertus, neįprastai maža kaina yra laikoma tokia kaina, kuri atitinka bent vieną iš dviejų įsakymo 2 punkte nustatytų sąlygų. Bylos duomenys įrodo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo įsakymo 2.1 punkte nustatyta neįprastai mažos pasiūlymo kainos prezumpcija. 2016 m. gegužės 3 d. perkančioji organizacija tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus ginčo pirkime, paskelbė vokų atplėšimo metu nustatytą informaciją apie 17 tiekėjų pasiūlymų kainas. Iš perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2016 m. gegužės 16 d. protokolo matyti, kad sprendimas pareikalauti apeliantės pagrįsti ginčo pasiūlymo kainą buvo priimtas atsižvelgiant į 15 tiekėjų neatmestų pasiūlymų kainų vidurkį; paminėtu dokumentu buvo atmesti tiekėjų UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Nord Via“ pasiūlymai. Bendra neatmestų tiekėjų pasiūlymų kainų suma – 13 547 704,09 Eur, kurią padalinus iš 15, gaunama 903 180,27 Eur. Nurodytos ir apeliantės pasiūlymo sumų aritmetinio palyginimo rezultatas – pastaroji yra 27,42 procentais mažesnė už visų tiekėjų neatmestų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį (įsakymo 2.1 p.). Nustatyti duomenys įrodo, kad perkančioji organizacija pagrįstai įsakymo 2.1 punkto pagrindu inicijavo ginčo pasiūlymo kainos pagrindimo procedūrą (VPĮ 40 str. 1 d.).
  10. Nors teismas nevertino ir nepasisakė dėl šios aplinkybės ir padarė klaidingą išvadą, kad ginčo pasiūlymo kaina pripažintina nepagrįstai maža pagal įsakymo 2.2 punktą, dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes, nepaisant netinkamo motyvavimo, teismo išvados dėl neįprastai mažos ginčo pasiūlymo kainos, dėl pagrįsto perkančiosios organizacija reikalavimo ją įrodyti, iš esmės teisingos. Įstatymas draudžia naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). Tuo labiau, kad nurodyti skundžiamo sprendimo motyvų trūkumai gali būti ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.
  11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, konstatuodamas, kad perkančioji organizacija pagrįstai reikalavo pasiūlymo kainą pagrįsti techninėmis specifikacijomis ir komerciniais pasiūlymais; teisės reikalauti nurodytų duomenų perkančiajai organizacijai nesuteikia nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtintos rekomendacijos dėl prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo (toliau – rekomendacijos).
  12. Nurodytą skundo argumentą paneigia teisinis reglamentavimas. VPĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, jos manymu, reikšmingais pasiūlymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi; dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą. Perkančioji organizacija, reikalaudama tiekėjo pagrįsti pasiūlymo ekonomiškumą ir jo neįprastai mažą kainą, taip pat gali paprašyti pateikti įrodymus, nustatytus apeliantės paminėtose rekomendacijose (rekomendacijų 6 p.). Nors techninės specifikacijos bei komerciniai pasiūlymai nurodytuose teisės aktuose tiesiogiai neįtraukti į mažą pasiūlymo kainą galinčių pagrįsti įrodymų sąrašus, atsižvelgiant į VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę savo nuožiūra spręsti dėl duomenų, kuriais tiekėjas turėtų pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, nėra pagrindo teigti, kad paminėti sąrašai yra baigtiniai. Kita vertus, nei VPĮ, nei rekomendacijose įrodymai (jų forma), galintys patvirtinti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, nėra konkretizuoti, nurodant tik su kokiomis aplinkybėmis susijusių duomenų perkančioji organizacija gali reikalauti tiekėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, techninės specifikacijos bei komerciniai pasiūlymai laikytini įrodymais apie pasirinktus techninius sprendimus, ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą (VPĮ 40 str. 2 d. 2,3 p., CPK 177 str.), dėl to jų sąsajas su ginčo pasiūlymo kaina apeliantė kvestionuoja nepagrįstai.
  13. Priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-578/2007, nebuvo pateiktas išaiškinimas kad reikalavimas pateikti gaunamų produktų sutartis (komercinius pasiūlymus) ir sąskaitas yra neteisėtas ir negali būti pagrįstas, nes tai pažeidžia tiekėjų komercinę paslaptį. Nurodyta išvada buvo padaryta ne Lietuvos apeliacinio teismo, o Panevėžio apygardos teismo, kurio 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantės nurodytoje byloje tikrino apeliacinės instancijos teismas. Žemesnės instancijos teismo išaiškinimai teisėjų kolegijai nėra privalomi (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
  14. Apeliantės nuomone, teismas materialiosios teisės normas pažeidė pripažindamas, kad perkančioji organizacija pagrįstai reikalavo apeliantės pateikti išplėstines lokalines darbų sąmatas, iš kurių matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys. Šį skundo argumentą apeliantė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad pirkimą vykdanti organizacija negali vertinti ir laikyti neįprastai mažomis kainomis atskirų pasiūlymo kainą sudarančių sudedamųjų dalių kainas. Tiekėjas už pasiūlyme nurodytą bendrą kainą įsipareigoja suteikti visas paslaugas, patiekti visas prekes ar atlikti visus darbus ir dėl to tik galutinė prekių, paslaugų ar darbų kaina atspindi tikrąją paslaugų, prekių ar darbų kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2218/2013). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
  15. Pirma, paminėtų rekomendacijų 6.11 punktas nustato, kad kreipdamasi į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkančioji organizacija gali prašyti jo pateikti kainos išskaidymą, kuriame matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas.
  16. Antra, apeliantės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas, pateiktas civilinėje byloje Nr. 2A-2218/2013, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje civilinėje byloje konstatuota, kad neįprastai maža kaina yra laikoma pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, tačiau ne pasiūlyme nurodytos kainos sudėtinė dalis. Nagrinėjamu atveju neįprastai maža buvo pripažinta apeliantės pasiūlyme nurodyta kaina, o pastarajai pateikus lokalines sąmatas, kurias palyginus su projektiniais įkainiais, nustatyta, kad apeliantė žymiai sumažino pasiūlymo kainą pastato, lauko laiptų, pastato karkaso, perdangos, sienų pozicijose. Šios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė. Perkančiosios organizacijos nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo pasiūlymo kainos sudėtinės dalys buvo įvertintos kaip neįprastai mažos, tačiau patvirtina perkančiosios organizacijos ir teismo išvadas apie bendros pasiūlymo kainos dydžio nepagrįstumą. Kadangi kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, apeliantės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2218/2013, nagrinėjamu atveju nėra aktualus ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo vadovautis.
  17. Skunde nepagrįstai apeliuojama į tai, kad ginčo pasiūlymo kainai įrodyti pakako apeliantės pateiktų išplėstinių lokalinių sąmatų, kurios konkrečiai įrodo akmens masės plytelių, grindų dangų, linoleumo grindų dangų kainas.
  18. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašoma, taip pat turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Tai, kad apeliantė pateikė dalį jos pasiūlymo kainą pagrindžiančių duomenų, nereiškia, kad neįprastai maža jos pasiūlymo kaina buvo įrodyta.
  19. Nesutiktina su skundo argumentu, kad, remdamasis perkančiosios organizacijos pasitelkto techninio projekto vadovo išvadomis, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad projekto vadovas atstovauja statytojo interesams, jo išvados visada bus palankios statytojui.
  20. Pagal CPK 185 straipsnį, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse išaiškinęs, kad teismai, taip vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).
  21. Techninio projekto vadovo išvados nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo neįrodytą ginčo pasiūlymo kainą. Teismo išvada pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu (CPK 177, 185 str.). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų įvertinimu, išvadomis, savaime nesudaro pagrindo abejoti jų (išvadų) pagrįstumu.
  22. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai