Byla e2-1012-897/2020
Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo N. Z. priešieškinį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Viktorijai Virganavičienei, Lilijai Miftachovai, dalyvaujant ieškovei B. Z., ieškovės atstovams advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, advokatei Pelagėjai Stonkienei, atsakovui N. Z., atsakovo atstovui advokatui Arvydui Gudui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui N. Z. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo N. Z. priešieškinį.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp B. Z., a.k. ( - ), ir atsakovo N. Z., a.k. ( - ), ( - ) d. sudarytą santuoką (akto Nr. ( - )) dėl N. Z. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei B. Z. santuokinę pavardę “Z.”; nustatyti nepilnamečių dukrų E. Z. (a.k. ( - ) ir L. Z. (a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su mama B. Z., a.k. ( - ) jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnamečių dukrų E. Z. (a.k. ( - ) ir L. Z. (a.k. ( - ) bendravimo tvarką su tėvu, N. Z., a.k. ( - ) tokia tvarka: tėvas N. Z. gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis, dukroms ir tėvui patogiu metu, apie planuojamą dukrų aplankymą informuodamas dukrų motiną B. Z. prieš 2 dienas telefonu, SMS žinute, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės. Bendravimo su dukromis metu N. Z. privalo būti blaivus; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinima? už laikotarpį nuo ( - ) bei materialinį išlaikymą iki dukrų pilnametystės turtu, t.y. nepilnametėms dukroms E. Z. ir L. Z. priteisti po ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), pavedant ieškovei B. Z. dukrų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Tuo atveju, jei būtų netenkintinas išlaikymo priteisimas turtu, priteisti iš atsakovo išlaikymo i?siskolinima? už laikotarpį nuo ( - ), skaičiuojant po 200 Eur/me?n kiekvienai iš dukrų, kas sudaro kiekvienam vaikui po 7200 Eur; priteisti iš N. Z., a.k. ( - ), išlaikymą E. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ) d., ir L. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ) d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams E. Z. ir L. Z. mokamą išlaikymą uzufrukto teise paskirti tvarkyti jų įstatyminę atstovę B. Z., a.k. ( - ); iki šalių vaikai E. Z., a.k. ( - ) ir L. Z., a.k. ( - ) sulauks pilnametystės, nustatyti uzufruktą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovę B. Z., a.k. ( - ), gyventi N. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ) (buto unikalus Nr. ( - )); po santuokos nutraukimo B. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), rinkos verte? – 2000 Eur; po santuokos nutraukimo N. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), rinkos verte? – 12 000 Eur; priteisi iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais atsiskleidė skirtingai sutuoktinių vertinamos šeimos vertybės bei požiūris į tarpusavio santykius. ( - ) metais sudarius santuoką su atsakovu jį ištiko nesėkmingo verslo krizė, nuo to laiko atsakovas neatpažįstamai pasikeitė. Atsakovas pasidarė apatiškas, nusišalinęs nuo bendro šeimyninio gyvenimo, nesukalbamas, dėl ko šeimyninis gyvenimas nesusiklostė. Dėl atsakovo atsainaus požiūrio į šeimynines pareigas tarpusavio santykiai tapo varginantys, konfliktiški. Atsakovui ( - ) m. buvo konstatuota ( - ) (pridedami išrašai iš atsakovo receptinių vaistų knygelės). Ligai progresuojant ir nesigydant ryškėja negatyvi simptomatika: atsakovas pasidarė dar labiau apatiškas, agresyvus, įniko į alkoholį, elgiasi neadekvačiai mergaičių akivaizdoje, nieko nenori, sėdi užsidaręs namie žaidžia kompiuterinius žaidimus ir vartoja alkoholį, vis kartoja, kad visi jam kenkia (draugai, tėvai) ir nieko nenori. Santuoka iširo dėl išimtinai nuo atsakovo priklausančių priežasčių, nes jis turi asmeninių psichologinių problemų, kurių nenori pripažinti ir nesiekia jų atsakingai spręsti. Atsakovas materialiai prie šeimos neprisidėjo nuo ( - ) m., pinigų į namus neparnešdavo. Ieškove? su dukromis sieja glaudus socialinis ryšys, dukros yra prisirišusios prie mamos, tode?l nepilnamečių E. Z. ir L. Z. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktu? nepilnamečių dukrų interesus. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nėra įmanomas dėl pačio atsakovo elgesio. Ieškovė sudarys sąlygas bendrauti su dukromis šalių savitarpio susitarimu. Ieškove? kiekviena? me?nesi? bu?tiniesiems nepilnamec?ių dukrų poreikiams tenkinti išleidžia daugiau kaip 500 Eur/vaikui: maitinimas namie ir mokyklos valgykloje 150 Eur/mėn; būreliai (šokių būrelis, baleto būrelis 60 Eur/mėn.); vežiojimas į būrelius 30 Eur/mėn.; vaiko sveikatos poreikiams tenkinti, medicinos paslaugoms (dantų tvarkymas), vaistams ir papildams 60 Eur/mėn; vaiko asmeniniai pinigai ir laisvalaikis kainuoja apie 70 Eur (darželyje spektakliai, ekskursijos, gimtadienių dovanėlės, kino teatras, knygos, įvairios lavinimo knygutės); vaiko drabužiams, avalynei, vidutiniškai apie 1200 Eur per metus, skaic?iuojant iš 4 metu? sezonu? po 300 Eur kiekvienam sezonui, dalinat iš 12 me?nesių apie 100 Eur kas me?nesį; vaiko gimtadienio šventė kartą per metus 300 Eur, dalinant iš 12 mėnesių apie 25 Eur; mokyklos/darželio reikmenys 30 Eur/mėn.; kitos nenumatytos išlaidos (rinkliavos darželyje, pratybos, uniformos ir t.t.) 50 Eur. Atsižvelgiant i? konkrec?ius ir normalius vaikų poreikius, manytina, jog vidutiniškai jų išlaikymui per me?nesi? turi bu?ti skirtina ne mažiau nei po 400 Eur/mėn kiekvienam vaikui, tode?l atsakovas ture?tu? moke?ti bent puse? šios sumos, t. y. bent po 200 Eur/mėn kiekvienam vaikui, iki vaikų pilnametyste?s. Kadangi atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą - butą, kuriame nuo ( - ) m. gyvena visa šeima (šeimos turtas) ir kurio rinkos vertė šiai dienai yra ~ 60 000 Eur tikslinga priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Tokiu būdu bus užtikrinti vaikų poreikiai už įsiskolinimą bei vaikų išlaikymas iki pilnametystės. Išlaikymas turtu turėtų būti skiriamas dėl atsakovo girtavimo, triukšmavimo, šeimos terorizavimo. Po santuokos nutraukimo transporto priemones padalinti natūra, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę N. M., valstybinis numeris ( - ) kurios vertė yra 2000 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) kurios vertė yra 12 000 Eur, be kompensacijos išmokėjimo ieškovei. Santuokos metu šalys jokio kito dalintino turto, kuris yra bendroji jungtine? sutuoktiniu? nuosavybe?, neįgijo.

5Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės bei nenurodė kuo konkrečiai ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Nesutiko, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo ( - ) patvirtina, kad maistui buvo išleista viso tik 775,92 Eur, sumokėta 60,00 Eur mokesčių. Pažymėjo, kad atsakovas įsidarbino tik savo advokato raginimu ( - ), likus savaitei iki teismo posėdžio savo brolio D. Z. įmonėje UAB „( - )“ picerijoje pavadinimu „( - )“, tačiau į darbą nuo ( - ) neina. Iš dalies sutinka su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau per visas didžiąsias šeimos šventes (Velykas, Kūčias, Kalėdas), nuo pat gimimo ieškovė pripratusi būti su vaikais, todėl šventimas atskirai būtų morališkai sunkus, tai būtų nusistovėjusių šeimos tradicijų ir vertybių laužymas, saugumo jausmo praradimas. Siūlė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su mergaitėmis tvarką: 1) N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas pasiimdamas vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ne vėliau kaip iki 16.00 val. bei grąžindamas jas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 2) Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z., L. Z. iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą motinai B. Z. tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Apie ketinimą savaitgalį praleisti su dukromis iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, telefonu (ar kitu priimtinu būdu) N. Z. praneša B. Z.; 3) N. Z. kiekvienais metais Tėvo dieną 10.00 val. paims vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę savaitę iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 4) Motinos dieną vaikai praleidžia su B. Z.; 5) N. Z. su nepilnametėmis dukromis E. Z. ir L. Z. gali bendrauti ir kitu laiku. Apie ketinimą bendrauti su dukromis kitu laiku, N. Z. informuoja B. Z. elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios; 6) Bendravimo 1, 2, 5 p. tvarka vykdoma atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą. Jos įgyvendinimas neturi sudaryti kliūčių E. Z. ir L. Z. ugdymui (mokymo procesui, būrelių, treniruočių lankymui ir t.t.). Jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti išlaikymą vaikams turtu ir patenkintų atsakovo reikalavimą bei nustatytų dukroms uzufruktą į atsakovo butą, mano, kad atsakovas turėtų mokėti vaikams išlaikymą ne po 200 Eur į mėnesį, o po 250 Eur į mėnesį kiekvienai dukrai.

6Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo turtu. Nori, kad vyras pradėtų dirbti, šiuo ieškiniu norėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovas susimąstytų ir pradėtų dirbti. Šiuo metu atsakovas simboliškai prisideda prie vaikų išlaikymo. Už buto paslaugas, maistą ir kt. moka ji. Atsakovas nuolatinio, pastovaus darbo neturi. Ji prie buto remonto neprisidėjo, tik prisidėjo prie baldų pirkimo ir jei kas sugenda namuose, tai už taisymus moka. Prie bendro ūkio ir prie išlaikymo atsakovas neprisidėjo, piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo problemų dėl psichikos sveikatos. Karantino metu atsakovas nedirbo, po karantino atsakovas į darbą negrįžo. Iki šiol dukrų akivaizdoje ją žemina, negražiai vadina.

7Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovės atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė nurodė, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams turtu priteisimo, kitus reikalavimus palaiko. Pažymėjo, kad nuo pat santuokos sudarymo atsakovas nedirbo. Ieškovė, manydama, kad atsakovas patiria krizę, jį užjautė, padėjo jam moraliai ir materialiai. Tuo metu ieškovė pati apmokėdavo visas šeimoje patiriamas išlaidas. Ieškovė turėjo rūpintis ne tik šalių dukromis, bet ir atsakovu, nes atsakovas susirgo psichine liga nuo ( - ) m., gydėsi ( - ) ligoninėje iki ( - ) metų, vėliau gydytis atsisakė. Po santuokos sudarymo atsakovo elgesys pradėjo keistis, iš pradžių ieškovė manė, kad tai dėl psichikos ligos, bet ilgainiui niekas nesikeitė ir tik dar labiau aštrėjo, atsakovas ieškovės pastangų išsaugoti šeimą nevertino. Atsakovas visiškai neišlaikė savo dukrų nuo ( - ) metų. Vienai ieškovei išlaikyti šeimą, rūpintis psichologine ir materialine gerove buvo sunku. Po santuokos sudarymo šeima gyveno atsakovo bute, ( - ) gatvėje. Butas buvo įsigytas už suteiktą kreditą. Kreditą bankui mokėjo atsakovo motina. Komunalinius mokesčius ir kredito palūkanas mokėjo ieškovė. Ilgainiui ieškovei tapo per sunku mokėti tokias dideles pragyvenimui skiriamas sumas, todėl butas buvo parduotas ir nupirktas butas ( - ), kuriame šalys gyvena šiuo metu. Atsakovas pinigų šeimos išlaikymui neskyrė. Nors atsakovas teigia, kad visą laiką gyveno iš santaupų, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems išrašams iš sąskaitų. Atsakovas už parduotą butą gautus pinigus išdalino mamai ir broliui, nusipirko sau kompiuterį, taigi visi pinigai buvo išleisti. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis – atsakovas neišlaikė šeimos, nepalaikė ieškovės nei moraliai, nei materialiai. Atsakovas savo brolio picerijoje vadybininku įsidarbino tik pradėjus nagrinėti šią bylą. Ieškovė dirbo atsakovo įsteigtoje įmonėje, atsakovas buvo įmonės akcininkas, bet jokio pelno ir pajamų iš įmonės jis pats negavo, o ieškovės gaunamas darbo užmokestis buvo išleidžiamas šeimos poreikiams. Kadangi pinigų trūko, ieškovė įvairiais būdais prasimanydavo papildomų pajamų. Ieškovė siūlė atsakovui kreiptis pas psichologą, įsidarbinti, važiuoti bendrauti pas giminaičius, draugus, bet atsakovui niekas netiko. Ginčo dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo nėra. Išlaikymo vienas kitam priteisti nereikia. Kadangi mergaitės yra mažo amžiaus, mergaičių ir motinos ryšys yra stiprus, todėl mergaičių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina ( - ) atsiliepime į priešieškinį nurodyta atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, kuri praktiškai atitinka atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, tik sukonkretintas laikas. Ieškovės manymu, atsakovas su dukromis turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį, tėvo dieną, ir kitu laiku nei numatyta bendravimo tvarkoje iš anksto apie tai įspėjus. Šventes vaikai turėtų leisti ir su vienu, ir su kitu, kiekvienu atveju galima tartis ir derinti, kokias šventes ir kuriais metais mergaitės švęs su ieškove ir jos tėvais, o kada su atsakovu ir jo giminaičiais. Ieškovė mano, kad atsakovas mergaičių išlaikymui turėtų skirti po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį iki mergaičių pilnametystės. Mergaitės auga, viena lanko mokyklą, kita netrukus pradės lankyti mokyklą, todėl išlaidos auga. Kadangi ieškovė uzufrukto teise gyvens atsakovo bute, jai kils pareiga mokėti pakankamai dideles būsto išlaidas, todėl atsakovas vaikų išlaikymui turėtų skirti didesnę sumą. Vien už būsto renovavimą atsakovui tenkanti kredito suma yra 7439,10 Eur. Be šių išlaidų dar reikės mokėti administravimo mokesčius, komunalinius mokesčius, mokesčius už televiziją, internetą, telefoną. Atsakovas tvirtina, kad vaikus išlaikė, bet ieškovė su tuo visiškai nesutinka. Ieškovė sutinka, kad šeima gyveno atsakovo bute ir nereikėjo mokėti nuomos mokesčio, tačiau be būsto yra kitos vaikų išlaikymo išlaidos. Atsakovo sąskaitos duomenys rodo, kad 2015 m. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 2229 Eur, 2016 metais – 1029 Eur, 2017 metais - 882 Eur, 2018 metais - 10 Eur, 2019 metais - 185 Eur. Maistui atsakovas išleido 775,92 Eur, vaistams – 2016 metais - 15,22 Eur, 2017 metais - 10,97 Eur, 2018 metais – 0 Eur, 2019 metais - 2,23 Eur. Komunaliniams mokesčiams apmokėti atsakovas 2019 metais ( - ) yra sumokėjęs 321,80 Eur. Atsakovo banko sąskaitos išrašas rodo, kad jis prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Jis neturėjo pajamų, kurias galėtų skirti vaikams išlaikyti. Ieškovė mano, kad atsakovas turi sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymas buvo teikiamas tik tokia forma, kad vaikai gyveno atsakovo bute, daugiau prie jokių išlaidų vaikų poreikiams patenkinti atsakovas neprisidėjo. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Z.“, mergaičių gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovo bendravimo su dukromis tvarką nustatyti tokią, kaip nurodyta jos atsiliepime į priešieškinį, priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienai dukrai po 250 Eur iki kiekvienos mergaitės pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 7200 Eur kiekvienai dukrai, nustatyti uzufruktą į atsakovo butą, atsakovui palikti ( - ), o jai palikti ( - ), priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti nepanaudotą užstatą.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, nes daugelis jame išdėstytų teiginių neatitinka tikrovės, yra neteisingi bei nepagrįsti. Nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais teiginiais ir pareikštais reikalavimais, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės ir kad vaikams būtų priteistas išlaikymas turtu, priteisiant jiems po ½ dalį atsakovui asmeninėje nuosavybėje esantį butą, taip pat nesutinka su ieškovės alternatyviu reikalavimu priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės bei reikalavimu priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abipusės kaltės, prieš ieškovę niekada nenaudojo nei fizinio nei psichologinio smurto. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neišlaikė šeimos, pažymėjo, kad su šeima gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį nereikia mokėti jokių nuomos mokesčių, prie dukrų išlaikymo prisidėjo savo santaupomis, taip pat turėjo lėšų iš verslo, važinėdavo į medžioklę, todėl vaikai maitinosi sveika mėsa. Geriausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis.

9Atsakovas priešieškiniu prašo: santuoką, sudarytą ( - ) d. ( - ) miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ( - )) tarp N. Z., a.k. ( - ), ir B. Z., a.k. ( - ), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti N. Z. prigimtinę pavardę „Z.“, o B. Z. - santuokinę pavardę „Z.“; nustatyti nepilnamečių dukrų E. Z., a.k. ( - ) ir L. Z., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su jų motina B. Z., a.k. ( - ), jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti tokią N. Z., a.k. ( - ), bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Z., a.k. ( - ) ir L. Z., a.k. ( - ) tvarką: 1. N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas. 2. Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z. L. Z. iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą motinai B. Z. tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Apie ketinimą savaitgalį praleisti su dukromis iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, telefonu (ar kitu priimtinu būdu) N. Z. praneša B. Z.. 3. Per Šv. Velykas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Jei vienais metais dukros per Šv. Velykas būna su motina, tai kitais metais per Šv. Velykas dukros būna su tėvu. 2020 m. per Šv. Velykas dukros būna su motina. Apie konkretų vaikų paėmimo laiką vaikų tėvas N. Z. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša vaikų motinai B. Z.. 4. Per Šv. Kalėdas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Jei vienais metais dukros per Šv. Kalėdas būna su motina, tai kitais metais per Šv. Kalėdas dukros būna su tėvu. 2020 m. per Šv. Kalėdas dukros būna su tėvu. Apie konkretų dukrų paėmimo laiką tėvas ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša motinai. 5. Naujųjų Metų šventę dukros praleidžia su vienu iš tėvų pakaitomis: jei vienais metais praleidžia su motina, tai kitais metais praleidžia su tėvu. 2020 m. Naujuosius Metus dukros praleidžia su motina. 6. Tėvo dienos šventę dukros praleidžia su tėvu, o motinos dienos šventę - su motina. Priteisti iš N. Z., a.k. ( - ), išlaikymą E. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ) d., ir L. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ) d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją. Vaikams E. Z. ir L. Z. mokamą išlaikymą uzufrukto teise paskirti tvarkyti jų įstatyminę atstovę B. Z., a.k. ( - ); iki šalių vaikai E. Z., a.k. ( - ) ir L. Z., a.k. ( - ) sulauks pilnametystės, nustatyti uzufruktą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovę B. Z., a.k. ( - ), gyventi N. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ) (buto unikalus Nr. ( - )); pripažinti N. Z., a.k. ( - ), asmenine nuosavybe jo vardu įregistruotą lengvąjį automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ), identifikavimo numeris (VIN) ( - ); pripažinti B. Z., a.k. ( - ), asmenine nuosavybe jos vardu įregistruotą lengvąjį automobilį „( - ) ‘, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ); priteisti N. Z. iš B. Z. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nutrūko vidinis ryšys, nebeliko jokio savitarpio supratimo. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kadangi tai labiausiai atitiktų vaikų interesus. Atsakovas sutinka, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui būtų nustatytas uzufruktas ir ieškovė su dukromis liktų toliau gyventi bute, kur vaikai turės sąlygas augti ir vystytis. Nors ieškovė ieškinyje neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vėliau šalys gali dėl to konfliktuoti ir bylinėtis, prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas prašo iš jo priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinių išmokų kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Nurodė, kad tokia suma yra pakankama ir būtina tokio amžiaus ir sveikatos būklės vaikams ir atitinka šalių turtinę padėtį.

10Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nesutinka, jog niekuo neprisideda prie šeimos išlaikymo. Tik šiais metais turi krizinę situaciją, bet šiaip visą laiką jis kūrė ir turėjo savo verslus, nuolat dirbo. Turi skolininkų, kurie jam po truputį grąžina skolas ir iš tų pinigų pragyvena. Jis skolino geriems pažįstamiems grynais. Turi kelis darbo pasiūlymus ir šiaip intensyviai ieškosi gerai apmokamo darbo. Realiai ir šiuo metu dirba, nors ir oficialiai neįformintas, nemato tame jokių problemų, kad dirba neoficialiai. Svarbu, kad gauna iš to pajamų pragyvenimui. Namuose buvo santaupų, kurios dingo sulig ta diena, kai atsirado ieškinys. Turi aukštąjį išsilavinimą, todėl gali susirasti gerai apmokamą darbą, o ne dirbti už minimalų darbo užmokestį. ( - ) metais jis buvo įmonės akcininkas, individualios veiklos nevykdė, todėl deklaracijų neteikė, pagal darbo sutartį nedirbo. Pragyvenimui turėjo pajamų iš buvusių verslų. Šiuo metu individualią veiklą yra nutraukęs, pagal darbo sutartį nedirba, oficialių pajamų negauna. Kadangi vyksta skyrybų procesas, todėl nieko oficialiai neįsigyja, kad nereikėtų nieko dalinti. Maisto turėjo per akis, dalino net giminėms, nes jis į medžiokles ėjo. Nesutarimai prasidėjo prieš porą metų, kai reikėjo pradėti gyventi iš mažesnių pajamų. Vaikams maistą jis pirko ir perka. Ieškovė iš jo gavo žiedą su briliantu.

11Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas advokatas Arvydas Gudas nurodė, kad santuokos paprastai išyra dėl abiejų kaltės, lygiai taip pat ir šiuo atveju santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes vienas buvo nepatenkintas vienais dalykais, kito netenkino kiti dalykai. Įrodymų, kad santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės, nėra. Ieškovė tik teigia, kad atsakovas ją žemino, girtavo, niekino vaikų akivaizdoje, tačiau jokiais įrodymais to nepagrindžia. Visą laiką buvo dedamos visos pastangos, kad šeima gyventų santarvėje, labai daug prie šeimos gerovės prisidėjo atsakovo motina. Faktų dėl neištikimybės, žiauraus elgesio nėra. Tikėti ieškovės teiginiais dėl psichologinio smurto būtų galima, jei jie būtų įrodyti, bet jie neįrodyti, todėl nepagrįsti. Ieškovė pagal išsilavinimą nėra medikė, todėl abejotina, ar ji gali spręsti, kad atsakovas serga kokia nors psichine liga. Ieškovės kaltinimai, kad atsakovas serga psichikos liga nesiderina su sutuoktinio lojalumo principu ir pan. Žlugus atsakovo verslui, jis turėjo daug pergyvenimų, susirgo depresija ir atsakovas to neneigia, tačiau dėl ligos kaltinti žmogų nėra moralu ir/ar teisinga. Toks ieškovės elgesys rodo, kad ieškovė stokojo supratimo, palaikymo, pagalbos atsakovui sunkiu jam metu. Problema ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad nė vienas iš jų nesuvokia, kad viskas, ką jie abu uždirbo santuokoje yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kiekvieno iš jų gaunamos pajamos irgi yra bendra jungtinė nuosavybė. Įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ieškovė joje dirbo ir gavo pajamas, tačiau ieškovė laiko, kad tai jos pajamos, o ne šeimos. Skirstyti pajamas į „mano“ ir „tavo“ nėra nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga. Atsakovas nuolat ir visą laiką prisidėjo prie visos šeimos, tame tarpe ir prie abiejų nepilnamečių dukrų išlaikymo. Gyvendami santuokoje pardavė didelį butą, nusipirko kitą butą, atsakovas gaudavo nemažas pajamas, iš kurių net ir kurį laiką nedirbdamas atsakovas išlaikė šeimą. Dažnas Lietuvoje gyvenančių šeimų modelis yra toks, kad vienas sutuoktinis moka už vienas paslaugas, o kitas dengia kitas išlaidas. Lygiai taip pat buvo ir šioje šeimoje. Vien tik ieškovės gaunamo darbo užmokesčio būtų nepakakę visai šeimai išlaikyti. Atsakovas dažniausiai mokėjimus atlikdavo grynais pinigais, nes jam taip patogiau, tuo tarpu ieškovė naudojosi bankiniais pavedimais. Sąskaitos išrašai rodo ir tai, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigų, bet ieškovė to nemini. Iš atsakovo sąskaitos operacijų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas neišlaikė šeimos. Ieškovė teigia, kad atsakovas mamai ir broliams pinigus pervedė, tačiau nutyli tai, kad tiek mama, tiek broliai duodavo jam grynais pinigų, kurių pakakdavo šeimai išlaikyti, tačiau vėlgi ieškovė apie tai nutyli. Tokie dalykai rodo, kad atsakovas prie šeimos išlaikymo prisidėjo, o ieškovės teiginiai, kad viso to nebuvo neatitinka tikrovės. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikų akivaizdoje vartoja alkoholį, jai net reikėjo kviesti policiją ir greitąją, bet pažymėtina, kad tai įvyko ( - ), t.y. šios bylos nagrinėjimo metu. Nenuostabu, kad esant ginčui ir bylos nagrinėjimo teisme procesui šalims yra sunku, dėl ko įtampai nuimti gali būti ir alkoholis pavartotas, bet atsakovas net ir būdamas neblaivus ant ieškovės nešaukė, kumščiais nemojavo ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas nei ieškovės, nei mergaičių iš buto neliepia išsikraustyti, priešingai – sutinka ir prašo teismo nustatyti uzufruktą, kol vaikai sulauks pilnametystės. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atsakovas laikosi pozicijos, kad jo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama, protinga, logiška, užtikrinanti vaikų interesus. Ieškovės prašomi nustatyti papildymai, konkretizuojant darbo dienas ir valandas kelia abejonių. Atsakovas turi pilną teisę ilgesniam laikui pasiimti vaikus, nei po kelias valandas, kaip tai nurodo ieškovė. Vaikams pernakvoti pas tėvą nėra jokių kliūčių, juo labiau, kad kol kas jie gyvena kartu. Detalės dėl konkrečių dienų ir valandų yra bereikalingos ir jas paneigia pačios ieškovės siūlomas punktas, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu, nei numatyta laiku. Atsakovas sutinka mokėti vaikams po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai. Būtina atsižvelgti į protingus vaikų poreikius ir į abiejų tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Ieškovės teigimu ji vien vaikų išlaikymui išleidžia 1000 Eur, bet šis ieškovės teiginys nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Vaikams galima skirti nors ir po 10000 Eur, bet turi būti atitinkamos tėvų pajamos. Šiuo atvejų abiejų šalių pajamos nėra tokios didelės. Šiai dienai atsakovas gauna 700 Eur per mėnesį, taigi skirti iš viso 500 Eur abiejų mergaičių išlaikymui kiekvieną mėnesį būtų per didelė našta. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 200 Eur, o periodinio išlaikymo prašo po 250 Eur, tačiau jokių pagrįstų šių paskaičiavimų skirtumų nepaaiškina. Be to, vaikai iš valstybės gauna vadinamuosius „vaiko“ pinigus, kurie pagal aktualią LAT praktiką taip pat turi būti įskaičiuojami. Atsakovas kategoriškai nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, nes jis visada prisidėjo ir prisideda prie vaikų išlaikymo, šeima visą laiką gyveno jo bute, atsakovas turėjo santaupų, kurias skyrė visai šeimai, tame tarpe ir vaikams išlaikyti, pinigų ir įvairių daiktų skyrė atsakovo mama, šeima pajamų gaudavo iš atsakovo santuokos metu įsteigtos įmonės. Du šalių turimi automobiliai turi būti padalinti tarpusavyje, nepriteisiant vienas kitam jokios kompensacijos, nes taip šalys ir naudojasi tais automobiliais. Įrodyti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Akivaizdu, kad ieškovė savo teiginiams dėl atsakovo kaltės, išlaikymo įsiskolinimo nepateikė įrodymų. Prašo priešieškinį patenkinti, o ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atitinkamai priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo sutartis yra tik su advokato padėjėju Dovydu Raišučiu, todėl išlaidos B. ir Š. neturėtų būti priteisiamos.

12Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ( - ) d. pateikė teismui išvadą Nr. ( - ), kurioje nurodė, kad lankėsi B. Z. ir N. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ). Nustatyta, kad 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris nuosavybės teise priklauso N. Z., gyvena ieškovė ir atsakovas bei šalių nepilnamečiai vaikai. Mergaitės dalijasi vienu kambariu, turi atskiras lovas, kitus reikalingus baldus. Pastebėta žaislų, ugdomųjų priemonių. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovės ir atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnametėms augti, ugdyti ir ilsėtis. L. Z. mokosi ( - ) pradinėje mokykloje, papildomai lankė baleto pamokas T. P. šokio studijoje, mergaitė sveika. E. Z. lankys ( - ), papildomai lankė T. P. šokio studiją. Pasak L., ji gerai sutaria su abiem tėvais, mėgsta su jais žaisti stalo žaidimus. Mergaitė nurodė, jog mama daugiau ja rūpinasi, perka sąsiuvinius, duoda pinigėlių išvykoms, perka maistą, rūbus, vaistus, kartu važiuoja į paplūdimį. Norėtų gyventi su mama. Pasak E., ji taip pat gerai sutaria su abiem tėvais, pritarė vyresnei seseriai, kad mama daugiau rūpinasi ir daugiau leidžia laiko su mergaitėmis. Nurodė, kad nori gyventi su mama. Tarnyba, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarnyba, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė, kad priteisiant vaikams tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams, reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas (motina) netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Tarnyba, ( - ) išvadoje Nr. ( - ) nurodė, kad įvertinus atsakovo priešieškinyje prašomą nustatyti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, Tarnybos nuomone, ji neprieštarauja vaikų interesams. Tarnybos nuomone, atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai patenkintų kasdienius E. ir L. poreikius ir atitiktų jų interesus.

13Į teismo posėdį išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pateikė išvadą raštu, o taip pat prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, išnagrinėjo bylą išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

14Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. Z. (atsakovo motina) parodė, kad labai gaila, kad vaikai skiriasi. Mano, kad dėl santuokos iširimo vieno kalto nebūna. Iki jų santuokos buvo laikas, kai atsakovas turėjo gerą verslą, finansinė padėtis buvo gera. Vėliau verslas nesisekė, bet turėjo santaupų. Pirmoji anūkė gimė dar jiems nesusituokus. Vėliau, po santuokos įregistravimo, atsakovas susirgo. Butą reikėjo parduoti, nes butas buvo pritaikytas gyventi trims sūnums. Po ligos, kai jam pagerėjo, atsakovas surado pirkėjus ir būtent atsakovo iniciatyva butas buvo parduotas. Po buto pardavimo jiedu su ieškove ir mergaitėmis atsikėlė gyventi pas ją. Ginčų tarp šalių kildavo visą laiką, bet tai būdavo smulkmenos dėl praeities, todėl ji nesikišdavo. Manė, kad jiedu turi labiau žiūrėti į ateitį, o ne ieškoti kažko praeityje. Atsakovas dėl ligos ilgą laiką negalėjo įsidarbinti, o ieškovė vis jį ragino eiti dirbti. Ji pati dirba ( - ), siūlė ieškovei ateiti pas ją dirbti, bet B. nesutiko, nes ji visada norėjo kraustytis tik į ( - ). Rado jų abiejų pajamų neatitinkantį kotedžą, todėl atsakovas neskubėjo pirkti kotedžą, o ieškovei kotedžas labai patiko, todėl ji spaudė kuo greičiau jį pirkti, o paskui sukėlė konfliktą, nes kotedžas jau buvo rezervuotas kitų žmonių. Po kurio laiko rado jų pajamas atitinkantį butą, į kurį įsikėlė gyventi. Gyveno iš pajamų, kurios buvo likę ir gyveno gerai, nes ieškovei ir kailiniai nupirkti, ir rankinės už tūkstantį eurų, ir brangūs kvepalai, ir pan. Tikrai taip nebuvo, kad ieškovė septynis metus išlaikė atsakovą. Jiems padėjo ir B. tėvai, ir ji kuo galėjo, tuo padėjo. Vienai mergaitei nupirko SOS laikrodį, kitai pažadėjo nupirkti tada, kai pradės lankyti mokyklą. Bendrauti su anūkėmis nori ir toliau. B. vis skųsdavosi, kad N. girtas, bet kai ji atvažiuodavo ar susisiekdavo su atsakovu, nepastebėjo, kad jis būtų girtas. Atsakovas fiziškai prieš ieškovę nesmurtavo. Kai ( - ) gyveno, abu vaikus išlaikė, o ne viena ieškovė už viską mokėjo. Kai anūkė norėjo lankyti baletą pas ( - ), ji mokėjo už šitą anūkės būrelį. Nuo jos apie mėnesį laiko slėpė, kad atsakovas serga, o jam vienu metu susidėjo ir verslo žlugimas, ir ieškovės spaudimas, ir netinkamas gydymas bei nusivylimas bei nepasitikėjimas daktarais. Šiuo metu atsakovas neserga. Kaip moteris, ji ieškovę stengėsi palaikyti, bet kištis kiekvienu kartu, kai tik paskambindavo ir skųsdavosi, viską mesti ir lėkti važiuoti padėti jiems spręsti šeimyninius klausimus. Kiek jai yra žinoma, šiuo metu atsakovas dirba. Jie abu tokie, kad vis kažko ieško, B. irgi vis tobulinasi, kvalifikaciją kelia, nors pvz. anglų kalbą B. galėtų tobulintis ir dirbdama. Pinigų už tai, ką yra jų šeimai nupirkusi niekada nė iš vieno neprašė grąžinti. ( - ) metais ji nupirko ir padovanojo ieškovei, kad turėtų kuom pati važinėti ir vaikus vežioti. Kvitų ji nerinko. Jei žmogus gyvena šeimoje ir penkis metus renka kvitus, tai vadinasi ruošiasi skyryboms. ( - ) metų atsakovo deklaracijoje 13000 Eur yra asmeninės atsakovo lėšos, jos ir N. asmeninis reikalas, o ne šeimos lėšos ir čia nėra ieškovės reikalas. Atsakovas visą laiką prie vaikų išlaikymo prisidėjo, jokio įsiskolinimo vaikams nėra. Nepastebėjo, kad ieškovė su atsakovu gyventų atskirai, nes šventėse jie buvo kartu, prie eglutės ėjo visi kartu, atostogauti į ( - ) važiavo taip pat visi kartu su vaikais.

15Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

16Dėl santuokos nutraukimo

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes tiek ieškovė tiek atsakovas nurodė, kad santuoka iširusi, galimybių susitaikyti nėra, šalys negyvena santuokinio gyvenimo.

18Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas pasidarė apatiškas, agresyvus, naudoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, įniko į alkoholį, elgiasi neadekvačiai nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nieko nenori, sėdi užsidaręs namie, žaidžia kompiuterinius žaidimus, nesirūpina šeima, nedirba. Atsakovo esminis lygiateisiškumo, moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitų pareigų nevykdymas lėmė šeimos iširimą. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ilgainiui išryškėjo skirtingi interesai, požiūris į skirtingus dalykus.

19Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). CK 3.60 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė teigia, jog atsakovas nesirūpina šeima, piktnaudžiauja alkoholiu vaikų akivaizdoje, yra agresyvus, vartoja psichologinį smurtą prieš ieškovę, turi psichologinių problemų ir jų nesigydo. Ieškovės pateiktas vaizdo įrašas, medicininių vaistų išrašų kopijos bei susirašinėjimas su atsakovo motina, nepatvirtina, ieškovės nurodomų aplinkybių. Nesant vienareikšmiškų įrodymų, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine, naudojo smurtą, vartojo alkoholį, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje pykosi, nepalaikė vienas kito. Įvertinus visas bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 str.). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 – 3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

20Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – Z.. Atsakovas prieštaravimų, kad ieškovė pasiliktų santuokos metu įgytą pavardę, nepateikė. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė „Z.“, atsakovui paliktina jo pavardė – „Z.“(CK 3.69 str.1 d.).

21Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jam išlaikymas nepriteisiamas.

22Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

23Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

24Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų L. Z. ir E. Z. gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių vaikų L. Z. ir E. Z. gyvenamąją vietą nustato su jų motina ieškove B. Z., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

25Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

26Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas N. Z. gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis, dukroms ir tėvui patogiu metu, apie planuojamą dukrų aplankymą informuodamas dukrų motiną B. Z. prieš 2 dienas telefonu, SMS žinute, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės. Bendravimo su dukromis metu N. Z. privalo būti blaivus. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:1. N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas. 2. Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z. L. Z. iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą motinai B. Z. tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Apie ketinimą savaitgalį praleisti su dukromis iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, telefonu (ar kitu priimtinu būdu) N. Z. praneša B. Z.. 3. Per Šv. Velykas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Jei vienais metais dukros per Šv. Velykas būna su motina, tai kitais metais per Šv. Velykas dukros būna su tėvu. 2020 m. per Šv. Velykas dukros būna su motina. Apie konkretų vaikų paėmimo laiką vaikų tėvas N. Z. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša vaikų motinai B. Z.. 4. Per Šv. Kalėdas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Jei vienais metais dukros per Šv. Kalėdas būna su motina, tai kitais metais per Šv. Kalėdas dukros būna su tėvu. 2020 m. per Šv. Kalėdas dukros būna su tėvu. Apie konkretų dukrų paėmimo laiką tėvas ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša motinai. 5. Naujųjų Metų šventę dukros praleidžia su vienu iš tėvų pakaitomis: jei vienais metais praleidžia su motina, tai kitais metais praleidžia su tėvu. 2020 m. Naujuosius Metus dukros praleidžia su motina. 6. Tėvo dienos šventę dukros praleidžia su tėvu, o motinos dienos šventę - su motina. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad iš dalies sutinka su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tačiau nurodė, kad ji turi būti aiškesnė, o šventės turi būti švenčiamos kartu, todėl prašė nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: 1) N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas pasiimdamas vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ne vėliau kaip iki 16.00 val. bei grąžindamas jas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 2) Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z. L. Z. iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą motinai B. Z. tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Apie ketinimą savaitgalį praleisti su dukromis iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, telefonu (ar kitu priimtinu būdu) N. Z. praneša B. Z.; 3) N. Z. kiekvienais metais Tėvo dieną 10.00 val. paims vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę savaitę iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 4) Motinos dieną vaikai praleidžia su B. Z.; 5) N. Z. su nepilnametėmis dukromis E. Z. ir L. Z. gali bendrauti ir kitu laiku. Apie ketinimą bendrauti su dukromis kitu laiku, N. Z. informuoja B. Z. elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios; 6) Bendravimo 1,2,5p. tvarka vykdoma atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą. Jos įgyvendinimas neturi sudaryti kliūčių E. Z. ir L. Z. ugdymui (mokymo procesui, būrelių, treniruočių lankymui ir t.t.). Išvadą byloje teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus atitiktų maksimali bendravimo su tėvu tvarka. Bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Tarnyba neprieštarauja atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai su nepilnamečiais vaikais.

27Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Ieškovės argumentai, kad nepilnamečiai negali švęsti švenčių atskirai nuo ieškovės, vertintini kritiškai. Tiek tėvas, tiek motina turi lygias teise ir pareigas su vaikais praleisti šventes, o atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, ateityje konfliktai dėl to būtų neišvengiami. Teismas atsižvelgia į ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais nenustatyta, ieškovė neprieštarauja maksimaliam atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais, teismas tenkina ieškovės ir atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos iš dalies ir vertina, kad nepilnamečių vaikų interesus atitiks tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas N. Z. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. Z. ir E. Z. tokia tvarka: 1. N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas pasiimdamas vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ne vėliau kaip iki 16.00 val. bei grąžindamas jas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios. 2. Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z., L. Z. iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą motinai B. Z. tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Apie ketinimą savaitgalį praleisti su dukromis iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, telefonu (ar kitu priimtinu būdu) N. Z. praneša B. Z.. 3. Per Šv. Velykas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Lyginiais metais dukros per Šv. Velykas būna su motina, nelyginiais metais per Šv. Velykas dukros būna su tėvu. Apie konkretų vaikų paėmimo laiką vaikų tėvas N. Z. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša vaikų motinai B. Z.. 4. Per Šv. Kalėdas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Nelyginiais metais dukros per Šv. Kalėdas būna su motina, lyginiais metais per Šv. Kalėdas dukros būna su tėvu. Apie konkretų dukrų paėmimo laiką tėvas ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša motinai. 5. Naujųjų Metų šventę dukros praleidžia su vienu iš tėvų pakaitomis: lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais metais praleidžia su tėvu. Apie konkretų dukrų paėmimo laiką tėvas ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša motinai. 6. N. Z. kiekvienais metais Tėvo dieną 10.00 val. paims vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę savaitę iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 7. Motinos dieną vaikai praleidžia su B. Z.; 8. Bendravimo tvarka vykdoma atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą. Jos įgyvendinimas neturi sudaryti kliūčių E. Z. ir L. Z. ugdymui (mokymo procesui, būrelių, treniruočių lankymui ir t.t.).

28Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

29Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš N. Z., a.k. ( - ), išlaikymą E. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ) d., ir L. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ) d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams E. Z. ir L. Z. mokamą išlaikymą uzufrukto teise paskirti tvarkyti jų įstatyminę atstovę B. Z., a.k. ( - ), o taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymo i?siskolinima? už laikotarpį nuo ( - ). Išlaikymo i?siskolinima? už laikotarpį nuo ( - ) skaičiuoti po 200 Eur/me?n kiekvienai iš dukrų, kas sudaro kiekvienam vaikui po 7200 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nebepalaikė reikalavimo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovė nurodė, kad kiekviena? me?nesi? bu?tiniesiems nepilnamec?ių dukrų poreikiams tenkinti išleidžia daugiau kaip 500 Eur/vaikui: maitinimas namie ir mokyklos valgykloje 150 Eur/mėn; būreliai (šokių būrelis, baleto būrelis 60 Eur/mėn.); vežiojimas į būrelius 30 Eur/mėn.; vaiko sveikatos poreikiams tenkinti, medicinos paslaugoms (dantų tvarkymas), vaistams ir papildams 60 Eur/mėn; vaiko asmeniniai pinigai ir laisvalaikis kainuoja apie 70 Eur (darželyje spektakliai, ekskursijos, gimtadienių dovanėlės, kino teatras, knygos, įvairios lavinimo knygutės); vaiko drabužiams, avalynei, vidutiniškai apie 1200 Eur per metus, skaic?iuojant iš 4 metu? sezonu? po 300 Eur kiekvienam sezonui, dalinat iš 12 me?nesių apie 100 Eur kas me?nesį; vaiko gimtadienio šventė kartą per metus 300 Eur, dalinant iš 12 mėnesių apie 25 Eur; Mokyklos/darželio reikmenys 30 Eur/mėn.; kitos nenumatytos išlaidos (rinkliavos darželyje, pratybos, uniformos ir t.t.) 50 Eur. Nurodė, kad iš atsakovo turi būti priteisiama po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, kadangi į aukščiau nurodytas išlaidas neįtrauktos išlaidos reikalingos vaikų atostogoms, būsto išlaikymui, o kadangi mergaitės gyvens su ieškove, tai ji turės tenkinti kasdienius jų poreikius, mokėti buto komunalinius mokesčius. Atsakovas prašė iš jo priteisti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymą. Tokia suma yra pakankama ir būtina tokio amžiaus ir sveikatos būklės vaikams ir atitinka šalių turtinei padėčiai bei vaikų poreikiams tenkinti. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad dėl konkretaus išlaikymo dydžio turėtų būti sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus tėvų turtinę padėtį bei mergaičių poreikius.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi. Be to, pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurių suma taip pat turi būti įskaičiuojama.

31Nepilnamečiai šalių vaikai L. Z. ir E. Z. turi įprastus kasdieninius poreikius maistui, aprangai ir avalynei, gyvenamajam būstui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmėms, laisvalaikiui ir pramogoms, šventėms, ugdymo įstaigai ir pan. Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių, nėra. Teismo vertinimu, prašoma suma yra užkelta, nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais. Ieškovė nurodo, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga daugiau nei 500 Eur suma. Išlaidos nurodytos mokyklos ir darželio reikmenims (30 Eur) bei kitos nenumatytos išlaidos (rinkliavos darželyje, pratybos, uniformos) 50 Eur per mėnesį dubliuojasi, yra per didelės, neįrodytos ir turi būti mažintinos. Ieškovė pateikė į bylą mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad nepilnamečiams vaikams yra perkami rūbai, avalyne, tačiau, teismo vertinimu, nurodytos sumos nepilnamečių vaikų rūbams ir avalynei (100 Eur per mėnesį) yra padidintos, kadangi auginamos dvi mergaitės, tarp kurių amžiaus skirtumas maždaug 1,5 metų, todėl dalis rūbų bei avalynės gali būti perduoti kitai mergaitei. Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų (būreliai, ekskursijos, atostogos), abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes.

32Bylos duomenimis, ieškovė nuo ( - ) d. iki ( - ) d. dirbo UAB “ ( - )”, darbo užmokestis per mėnesį apie 23,20 Eur neatskaičius mokesčių, nuo ( - ) d. iki ( - ) d. dirbo UAB “ ( - )”, vidutinis darbo užmokestis apie 450 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo ( - ) d. iki ( - ) d. dirbo AB ( - ), vidutinis darbo užmokestis 1290 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, nuo ( - ) d. iki ( - ) d. dirbo UAB ( - ), vidutinis darbo užmokestis 1488 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė šiuo metu dirba, byloje nepateikta. VĮ “Registrų centras” duomenimis ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. VĮ “Regitra” duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, duomenų apie ieškovei nustatytą netekto darbingumo lygį, byloje nėra. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Bylos duomenimis, atsakovas buvo registruotas fiziniu asmeniu, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas (nuo ( - ) d. iki ( - ) d.), nuo ( - ) d. iki dabar dirba UAB “ ( - )”, vidutinis darbo užmokestis sudaro 607 Eur neatskaičius mokesčių. VĮ “Registrų centras” duomenimis atsakovo vardu registruota ¼ pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/6 pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), butas, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). VĮ “Regitra” duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė L. C., valstybinis Nr. ( - ) Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, duomenų apie atsakovui nustatytą netekto darbingumo lygį, byloje nėra. Kreditorinių įsipareigojimų neturi.

33Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams yra vienoda, taip pat į tai, jog nepilnamečiai šalių vaikai turi įprastus kasdieninius poreikius, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 215 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, ( - ), iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę B. Z..

34Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2019 m. gegužės23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 ir kt.).

35Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ( - ) d. iki ( - ) d. skaičiuojant po 200 Eur/mėn kiekvienai iš dukrų, kas sudaro kiekvienam vaikui po 7200 Eur. Ieškovė nurodė, kad per visą bendrą gyvenimą, šeimos poreikius tenkino, įskaitant vaikų priežiūrą, rūpinosi ieškovė, t.y. jai teko visa našta su vaikų išlaikymu ir normalios buities užtikrinimu susijusių išlaidų. Atsakovas nevykdė ir toliau nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Atsakovas teigia, kad tinkamai išlaikė savo vaikus, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Pažymėjo, kad visada su šeima gyveno ir gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį jokių nuomos mokesčių mokėti nereikia, prie dukrų išlaikymo prisidėjo santaupomis, be to turėjo lėšų iš verslo, dažnai važinėdavo į medžiokles, todėl vaikai maitinosi sveika, ekologiška mėsa. Be to, visą tą laiką su ieškove gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas N. Z. būtų nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, jų rūpinimosi. Ieškovė nurodė, kad N. Z. nuo ( - ) metų neteikia dukroms išlaikymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, tiek ieškovė tiek atsakovas patvirtino, kad šalys visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena kartu, vedė bendrą ūkį. Nepilnamečiai vaikai L. Z. ir E. Z. pokalbio su Tarnybos darbuotojais metu nurodė, kad jos gerai sutaria su abiem tėvais, mėgsta su jais žaisti stalo žaidimus. Ieškovė Tarnybos darbuotojams patvirtino, kad atsakovas su mergaitėmis nuvažiuoja prie ežero, pasiima jas iš darželio arba nuveda į jį. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirko maistą šeimai, su šeima keliavo į užsienį. Prie šeimos išlaikymo pastaruosius tris metus prisidėjo santaupomis, turėjo verslą. Kadangi iki bylos nagrinėjimo teisme tarp šalių nebuvo nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, šalys visą santuokos laikotarpį gyveno ir vedė bendrą ūkį, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nusišalino nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, nėra, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo per nurodytą laikotarpį visiškai neprisidėjo. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu pagal savo finansines galimybes vykdė pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

36Dėl uzufrukto nustatymo

37Atsakovas N. Z. priešieškiniu prašo iki vaikai E. Z. ir L. Z. sulauks pilnametystės nustatyti uzufruktą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovę B. Z. gyventi N. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovė neprieštarauja atsakovo reikalavimui, kad būtų nustatytas uzufruktas.

38Uzufruktas yra suprantamas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str. 1 d.). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 str. 1 d.), kurį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 str. 4 d.). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 str.).

39Įvertinus tai, kad ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl uzufrukto nustatymo nėra, teismas tenkina atsakovo prašymą ir nustato nepilnamečiams vaikams L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) ir jų motinai B. Z., a.k. ( - ), uzufruktą į N. Z., a.k( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kol L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) sulauks pilnametystės.

40Dėl santuokoje įgyto privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo

41Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad šalims būnant santuokoje, ieškovės B. Z. vardu yra registruota transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), o atsakovo vardu registruota transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ).

42Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), o atsakovui N. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ). Ieškovė kompensacijos už atsakovui atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą nereikalauja. Atsakovas su tuo sutinka.

43CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Įvertinus tai, kad ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nėra, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė ( - ), valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei B. Z., o transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ), asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui N. Z., ieškovei iš atsakovo nepriteisiant kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies (50 proc.). Ieškovė prašo priteisti 950 Eur bylinėjimosi išlaidų (830 Eur advokatų pagalbai, 120 Eur žyminis mokestis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( - ) d. sprendimu Nr. ( - ) yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų, matyti, kad ieškovė už ieškinio parengimą advokatei M. Š. mokėjimo pavedimu sumokėjo 150,00 Eur, o ne 350 Eur, kaip nurodoma prašyme, taip pat nėra aišku, kokiu tikslu buvo mokama advokatei Pelagėjai Stonkienei 30 Eur suma, kadangi advokatė teikia nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą, be to, pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. ( - ), nenurodoma pinigų priėmimo data, taip pat neaišku, už kokį patarimą buvo sumokėta 30 Eur suma advokatei T. B., t.y. nėra aišku, ar ieškovė konsultavosi būtent dėl šios santuokos nutraukimo bylos, teismas vertina, kad ieškovė iki jai paskiriant Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, patyrė 740 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 7 d. pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 282,72 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1332,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1100 Eur atstovavimo išlaidų, 232,50 Eur žyminis mokestis). Teismas pažymi, kad atsakovas iš viso žyminio mokesčio sumokėjo 416 Eur, o ne 232,50 Eur, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1516 Eur. Kadangi šioje byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, t.y. ieškovei B. Z. iš atsakovo N. Z. priteisia 370 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 141,36 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.), o atsakovui N. Z. iš ieškovės B. Z. priteisia 758 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

46Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 13,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), išlaidos susidarė dėl ginčo šalims procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, tuo tarpu ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( - ) d. sprendimu Nr. ( - ) yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas pusę pašto išlaidų, t.y. 6,90 Eur valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

47Ieškovė B. Z. 2020 m. vasario 2 d. pavedimu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 100 Eur už liudytojos B. Z. iškvietimą į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad lėšos nebuvo panaudotos, ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 100,00 Eur suma, įpareigojant Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių pervesti lėšas į depozitą sumokėjusio asmens sąskaitą.

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

Nutarė

49ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

50Nutraukti ieškovės B. Z. (iki santuokos – B.), a.k. ( - ), ir atsakovo N. Z., a.k. ( - ), santuoką, įregistruotą ( - ) d. ( - ) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

51Po santuokos nutraukimo ieškovei B. Z. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – „Z.“, atsakovui N. Z. palikti jo prigimtinę pavardę – „Z.“.

52Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

53Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. Z., gimusios ( - ) d., a.k. ( - ) ir E. Z., gimusios ( - ) d., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą kartu su motina B. Z., a.k. ( - ), jos gyvenamojoje vietoje.

54Nustatyti tokią atsakovo N. Z., a.k. ( - ), bendravimo su dukromis L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) tvarką:

551. N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas pasiimdamas vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ne vėliau kaip iki 16.00 val. bei grąžindamas jas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

562. Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z., L. Z. iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristato jas į jų gyvenamąją vietą motinai B. Z. tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Apie ketinimą savaitgalį praleisti su dukromis iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, telefonu (ar kitu priimtinu būdu) N. Z. praneša B. Z..

573. Per Šv. Velykas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Lyginiais metais dukros per Šv. Velykas būna su motina, nelyginiais metais per Šv. Velykas dukros būna su tėvu. Apie konkretų vaikų paėmimo laiką vaikų tėvas N. Z. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša vaikų motinai B. Z..

584. Per Šv. Kalėdas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Nelyginiais metais dukros per Šv. Kalėdas būna su motina, lyginiais metais per Šv. Kalėdas dukros būna su tėvu. Apie konkretų dukrų paėmimo laiką tėvas ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša motinai.

595. Naujųjų Metų šventę dukros praleidžia su vienu iš tėvų pakaitomis: lyginiais metais praleidžia su motina, nelyginiais metais praleidžia su tėvu. Apie konkretų dukrų paėmimo laiką tėvas ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas telefonu (ar kitu šalims priimtinu būdu) praneša motinai.

606. N. Z. kiekvienais metais Tėvo dieną 10.00 val. paims vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, šalys elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę savaitę iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

617. Motinos dieną vaikai praleidžia su B. Z.;

628. Bendravimo tvarka vykdoma atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir užimtumą. Jos įgyvendinimas neturi sudaryti kliūčių E. Z. ir L. Z. ugdymui (mokymo procesui, būrelių, treniruočių lankymui ir t.t.).

63Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) periodinėmis išmokomis – po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. ( - ) d. iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei B. Z., a.k. ( - ).

64Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

65Nustatyti nepilnamečiams vaikams L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) ir jų motinai B. Z., a.k. ( - ), uzufruktą į N. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kol L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) sulauks pilnametystės.

66Po santuokos nutraukimo ieškovei B. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ).

67Po santuokos nutraukimo atsakovui N. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę ( - )., valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ).

68Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

69Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), ieškovės B. Z., a.k. ( - ), naudai 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

70Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), į valstybės biudžetą 141,36 Eur Eur (šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 36 euro centus) išlaidų už ieškovei B. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

71Priteisti iš ieškovės B. Z., a.k. ( - ), atsakovo N. Z., a.k. ( - ), naudai 758 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), į valstybės biudžetą 6,90 Eur (šešis eurus ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

73Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti ieškovei B. Z., a.k. ( - ), 2020 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 100,00 Eur sumą.

74Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

75Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

76Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp B. Z., a.k. ( - ), ir... 5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, išskyrus... 7. Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovės atstovė advokatė... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad... 9. Atsakovas priešieškiniu prašo: santuoką, sudarytą ( - ) d. ( - ) miesto... 10. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nesutinka, jog niekuo... 11. Teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas advokatas... 12. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 13. Į teismo posėdį išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas neatvyko.... 14. Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. Z. (atsakovo motina) parodė, kad labai... 15. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies ... 16. Dėl santuokos nutraukimo... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato,... 18. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad... 19. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį,... 20. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę –... 21. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio... 22. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 23. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus... 24. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų L. Z. ir E. Z.... 25. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo... 26. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas N. Z. gali... 27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas... 28. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 29. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš N. Z., a.k. ( - ),... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. nustato tėvų... 31. Nepilnamečiai šalių vaikai L. Z. ir E. Z. turi įprastus kasdieninius... 32. Bylos duomenimis, ieškovė nuo ( - ) d. iki ( - ) d. dirbo UAB “ ( - )”,... 33. Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo... 34. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki... 35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už... 36. Dėl uzufrukto nustatymo ... 37. Atsakovas N. Z. priešieškiniu prašo iki vaikai E. Z. ir L. Z. sulauks... 38. Uzufruktas yra suprantamas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam... 39. Įvertinus tai, kad ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl uzufrukto nustatymo... 40. Dėl santuokoje įgyto privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo... 41. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto... 42. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise... 43. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų... 46. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 13,80 Eur išlaidos, susijusios... 47. Ieškovė B. Z. 2020 m. vasario 2 d. pavedimu į Vilniaus miesto apylinkės... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270... 49. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 50. Nutraukti ieškovės B. Z. (iki santuokos – B.), a.k. ( - ), ir atsakovo N.... 51. Po santuokos nutraukimo ieškovei B. Z. palikti jos santuokos metu įgytą... 52. Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.... 53. Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. Z., gimusios ( - ) d., a.k. ( - ) ir... 54. Nustatyti tokią atsakovo N. Z., a.k. ( - ), bendravimo su dukromis L. Z., a.k.... 55. 1. N. Z. su dukromis E. Z. ir L. Z. matosi kiekvieną savaitę po 4 valandas... 56. 2. Kas antrą mėnesio savaitgalį N. Z. pasiima dukras E. Z., L. Z. iš jų... 57. 3. Per Šv. Velykas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Lyginiais... 58. 4. Per Šv. Kalėdas dukros būna su vienu iš tėvų pakaitomis. Nelyginiais... 59. 5. Naujųjų Metų šventę dukros praleidžia su vienu iš tėvų pakaitomis:... 60. 6. N. Z. kiekvienais metais Tėvo dieną 10.00 val. paims vaikus iš jų... 61. 7. Motinos dieną vaikai praleidžia su B. Z.;... 62. 8. Bendravimo tvarka vykdoma atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir... 63. Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai L.... 64. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti... 65. Nustatyti nepilnamečiams vaikams L. Z., a.k. ( - ) ir E. Z., a.k. ( - ) ir jų... 66. Po santuokos nutraukimo ieškovei B. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės... 67. Po santuokos nutraukimo atsakovui N. Z., a.k. ( - ), asmeninės nuosavybės... 68. Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip... 69. Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), ieškovės B. Z., a.k. ( - ), naudai... 70. Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), į valstybės biudžetą 141,36 Eur... 71. Priteisti iš ieškovės B. Z., a.k. ( - ), atsakovo N. Z., a.k. ( - ), naudai... 72. Priteisti iš atsakovo N. Z., a.k. ( - ), į valstybės biudžetą 6,90 Eur... 73. Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti... 74. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto... 75. Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...