Byla 2A-1306-413/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lygus kelias“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-20493-638/2010 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lygus kelias“ dėl darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lygus kelias“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas ieškiniu (b. l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovo 16 216,94 Lt darbo užmokesčio, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo (2010-08-02) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2010 m. gegužės 28 d. su atsakovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dirbti direktoriaus pavaduotoju. Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2010 m. birželio 10 d. Atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 10 348,42 Lt darbo užmokestį per mėnesį, tačiau nė karto darbo užmokesčio nesumokėjo, todėl ieškovo prašymu darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atleidimo iš darbo dieną atsakovas neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, t.y. 16 216,94 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovas darbo užmokesčio neišmokėjimą motyvavo tuo, kad neturi pinigų. Ieškovas pripažino, kad 2010 m. liepos 13-23 d. laikotarpiu nedirbo dėl ligos.

6Atsakovas priešieškiniu (b. l. 36-37) prašė priteisti iš ieškovo 1 200 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas gavo iš atsakovo 1200 Lt lėšų ir neįrodė jų panaudojimo su darbu susijusioms funkcijoms vykdyti. Prašydamas ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovas nurodė, jog ieškovui buvo nustatytas didelis darbo užmokestis su tikslu, kad tai bus daug sričių apimantis darbas, tačiau ieškovas dirbo mažai. Pagal darbo sutarties 5 p. jis privalėjo dirbti 40 valandų darbo savaitę, tačiau darbe pasirodydavo ne kiekvieną dieną, t.y. faktiškai išdirbo laiką, paskaičiuotą ir pažymėtą mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Ieškovui darbo užmokestis buvo paskaičiuotas tik už faktiškai išdirbtą laiką, todėl šiuo metu įsiskolinimą sudaro priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 liepos mėn. - 2 581,51 Lt (išmokėtina suma – 1 995,47 Lt), už birželį – 3 018,29 Lt (išmokėtina suma – 2 297,85 Lt). Iš viso skola yra 4 293,32 Lt (išmokėtina suma).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b. l. 81-84) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 13 960,16 Lt darbo užmokesčio, 20 696,84 Lt išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po 488,13 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki visiško atsiskaitymo ir 300 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, likusią ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį teismas tenkino ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1 200 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Lt išlaidų advokato pagalbai ir 64 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo 1 976 Lt žyminio mokesčio ir 17 Lt pašto išlaidų, iš ieškovo – 17 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė šiuos sprendimo motyvus:

91. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui jo darbo laikotarpiu nebuvo mokamas darbo užmokestis. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas faktiškai dirbo mažiau laiko, nei buvo nustatyta darbo sutartyje. Atsakovo pateiktuose darbo laiko žiniaraščiuose (b. l. 31-32) pažymėta, kad tam tikromis dienomis ieškovas nedirbo (pažymėtos poilsio dienos, ligos dienos) arba dirbo mažiau valandų. Tačiau atsakovas nepateikė jokių specialių įsakymų dėl poilsio dienų suteikimo ieškovui. Pats ieškovas pripažino, kad liepos mėnesį jis turėjo traumą, dėl kurios nedirbo. Todėl teismas pripažino, kad 2010 m. liepos 13-23 dienomis ieškovas nedirbo dėl ligos (b. l.31). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovui buvo nustatytas sutrumpintas darbo laikas arba taikytos drausminės nuobaudos dėl darbo sutartimi nustatytos tvarkos pažeidinėjimo. Be to, darbo laiko žiniaraščius pasirašė įmonės direktorius, kuris, paties atsakovo teigimu, beveik visą laiką buvo užsienyje. Žiniaraščiuose nėra pažymėta, kad jie būtų pildyti kito darbuotojo. Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintame „Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraše“ nustatyta, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi visų įmonės sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, pareigos, darbo grafiko numeris, kt. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti žymimas kiekvieną dieną dirbtas laikas. Teismui pateiktas vienam ieškovui sudarytas darbo laiko žiniaraštis, užpildytas ir pasirašytas direktoriaus, kurio kiekvieną dieną įmonėje nebūdavo. Todėl teismas sprendė, kad direktorius neturėjo galimybės kontroliuoti ir nustatyti ieškovo faktiško darbo laiko, be to, žiniaraštis gali būti sudarytas specialiai teismui ir atspindėti ne tikrus duomenis, o tuos, kuriuos nori parodyti atsakovas. Todėl teismas nesivadovavo pateiktais darbo laiko žiniaraščiais. Teismas taipogi pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kokios gi darbo funkcijos buvo nustatytos ieškovui, kokių veiksmų ir rezultatų iš jo buvo reikalaujama. Atsakovas pateikė 2010 m. birželio 10 d. įgaliojimą, iš kurio matyti, kad atsakovas suteikė ieškovui platų spektrą teisių: įmonės vardu pasirašyti pirkimo-pardavimo, tiekimo, paslaugų atlikimo sutartis, mokėjimų grafikus, (...) priimti ir atleisti darbuotojus, (...) atlikti kitus veiksmus, priskirtus direktoriaus pareigoms pagal įmonės įstatus, atlikti sandorius su ilgalaikiu turtu, neviršijančiu 1/20 įmonės įstatinio kapitalo vertės (b.l.49). Teismas iš pateikto įgaliojimo ir šalių paaiškinimų sprendė, kad ieškovo darbo pobūdis nebuvo toks, kad ieškovas nuolat turėjo būti įmonės biure. Įvertinęs tai, teismas ieškovo reikalavimą priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. tenkino iš dalies, t.y. atimdamas dienas nuo 2010 m. liepos 13 d. iki 2010 m. liepos 23 d., kurias ieškovas pripažino sirgęs ir nedirbęs dėl ligos, ir pridedant ligos pašalpą už 2010 m. liepos 13 ir 14 dienas, kurias darbdavys turėjo apmokėti 80 proc. darbo užmokesčiu, t.y. 781,01 Lt (priskaityta suma), teismas sprendė, jog atsakovas atleidimo iš darbo dieną ieškovui turėjo išmokėti 13 960,16 Lt (priskaityta suma), tačiau to nepadarė. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kadangi ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Teismo aiškinimu, ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo toks, koks darbo užmokestis, nurodytas darbo sutartyje, t.y. 10 348,42 Lt (priskaityta suma), todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 20 696,84 Lt išeitinės išmokos (DK 140 str. 2 d.). Teismas vertino, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, nepateikė duomenų, kad tai įvyko dėl darbuotojo kaltės, todėl turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.). Konstatavęs, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 10 348,42 Lt (priskaityta suma), tai vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 488,13 Lt (10348,42 Lt padalinta iš 21,2 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymu Nr. A1-694 nustatyto 2010 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei)). Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį po 488,13 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki visiško atsiskaitymo (DK 141 str. 3 d.).

102. Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti 1200 Lt lėšų, kurias ieškovas gavo iš įmonės ir panaudojo savo reikmėms. Teismas nustatė, jog ieškovas gavo iš įmonės kasos 1 200 Lt ir pasirašė apie tai laisvos formos rankraštiniame dokumente apie paimtas pinigų sumas, prie kurių yra paties ieškovo parašai, vardas, pavardė ir pinigų suma, kai kur – paskirtis (b. l. 41). Ieškovas teigė, kad gautos lėšos panaudotos kurui pirkti dėl darbo funkcijų vykdymo ir pateikė 2010 m. birželio 10 d. pasirašytą automobilio panaudos sutartį, techninės apžiūros taloną (b. l. 47-48), lengvojo automobilio kelionės lapus (b. l. 50, 56), įsigyto kuro PVM sąskaitų faktūrų (b. l. 51-52, 54) ir kvitų kopijas (b. l. 53, 55, 57-58). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad kurą įsigijo su darbu susijusioms funkcijoms atlikti. Nors atsakovas nereikalavo iš ieškovo ataskaitų apie atliktą darbą, tačiau ir teismui ieškovas negalėjo konkrečiai nurodyti, į kokius paskirties punktus vyko, su kuo konkrečiai susitiko ir kokius darbinius reikalus aptarė susitikimų metu. Iš ieškovo pateikto lengvojo automobilio kelionės lapo (b. l. 56) teismas sprendė, kad dažniausi ieškovo maršrutai buvo iš Vilniaus į Kauną ir atgal, todėl įvertindamas aplinkybę, kad ieškovas gyvena Vilniaus mieste, o darbo vieta buvo Kaune ir ieškovui nepateikus kitokių įrodymų apie kuro panaudojimo paskirtį, teismas sprendė, kad nepakanka duomenų konstatuoti, jog kuras buvo panaudojamas įmonės interesais. Išlaidų ieškovui važinėti iš namų į darbo vietą ir atgal kompensavimas nebuvo numatytas nei darbo sutartyje, nei kituose šalių susitarimuose, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas be teisėto pagrindo įgijo iš įmonės 1200 Lt.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Atsakovas UAB „Lygus kelias“ (dabartiniu metu bankrutavusi UAB“Lygus kelias“) apeliaciniu skundu (b. l. 108-110) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti, sumažinti priteistą sumą 18 121 Lt dalyje, nepriteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 108-110) Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl ieškovo faktiškai išdirbto laiko. Atsakovas pripažįsta, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovui buvo neišmokėtas darbo užmokestis, tačiau darbo sutartimi buvo sutarta, kad ieškovo darbas bus apimantis daug sričių ir sudarys 40 valandų darbo savaitę. Tačiau iš pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių akivaizdu, kad ieškovo išdirbtų valandų skaičius nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 30 d. sudarė 49 darbo valandas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. tik 33 darbo valandas. Taigi pagal išdirbtą valandų skaičių ieškovui išmokėtina pinigų suma už liepos mėnesį sudarytų 1 995,47 Lt, o už birželio mėnesį - 2 297,85 Lt.

142. Dėl ieškovo netinkamai vykdytų savo pareigų. Ieškovas nebūdavo darbe ir piktnaudžiaudavo tuo, nes įmonės direktorius dažnai būdavo išvykęs į užsienį. Tai, kad ieškovui nebuvo paskirta drausminė nuobauda ir jis neatleistas iš darbo už pravaikštas, dar neduoda pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Be to, teismui buvo pateiktas vienas iš susirašinėjimo kompiuteriu laiškų, kuris patvirtina apie atsakovo direktoriaus pretenzijas ieškovui, pastabas, prašymą dirbti atsakingai. Teismas šio rašytinio įrodymo nevertino. Tai, kad ieškovas nebūdavo darbe, patvirtina paties ieškovo teismui pateikti kuro pirkimo kvitai, kuriuose nurodytos kuro pylimo-pirkimo vietos ir datos. Darbo valandomis, pvz. 9 val. 15 min., 15.22 val., 16.36 val., 10.47 val., kuras būdavo pilamas Vilniuje, 11.52 val., 10.23 val. - Kaišiadoryse, 17.22 val.- Pabradėje, 12.11 val. - Molėtų rajone. Ieškovas gyveno Vilniuje, o į darbą Kaune važinėdavo automobiliu, tačiau darbo sutartyje susitarus dėl 40 darbo valandų savaitės, jokių kitų išimčių dėl darbo dienos sutrumpinimo nebuvo numatyta. Todėl kuro pirkimo kvitai aiškiai parodo, jog ieškovas pažeidė darbo sutartį ir pastoviai nebūdavo darbe.

15Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115-116) prašo apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:

161. Dėl faktiškai išdirbto laiko. Atsakovas 2010 m. liepos mėnesio pirmomis dienomis ieškovui pateikė 2010 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį su pažymėtomis ieškovo pilnai dirbtomis ir visomis darbo dienomis. Šiame žiniaraštyje ieškovas buvo įrašytas kartu su kitais įmonės darbuotojais. Tačiau atsakovas teismui pateikė ieškovui nežinomus darbo apskaitos žiniaraščius, kuriuose kiti darbuotojai neįrašyti. Tai akivaizdžiai prieštarauja Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo reikalavimui, kuriame nurodoma, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi visi įmonės sąrašuose esantys darbuotojai. Iš to darytina išvada, kad atsakovas parengė naują žiniaraštį, kurio duomenys neatitinka tikrovės, todėl neturi įrodomosios reikšmės. Be to, ieškovui nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, darbo apskaitos žiniaraštyje ieškovo darbe dirbto laiko datos sutampa su pateiktais teismui kelionės lapuose bei kasos kvitų kopijose nurodytomis datomis. Kadangi atsakovas pirmos instancijos teisme teigė, kad neturi iš ieškovo gautų kelionės lapų nei kuro panaudojimo kasos kvitų, todėl akivaizdu, kad žiniaraštis buvo pildomas remiantis ieškovo teiktomis ataskaitomis dėl piniginių lėšų panaudojimo jau pateikus ieškovui ieškinį teismui. Teismui pateiktame įmonės piniginių lėšų apskaitos lape, kuriame pažymėtos atsakovo ieškovui išduotos sumos ir datos, nurodyta, kad 2010 m. birželio 16 d. ieškovui buvo išduota 500 Lt. suma kuro sąnaudoms, o pateiktame darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas šiuo laiku nebuvo darbe. Atsakovas, kaip stipresnė ginčo pusė, sudarydama naujus ir tikrovės neatitinkančius žiniaraščius, elgiasi nesąžiningai, o toks elgesys neturi būti ginamas.

172. Dėl papildomų išlaidų apmokėjimo. Su atsakovo vadovu žodžiu buvo aptartos papildomos darbo sąlygos, jog įmonė ieškovo darbo laikotarpiu suteiks jam telefoną ir transporto priemonę, kurių išlaidos teks atsakovui. Darbo laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d., įmonės išduotų piniginių lėšų suma kuro sąnaudoms sudarė 1 200 Lt. Už gautas pinigines lėšas ieškovas pasirašydavo įmonės darbuotojo pateiktame pinigų apskaitos lape, kuriame būdavo nurodyta pinigų suma, jų išdavimo data ir paskirtis. Už įmonėje vedamų dokumentų formas bei tvarką atsako vadovas. Apskaitos lapas atsakovo buvo pateiktas teismui kaip įrodymas. Tai patvirtina faktą, kad pinigų išdavimo aplinkybės atsakovui buvo žinomos. Ieškovo nuomone, tai paneigia atsakovo teiginius, kad ieškovas pasisavino be pagrindo įmonės lėšas savo poreikiams tenkinti. Nors ieškovas ir pateikė dokumentų kopijas dėl piniginių lėšų panaudojimo, tačiau teismas nevertino jų kaip įrodymų, motyvuodamas tuo, kad tai neoriginalūs dokumentai.

183. Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju. Atsakovas privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną, tai yra 2010 m. rugpjūčio 2 d. Tą dieną atsakovas privalėjo išmokėti visas ieškovui priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka padaryti įrašus darbo sutartyje ir apie darbuotojo atleidimą iš darbo per tris dienas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Atsakovas to nepadarė. „Sodros“ teritoriniam skyriui pranešimą apie ieškovo atleidimą pateikė tik 2010 m. rugpjūčio 9 dieną. Ieškovas kreipėsi raštu į atsakovą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, kuris buvo įteiktas atsakovui 2010 m. rugpjūčio 13 d., ką patvirtina Lietuvos Pašto pranešimas apie įteikimą ir rašto kopija byloje. Kadangi atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad negalėjo atsiskaityti su ieškovu dėl darbuotojo kaltės, todėl turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Teismas konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

21Faktinės bylos aplinkybės

22Bylos duomenimis, šalys 2010 m. gegužės 28 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas A. K. neterminuotai buvo priimtas dirbti pas atsakovą UAB „Lygus kelias“ direktoriaus pavaduotoju, nustatant jam mėnesinį 10 348,42 Lt dydžio darbo užmokestį ir 40 val. darbo savaitę. Darbo sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo, ieškovas įsipareigojo pradėti dirbti nuo 2010 m. birželio 10 d. (b. l. 5-6). Atsakovo 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 08/02-1 ieškovas atleistas iš darbo nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (b. l. 12). Darbo laikotarpiu tarp šalių kilo ginčas, t. y. atsakovas priekaištavo ieškovui dėl netinkamo darbo funkcijų atlikimo, o ieškovas – dėl susitarimo atlyginti kuro išlaidas, suteikti automobilį, sumokėti sulygtą darbo užmokestį nevykdymo (b. l. 30). Atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas 2010 metų birželio mėnesį išdirbo 49 val. (b. l. 32), o 2010 metų liepos mėnesį - 33 val. (b. l. 31), už 2010 m. birželio mėn. jam priskaičiuotas 2 297,85 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 33), o už 2010 m. liepos mėn. - 1 995,47 Lt (b. l. 34). Atsakovo skaičiavimais, ieškovui priskaičiuotas vidutinis vienos dienos uždarbis pagal išdirbtą laiką sudaro 280,61 Lt (b. l. 40). Pagal atsakovo 2010 m. birželio 10 d. išduotą įgaliojimą, ieškovui suteikta teisė įmonės vardu pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartis, tiekimo, paslaugų atlikimo sutartis ir mokėjimų grafikus, atstovavimo ir įgaliojimų suteikimo dokumentus, priimti ir atleisti darbuotojus, pasirašyti darbo sutartis, tvirtinti įmonės struktūrą ir etatų sąrašus, įmonės vidaus tvarkos taisykles ir kitus dokumentus, susietus su įmonės valdymu, atlikti kitus veiksmus, priskirtus direktoriaus pareigoms pagal įmonės įstatus, atlikti sandorius su ilgalaikiu turtu, neviršijančius 1/20 įmonės statinio kapitalo vertės (b. l. 49). Ieškovo 2010 m. birželio 10 d. vienasmeniškai pasirašyta Automobilio panaudos sutartimi A. K. laikinai perdavė savo automobilį neatlygintinai naudotis atsakovui (b. l. 46). Pagal atsakovo 2010 m. spalio 15 d. pažymą, įmonėje nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo buhalterio, už piniginių lėšų tvarkymą buvo atsakingas direktorius, įmonė nebuvo sudariusi ir nepavedė pasirašyti panaudos sutarties dėl automobilio naudojimo A. K. (tokios sutarties įmonėje nėra), nebuvo pildomi kelionės lapai, aktais nurašomas kuras, kurį sunaudodavo A. K. (b. l. 69).

23Dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju

24Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Remiantis DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalimis, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, atsiskaitymo su darbuotoju dieną išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį. Byloje nustatyta, kad atleidus ieškovą iš darbo, darbdavys (atsakovas) su juo visiškai neatsiskaitė, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad atsakovas pažeidė paminėtų darbo teisės normų reikalavimus ir ginčo dėl to byloje nėra. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo faktiškai dirbto laiko ir ryšium su tuo priklausančio jam išmokėti vidutinio darbo užmokesčio bei kitų darbo išmokų, susijusių su atleidimu iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, dydžio ir skaičiavimo tvarkos.

25Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

26Atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visetą ir LR Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir jo pildymo tvarkos aprašo nuostatas dėl keliamų reikalavimų darbo laiko apskaitos žiniaraščiui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovas faktiškai dirbo mažiau laiko, nei sulygta darbo sutartimi. Pažymėtina, kad nepaneigta liko byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo vadovas aptartų šioje byloje darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo laikotarpiu beveik visą laiką buvo užsienyje, todėl mažai tikėtina, kad jam buvo žinomas ieškovo realiai dirbtas laikas. Konstatavus faktą, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitiko teisės aktų reikalavimų, o ieškovui nurodžius, kad jis buvo susipažinęs su kitokios formos bei turinio žiniaraščiais ir atsakovui nepaneigus šios aplinkybės, teismas turėjo pagrįstą pagrindą suabejoti atsakovo pateiktų įrodymų leistinumu ir jais nesivadovauti (CPK 185 str.). Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, darbdaviui nustačius grubius darbo drausmės pažeidimus (pravaikštas), mažai tikėtina, kad atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, nebūtų taikęs ieškovui drausminio ar kitokio pobūdžio poveikio priemonių. Nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog ieškovo nepilnai dirbtą laiką patvirtina kompiuterinio susirašinėjimo medžiaga (b.l. 30), kadangi iš susirašinėjimo turinio negalima spręsti apie ieškovo išdirbtą laiką, pravaikštas ir pan. Laiške darbdavys kelia klausimą dėl galimai netinkamo ieškovo darbinių pareigų atlikimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovui nebuvo taikytos jokios sankcijos, neprašyta dėl to pasiaiškinti ir kt. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovo išdirbtą laiką patvirtina atsakovo pateikti į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kiti įrodymai.

27Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo nustatytas 10 348,42 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Ieškovas, esant 21 darbo dienai 2010 m. birželio ir liepos mėnesiais, išdirbo kiekvieną mėnesį po 14 darbo dienų. Taigi vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis sudarytų 492,78 Lt (10348,42 Lt : 21 d.d.), o neišmokėtas darbo užmokestis už birželio ir liepos mėnesius – 13797,84 Lt (492,78 Lt X 14 d.d. x 2 mėn.) LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau ir Aprašas) 6.4 punktas)). Be to, ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki liepos 23 d. nedirbo dėl ligos (b.l. 87), todėl atsakovui už dvi pirmąsias kalendorines dienas teko pareiga išmokėti ieškovui ne mažiau kaip 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kas papildomai sudarytų 788,44 Lt (492,78 x 2 x 80 proc.) LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 str. 1 d.)). Tokiu būdu, atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, iš viso jam turėjo išmokėti 14 586,28 Lt darbo užmokesčio (13797,84 + 788,44), o ne 13 960,16 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, kadangi nesant ieškovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali dėl apelianto (atsakovo) priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.).

28Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir kitų išmokų dydžio

29Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Be to, nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.). Remiantis DK 204 straipsnio 1 dalimi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią tvarką, kaip jau minėta, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 8 punktą, tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas laikantis šio Aprašo) dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu nustatytas 2010 metų metinis vidutinio darbo dienų skaičius yra 21,2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 492,78 Lt, tai vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis iš esmės atitiktų ieškovui pagal darbo sutartį nustatytą 10348,42 Lt dydžio vieno mėnesio darbo užmokestį.

30Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-247/2011; Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo faktinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudarė 6 898,92 Lt (su mokesčiais), ieškovas išdirbo pas atsakovą tik du mėnesius, o uždelstas atsiskaityti laikas yra neproporcingai didelis faktiškai ieškovo dirbtam laikui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas (jo vadovas) jau 2010 metais dėl įmonės nemokumo kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Bendrovei 2011 m. sausio 13 d. buvo iškelta bankroto byla (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. balandžio 14 d.) teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, b.l. 122, 134-138)). Taigi, viso įstatymu numatyto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2011 m. balandžio 14 d.), priteisimas prieštarautų teisingumo principui ir viešajam interesui, kadangi būtų pažeistos ir nukentėtų ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių teisės ir turtiniai interesai. Be to, tai reikštų pernelyg didelę disproporciją ir nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir darbdaviui taikomos sankcijos, kas būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais.

32Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi DK 36 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistas sumas: 1) vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 6 898,92 Lt (vienos darbo dienos iki 325,42 Lt), skaičiuotiną nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2011 m. balandžio 14 d. (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.); 2) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką iki 13 797,84 Lt (6898,92 x 2). Iškėlus atsakovui bankroto bylą, CPK 282 straipsnio nuostata dėl skubaus dalies sprendimo vykdymo netaikoma, todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinama.

33Kolegija pažymi, kad visos su darbu susijusios išmokos darbuotojams yra priteisiamos su privalomais mokėjimais valstybės, sveikatos ir socialinio draudimo biudžetams. Mokesčiai valstybei apskaičiuojami, išskaičiuojami ir sumokami juos išskaičiavus iš priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, šias sumas išmokančio subjekto (šiuo atveju- atsakovo).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Atsakovui 2011 m. sausio 13 d. iškėlus bankroto bylą, tiek ieškovas, tiek atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Paminėtų įstatymų pagrindu panaikinama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

38Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. K., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Lygus kelias“, į.k. 159949293, 13 690,16 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt litų 16 ct) darbo užmokesčio; 13 797,84 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt septynis litus 84 ct) išeitinės išmokos; vidutinį 6 898,92 Lt (šešių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 92 ct) dydžio vieno mėnesio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. ir 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų už antstolio paslaugas.

39Priešieškinį tenkinti visiškai. Priteisti atsakovui UAB „Lygus kelias“, į.k. 159949293, iš ieškovo A. K., a.k. ( - ) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1200 Lt) nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 300 Lt (tris šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų ir 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

40Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovas ieškiniu (b. l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovo 16 216,94 Lt... 6. Atsakovas priešieškiniu (b. l. 36-37) prašė priteisti iš ieškovo 1 200 Lt... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b. l. 81-84)... 9. 1. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo,... 10. 2. Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti 1200 Lt lėšų, kurias... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Atsakovas UAB „Lygus kelias“ (dabartiniu metu bankrutavusi UAB“Lygus... 13. 1. Dėl ieškovo faktiškai išdirbto laiko. Atsakovas pripažįsta, kad... 14. 2. Dėl ieškovo netinkamai vykdytų savo pareigų. Ieškovas nebūdavo darbe... 15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115-116) prašo apeliacinį... 16. 1. Dėl faktiškai išdirbto laiko. Atsakovas 2010 m. liepos mėnesio pirmomis... 17. 2. Dėl papildomų išlaidų apmokėjimo. Su atsakovo vadovu žodžiu buvo... 18. 3. Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju. Atsakovas privalėjo visiškai... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 21. Faktinės bylos aplinkybės... 22. Bylos duomenimis, šalys 2010 m. gegužės 28 d. sudarė darbo sutartį, pagal... 23. Dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ... 24. Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Remiantis DK 141... 25. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 26. Atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visetą ir LR Vyriausybės 2004 m.... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo nustatytas 10 348,42 Lt dydžio... 28. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir kitų... 29. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas... 30. Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo faktinis vieno mėnesio darbo... 32. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi DK 36 straipsnio 1... 33. Kolegija pažymi, kad visos su darbu susijusios išmokos darbuotojams yra... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Atsakovui 2011 m. sausio 13 d. iškėlus bankroto bylą, tiek ieškovas, tiek... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 37. pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir... 38. Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. K., a.k. ( - ) iš... 39. Priešieškinį tenkinti visiškai. Priteisti atsakovui UAB „Lygus kelias“,... 40. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....