Byla e2-2857-1099/2020
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo R. A
1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovui N. J. ir jo atstovui advokatui Irmantui Balsiui, atsakovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“ atstovei teisininkei J. M.-P., trečiajam asmeniui R. A.,
2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Fintera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo R. A..
3Teismas
Nustatė
4I. Bylos esmė
51.
6Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal ieškovo N. J. 2019 m. balandžio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija JN Nr. 19008 (toliau – ginčo sąskaita faktūra) 11 848,32 Eur sumai atsakovei žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Fintera“ dėl parduotų prekių (šienainio rulonų).
7II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
82.
9Ieškovas N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ŽŪB „Fintera“ 11 848,32 Eur skolą, 70,12 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
103.
11Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 14 d., kaip pardavėjas, pardavė atsakovei, kaip pirkėjai, prekių, kurias atsakovė įsipareigojo priimti ir už jas atsiskaityti su ieškovu sutarta tvarka ir terminais. Aiškina, kad ieškovas pardavė atsakovei prekių – 612 šienainio rulonų, už 11 848,32 Eur. Anot ieškovo, šią aplinkybę patvirtina ieškovo išrašyta ir atsakovei apmokėjimui pateikta 2019 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija JN Nr. 19008.
124.
13Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovas informavo atsakovę, jog pastaroji privalo sumokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą pagal ginčo sąskaitą faktūrą iki 2019 m. spalio 1 d., tačiau atsakovė su ieškovu neatsiskaitė nei nustatytu terminu, nei vėliau ir liko skolinga 11 848,32 Eur. Ieškovas aiškina, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pardavė atsakovei prekes, atsakovė jas priėmė, tačiau savo prievolės laiku atsiskaityti už įsigytas prekes neįvykdė.
145.
15Ieškovas dėl palūkanų dydžio nurodo, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti už jai parduotas prekes pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, todėl apskaičiuotos palūkanos sudaro 70,12 Eur.
166.
17Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė ir ieškovas bendradarbiavo apie 4 metus, t. y. ieškovas parduodavo atsakovei šienainio rulonus (ar kitų pašarų), o atsakovė jam parduodavo gyvulius; paaiškino, jog tada šalys įskaitydavo tarpusavio mokėjimus ir likučius apmokėdavo. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. A., kuris veikė atsakovės vardu, ir ieškovas 2019 m. pradžioje (sausio mėn.) sudarė žodinę sutartį dėl šienainio rulonų pirkimo; tuo pagrindu ieškovas trečiajam asmeniui R. A. parodė kuriuose laukuose atsakovė gali paimti šienainio rulonus, kuriuos turėjo išvežti pati atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovei (jo darbuotojams) išvežus visus sutartus šienainio rulonus (vežimai vyko vasario-balandžio mėn., kurie nebuvo kažkaip fiksuojami buhalterijoje), buvo išrašyta ginčo sąskaita faktūra (R. A. nurodė ją išrašyti atsakovės vardu), kuri tą pačią dieną buvo išsiųsta trečiajam asmeniui R. A., kuris, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2019 m. balandžio 15 d. persiuntė ją atsakovės buhalterijai į elektroninį paštą. Anot ieškovo, aplinkybė, kad atsakovė galimai ginčo sąskaitos faktūros neužpajamavo, nesudaro pagrindo jos neapmokėti, nes tai yra atsakovės vidaus dalykas, nesusijęs su ieškovu. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas faktiškai kilęs tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakovė turi vykdyti jos įgalioto darbuotojo sudarytą sandorį. Paaiškino, kad ieškovas ir 2019 m. norėjo įsigyti gyvulių iš atsakovės bei jos skolą už nupirktą šienainį įskaityti (todėl nereikalavo atsakovės iš karto apmokėti ginčo sąskaitos faktūros), tačiau atsakovės direktorė su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl ieškovas pradėjo reikalauti ginčo sąskaitos faktūros apmokėjimo. Ieškovas nurodė, kad nieko asmeniškai neparduodavo trečiajam asmeniui R. A., žinojo, jog jis veikia atsakovės vardu; be to, 2019 m. pradžioje šienainio rulonus pardavė tik atsakovei. Patvirtino, kad turėjo pasigaminęs šienainio rulonų; teigė turintis apie 150 ha pievų, dar apie 40 ha sėjantis dobilų.
187.
19Atsakovė ŽŪB „Fintera“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; taip pat prašo atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl galimo dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo ir/ar galimo sukčiavimo; taikyti ieškovui baudą už žinomai melagingo ieškinio pateikimą teisme, t. y. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
208.
21Atsakovė nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovės ŽŪB „Fintera“ direktorė A. S. sulaukė ieškovo ūkininko N. J. skambučio, kuris informavo atsakovės atstovę, jog esą jos vadovaujama įmonė jam yra skolinga. Pažymi, kad atsakovės buhalterijoje nebuvo įtrauktų jokių pirkimų iš ieškovo, nebuvo gauta jokių prekių ar paslaugų. Be to, patikrinus įmonės apskaitos dokumentus, gamybos vadovo dokumentus, jokių važtaraščių ar kitų dokumentų, galinčių patvirtinti kokių nors prekių, o juo labiau šienainio, atkrovimą nebuvo. Teigia, kad atsakovės atstovė tokių dokumentų nematė, nesudarė ir juo labiau nebuvo pasirašiusi, todėl buvo paprašyta ieškovo atsiųsti dokumentus ir paaiškinti, kokiu pagrindu jis reikalauja pinigų, tačiau pastarasis jokių važtaraščių ar kitų dokumentų nepateikė.
229.
23Atsakovė aiškina, kad 2019 m. spalio 1 d. gavo pranešimą dėl skolos apmokėjimo pagal išrašytą ginčo sąskaitą faktūrą, kuriame buvo nurodyta, jog ne ŽŪB „Fintera“, bet UAB „Fintera“ yra skolinga už pirktus pašarus (612 vnt. šienainio). Pažymi, kad šienainio vienetas yra didelis, maždaug 2 metrų skersmens rulonas šieno, kuris yra suruošiamas vasaros mėnesiais, todėl tam, kad tokį kiekį šienainio nugabenti iš vieno taško į kitą, būtina speciali technika ir sunkiasvoris transportas. Teigia, kad ŽŪB „Fintera“ yra didelė žemės ūkio bendrovė, kuri pašarus ruošiasi pati; nurodo, jog 2018 m. buvo pagaminti ir užpajamuoti 2 866 rulonai šienainio, todėl 2018/2019 m. poreikio tokiems kiekiams pirkti iš ieškovo nebuvo. Atsiliepime pažymi, kad ginčo sąskaita faktūra atsakovei buvo atsiųsta el. paštu (( - )) tik 2019 m. rugpjūčio 22 d.
2410.
25Atsakovė aiškina, kad gavusi 2019 m. spalio 1 d. ieškovo pranešimą, jam per teisininkę 2019 m. spalio 22 d. nusiuntė reikalavimą pateikti duomenis apie ginčo sąskaitos išrašymo aplinkybes bei pateikti prekių atkrovimo dokumentus (važtaraščius), tačiau ieškovas jokių dokumentų nepateikė. Be to, teigia, kad pašarai-šienainis atsakovės veiklai nebuvo pateikti, nebuvo atvežti ar atkrauti, juolab toks pašaras nebuvo reikalingas, nes atsakovei pakako nuosavų pašarų. Taigi, atsakovės vertinimu, ginčo sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybės nėra aiškios, o pačios sąskaitos pateikimo aplinkybės ir sąskaitoje įtraukti duomenys kelia klausimų dėl galimo dokumentų klastojimo ir galimų neteisėtų veiksmų (trečiojo asmens R. A. ir ieškovo).
2611.
27Pažymi, kad jokios informacijos apie derybas byloje nėra ir būti negali, nes atsakovė nesiderėjo su ieškovu dėl šienainio pirkimo, kainos, kiekio ir kitų svarbių aplinkybių, rodančių, kad atsakovė turėjo ketinimus pirkti iš ieškovo nurodytas prekes. Taigi, anot atsakovės, šalių nesiejo jokie ikisutartiniai santykiai, tarp šalių nėra sudarytos ne tik sutarties, ar nėra buvę ikisutartinių derybų, bet ir nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog pašarai yra išvažiavę iš ieškovo ir atkrauti pas atsakovę.
2812.
29Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; taip pat palaikė reikalavimus dėl atskirosios nutarties priėmimo ir baudos ieškovui skyrimo. Papildomai paaiškino, kad byloje nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės prekių pirkimą iš ieškovo. Aiškino, kad atsakovė pati pasigamindavo pašarų savo poreikiams tenkinti, kurių visiškai užtekdavo ir jokių pirkimų nereikėjo/nebuvo. Anot atsakovės atstovės, šiuo atveju ieškovas ir trečiasis asmuo galimai nesąžiningai susitarė ir fiktyviai sukūrė ginčo sąskaitą faktūrą, nes nėra jokių kitų rašytinių įrodymų dėl tokių prekių pirkimo, galimai siekiant sumažinti ieškovo ateityje mokėtiną sumą už įsigyjamus gyvulius iš atsakovės. Pažymėjo, kad nei ieškovo, nei atsakovės nefiksuotos jokios ūkinės operacijos, nėra pateikta važtaraščių dėl nurodytų prekių vežimo, nepateikti įrodymai, patvirtinantys šių prekių perdavimą (laiką, vietą ir pan.) atsakovei; be to, anot atsakovės, ieškovas net neįrodė (ir neįrodinėjo), jog jis turėjo tiek šienainio rulonų. Nurodė, kad ieškovas ginčo sąskaitą faktūrą siuntė tik trečiajam asmeniui R. A., kuris dirbo ir kitose bendrovėse, taip pat turėjo savo ūkį. Pažymėjo, kad ieškovas daugiau nei keturis mėnesius neteikė jokių pretenzijų, kurios atsirado tik po trečiojo asmens darbo santykių nutraukimo su atsakove. Teigė, kad atsakovė faktiškai nebuvo gavusi ginčo sąskaitos faktūros iki 2019 m. rugpjūčio mėn. ir jos užpajamavusi, tačiau pripažino, jog atsakovės el. paštas ( - ); kita vertus, nurodė, jog prisijungimą prie šio el. pašto turėjo ir trečiasis asmuo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. A. turėjo teisę atsakovės vardu sudaryti tam tikrus sandorius, tačiau nuo tam tikros sumos jie turėjo būti derinami su vadovu ir gaunamas jo sutikimas. Paaiškino, kad V., S. ir Š. buvo atsakovės darbuotojai.
3013.
31Trečiasis asmuo R. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3214.
33Trečiasis asmuo nurodo, kad pas atsakovę dirbo nuo ( - ). Patvirtina, kad 2019 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 19008 nurodytą kiekį šienainio (612 vnt. rulonų) atsakovė pirko iš ieškovo. Pažymi, kad ieškovą ir atsakovę iki šio sandorio kelerius metus siejo verslo santykiai, nes ieškovas pirkdavo iš ŽŪB „Fintera“ bei iš kitų, susijusių su šios bendrovės direktore, įmonių gyvulius, o atsakovė pirkdavo iš ieškovo pašarus. Aiškina, kad nuo 2016 m. pradžios dėl bendrovės prastos finansinės būklės atsakovė neruošdavo pievų, neturėjo galimybės jų tręšti, kas turėjo įtakos prastam pašarų derliui ir dėl ko nepasigamindavo pakankamai pašarų. Anot trečiojo asmens, bendrovė pirkdavo pašarus iš ūkininkų, tačiau dažniausiai pirkdavo iš ieškovo, nes jis vienintelis leisdavo atsiskaityti ne iš karto, o mokėjimą atidėdavo keliems mėnesiams.
3415.
35Trečiasis asmuo pažymi, kad 2019 m. sausio mėn. jam informavus atsakovės direktorę A. S. telefonu, jog neužteks pašarų iki pavasario, ji nurodė trečiajam asmeniui susitarti su ieškovu dėl pašarų pirkimo, nes jis nereikalaudavo apmokėjimo iš karto, kas neabejotinai buvo palanku atsakovei. Nurodo, kad su ieškovu dėl šienainio pirkimo susitarė žodžiu tokiomis sąlygomis – šienainio rulono vieneto kaina be PVM bus 16 Eur, nes atsakovė pati išsiveš šienainio rulonus. Aiškina, kad tuo pagrindu, po sudaryto susitarimo, buvę ŽŪB „Fintera“ darbuotojai: A. V., D. Š. ir Ž. S. (pastarasis dirba pas atsakovę iki šiol) su bendrovei priklausančia ir naudojama žemės ūkio technika: traktoriais ( - ), ( - ) bei priekabomis, 2019 m. vasario-balandžio mėn. vežė šienainį iš ieškovui priklausančių laukų-pievų tiesiai į ( - ) kaimą Ignalinos rajone (ši žemė priklauso nuosavybės teise atsakovei), kur saloje tuo metu buvo laikomi atsakovės gyvuliai. Teigia, kad šienainis buvo vežamas ne kasdien, nes vežimas buvo sąlygojamas oro sąlygų bei galimybės, kuomet žemės ūkio technika nebūdavo reikalinga dirbti kitus žemės ūkio darbus. Trečiojo asmens teigimu, baigus vežti sutartą šienainį 2019 m. balandžio pradžioje, ieškovas atsiuntė į trečiojo asmens el. paštą laišką su prisegta ginčo sąskaita faktūra ir kitu dokumentu (ieškovo ir UAB „Finsida“ suderinimo aktu), kuriuos trečiasis asmuo 2019 m. balandžio 15 d. persiuntė atsakovės buhalterijai el. paštu, laiške nurodydamas įtraukti sąskaitą apmokėjimui. Trečiasis asmuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinai siuntė atsakovės buhalteriui tą patį laišką, nes jis paskambino ir pasakė, kad nerandantis tos sąskaitos. Pažymi, jog ŽŪB „Fintera“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finsida“ ir UAB „Satina“ yra susiję asmenys, o ŽŪB „Fintera“ trečiojo asmens darbo laikotarpiu praktiškai aptarnaudavo aukščiau nurodytas bendroves.
3616.
37Trečiasis asmuo aiškina, kad 612 vnt. šienainio rulonų nėra didelis kiekis, vertinant atsakovės ūkyje buvusių gyvulių kiekį. Pažymi, kad 2019 m. ŽŪB „Fintera“ trečiojo asmens darbo laikotarpiu deklaruodavo apie 440 ha žemės, kurios daugiau nei ½ dalį nuganydavo, todėl likusios neužtekdavo pašarams pagaminti. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pateiktas 2018 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės pajamavimo aktas Nr. P1808/054 patvirtina, jog atsakovė turėjo pasigaminusi pakankamai šienainio, ir pažymi, jog minėtas aktas net nėra pasirašytas, be to, bendrovėje dirbantys darbuotojai vietoje, t. y. Ignalinos rajone, pajamavimo aktų niekada nesudarinėdavo, o net jei iš tiesų bendrovėje 2018 m. rugpjūčio 31 d. būtų buvęs nurodytas šienainio kiekis – 2 866 vnt., jo niekaip negalėjo užtekti visam ūkio gyvulių šėrimo sezonui.
3817.
39Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovė buvo išdavusi jam įgaliojimą veikti jos vardu; be to, jis visada informuodavo atsakovės direktorę apie atliekamus veiksmus ir/ar sudaromus sandorius, viską su ja derino. Paaiškino, kad 2018 m. pabaigoje informavo atsakovės direktorę apie pašarų trūkumą, kuri pasiūlė kreiptis į ieškovą. Anot trečiojo asmens, pasikreipus į ieškovą dėl pašarų pirkimo, pastarasis nurodė, jog jų turi, tačiau turi susiskaičiuoti turimus šienainio rulonus, o juos suskaičiavęs, šalys žodžiu suderino sąlygas dėl jų pirkimo (sutarė dėl kainos, ieškovas parodė iš kurių laukų atsakovė gali juos paimti); anot trečiojo asmens, tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika. Trečiojo asmens teigimu, jis ieškovui nurodė, jog veikia atsakovės vardu. Teigė, kad faktiškai šienainio rulonų vežimai vyko 2019 m. vasario-balandžio mėn., kuriuos vykdė atsakovės darbuotojai (A. V., Ž. S. ir D. Š.) su jai priklausančiomis transporto priemonėmis; trečiasis asmuo reguliariai pranešdavo ieškovui apie tam tikrą išvežtą šienainio rulonų kiekį. Aiškino, kad atsakovė žinojo apie vežimus, nes turėjo/turi įrengusi sekimo įrangą jai priklausančiose transporto priemonėse. Pažymėjo, kad gavęs iš ieškovo ginčo sąskaitą faktūrą, ją persiuntė atsakovei elektroniniu paštu ( - ); teigė, jog neturėjo prisijungimo prie nurodyto el. pašto; turėjo savo el. pašto adresą.
40III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
4118.
42Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas N. J. 2019 m. balandžio 14 d. išrašė atsakovei ŽŪB „Fintera“(nors sąskaitoje nurodyta UAB „Fintera“, tačiau teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, nes kiti duomenys – juridinio asmens kodas, buveinė ir kt. duomenys nurodyti būtent atsakovės) PVM sąskaitą faktūrą Serija JN Nr. 19008 už 612 vnt. šienainio rulonų bendrai 11 848,32 Eur sumai.
4319.
44Nustatyta, kad tą pačią dieną ieškovas ginčo sąskaitą faktūrą išsiuntė atsakovės gamybos vadovui – trečiajam asmeniui R. A. elektroniniu paštu (( - ); byloje nekilo ginčo dėl to, jog nurodytas el. adresas naudojamas trečiojo asmens), kuris ją 2019 m. balandžio 15 d. persiuntė į atsakovės naudojamą elektroninį adresą ( - ), be kita ko, nurodant įtraukti ją apmokėjimui (atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtas el. adresas naudojamas atsakovės; taip pat tai patvirtina ir kitas byloje pateiktas el. susirašinėjimas). Trečiasis asmuo R. A. ginčo sąskaitą faktūrą dar kartą persiuntė atsakovei el. paštu 2019 m. rugpjūčio 22 d.
4520.
46Ieškovas 2019 m. rugsėjo 2 d. raginimu dėl įsiskolinimo ragino atsakovę apmokėti ginčo sąskaitą faktūrą iki 2019 m. spalio 1 d. Nustatyta, kad ieškovas 2019 m. spalio 1 d. pranešimu dar kartą priminė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal ginčo sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2019 m. spalio 22 d. reikalavimu pareikalavo pateikti papildomus įrodymus dėl nurodytos skolos atsiradimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas atsakė į minėtą atsakovės reikalavimą, tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė ginčo sąskaitos faktūros nėra apmokėjusi.
4721.
48Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo R. A. nuo ( - ) dirbo pas atsakovę ( - ); su juo 2013 m. sausio 28 d. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; taip pat byloje pateiktas 2019 m. sausio 8 d. įgaliojimas, kuriame atsakovės direktorė įgaliojo ( - ) R. A. atstovauti bendrovę visose privačiose ir valstybinėse įstaigose bei organizacijose, sprendžiant bet kokius su įmone susijusius klausimus, teikti raštus, prašymus, pareiškimus, gauti pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti priėmimo ir atleidimo dokumentus, įvairaus tipo sutartis, įsakymus ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus ŽŪB „Fintera“ atstovavimui.
4922.
50Atsakovė pateikė į bylą 2018 m. rugpjūčio 31 d. pajamavimo aktą Nr. P1808/054, kuriame nurodyta, jog atsakovė užpajamavusi 2 866 vnt. šienainio. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir trečiojo asmens R. A. 2019 m. balandžio 2 d. rašytas el. laiškas, kuriame šienainis užvadintas „baltu“ (šalys šią aplinkybę paaiškino teismo posėdžio metu; turima omenyje baltus šienainio rulonus). Taip pat minėtame el. laiške nurodyta, kad dar buvo nupirkta 150 „baltų“ iš G. ir beveik 600 vnt. „baltų“ iš N. J..
5123.
52Atsakovės 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytame 2018 m. pašarų trūkumo akte nurodyta, kad „pagal R. A. pateiktą informaciją 2018 m. pagaminta ir užpajamuota 2 866 rulonai šienainio <...> be to, dar buvo pirkta 2019-01-04 150 rulonų šienainio <...> ir 2019-04-14 pirkta 612 rulonų šienainio <...>“. Ieškinys tenkintinas visiškai.
53IV. Teismo argumentai ir motyvai
54Dėl darbuotojo/įgalioto asmens darbdavio vardu sudaryto sandorio ir skolos priteisimo
5524.
56Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.
5725.
58Remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.); jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam; 3 dalyje – jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.
5926.
60Pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina; kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti sandorį arba jo nepatvirtinti; jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta; sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.
6127.
62CK 2.133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.
6328.
64Remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
6529.
66Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
6730.
68Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, yra nurodyta, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).
6931.
70Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016).
7132.
72Nagrinėjamu atveju nustatyta (ir ginčo dėl to nekilo), kad atsakovė buvo išdavusi trečiajam asmeniui R. A. (savo buvusiam darbuotojui – ( - )) 2019 m. sausio 8 d. įgaliojimą veikti atsakovės vardu. Kaip matyti iš pateikto įgaliojimo, jis suteikė trečiajam asmeniui pakankamai plačius įgaliojimus veikti atsakovės vardu, be kita ko, sudaryti/pasirašyti įvairaus tipo sutartis. Ieškovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2019 m. sausio mėn. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl šienainio rulonų pirkimo, pagal kurią ieškovas turėjo parduoti atsakovei, atstovaujamai trečiojo asmens, 612 vnt. šienainio rulonų.
7333.
74Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
7534.
76Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju laikytina įrodyta aplinkybė, kad šalys – ieškovas ir atsakovė, veikdama per savo įgaliotą darbuotoją trečiąjį asmenį R. A., 2019 m. sausio mėn. sudarė žodinę sutartį dėl sutarto kiekio (612 vnt.) šienainio rulonų pirkimo-pardavimo. Nors atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo R. A. turėjo teisę atsakovės vardu sudaryti sandorius tik iki tam tikros sumos, o kiti sandoriai turėjo būti derinami su vadovu ir gaunamas jo sutikimas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nei pateiktame įgaliojime, nei trečiojo asmens pareiginiuose nuostatuose nebuvo nustatyta apribojimų trečiajam asmeniui atsakovės vardu sudaromiems sandoriams (kad reikėjo atsakovės vadovės sutikimo). Teismas taip pat laiko įrodytus ieškovo teiginius, kad sutartas šienainio kiekis buvo perduotas atsakovei, t. y. šiuo atveju pačios atsakovės pasiimtas. Viena vertus, nors byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų apie nurodytų šienainio rulonų perdavimą atsakovei, tačiau šią aplinkybę patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens, aktualiu laikotarpiu atstovavusio atsakovę, paaiškinimai, taip pat kitų atsakovės darbuotojų – A. V. ir Ž. S., rašytinis patvirtinimas, kad nuo 2019 m. vasario iki balandžio mėn. minėti šienainio rulonai buvo vežami iš ūkininko N. J. ir iškraunami atsakovės valdose (pateikti detalūs iškrovimo objektų adresai ir kiekiai, kurių atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės ir neginčijo). Teismas taip pat pažymi, kad ieškovui išrašius ginčo sąskaitą faktūrą, ji buvo persiųsta trečiajam asmeniui R. A. el. paštu, kuris, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dar 2019 m. balandžio 15 d. persiuntė ją atsakovės naudojamo el. pašto adresu (( - )) ir nurodė ją įtraukti apmokėjimui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) apie jai išrašytą ginčo sąskaitą faktūrą dar 2019 m. balandžio 15 d. (o ne 2019 m. rugpjūčio mėn., kaip nurodė atsakovės atstovė), tačiau jokių pretenzijų dėl jos nereiškė ir iki šiol jos neapmokėjo. Be to, teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai (ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir įrodymai dėl jų apmokėjimo), kurie patvirtina, jog iki ginčo sutarties sudarymo ir sąskaitos faktūros išrašymo šalis siejo verslo santykiai, t. y. ieškovas ne vieną kartą parduodavo atsakovei šienainio rulonų, o pats pirkdavo iš atsakovės gyvulius. Taigi, trečiojo asmens R. A., veikiančio atsakovės vardu pagal įgaliojimą, sudarytas sandoris su ieškovu sukūrė pasekmes būtent atsakovei.
7735.
78Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus, kad ji negalėjo pirkti nurodyto kiekio šienainio rulonų iš ieškovo, nes turėjo pasigamintus savo 2 866 vnt. šienainio. Visų pirma, aplinkybė, jog atsakovė buvo pasigaminusi savo pašarų, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti, jog ji negalėjo pirkti iš ieškovo minėtų šienainio rulonų; antra, trečiasis asmuo, buvęs atsakovės ( - ), kuris, kaip nurodė teismo posėdžio metu (ir atsakovė to neginčijo), buvo atsakingas, be kita ko, už atsakovės pašarų ruošimą, paaiškino, jog atsakovei iš esmės kiekvienais metais trūkdavo pašarų, dėl ko ji buvo priversta juos pirkti. Šias aplinkybes patvirtina, kaip minėta, ir pateiktos ankstesnės PVM sąskaitos faktūros dėl šienainio rulonų pirkimo iš ieškovo (2017 m. ir 2018 m.). Be to, atsakovė nepateikė jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apsiribojusi savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, pati teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad trečiasis asmuo dar iki ginčo sąskaitos faktūros išrašymo informavo (2019 m. balandžio 2 d.) ją apie šienainio rulonų pirkimą iš ieškovo; be to, atsakovė dar iki ieškinio pateikimo 2019 m. rugsėjo 26 d. pašarų trūkumo akte buvo nurodžiusi, jog, pagal R. A. pateiktą informaciją, 2019 m. balandžio 14 d. iš ieškovo buvo nupirkta 612 vnt. šienainio rulonų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu (tik teismo posėdžio metu) taip pat iškėlė abejones ar ieškovas galėjo turėti tiek pasigaminęs šienainio rulonų; kita vertus, auksčiau nurodytos aplinkybės, t. y. kad ieškovas tiek 2017 m., tiek 2018 m. parduodavo atsakovei tuos pačius šienainio rulonus, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, taip pat ieškovo turimas ūkininko statusas, nurodyti turimi pievų plotai (bendrai apie 200 ha; šios aplinkybės atsakovė taip pat neginčijo), bei atsakovės nenuosekli pozicija (iki teismo posėdžio tokios aplinkybės nekvestionavo), leidžia teismui spręsti, jog ieškovas galėjo turėti ir turėjo parduodamą kiekį šienainio rulonų (CPK 185 straipsnis).
7936.
80Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovo reikalavimas dėl 11 848,32 Eur skolos priteisimo pagal ginčo sąskaitą faktūrą iš atsakovės tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 2.132-2.137 straipsniai, 6.305-6.314 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai). Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo
8137.
82Tenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl 70,12 Eur palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., taikant 6 proc. metinę palūkanų normą (ieškovui šiuo atveju veikiant kaip ūkininkui) remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (CK 6.261 straipsnis); pažymėtina, jog atsakovė šio reikalavimo faktiškai neginčijo, taip pat neginčijo ieškovo palūkanų paskaičiavimų.
8338.
84Be to, tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. palūkanos už priteisiamą 11 918,44 Eur (11 848,32 Eur + 70,12 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl baudos skyrimo, atskirosios nutarties priėmimo
8539.
86Atsakovė ŽŪB „Fintera“ prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį.
8740.
88CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
8941.
90Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
9142.
92Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys šiuo sprendimu tenkintas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovo veiksmus (teikiant ieškinį) vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose ieškovo veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.
9343.
94CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
9544.
96Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl galimo dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo ir/ar galimo sukčiavimo, t. y. ginčo sąskaitos faktūros.
9745.
98Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad ieškovo veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių bei atitinkamai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių veiksmų įvertinimo, todėl nurodyto atsakovės prašymo taip pat netenkina. Be to, teismas sprendime konstatavo, kad ginčo sąskaita faktūra išrašyta pagrįstai.
9946.
100Teismas išaiškina, kad asmuo, manantis, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, pats turi teisę su motyvuotu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.
10147.
102Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
10348.
104CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
10549.
106Ieškovas, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 306 Eur žyminį mokestį ir 3 569,50 Eur advokato pagalbai apmokėti.
10750.
108Viena vertus, atsakovė nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo. Kita vertus, teismas, įvertinęs nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius (už ieškinio parengimą).
10951.
110Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.
11152.
112Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
11353.
114Byloje nustatyta, kad ieškovas byloje teikė ieškinį (pakankamai nedidelės apimties (3 psl.)), prašymą (dėl papildomų dokumentų prijungimo), dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė (suapvalinant) 3 val. Teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, bylos medžiaga pakankamai nedidelės apimties, išnagrinėta pakankamai greitai (per 2 posėdžius).
11554.
116Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo ieškovui priteisti visas jo prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neadekvačios bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 2 000 Eur (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 3 straipsnio 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovui bendrai iš atsakovės priteistina 2 306 Eur (306 Eur žyminis mokestis + 2 000 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
11755.
118Trečiajam asmeniui, sutikusiam su ieškiniu ir dalyvavusiam ieškovo pusėje, iš atsakovės priteistina jo patirtų 240 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
11956.
120Byloje iš viso patirta 10,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
121Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Nutarė
122ieškovo N. J. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Fintera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo R. A., iš esmės tenkinti.
123Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“, j. a. k. 300928614, ieškovui N. J., a. k. ( - ) 11 848,32 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) skolos, 70,12 Eur (septyniasdešimt eurų 12 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 918,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 306 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
124Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“, j. a. k. 300928614, trečiajam asmeniui R. A., a. k. ( - ) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
125Priteisti valstybei iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“, j. a. k. 300928614, 10,51 Eur (dešimt eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
126Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.